- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2A-1974-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03863-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- D. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-292/2015 pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. bei atsakovo V. S. patikslintą priešieškinį ieškovei D. S. dėl santuokoje įgyto dėl turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama padalinti turtą ir prievoles, įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio; santuokoje įgytą 15 986,32 Eur vertės turtą padalinti sekančia tvarka: 1) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 3663,53 Eur: ½ dalį medinio liepto į ežerą 434,43 Eur vertės, televizorių 57,92 Eur vertės, miegamojo lovą 231,70 Eur vertės, veidrodį su staliuku 57,92 Eur vertės; komodą 57,92 Eur vertės, 2 prie lovos pastatomas spinteles 28,96 Eur bendros vertės, miegamojo kambario užuolaidas 86,89 Eur vertės, naktines raudonos spalvos užuolaidas 144,81 Eur vertės, dienines ir naktines užuolaidas 86,89 Eur vertės, dienines ir naktines užuolaidas 72,41 Eur vertės, sieninę spintą 115,85 Eur vertės, siuvimo mašiną „Čaika” su staliuku 57,92 Eur vertės, 100 vnt. knygų 115,85 Eur vertės, ovalų valgomojo stalą su 16 kėdžių 1303,29 Eur vertės, baltą šviestuvą 43,44 Eur vertės, šviestuvą 28,96 Eur vertės, šviestuvą 86,87 Eur vertės, 2 paveikslus 115,85 Eur vertės, paveikslą 86,89 Eur vertės, vazą 28,96 Eur vertės, dulkių siurblį 14,48 Eur vertės, garintuvą 57,92 Eur vertės, sienos papuošimą „Lėkštė iš Tuniso” 14,48 Eur vertės, indaują 28,96 Eur vertės, žoliapjovę 14,48 Eur vertės, kompiuterio monitorių 28,29 Eur vertės, stacionarų kompiuterį 144,81 Eur vertės, indus 86,89 Eur vertės, gamtinių dujų balioną 28,96 Eur vertės; 2) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 12 322,79 Eur: 0,0590 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 868,86 Eur vertės, mobilų namelį „Atlas Maxim” 5792,40 Eur vertės, šešiabriaunį stalą su dviem suolais 86,89 Eur vertės, pavėsinę su dviem mediniais stalais ir dviem suolais 1448,10 Eur vertės, ½ dalį medinio liepto į ežerą 434,43 Eur vertės, įrankių sandėliavimo patalpą 115,85 Eur vertės, televizorių 28,96 Eur vertės, lovą 144,81 Eur vertė, filmavimo kamerą „Sharp VL-NZ80” 115,85 Eur vertės, minkštą kampą 289,62 Eur vertės, žurnalinį staliuką 28,96 Eur vertės, skalbimo mašiną „Wirpool” 173,77 Eur vertės, gamtinių dujų balioną 28,96 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė A +” 144,81 Eur vertės, mažą šaldiklį 28,96 Eur vertės, dujinę viryklę „Beko 6411 S” 144,81 Eur vertės, sienos papuošimą „Lydekos galva” 14,48 Eur vertės, 2 sienos papuošimus „Ragai“ 14,48 Eur vertės, lapės kailį 14,48 Eur vertės, oro kompresorių 289,62 Eur vertės, trimerį 231,70 Lt vertės, benzopjūklą „Hugsvarna” 231,70 Eur vertės, garaže esančius įvairius įrankius 724,05 Eur vertės, medžioklinį šautuvą 289,62 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį 81 Eur vertės, treniruoklį 173,77 Eur vertės, žoliapjovę 213,70 Eur vertės, pusautomatį suvirinimo aparatą 86,87 Eur vertės; 3) priteisti iš atsakovo 8659,26 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamas turtas - 0,5100 ha žemės sklypas ir 0,3500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); 0,2800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,1591 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir prie jo esančiais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini); 1,8000 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini); dalis 0,9166 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 0,6500 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini); 1,500 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini); 1,3600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); dalis 2,5600 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini); dalis 4,500 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninis turtas ir į dalintino turto balansą netrauktinas. Į dalintino turto balansą ieškovė taip pat netraukė jos vardu registruotų transporto priemonių, sutarus su atsakovu, jog nei ji, nei atsakovas į dalintino turto balansą transporto priemonių netrauks ir nedalins.
Atsakovas V. S. patikslintu priešieškiniu prašė 1) pripažinti, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas nekilnojamas turtas: 1,7500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padalintas į 4 atskirus sklypus: 0,3500 ha žemės sklypą, 0,1429 ha ploto žemės sklypą, 0,8483 ha žemės sklypą ir 0,4088 ha ploto žemės sklypą; 0,4000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,2200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,4500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,1591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais - gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniu (tualetu); 2) pripažinti, kad dalintinas nekilnojamas turtas yra: 0,1591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai - gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai (tualetas), registruotas D. S. vardu asmeninės nuosavybės teise, kurių bendra vertė pagal J. P. IĮ 2011-11-29 turto vertės nustatymo pažymą yra 30 699,72 Eur; 0,5100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal P. II 2011-11-25 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 11-133 yra 2316,96 Eur; 0,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal J. P. IĮ 2011-11-25 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 11-131 yra 1737,72 Eur; 0,0590 ha ploto žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal UAB “Verdiktas” įvertinimą yra 868,86 Eur. Bendra nekilnojamo dalintino turto vertė sudaro 35 623,26 Eur. Prašo padalinti šį turtą ir kiekvienam priteisti po ½ dalį šio nurodyto nekilnojamo turto, t. y. kiekvienam nekilnojamo turto priteisti už 17 782,66 Eur.; 3) pripažinti, kad ieškovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti panaudojo turtą, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y.: 1,7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo padalintas į 4 sklypus, iš kurių vieną - 1,2500 ha ploto žemės sklypą ieškovė padovanojo savo sūnui iš pirmos santuokos T. P., kuris savo sklypą padalijo į 3 žemės sklypus; visus šiuo sklypus T. P. 2008-12-30 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė savo seseriai A. T., kuri du sklypus - 0,5100 ha ploto ir 0,3500 ha ploto 2009-02-06 dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei D. S.; 0,2200 ha ploto, 0,4000 ha ploto ir 0,4500 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš viso asmeniniams poreikiams ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise panaudojo įsigyto turto už 94 129,50 Eur, todėl prašo iš jos priteisti piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. 4) padalinti kilnojamą turtą: a) atsakovui priteisti: automobilį NISSAN PATROL, 1991 m. laidos, 5000 Lt vertės; motociklą „Sim Huski”, 1300 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą 4000 Lt vertės (yra pas ieškovę); dujų balioną 80 Lt vertės; pusautomatį suvirinimo aparatą 300 Lt vertės; trimerį 500 Lt vertės; benzopjūklą „Hugsvarna” 800 Lt vertės; televizorių 100 Lt vertės; skalbyklę „Wirpool” 600 Lt vertės (pas ieškovę); šaldytuvą-šaldiklį „Snaigė A+” 500 Lt vertės; medžioklinį šautuvą, 500 Lt vertės; dujinę viryklę “Beko” 500 Lt vertės(pas ieškovę); valgomojo didelį stalą su 16 kėdžių, 4500 Lt vertės (pas ieškovę); lovą 500 Lt vertės (pas ieškovę); indaują 100 Lt vertės (pas ieškovę); nešiojamą kompiuterį „Toshiba” 500 Lt vertės; įrankių sandėliavimo patalpą, esančią 0,9166 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), 300 Lt vertės; valtį, esančią 0,9166 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), 100 Lt vertės; pavėsinę su dviem mediniais stalais ir 2 suolais, esančią aukščiau nurodytame žemės sklype 1000 Lt vertės; vokiečių veislės aviganių šunį su voljeru 800 Lt vertės; lydekos galvą ir ragus 100 Lt vertės (pas ieškovę); garaže esančius įrankius 2500 Lt vertės (pas ieškovę); kompresorių 1000 Lt vertės (pas ieškovę); lapės kailį 50 Lt vertės (pas ieškovę); indus už 100 Lt; kasetinį magnetofoną 10 Lt vertės; t. y. jam priteisti kilnojamo turto už 25 740 Lt; b) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamo turto už 38 900 Lt: lengvąjį automobilį BMW 520, 9000 Lt vertės; mobilų namą „Atlas Maxim” 34x10, esantį 0,9166 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt vertės; žoliapjovę 800 Lt vertės; baldų komplektą „Zunda” (miegamojo lovą 1000 Lt vertės, dvi spinteles prie lovos, bendros 200 Lt vertės, veidrodį su staliuku 300 Lt vertės, 3-jų durų spintą su antresolėmis 800 Lt vertės, iš viso: 2300 Lt vertės (pas ieškovę); skystųjų kristalų ekrano televizorių „LG”, 2000 Lt vertės (pas ieškovę); filmavimo kamerą 300 Lt vertės; komodą 200 Lt vertės; treniruoklį 600 Lt vertės; dulkių siurblį 50 Lt vertės (pas ieškovę); bulvių tarkavimo mašiną 80 Lt vertės (pas ieškovę); dujų balioną 80 Lt vertės (pas ieškovę); indus 1200 Lt vertės (pas ieškovę); siuvimo mašiną „Čaika” su staliuku 150 Lt vertės (pas ieškovę); 100 vnt. knygų bendros 400 Lt vertės (pas ieškovę); sieninį laikrodį 100 Lt vertės (pas ieškovę); stacionarų kompiuterį su monitoriumi ir priedais, bendra vertė- 2000 Lt (pas ieškovę); spausdintuvą „HP”, 350 Lt vertės (pas ieškovę); daugiafunkcinį virtuvinį kombainą 600 Lt vertės (pas ieškovę); puodų rinkinį 300 Lt vertės (pas ieškovę); krištolinių indų ir taurių rinkinį 1300 Lt vertės (pas ieškovę); 2 vnt. krištolo sietynų, iš viso 800 Lt vertės ( pas ieškovę); 2 vnt. didelių grindinių kilimų, bendros 600 Lt vertės (pas ieškovę); dienines ir naktines užuolaidas 300 Lt vertės (pas ieškovę); mažą šaldiklį 100 Lt vertės (pas ieškovę); garintuvą 200 Lt vertės (pas ieškovę); du dviračius, bendros 200 Lt vertės (pas ieškovę); stalą 80 Lt vertės (pas ieškovę); kasetinį magnetofoną 10 Lt vertės (pas ieškovę); 2 paveikslus bendros 800 Lt vertės (pas ieškovę); paveikslą 300 Lt vertės (pas ieškovę).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; padalino santuokoje įgytą turtą:
a) D. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,1591 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame žemės sklype esančius statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotus D. S. vardu, 30 699,72 Eur vertės; televizorių 57,92 Eur vertės; miegamojo lovą 231,70 Eur vertės, veidrodį su staliuku 57,92 Eur vertės, komodą 57,92 Eur vertės, 2 vnt. prie lovos pastatomų spintelių, 28,96 Eur vertės, naktines raudonos spalvos užuolaidas 144,81 Eur vertės, užuolaidas (naktines ir dienines) 86,89 Eur vertės, užuolaidas (naktines ir dienines) 72,41 Eur vertės, sieninę spintą 115,85 Eur vertės, siuvimo mašiną su staliuku „Čaika“ 57,92 Eur vertės, 100 vnt. knygų 115,85 Eur vertės, baltos spalvos šviestuvą 43,44 Eur vertės, šviestuvą 43,44 Eur vertės, šviestuvą 86,87 Eur vertės, 2 paveikslus 115,85 Eur vertės, paveikslą, 115,85 Eur vertės, vazą 28,96 Eur vertės, garintuvą 57,92 Eur vertės, dulkių siurblį 14,48 Eur vertės, sienos puošmeną „Lėkštė iš Tuniso“ 14,48 Eur vertės, žoliapjovę 14,48 Eur vertės, kompiuterio monitorių 28,29 Eur vertės, kompiuterį 144,81 Eur vertės, gamtinių dujų balioną 28,96 Eur vertės, treniruoklį 173,77 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą 579,24 Eur vertės;
b) V. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė: 0,5100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą D. S. vardu, 2316,96 Eur vertės; 0,3500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą D. S. vardu, 1737,72 Eur vertės; 0,0590 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. S. vardu, 868,86 Eur vertės; mobilų namelį „Atlas Maxim“ 34x10, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 5792,40 Eur vertės; pavėsinę su dviem mediniais stalais ir dviem suolais 1448,10 Eur vertės; įrankių sandėliavimo patalpą 115,85 Eur vertės; šešiabraunį stalą su dviem suolais 86,89 Eur vertės; valtį 231,70 Eur vertės; du magnetofonus 57,92 Eur vertės; televizorių 28,96 Eur vertės; lovą 144,81 Eur vertės; filmavimo kamerą „Sharp“ VL-NZ 80, 115,85 Eur vertės; minkštą kampą 289,62 Eur vertės; skalbimo mašiną „Wirpool“ 173,77 Eur vertės; gamtinių dujų balioną 28,96 Eur vertės; šaldytuvą „Snaigė A+ 360“ 144,81 Eur vertės; mažą šaldiklį 28,96 Eur vertės; dujinę viryklę „Beko 6411 S“ 144,81 Eur vertės; sienos papuošimą „Lydekos galva“ 14,48 Eur vertės; 2 sienos papuošimus „Ragai“ 14,48 Eur vertės; lapės kailį 14,48 Eur vertės; trimerį 231,70 Eur vertės; benzopjūklą „Hugsvarna“ 231,70 Eur vertės; garaže esančius įrankius, 724,05 Eur vertės; medžioklinį šautuvą 289,62 Eur vertės; nešiojamą kompiuterį „TOSHIBA“ 144,81 Eur vertės; žoliapjovę 231,70 Eur vertės; pusautomatį suvirinimo aparatą 86,87 Eur vertės; oro kompresorių 289,62 Eur vertės; sieninį laikrodį 5,79 Eur vertės; stalą 28,96 Eur vertės; ovalų valgomojo stalą su 16 kėdžių 1303,29 Eur vertės; indaują 28,96 Eur vertės;
Reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, atmetė; priteisti iš V. S. 40,26 Eur žyminį mokestį D. S. bei 2210,67 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, ir 9,59 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisė iš D. S. 498,15 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, ir 9,59 Eur pašto išlaidų valstybei.
Dėl nekilnojamo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nurodė, kad po santuokos sudarymo 1989 m., 0,0590 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1993-01-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nors ir įregistruotas V. S. vardu, pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. To neneigia ir bylos šalys, įtraukdamos šį sklypą į dalintino turto balansą. Ieškovė D. S. 2004-02-26 Paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko paveldėjimo teises iš (duomenys neskelbtini) mirusio V. G. įstatyminio įpėdinio B. G.. Pagal 2004-03-02 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, remiantis 2004-02-26 paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, D. S. paveldėjo visą gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančiais 0,1591 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruotos daiktinės teisės Nekilnojamo turto registre D. S. asmeninės nuosavybės teise. Paveldimo turto pirkimas– pardavimas yra viena iš rūšių pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.305 str. 3 ir 4 d. 6.425 str., 6.426 str. 1 d.), tačiau tai nėra paveldėjimas CK 5.1 str. 1 d. prasme. Aiškiai išreikštos valios, kad D. S. asmeninės nuosavybės teise įsigytų paveldėjimo teises ir jų pagrindu įsigytų asmeninės nuosavybės teise turtą, atsakovas V. S. nėra išreiškęs. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), negali būti pripažįstamas asmenine ieškovės D. S. nuosavybe, todėl įtrauktas į dalintino turto balansą. Pagal 2004-09-07 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, remiantis jau nurodyta paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi, D. S. paveldėjo 1,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2008-01-04 dovanojimo sutartimi ji perleido sūnui iš pirmos santuokos T. P.. Šis žemės sklypas Alytaus apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymu buvo padalintas į 3 sklypus, kurių du ginčo sklypus - 0,5100 ha ir 0,3500 ha, 2008-12-30 pirkimo–pardavimo sutartimi T. P. perleido D. S. dukrai A. T., o ši 2009-02-06 dovanojimo sutartimi ginčo sklypus perleido ieškovei D. S.. Teismas pripažino, kad ir šie ginčo žemės sklypai, įtrauktini į dalintino turto balansą, nes jie įgyti 2004-02-26 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir nebuvo aiškiai išreikšta V. S. valia, jog D. S. įsigytų ginčo sklypus asmeninės nuosavybės teise.
Dėl registruotino kilnojamo turto įtraukimo į dalintino turto balansą. Ieškovė 2014-11-28 (po santuokos nutraukimo) įsigijo transporto priemonę Nissan Nissan X-Trail, o V. S. vardu įregistruotos 13 transporto priemonių. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad tiek ieškovės vardu, tiek atsakovo vardu registruotinų transporto priemonių į dalintino turto balansą netrauks ir nedalins. Transporto priemonė- motociklas „Sim Huski“ nebuvo ir nėra registruotas nei vienos iš šalių vardu, byloje nėra duomenų apie šio motociklo egzistavimą, nėra jo ir 2011-10-11 antstolio turto apraše, o natūra gali būti dalintinas tik realiai egzistuojantis turtas. Šalys kaip registruotiną turtą įtraukė į dalintino turto balansą mobilų namelį „Atlas Maxim“ 34x10.
Dėl kito neregistruotino kilnojamo turto įtraukimo į dalintino turto balansą. Teismas pažymėjo, kad 2011-11-18 antstolio S. V. turto apyrašu patvirtinama, kad jo surašymo metu egzistavo turto apraše nurodytas turtas, todėl dalintinas tik šiame apraše nurodytas turtas ar kituose šalių pateiktuose dokumentuose nurodytas turtas, kurie pagrindžia šio turto egzistavimą ir tas turtas, dėl kurio egzistavimo ir įtraukimo į dalintino turto balansą šalys sutaria. Dėl šių priežasčių teismas neįtraukė į dalintino turto sąrašą atsakovo nurodytą ir ieškovei prašomą priteisti skystųjų kristalų ekrano televizorių „LG“, nes į bylą pateiktas garantinis talonas yra monitoriaus, bet ne televizoriaus. Kitų duomenų apie televizoriaus įsigijimą byloje nėra. Neįtrauktas į dalintino turto balansą, jų nesant turto apraše, ir vokiečių veislės aviganių šuo ir voljeras, taip pat baldų komplektas „Zunda“ (jis dalijamas atskirais baldais), bulvių tarkavimo mašina, 2 kilimai, garintuvas, 2 dviračiai, 2 krikštolo sietynai, krištolinių indų ir taurių rinkinys, puodų rinkinys, spausdintuvas „HP“, šalių nurodomi indai, kurie neapibrėžti jokiais rūšiniais požymiais. Taip pat į dalintino turto balansą neįtrauktas ir lieptas į ežerą, kuris pažymėtas ir 2006-05-23 kadastro žemėlapyje. Tuo momentu žemės sklypas, iš kurio patenkama ant liepto, buvo valdomas V. S. asmeninės nuosavybės teise, įgijus jį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Teismas pripažino, kad šis statinys yra asmeninė V. S. nuosavybė, net jis buvo dar iki šalims pasidalijant šį sklypą.
Dėl turto padalijimo. Į dalintino turto balansą įtrauktas nekilnojamas turtas yra dalus, tačiau dalijant nekilnojamąjį turtą natūra, teismas atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl siekiant išvengti tolesnių ginčų bei konfliktinių situacijų, turtas padalintas ne nustatant dalis nekilnojame turte, o priteisiant kiekvienam unifikuotą nekilnojamąjį turtą, atsižvelgiant į jo vertę. Šalys jau nuo 2011 m. gyvena skyrium, todėl turi kur gyventi, ieškovė naudojasi namu, atsakovas - kilnojamu nameliu. Ginčo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrijoje nėra, ir šalys sutinka, kad jis asmeninės nuosavybės teise atitiektų atsakovui V. S.. Šalys nekilnojamo turto vertinimo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos datai neteikė, todėl nustatant nekilnojamo turto vertę, teismas rėmėsi byloje esančiomis J. P. IĮ Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitomis, pateiktomis atsakovo, ir UAB „Verdiktas“ ataskaita, pateikta ieškovės. Ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteistas 0,1591 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kitais statiniais (tualetu) 30 699,72 Eur (106 000 Lt) rinkos vertės, o atsakovui - į dalintino turto balansą įtraukti žemės sklypai- 0,5100 ha ploto ir 0,3500 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 0,0590 ha ploto žemės sklypas esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė pagal turto vertinimo ataskaitas yra 4923,54 Eur. Nustačius tokį nekilnojamo turto padalijimo būdą, atitinkamai padalintas ir kilnojamas turtas, atsakovui priteisiant mobilų namelį (5792,40 Eur vertės), stovintį žemės sklype, valdomame šalių dalinės nuosavybės teise, (duomenys neskelbtini), kuriuo bylos duomenimis atsakovas šiuo metu ir naudojasi, taip pat pavėsinė su įranga (stalas ir kėdės (suolai), kurių vertė 1448,10 Eur, ir įrankių sandėliavimo patalpą (vertė 115,85 Eur), esančius tame pačiame žemės sklype, šešiabraunį stalą su dviem suolais, esantį kilnojame name, 86,89 Eur vertės bei kitas turtas, esantis nurodytuose statiniuose. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai šaliai atitektų baldai, ir kurių nereikėtų išmontuoti (virtuvės komplektas, sieninė spinta), buitinė technika, organizacinė technika, dekoro daiktai ir kad vienai iš šalių neatitektų nenaudingi daiktai, pvz., suvirinimo aparatas, įrankiai, kompresorius ir kt.- ne ieškovei, o atsakovui - treniruoklis ir kt. Šalims nuo 2011 m. gyvenant skyrium, šalys faktiškai kai kuriuos daiktus jau yra pasidalijusios. Nesant kito turto vertinimo, o šalims nesutariant dėl kai kurių kilnojamų daiktų vertės, teismas rėmėsi antstolio turto apraše nurodyta turto verte. Teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė D. S. didesnę turto dalį, neįpareigojant sumokėti V. S. kompensacijos dėl byloje esančių duomenų apie jos sveikatos būklę bei atsižvelgiant į tai, kad šio turto įsigijimui buvo panaudotos ir asmeninės D. S. lėšos, atsakovas neprisidėjo prie dalintino turto išlaikymo bei priežiūros, ilgą laiką gyveno skyrium nuo šeimos, o taip pat, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo dėl jo žiauraus elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu.
Dėl kompensacijos už asmeninimas poreikiams panaudotą turtą, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė. Byloje yra 2011-06-22 atsakovo V. S. duotas sutikimas notarų biurui dėl D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį atsakovas prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pardavimo. Šis įrodymas paneigia, kad bendroji jungtinė nuosavybė buvo parduota be V. S. sutikimo, todėl reikalavimas dalyje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės vertės sumažėjimą atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. S. apeliaciniame skunde (14 t. b. l. 19-38) prašo:
1. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-20 sprendimą civ. byloje Nr. 2-10- 292/2015 ir priimti naują sprendimą, kuriuo mano priešieškinį ir jo patikslinimus turto pripažinimo ir padalijimo dalyje patenkinti, o ieškovės ieškinį dėl turto įgyto santuokoje pripažinimo ir padalijimo atmesti, arba bylą perduoti iš naujo nagrinėjimui į Alytaus rajono apylinkės teismą. Apeliantas nurodo, kad dalis kilnojamojo turto yra nuslėpta ir kilnojamasis turtas įvertintas nerealiomis ir ne rinkos kainomis. Toks sprendimas neatsitiktinis, nes teisme dirba daug ieškovės pažįstamų, kai ši dirbo teismo kavinėje, todėl teisingumas šioje byloje Alytaus teisme neegzistavo ir negalėjo egzistuoti.
2. Pripažinti, kad šiuo metu tarp šalių dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro sekantis turtas: 1) mobilusis namelis „Atlas Maxim 34x10“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 0,9166 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 3478,27 Eur. Teismas neteisingai ir be jokio pagrindo pripažino, kad jo vertė yra 5792,40 Eur, nes yra šio daikto pirkimo dokumentas; 2) žoliapjovė, vertė rinkoje - 231,70 Eur, randasi pas ieškovę. Teismas melagingai nurodė, kad jos vertė 14,48 Eur. Už tokią kainą negalima nusipirkti net atsarginio žoliapjovės peilio; 3) miegamojo lova, vertė rinkoje - 114,81 Eur, randasi pas ieškovę; 4) komoda, vertė rinkoje - 57,92 Eur, randasi pas ieškovę; 5) virtuvės baldų komplektas, vertė - 1159,42 Eur, randasi pas ieškovę; 6) treniruoklis, vertė rinkoje - 173,77 Eur, randasi pas ieškovę; 7) dulkių siurblys, vertė rinkoje - 14,48 Eur, randasi pas ieškovę; 8) bulvių tarkavimo mašina, vertė rinkoje - 23,16 Eur, randasi pas ieškovę; 9) 2 dujų balionai, vienas randasi pas atsakovą, o kitas pas ieškovę, kiekvieno vertė rinkoje po - 28,96 Eur, viso 57,92 Eur; 10) pusautomatis suvirinimo aparatas, vertė rinkoje apie 300 Eur, randasi pas ieškovę. Teismas neteisingai nurodė sprendime jo kainą 86,87 Eur, nes už tokią kainą nepardavinėjami net naudoti pusautomačiai susivirinimo aparatai; 11) trimeris „Jonsered“, vertė rinkoje - 144,70 Eur, randasi pas atsakovą. Teismas nurodė neteisingai šio daikto kainą, kadangi jis jau pirktas naudotas; 12) benzopjūklas „Husgvarna“, vertė rinkoje - 231,70 Eur, randasi pas atsakovą; 13) skystųjų kristalų televizorius „LG“, rinkos vertė - 579,71 Eur. Šis televizorius pirktas parduotuvėje Alytuje „Topo centras“, kurio dokumentai pateikti teismui byloje, randasi pas ieškovę; 14) filmavimo kamera „Sharp“, rinkos vertė - 115,85 Eur, randasi pas atsakovą; 15) skalbyklė „Wirpool“, vertė rinkoje - 173,77 Eur, randasi pas ieškovę; 16) šaldytuvas-šaldiklis „Snaigė A+360“, vertė rinkoje - 144,81 Eur, randasi pas ieškovę; 17) medžioklinis lygiavamzdis šautuvas TOZ-34, randasi pas atsakovą, rinkos vertė - 150 Eur. Teismas neteisingai nurodė jo rinkos vertę, nes visose ginklų parduotuvėse jo naujo vertė 170 Eur, o atsakovo šautuvui jau apie 10 metų; 18) dujinė viryklė „Beko“, rinkos vertė - 144,81 Eur, randasi pas ieškovę; 19) ovalus stalas su 16 kėdžių, vertė rinkoje - 1303,29 Eur, randasi pas ieškovę; 20) lova (vaiko), vertė rinkoje - 114,81 Eur, randasi pas ieškovę; 21) indauja, vertė rinkoje - 28,96 Eur, randasi pas ieškovę; 22) mažas šaldiklis „Snaigė“, vertė rinkoje - 28,96 Eur, randasi pas atsakovą; 23) indai, vertė rinkoje - 579,24 Eur, randasi pas ieškovę. Į šių indų sudėtį įeina puodų rinkinys „Bauer“, už kuriuos buvo mokėta 250 dolerių/300 Eur, o pirkta Lenkijoje, 2 kavos servizai, įvairios lėkštės, šakutės, peiliai, šaukštai, šaukšteliai, puodeliai ir kt. indai, kurių bendra vertė apie 300 Eur ir visos šios prekės pirkta Lenkijoje. Į šią indų grupę neįtraukta daug visokių kitokių smulkių indų ir vaikiškų indų, kavinukų, arbatinukų ir pan., kurių bendra vertė būtų dar apie tokią sumą; 24) siuvimo mašina „Čaika“ su staliuku, vertė rinkoje - 57,92 Eur, randasi pas ieškovę; 25) 100 vnt. knygų, bendra vertė rinkoje - 115,85 Eur, randasi pas ieškovę; 26) sieninis laikrodis, vertė rinkoje - 5,79 Eur, randasi pas ieškovę; 27) televizorius, vertė rinkoje - 28,96 Eur, randasi pas ieškovę; 28) garintuvas, vertė rinkoje - 57,92 Eur, randasi pas ieškovę; 29) nešiojamas kompiuteris „Toschiba“, rinkos vertė - 144,81 Eur, randasi pas atsakovą; 30) kompiuterio monitorius, vertė rinkoje - 28,29 Eur, randasi pas ieškovę; 31) stacionarus kompiuteris, vertė rinkoje - 144,81 Eur, randasi pas ieškovę; 32) daugiafunkcinis virtuvinis kombainas, rinkos vertė - 173,92 Eur. Nurodytas virtuvinis kombainas pirktas parduotuvėje „Avitela“ apie 2010 metais, randasi pas ieškovės dukrą iš pirmos santuokos - A. T.; 33) krištolinių indų ir taurių rinkinys, vertė rinkoje - 376,81 Eur. Šie daiktai buvo pirkti Čekoslovakijoje ir Lenkijoje, randasi pas ieškovės dukrą iš pirmos santuokos; 34) 2 vnt. šviestuvų, kiekvieno vertė rinkoje - po 43,44 Eur, viso 86,84 Eur, randasi pas ieškovę; 35) 2 vnt. didelių grindinių kilimų, kiekvieno rinkos vertė - po 86,88 Eur, viso 173,76 Eur, randasi pas ieškovę; 36) šviestuvas, rinkos vertė - 86,87 Eur, randasi pas ieškovę; 37) užuolaidos (dieninės ir naktinės), rinkos vertė - 144,81 Eur, randasi pas ieškovę; 38) įrankių sandėliavimo patalpa, esanti 0,9166 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 115,85 Eur randasi atsakovo žinioje; 39) pavėsinė su 2 mediniais stalais ir 2 suolais, esanti 0,9166 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 500 Eur. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai nurodė sprendime šių daiktų vertę, nes pavėsinė padaryta iš atsakovo surinktų medžiagų ir miške rinktų sausuolių, stalai ir suolai yra atsakovo paties pagaminti daugiau kaip prieš 10 metų. Šiai dienai pavėsinės stogas sutrūkinėjęs, stalai ir suolai suskilinėję; 40) sienos papuošalas „Lydekos galva“, rinkos vertė - 14,48 Eur, randasi pas ieškovę; 41) sienos papuošalai - 2 vnt. ragų, rinkos vertė - 14,48 Eur, randasi pas ieškovę; 42) išdirbtas lapės kailis, rinkos vertė - 14,46 Eur, randasi pas ieškovę; 43) 2 dviračiai, kiekvieno rinkos vertė - po 30 Eur, viso 60 Eur, randasi pas ieškovę, dviračiai buvo pirkti Vokietijoje prieš 8 metus ir buvo naudoti; 44) miegamojo komplektas „Zunda“, pirktas apie 1993 metais už tuo metu Lietuvoje galiojusius bendruosius talonus, į kurio sudėtį įeina miegama lova, veidrodis su staliuku, 3-jų durų spinta su antresolėmis ir 2 spintelės, bendra rinkos vertė - 600 Eur; 45) 2 kasetiniai magnetofonai, iš kurių vienas randasi pas ieškovę, o kitas pas atsakovą, rinkos vertė po 28,96 Eur, bendra vertė - 57,92 Eur; 46) 2 paveikslai, kiekvieno rinkos vertė po 115,85 Eur, randasi pas ieškovę; 47) paveikslas, rinkos vertė - 86,88 Eur, randasi pas ieškovę. Šis paveikias pirktas turguje apie 2003 metus; 48) naktinės raudonos užuolaidos, rinkos vertė - 144,81 Eur, randasi pas ieškovę; 49) užuolaidos dienines ir naktinės, rinkos vertė - 86,89 Eur, randasi pas ieškovę; 50) užuolaidos dieninės ir naktinės, kurių rinkos vertė - 72,41 Eur, randasi pas ieškovę; 51) vokiečių aviganių veislės šuo ir šuns voljeras, rinkos vertė - 231,69 Eur. Teismas jo neįtraukė į dalintiną turtą. Voljeras pastatytas atsakovo jėgomis apie 2004 metus, o medžiagos (tinklas, kampuotis, vamzdžiai ir kt.) pirkta Alytuje parduotuvėje „Lankava“. Šuo buvo pirktas už 100 Eur; 52) garaže esantys įrankiai, bendra rinkos vertė - 724,05 Eur, randasi pas ieškovę; 53) oro kompresorius, vertė - 289,62 Eur, kuris randasi pas ieškovę; 54) mažas televizorius, kinų gamybos, rinkos vertė -57,92 Eur, randasi pas atsakovą; 55) veidrodis su staliuku prie miegamojo komplekto, rinkos vertė - 57,92 Eur, randasi pas ieškovę; 56) sieninė spinta su slankiojančiomis durimis, kuri pritvirtinta name prie sienos, rinkos vertė - 231,86 Eur. Teismas visiškai be jokio pagrindo neįtraukė šio daikto į dalintiną turtą; 57) sienos papuošalas „Lėkštė iš Tuniso“, rinkos vertė - 14,48 Eur, randasi pas ieškovę; 58) minkštas kampas „Merkys“, rinkos vertė - 289,62 Eur, randasi pas ieškovę; 59) spausdintuvas „HP“, vertė rinkoje - 96,37 Eur. Šis spausdintuvas buvo pirktas kartu su stacionariu kompiuteriu parduotuvėje Alytuje „Topo centras“. Apeliantas nurodo, kad bendra dalintino kilnojamojo turto vertė yra 14914,91 Eur. Į dalintiną registruotiną kilnojamąjį turtą nėra įtraukta apelianto su ieškove santuokos metu įgytos transporto priemonės, dėl kurių su ieškove sutarė, šio turto į dalintino turto balansą netraukti ir nedalinti, kuris po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe pagal tai kieno vardu jis yra įregistruotas. Dėl kito apelianto ir ieškovės nurodyto dalintino santuokoje įgyto kilnojamojo turto, teismo sprendimas keistinas. Teismas nepagrįstai į dalintiną turtą įtraukė medinę valtį, kuri jau senokai supuvo, sutrūnijo, suskilinėjo ir stovi kaip malkos ant ežero kranto nebenaudojama. Teismas nepagrįstai išskaidė į atskirai dalintiną turtą šešiabriaunį stalą su 2 suolais, nurodant jų vertę 86,89 Eur, kurie yra mobiliame namelyje ir įtraukti į jo rinkos kainą.
3. Padalinti tarp šalių kilnojamąjį turtą sekančiai: apeliantui priteisti kilnojamojo turto už 7373,57 Eur: 1) mobilųjį namelį „Atlas Maxim 34x10“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 3478,27 Eur; 2) pavėsinę su 2 mediniais stalais ir 2 suolais, rinkos vertė - 500 Eur; 3) žoliapjovę, vertė - 231,70 Eur; 4) benzopjūklą „Husgvama“, vertė - 231,70 Eur; 5) pusautomatį suvirinimo aparatą, vertė apie 300 Eur; 6) įrankių sandėliavimo patalpą, kurios rinkos vertė - 115,85 Eur, kuri randasi mano žinioje; 7) garaže esančius įrankius, vertė - 724,05 Eur; 8) trimerį „Jonsered“, vertė - 144,70 Eur; 9) medžioklinį lygiavamzdį šautuvą TOZ-34, vertė - 150 Eur; 10) oro kompresorių, vertė - 289,62 Eur; 11) dujų balioną, vertė - 28,96 Eur; 12) filmavimo kamerą „Sharp“, vertė - 115,85 Eur; 13) skalbyklę „Wirpool“, vertė - 173,77 Eur; 14) šaldytuvą-šaldiklį „Snaigė A+360“, vertė - 144,81 Eur; 15) dujinę viryklę „Beko“, vertė - 144,81 Eur; 16) nešiojamą kompiuterį „Toschiba“, vertė - 144,81 Eur; 17) dujinę viryklę „Beko“, vertė - 144,81 Eur; 18) mažą šaldiklį „Snaigė“, vertė - 28,96 Eur; 19) miegamojo lovą, vertė - 114,81 Eur; 20) sienos papuošalą „Lydekos galva“, vertė - 14,48 Eur; 21) sienos papuošalus - 2 vnt. ragų, vertė - 14,48 Eur; 22) išdirbtą lapės kailį, vertė - 14,46 Eur; 23) dviratį, vertė - po 30 Eur; 24) kasetinį magnetofoną, vertė po 28,96 Eur; 25) mažą televizorių, vertė - 57,92 Eur; 26) sieninį laikrodį, kurio vertė rinkoje - 5,79 Eur, kuris randasi pas ieškovę. Ieškovei priteisti kilnojamojo turto už 7541,34 Eur: 1) komodą, vertė - 57,92 Eur; 2) virtuvės baldų komplektą, vertė - 1159,42 Eur; 3) treniruoklį, vertė - 173,77 Eur;4) dulkių siurblį, vertė - 14,48 Eur; 5) bulvių tarkavimo mašiną, vertė - 23,16 Eur; 6) dujų balioną, vertė - 28,96 Eur; 7) skystųjų kristalų televizorių „LG“, vertė - 579,71 Eur; 8) ovalų stalą su 16 kėdžių, vertė - 1303,29 Eur; 9) lovą (vaiko), vertė - 114,81 Eur; 10) indaują, vertė - 28,96 Eur; 11) televizorių, vertė - 28,96 Eur; 12) indus, vertė - 579,24 Eur; 13) siuvimo mašiną „Čaika“ su staliuku, vertė - 57,92 Eur; 14) 100 vnt. knygų, vertė - 115,85 Eur; 15) garintuvą, vertė - 57,92 Eur; 16) kompiuterio monitorių, vertė - 28,29 Eur; 17) stacionarų kompiuterį, vertė - 144,81 Eur; 18) daugiafunkcinį virtuvinį kombainą, vertė 173,92 Eur; 19) krištolinių indų ir taurių rinkinį, vertė - 376,81 Eur; 20) 2 vnt. šviestuvų, kiekvieno vertė - po 43,44 Eur, viso 86,84 Eur; 21) 2 vnt. didelių grindinių kilimų, kiekvieno vertė - 86,88 Eur, viso 173,76 Eur; 22) šviestuvą, vertė - 86,87 Eur; 23) užuolaidas (dieninės ir naktinės), vertė - 144,81 Eur; 24) dviratį, vertė - 30 Eur; 25) miegamojo komplektą „Zunda“, vertė - 600 Eur; 26) kasetinį magnetofoną, vertė - 28,96 Eur; 27) 2 paveikslus, kiekvieno vertė po 115,85 Eur; 28) paveikslą, vertė - 86,88 Eur; 29) naktines raudonos užuolaidas, vertė - 144,81 Eur; 30) užuolaidas dienines ir naktines, vertė - 86,89 Eur; 31) kitas užuolaidas dienines ir naktines, vertė - 72,41 Eur; 32) vokiečių aviganių veislės šunį ir šuns voljerą, vertė - 231,69 Eur; 33) veidrodį su staliuku prie miegamojo komplekto, vertė - 57,92 Eur; 34) sieninę spintą su slankiojančiomis durimis, vertė - 231,86 Eur; 35) sienos papuošalą „Lėkštė iš Tuniso“, vertė - 14,48 Eur; 36) minkštą kampą „Merkys“, vertė - 289,62 Eur; 37) spausdintuvą „HP“, vertė - 96,37 Eur.
4. Priteisti iš ieškovės apelianto naudai 167,77 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.
5. Pripažinti, kad šalių santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas sekantis nekilnojamasis turtas: 1) 1,7500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padalintas į 4 atskirus sklypus: 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 1129,18 Eur; 0,1429 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 6661,26 Eur; 0,8483 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 39 967,56 Eur ir 0,4088 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 23 459,22 Eur; 2) 1,2500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), kuris padalintas į 3 atskirus sklypus: 0,5100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 6950,88 Eur ir 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 1737,72 Eur; 3) 0,4000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 2027,34 Eur; 4) 0,2200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 3765,06 Eur; 5) 0,4500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 0,1591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniu (tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Pripažinti, kad santuokos nutraukimo metu tarp apelianto ir ieškovės yra sekantis dalintinas nekilnojamasis turtas, kurį sudaro: 1) 0,1591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus ieškovės D. S. vardu, bendra vertė yra 30 699,72 Eur; 2) 0,5100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu, vertė 2316,96 Eur; 3) 0,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, vertė 1737,72 Eur; 4) 0,0590 ha ploto žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas apelianto vardu, vertė 868,86 Eur. Bendra nekilnojamojo santuokinio ir dalintino turto vertė sudaro 35623,26 Eur.
7. Padalinti apelianto su ieškove bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, apeliantui asmenine nuosavybe priteisti nekilnojamojo turto už 17 782,66 Eur: 1) ½ dalį 0,1591 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį ant jo esančių statinių, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 15320,89 Eur; 2) ½ dalį 0,5100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovės vardu, vertė 1158,48 Eur; 3) ½ dalį 0,3500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovės vardu, vertė yra 868,86 Eur; 4) ½ dalį 0,0590 ha ploto žemės sklypo, esančio SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 434,43 Eur. Ieškovei asmenine nuosavybe priteisti nekilnojamojo turto už 17 782,66 Eur: 1) ½ dalį 0,1591 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį ant jo esančių statinių, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 15320,89 Eur; 2) ½ dalį 0,5100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovės vardu, vertė 1158,48 Eur; 3) ½ dalį 0,3500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto ieškovės vardu, vertė yra 868,86 Eur; 4) ½ dalį 0,0590 ha ploto žemės sklypo, esančio SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 434,43 Eur.
8. Pripažinti, kad ieškovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti panaudojo turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė: 1) 1,7500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini), kurį remdamasi Alytaus apskrities viršininko 2005-11-04 įsakymu Nr. 33-Ž-3003, padalijo į 4 atskirus sklypus: 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1429 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 0,8483 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4088 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1,2500 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sūnui iš pirmos santuokos - T. P., kuris šį sklypą padalijo į 3 sklypus: 0,5100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini). Visus šiuos 3 sklypus T. P. 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė kitai ieškovės dukrai, t. y. savo seseriai A. T., kuri du iš šių sklypų - 0,5100 ha ploto ir 0,3500 ha ploto, 2009-02-06 dovanojimo sutartimi vėl padovanojo atgal ieškovei D. S.; 3) 0,2200 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 0,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 0,4500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR Nr. (duomenys neskelbtini). Viso asmeniniams poreikiams ieškovė panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto už 94 129,50 Eur.
9. Priteisti iš ieškovės 40693,11 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei asmeniniams poreikiams tenkinti panaudojus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
10. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Prijungti prie bylos apelianto pateikiamus dokumentus.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidus aiškinant materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Teismas žymiai nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo priteisė ieškovei nepalyginamai didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį nei apeliantui, atmesdamas visiškai jo reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už jos asmeniniams poreikiams panaudotą bendrą turtą. Atsakovui priteisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertė sudaro 17097,46 Eur, ši priteisto turto suma yra beveik du kartus mažesnė už ieškovei priteistą. Sprendimu nustatytas dalintinas turtas ir šio turto padalijimo būdas neatitinka realybės, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes dalis kilnojamojo turto nuslėpta, o kai kuris kilnojamasis turtas teismo yra įvertintas nerealiomis ir ne rinkos kainomis. Toks teismo sprendimas yra ne atsitiktinis, ieškovė dirbo teismo kavinėje ir ruošė puotas. Ieškovė nori užgrobti daugiau vertingo turto, melagingai teisme liudijo, kad apeliantui siūlyto priteisti kilnojamojo turto yra pas apeliantą, nors didžioji dalis turto yra jos valdyme. Apelianto nuomone, jo prašomas padalijimo būdas yra optimaliausias ir geriausiai užtikrinantis šalių poreikius, atitinka esančią faktinę situaciją, kadangi ieškovė prieš pradėdama santuokos nutraukimo bylą ir išsikrausčiusi iš bendrų namų, beveik visus apelianto prašomus jai priteisti daiktus išsivežė su savimi. 6 žemės sklypus: 1,7500 ha, esantį (duomenys neskelbtini), 1,2500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); 0,4000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,2200 ha, esantį (duomenys neskelbtini); 0,4500 ha, esantį (duomenys neskelbtini); 0,1591 ha, esantį (duomenys neskelbtini) su statiniais (gyvenamuoju ramu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniu (tualetu)) - šalys įsigijo vienu metu, t. y. nuperkant šį nekilnojamąjį turtą iš J. G., pagal jos vardu pagal testamentą įgytas paveldėjimo teises ir jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, aprašytą 2003-08-20 sutartyje. Kitą dalį šio turto įgijo pagal 2004-02-26 paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis iš G. B., kuris šį turtą kaip įstatyminis įpėdinis paveldėjo po tėvo mirties. Paveldėjimo teisių nupirkimui šalys 2003-08-14 pardavė (duomenys neskelbtini) kaime turėtą sodybą. 1,7500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į 4 sklypus, kuriuos ieškovė laikotarpiu nuo 2005-11-16 iki 2011-09-19 apeliantui nežinant pardavė, o gautas lėšas panaudojo savo reikmėms. 0,3500 ha ploto žemės sklypą ieškovė 2005-11-16 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė K. V.; 0,1429 ha ploto žemės sklypą ieškovė 2005-11-16, 2007-01-05 ir 2011-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimis lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) pardavė K. V., V. V. ir E. D.; 0,8483 ha ploto žemės sklypą ieškovė 2008-01-04 dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai A. T.. A. T. 2008-12-02 dovanojimo sutartimi sklypą dovanojo atgal ieškovei. Ieškovė 2011-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimi sklypą pardavė E. D.; 0,4088 ha ploto žemės sklypą ieškovė 2007-01-05 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė V. V.. 0,1429 ha ploto žemės sklypą ieškovė be apelianto žinios pardavė 2011-09-19, t. y. jau po pateikimo ieškinio teismui. 2008-01-04 dovanojimo sutartimi ieškovė 1,2500 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sūnui iš pirmos santuokos T. P., kuris šį sklypą Alytaus apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymu padalijo į 3 sklypus: 0,5100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos 3 sklypus T. P. 2008-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo seseriai A. T., kuri du iš šių sklypų 2009-02-06 dovanojimo sutartimi vėl padovanojo ieškovei D. S.. Ieškovė 2007-11-20 dovanojimo sutartimi 0,2200 ha ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui T. P.. Ieškovė 2011-11-04 pirkimo-pardavimo sutartimi 0,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. K.. Vienintelis nekilnojamasis daiktas, apie kurio perleidimą kitiems asmenims apeliantas žinojo, tai 0,4500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė 2011-06-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė E. ir S. K.. Pagal J. P. IĮ pateiktas 7 turto vertinimo pažymas, ieškovė pirkimo-pardavimo ir dovanojimo būdu perleido santuokoje įgyto turto už 325 000 Lt/94 126,50 Eur, todėl privalo kompensuoti apeliantui 47 063,25 Eur, už nepagrįstai jos naudai sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę.
Šiuo metu įgytą dalintiną nekilnojamąjį turtą sudaro sekantis turtas: 0,1591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statinys (tualetas), registruoti ieškovės D. S. vardu, kurių bendra vertė pagal J. P. IĮ 2011-11-29 turto vertės nustatymo pažymą Nr. NT 11-125, sudaro 30699,72 Eur; 0,5100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu, kurio vertė pagal J. P. IĮ 2011-11-25 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 11-133, sudaro 2316,90 Eur; 0,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės vardu, kurio vertė pagal J. P. IĮ 2011-11-25 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 11-131, sudaro l 737,72 Eur ir 0,0590 ha ploto žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. S. vardu, kurio vertė pagal UAB „T. V. K. Verdiktas“ įvertinimą yra 868,86 Eur. Nurodyti žemės sklypai, išskyrus 0,1591 ha ploto žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai, yra žemės ūkio paskirties sklypai. Apelianto vardu registruotas 0,0590 ha ploto žemės sklypas yra kolektyvinių sodų paskirties žemės sklypas, kuris nėra ir negali būti vertas 868,86 Eur, nes tokios vertės neturi net (duomenys neskelbtini) miesto ribose įregistruoti žemės sklypai.
Ieškovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2015-02-19 pardavė ar padovanojo tretiesiems asmenims sekantį nekilnojamąjį turtą: 0,4088 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ant jo esantį gyvenamąjį namą, įgytus pagal 2004-09-07 paveldėjimo teisės liudijimą ir Alytaus apskrities viršininko 2007-01-05 įsakymą, kurie buvo parduoti pagal 2007-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį; 0,2200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančius statinius - gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, ir kiemo statinį - šulinį, įgytus pagal 2004-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą, kurie buvo padovanoti pagal 2007-11-20 dovanojimo sutartį; 1/8 dalį 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigytą pagal 2003-03-12 paveldėjimo teisės liudijimą, kurį padovanojo pagal 2011-12-30 dovanojimo sutartį; 0,8483 ha ploto gyvenamosios teritorijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas padalijus daiktą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2008-12-02 dovanojimo sutartį ir parduotas pagal 2011-09-19 pirkimo-pardavimo sutartį; 0,4568 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2007-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą ir parduotas 2011-06-22 pagal pirkimo-pardavimo sutartį; 0,4000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2008-07-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, parduotą pagal 2011-11-04 pirkimo-pardavimo sutartį; 1/3 ir 2/3 dalis susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams priskirtos paskirties žemės sklypus, esančius bendrame 0,1429 ha plote, kurie randasi (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotus padalijus daiktą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2004-09-07 paveldėjimo teisės liudijimą ir Alytaus apskrities viršininko 2005-11-04 įsakymą, parduotus pagal 2005-11-16 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2011-19-19 pirkimo-pardavimo. Visas nurodytas ieškovės parduotas ir padovanotas nekilnojamasis turtas, išskyrus 1/8 dalį 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra santuokinis turtas. Dėl santuokinio turto sumažėjimo, kuris buvo panaudotas ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, jai sudarant sandorius pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, iš jos apeliantui priteistina kompensacija. Išlikęs nekilnojamasis turtas dalijamas natūra lygiomis dalimis.
Viso asmeniniams poreikiams ieškovė panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto už 94 129,50 Eur. Tokiu atveju kompensuojama suma sudaro 47064,75 Eur. Iš šios sumos minusuojama už apeliantui tenkančias natūra po ½ dalį 0,5100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2316,96 Eur ir ½ dalį 0,3500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1737,72 Eur. Iš nurodytos sumos taip pat minusuojama suma už ieškovės parduotą 0,4500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalį apeliantas sutiko padovanoti ieškovei. Šios sklypo dovanojama dalis tuo metu sudarė 15000 Lt, kas šiuo metu atitinka 4344,30 Eur. Bendra kompensacijos suma sudaro 40693,11 Eur. Šių nuostatų teismas nesilaikė, jomis nesivadovavo, be jokių įrodymų pripažino apeliantą piktnaudžiaujančiu alkoholiu, nors apeliantas didesnę gyvenimo dalį dirbo vairuotoju, o taip pat 10 metų turi leidimą laikyti ir nešioti ginklą. Teismas, nepriteisdamas apeliantui kompensacijos neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad dėl ieškovės kaltės buvo paslėpta didelė dalis šeimos turto ir pajamų.
Atsiliepimas
Ieškovė D. S. atsiliepime į apeliacinį skundą (14 t. b. l. 44-64) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skundas paremtas tik jo samprotavimais, atsakovas pastoviai ieškovę žemina ir šmeižia nepateikdamas jokių įrodymų. Dėl kilnojamojo turto buvo konkrečiai kalbėta teismo posėdžio metu, aptariant kiekvieną daiktą atskirai ir klausiant atsakovo nuomonės bei jo kainos įvertinimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškovės patikslinto ieškinio dalyke nurodytos tos turto kainos, kurios tiko pačiam atsakovui ir kurias jis nurodė bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, nes daiktų kainos, kaip minėta nustatytos remiantis abiejų šalių sutikimu. Atsakovas nurodo tokius daiktus, kurių antstolis neužfiksavo ir kurių teismas neaptarinėjo posėdžio metu. Jis vis pateikia išgalvotus daiktų variantus klaidindamas teismą. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto įgijimo fakto ir aplinkybių yra neatitinkančios tikrovės. Faktą, kad atsakovas eilinį kartą melagingai ir šmeižiančiai teigia, kad buvo apgautas, patvirtina 2013-07-13 laikraščio „Alytaus naujienos“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pateiktas byloje, ir kur atsakovas pats pirmame puslapyje šią informaciją paneigia ir pripažįsta, kad teiginiai dėl notarės N. L. tėra pačio atsakovo išgalvota tikrovės neatitinkanti informacija. Dėl atsakovo šmeižimo buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. PK-24-849/2013, kur atsakovas taip pat pripažino, kad jis melagingus teiginius skleidė ir jo teiginiai neatitiko tikrovės. Visas nekilnojamas turtas buvo įgytas už asmenines ieškovės lėšas, apie visus pardavimo sandorius atsakovas žinojo, visos piniginės lėšos panaudotos šeimos poreikiams: turto išlaikymui, buities reikmėms, paskolų grąžinimui, kurių buvimo neneigia ir pats atsakovas, ir net pačio atsakovo išlaikymui. Visas turtas, įgytas 2004-02-26 paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes įgyta iš jos vienos asmeninių lėšų, todėl jis taip ir buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tačiau ilgi bylinėjimosi procesai reikalauja daugybės jėgų, sveikatos bei lėšų. kurių ieškovė neturi. Todėl ieškovė sprendimo neskundė dėl siekio užbaigti pagaliau teisminius procesus, kurių pagrindu atsakovas siekia vienintelio tikslo - piniginės naudos sau. Atsakovas melagingai teigia, kad teismas be jokių įrodymų pripažino jį piktnaudžiaujančiu alkoholiu, kai tuo tarpu šis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo, kur jis ne tik pripažintas piktnaudžiaujančiu alkoholiu, bet ir smurtininku, už ką jis buvo ir nuteistas pagal baudžiamą įstatymą. Atsakovas pripažintas kaltu ir iškeldintas iš ieškovei asmenine nuosavybe priklausančio gyvenamo su teise nesiartinti prie ieškovės. Atsakovas yra itin agresyvus, teistas už tyčinius, tame tarpe ir smurtinį nusikaltimą, todėl padalinti turto taip, kaip prašo atsakovas yra negalima, t. y. neįmanoma priteisti gyvenamojo namo, kuris ieškovei yra vienintelė gyvenamoji patalpa, pusiau su atsakovu. Atsakovo agresija mano atžvilgiu ir noras susidoroti akivaizdus iš šio apeliacinio skundo turinio ir iš teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta mūsų santuoka dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė jo smurtiniais žiauriais veiksmais ieškovės atžvilgiu bei baudžiamosios bylos PK-6-448/2012 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-124-448/2012, turinio. Atsakovas turi kito nekilnojamojo turto - paveldėjo dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kuriame gali gyventi. Taip pat jam atitenka mobilusis namelis prie ežero, kuris stovi jo žemės sklype.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškovė D. S. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą ieškovė iš esmės grindžia tuo, jog byla sudėtinga, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliantas – atsakovas V. S. kartu su apeliaciniu skundu pateikė, jo teigimu, mobiliuoju telefonu padarytą ir kompiuteriu išdidintą ginčo pavėsinės fotonuotrauką. Ieškovė D. S. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė žemės sklypų, kurių plotas 0,5100 ha ir 0,35 ha, vertinimo ataskaitas 2015 m. liepos 20 d. Išanalizavusi kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija atmeta prašymus dėl jų prijungimo prie bylos, nes juose esantys duomenys galėjo būti įrodinėjami pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės D. S. ieškinį ir atsakovo V. S. priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 - 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas - apeliantas, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus jo priešieškinyje ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teisme, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra atkartojamas priešieškinis, jį kiek papildant faktinėmis pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, teisėjų kolegija jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Apeliantas nurodo, jog ieškovei priimtas palankus teismo sprendimas neatsitiktinis, nes teisme dauguma ieškovės pažįstamų, su kuriais ji ne kartą šventė kai dirbo teismo kavinėje, todėl teisingumas šioje byloje Alytaus rajono apylinkės teisme neegzistavo ir negalėjo egzistuoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, LR CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64 - 71 straipsniai). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi ir įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti civilinę bylą nagrinėjusio teismo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Teisėjų kolegija turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentas dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo, iš esmės yra susijęs su atsakovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t. y. ne tokiu, kokio tikėjosi apeliantas.
Apeliantas teigia, kad dalis santuokoje įgyto kilnojamojo turto yra nuslėpta, į dalintiną turtą įtraukta dalis ir nesamo turto, o kilnojamasis turtas teismo sprendimu įvertintas nerealiomis ir ne rinkos kainomis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendro turto nustatytas yra aplinkybė, sprendžiant turto padalijimo klausimą, bet ne savarankiškas reikalavimas byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Išklausiusi parengiamojo ir teismo posėdžių garso įrašus, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sudarydamas dalintino turto balansą, į jį pagrįstai įtraukė registruotiną kilnojamąjį ir neregistruotiną kilnojamąjį turtą, kuris yra įtrauktas į antstolio S. V. 2011 m. spalio 11 d., 2011 m. spalio 17 d. Turto aprašą, kituose šalių pateiktuose dokumentuose, kurie pagrindžia šio turto egzistavimą, nurodytą turtą ir tą turtą, dėl kurio egzistavimo ir įtraukimo į dalintino turto balansą šalys sutaria. Apelianto argumentai, jog į dalintiną turtą neįtraukta dalis ieškovės užgrobto ir jos valdyme esančio turto, o taip pat įtrauktas nesamas turtas, kaip ant ežero kranto stovinti supuvusi ir suskilinėjusi valtis, vertintini kaip subjektyvi įrodymais nepagrįsta jo nuomonė (CPK 12,178, 185 straipsniai). Šalių paaiškinimais, 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu (t. 9, b. l. 19-23) bei 2014 m. spalio 3 d. sprendimo įsiteisėjusia dalimi (t. 11, b. l. 126-142) nustatytos aplinkybės, kad dėl apelianto vartojamo smurto ieškovė buvo pabėgusi iš namų net nepasiėmusi savo asmeninių daiktų bei drabužių, rodo, kad būtent apeliantas iki jo įpareigojimo laikinai gyventi skyrium nuo D. S., išsikeldinant į kitą jo pasirinktą gyvenamąją vietą (t.1, b. l. 25-27, 74-77), liko name gyventi su visais jame esančiais daiktais, o ieškovei vėl sugrįžus į namus juose likę daiktai yra užfiksuoti antstolio, ir visa tai paneigia apelianto argumentus, jog į dalintiną turtą neįtraukta dalis ieškovės užgrobto kilnojamojo turto.
CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas sutuoktinių bendro kilnojamojo turto vertę pagrįstai nustatė remdamasis pačių šalių nuožiūra nustatyta ir pripažinta šio turto verte, o šalims nesutariant dėl kai kurių kilnojamųjų daiktų vertės, rėmėsi antstolio turto apraše nurodyta turto verte, byloje nesant kito šio turto įvertinimo. Pastebėtina, kad parengiamojo ir teismo posėdžių metu pats apeliantas įvertino kiekvieną daiktą ir nurodė jo vertę, o tokiai vertė pritarus ir ieškovei, nustatė kilnojamojo daikto vertę. Pažymėtina, kad nustatant nekilnojamojo turto vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiomis J. P. IĮ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, pateiktomis atsakovo (apelianto), ir UAB „Verdiktas“ ataskaita, pateikta ieškovės (t. 10 gale Turto vertinimo ataskaitos (10 vnt.)). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių, turinčių procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę, pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, o taip pat antstolio Turto apraše nustatyta daiktų verte, dėl kurios prieštaravimų nustatyta tvarka apeliantas nepareiškė. Apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo kilnojamasis turtas yra įvertintas nerealiomis ir ne rinkos kainomis, tačiau šių savo teiginių jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia, todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto teiginius kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, o turi parinkti tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių. Į sutuoktinių nuomonę dėl turto dalumo turi būti atsižvelgiama, bet teismo ji nesaisto. Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008; ir kt.). Tačiau kai tenka dalyti didesnį butą (kelių kambarių) arba gyvenamąjį namą, paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu ir vienam iš sutuoktinių natūra priteisiamas atsižvelgiant į kitus CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., nepilnamečių vaikų interesus, itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką ir išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad nekilnojamas turtas- 0,5100 ha žemės sklypas ir 0,3500 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 0,2800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,1591 ha žemės sklypas us gyvenamuoju namu ir prie jo esančiais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), 1,8000 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), dalis 0,9166 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,6500 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), 1,500 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), 1,3600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dalis 2,5600 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), dalis 4,500 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninis turtas ir į prašė šio turto į dalintino turto balansą netraukti. Atsakovas (apeliantas) priešieškiniu prašė pripažinti, jog santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas nekilnojamasis turtas: 0,1591 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai- gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai (tualetas), registruotas D. S. vardu asmeninės nuosavybės teise; 5100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0590 ha ploto žemės sklypas, esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); bendra nekilnojamo dalintino turto vertė sudaro 35 623,26 Eur, ir padalinti šį turtą ir kiekvienam priteisti po ½ dalį šio nurodyto nekilnojamo turto, t. y. kiekvienam nekilnojamo turto priteisti už 17 782,66 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir įvertintais įrodymas (2004-02-26 Paveldėjimo teisių pirkimo–paravimo sutartimi, 2004-03-02 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, 2008-01-04 dovanojimo sutartimi, 2008-12-30 bei 2009-02-06 pirkimo – pardavimo sutartimis, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašais), sprendė, kad į dalintino turto balansą yra įtrauktinas nekilnojamasis turtas: 0,1591 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kitais statiniais (tualetu) (toliau –namų valda) 30 699,72 Eur (106 000 Lt) rinkos vertės; 0,5100 ha ploto ir 0,3500 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 0,0590 ha ploto žemės sklypas esantis SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dėl šio žemės sklypo įtraukimo į dalintino turto balansą ginčo byloje nėra; toliau visi 3 žemės sklypai – kiti žemės sklypai), kurių bendra vertė pagal turto vertinimo ataskaitas yra 4923,54 Eur; atsižvelgdamas į jau nusistovėjusį šalių faktinį naudojimąsi nekilnojamuoju turtu (o taip pat ir jame esančiu kilnojamuoju namu), konstatavęs, jog nukrypsta nuo lygių dalių principo ir priteisia D. S. didesnę turto dalį, neįpareigojant sumokėti V. S. kompensacijos dėl byloje esančių duomenų apie jos sveikatos būklę bei atsižvelgiant į tai, kad šio turto įsigijimui buvo panaudotos ir asmeninės D. S. lėšos, atsakovas neprisidėjo prie dalintino turto išlaikymo bei priežiūros, ilgą laiką gyveno skyrium nuo šeimos, o taip pat, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo dėl jo žiauraus elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu, pagrįstai priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise namų valdą, o apeliantui – kitus žemės sklypus. Pastebėtina, kad ieškovė tokio sprendimo apeliacine tvarka neskundžia, o apeliantas iš esmės jokių naujų argumentų dėl teismo sprendimų motyvų padalijant nekilnojamąjį turtą apeliaciniame skunde nepateikia, o tik atkartoja savo priešieškinio argumentus ir reikalavimą. Kaip jau buvo minėta, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi spręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno sutuoktinio norus, bet ir jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaitą. Nagrinėjamu atveju namų valdos padalijimo natūra po ½ dalį negalimumas pagrįstas tuo, kad byloje konstatuotini itin priešiški buvusių sutuoktinių santykiai, taip pat kriminalinės bausmės dėl nusikalstamo poveikio ieškovei skyrimo apeliantui faktas. Visą namų valdą natūra priteisus ieškovei, yra galimybė šio turto dalį kompensuoti kitu turtu, priteisiant apeliantui kitus žemės sklypus. Kita vertus, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi įpareigojus apeliantą laikinai gyventi nuo ieškovės D. S., iškeldinant į kitą jo pasirinktą gyvenamąją vietą iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ginčo namų valdoje gyvena, ją išlaiko bei prižiūri ieškovė, o apeliantas faktiškai gyvena jam atitenkančiame mobiliajame namelyje, stovinčiame žemės sklype, valdomame šalių dalinės nuosavybės teise (t. 2, b. l. 20-21). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 1995 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi D. S. parduotas butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 66,92 kv. m ir rūsio patalpa P-12 5,46 kv. m už 28000 rub. sumą, nors jos vardu ir buvo įregistruotas santuokos metu, tačiau už jį pirmąjį įnašą keturis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis, 89 sumokėjus 1988 m. sausio 21 d. (t. y. iki santuokos), o pajų dešimt tūkstančių šeši šimtai septyni, 07 visiškai išmokėjus 1991 m. birželio 28 d. (t. 10, b. l. 32), 1991 m. gegužės 31 d. notariškai patvirtinta sutartimi K. B. – K. padovanojus savo dukrai D. S. 9548 rub., buvo ieškovės asmeninė nuosavybė (t. 4, b. l. 71). Panaudojus ieškovės 28000 rub. asmeninių lėšų, gautų už parduotą butą, tą pačią dieną, t. y. 1995 m. rugpjūčio 4 d. sutartimi D. S. nupirko 0,386 dydžio žemės sklypą su jame esančiu mūriniu gyvenamuoju namu, betono kiemo rūsiu, mediniu šiltnamiu, 2 mūriniais ūkio pastatais bei kiemo įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini) už 30 000,00 Lt sumą (t. 9, b. l. 106-107, t. 10, b. l. 2-9). 2003 m. rugpjūčio 14 d. Sutartimi minėtą nekilnojamąjį turtą (t. y. žemės sklypą su jame esančiais pastatais), esantį (duomenys neskelbtini), D. S. ir jos sutuoktinis V. S. pardavė už 76 000,00 Lt sumą (t. 9, b. l. 110-112), o 2004 m. vasario 26 d. paveldėjimo teisių pirkimo –pardavimo sutartimi G. J., atstovaujanti paveldėjimo teisių pardavėją G. B., pardavė paveldėjimo teisių pirkėjai S. D. visas G. B. priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, likusias po G. B. brolio G. V. mirties už 37000,00 Lt (t. 4, b. l. 51).Šios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu išduotais paveldėjimo teisės liudijimais ir buvo įsigytas ginčo nekilnojamais turtas. Tokiu būdu, dalintinas nekilnojamasis turtas buvo įgytas per kelis tarpinius sandorius, panaudojus ženklią ieškovės asmeninių lėšų sumą (santykiu 9:1). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis turtas buvo iš pagrindų pagerintas ir suremontuotas panaudojant apelianto asmenines lėšas. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdūs faktai, jog šalys nevienodai prisidėjo prie turimo dalintino nekilnojamojo turto įgijimo, kas leidžia spręsti, jog turto dalinimas lygių dalių principų pažeistų ieškovės teisės ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai padalijo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ne nustatant dalis nekilnojamame turte, o priteisiant kiekvienam unifikuotą nekilnojamąjį turtą, o taip pat neįpareigojant D. S. sumokėti V. S. kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl santuokinio turto yra pasisakyta, kad pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. G. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-398-421/2015). Savo reikalavimo priteisti iš ieškovės 40693,11 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, ieškovei asmeniniams poreikiams tenkinti panaudojus pinigus už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, apeliantas leistinais įrodymais byloje nepagrindė, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad ieškovė be jo sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. pardavė/padovanojo apelianto nurodomus sklypus, kuriuos ieškovė įgijo savo vardu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu išduotais paveldėjimo teisės liudijimais, ir kurie vėliau buvo padalyti į atskirus sklypus Alytaus apskrities viršininko įsakymais; ir priešingai, byloje esantis 2011-06-22 apelianto sutikimas dėl pardavimo (t. 4, b. l. 80) rodo, kad vieną (unikl. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš byloje prašomų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe įgytų žemės sklypų aukščiau paminėtu pagrindu, apeliantas laikė asmenine ieškovės nuosavybe ir įsipareigojo jokių pretenzijų dėl šio sklypo pardavimo nereikšti. Kita vertus, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad už parduotą turtą gautos lėšos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti (CPK 12, 178 straipsniai).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kurie neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atskirai teisėjų kolegija nepasisako.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.