- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- PK-6-448/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- L. S.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Jolanta Vienažindytė
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant nukentėjusiajai D. S., jos atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei, advokatui Vytautui Tučkui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nedirbantis, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str.1d.
V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-pagalbiniu darbuotoju, vedęs, teistas 1995 08 01 pagal LR BK 125 str. 1d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2004 01 08 pagal LR BK 225 str. 3d., byla nutraukta dėl senaties, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 17 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), šonu pastūmė lipančią laiptais nukentėjusiąją D. S., spyrė į dešinę šlaunį, nuo ko ji parkrito ir tokiais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdijimo dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje D. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
L. S. kaltinamas tuo, kad 2011 m. liepos 11 d. apie 24 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai D. S. sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, jai nuo smūgio parkritus ant lovos, ją spardė, sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas, sugriebęs už sprando, spaudė galvą prie lovos, tokiais veiksmais jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl veido sumušimo, odos nubrozdinimo kairio lūpų kampo srityje.
Nukentėjusioji D. S. teismo posėdžio metu kaltinimo L. S. atsisakė.
Apklaustas kaip kaltinamasis, V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. rugsejo 13 d. apie 17 val. jis su R. S. ir R. S. buvo mieste, kai sūnus L. jam pranešė, kad atvažiavo mama ir mamos sūnus T. jį muša. Kaltinamasis su R. ir R. važiavo į Venciūnus, bevažiuodamas dar paskambino policininkui Matulevičiui. Atvažiavus į kaimą, kieme stovėjo T. P., nukentėjusiosios sūnus, kuris buvo pagėręs, nes jautėsi alkoholio kvapas, ir pati nukentėjusioji D. S.. T. laikė metalinį strypą ir šaukė, kad juos iškrausto. Dalė kažkokiu nešuliu trenkė į automobilį ir išdaužė jo langą. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie paėmė tą strypą. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji dėl jokio smurto jiems nesiskundė.
Nurodo, kad prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, netgi nebuvo prie jos priėjęs. Jam matant nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi.
Ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji atvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini) kaime pasiimti daiktų, nes namuose negyveno dėl kaltinamojo smurtavimų. Kadangi bijojo važiuoti viena, paprašė T. P., sūnaus iš pirmosios santuokos, kad palydėtų. Jai atvažiavus, namuose buvo jos sūnus L., o T. liko lauke rūkyti. L. pradėjo šaukti, ko ji čia atėjo. Įvyko susistumdymas, ji atsitrenkė į sieną. Kadangi ji šaukė, atbėgo T., vaikinai susistumdė. Kadangi nukentėjusioji buvo išjungusi elektros energiją, virtuvėje tvyrojo nemalonus kvapas, nes šaldytuve sugedo produktai, todėl ji bandė iš šaldytuvo surinkti ir dėžeje išnešti sugedusius produktus. Nešant dėžę, tarp verandos durų susitiko su kaltinamuoju, jis buvo piktas, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis ją pastūmė, spyrė į dešinę šlaunį, po ko ji nugriuvo nuo laiptų ant trinkelių, dėžė iškrito, jai buvo nubrozdinta dešinė koja. Ji sukniubo, apsiverkė, nes jai skaudėjo. T. pribėgęs liepė jai važiuoti iš ten. Ji iškvietė policiją. Norėjo išvažiuoti, bet kaltinamasis trukdė, tačiau ji su T. vis viena išvažiavo. Nuvažiavo pas T., jo draugė R. apvalė nukentėjusiajai koją. Tuomet paskambino policininkas, kad jie jau atvažiavo, nukentėjusioji atvyko atgal, T. liko lauke, o nukentėjusioji, kaltinamasis, sūnus L. ir policininkas buvo svetainėje ir kalbėjo. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda koją, kaltinamasis liepė parodyti, bet policininkas M. liepė kreiptis į atitinkamas instancijas. Ji dėl sužalojimo buvo parašiusi pareiškimą policijoje, bet jai buvo nurodyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Tą pačią dieną ji užvažiavo pas savo pažįstamą N. L., ji sutvarkė koją, uždėjo vaistų, o paskui grįžo nakvoti pas savo seserį į Alytų. Kitą dieną kreipėsi pas med.ekspertus.
Reiškia 3000 litū ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį sudaro psichologiniai išgyvenimai, stresas, pažeminimas, paūmėjęs skausmas dėl senesnių ligų, baimė.
L. S. dėl įvykio parodė, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. apie 17 val. jo mama grįžo namo į kaimą, tada grįžo tėtis ir tarp jų kilo konfliktas. Su tėčiu buvo R. ir R.. Būdamas virtuvėje, matė per langą, kad tėvai ant laiptų susistumdė. Kaip tėtis stūmė mamą, nematė, tačiau matė, kaip mama šonu nugriuvo. Nematė, ar mama buvo sužalota, nekreipė į tai dėmesio, po to su ja nekalbėjo.
Liudytoja N. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugės sesers vyras. Tą dieną pačiame konflikte nedalyvavo. Ji gyvena netoli nukentėjusiosios. Vakare pas ją į namus atėjo apsiverkusi nukentėjusioji. Paklausus, kas atsitiko, ji vėl apsiverkė ir papasakojo, kad tą dieną ji nešė iš namų kažkokius daiktus, ir jai einant nuo laiptų kaltinamasis ją pastūmė ir spyrė, ji nukrito. Liudytoja matė nubrozdinimus ant nukentėjusiosios kojos, tepė juos vaistais ir dezinfekavo. Nukentėjusioji aiškino, kad ją nuvertė nuo laiptų einančią su daiktais ir dar spyrė. Liudytoja nukentėjusiosios klausė, ar ši kreipsis į medikus, ji atsakė, kad kreipsis, nes ji jau daug laiko taip kenčia ir kaltinamajam nusileidžia. Kadangi nukentėjusiosios sesuo gyvena Alytuje, nukentėjusioji pas ją išvažiavo nakvoti.
Nurodo, kad jai žinoma apie ankstesnius konfliktus tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo, tačiau dėl ko jie tą kartą susipyko, nežino.
Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis –jos sesers sutuoktinis. Jai sesuo pasakojo, kad atvykusi į savo namus, buvo sumušta kaltinamojo. Ji pasakojo, kad rugsėjo 13 d. su vyresniuoju sūnumi nuvyko į namus kaime pasiimti daiktų, nes ji prieš tai iš namų buvo kaltinamojo išvyta. Iki to laiko ji gyveno pas motiną. Vėlai vakare ji skambino liudytojai ir prašė pernakvoti. Kai atvyko nukentėjusioji, jau buvo vėlus vakaras, jau buvo po 21 val. Nukentėjusioji buvo stresinėje būsenoje, verkė, rodė sumuštą dešinę šlaunį, ant kojos buvo kraujosruvos. Ji pasakojo, kad kai atvyko pasiimti drabužių, kaltinamojo tuo metu nebuvo, namuose buvo tik sūnus, jie sukonfliktavo, sūnus išsišaukė tėvą. Jai nukentėjusioji pasakojo, kad kadangi namai buvo labai šiukšlini, ji, norėdama iš šaldytuvo išmesti sugedusius produktus, paėmė juos iš šaldytuvo ir norėjo išnešti. Eidama tarpduryje susitiko kaltinamąjį, kuris jaic spyrė irr ją nustūmė nuo laiptų. Ji sakė, kad buvo iškviesta policija. Liudytojai žinoma, kad nukentėjusioji sekančią dieną kreipėsi į medikus.
Liudytojas R. S. parodė, kad rugsėjo 13 d. jis buvo su R. S., kai paskambino kaltinamasis ir paprašė jį nuvežti į kaimą, nes jam paskambino sūnus ir pranešė, kad jį muša. Kadangi liudytojas buvo su R., į kaimą važiavo ir jis. Automobilį vairavo R., liudytojas sėdėjo užpakalinėje sėdynėje. Jie visi nuvažiavo į kaltinamojo namus į Venciūnus ir užvažiavo į kiemą, kaltinamasis išlipo kalbėtis. Iš namo išėjo nukentėjusioji su kažkokiu dubeniu ir dubens turinį nieko nesakiusi metė į automobilio langą, stiklas suskilo. Liudytojas su R. pasitraukė į gatvę. Atėjo L. ir jie laukė policijos. Kaltinamasis tuo metu buvo kieme, ką jis veikė, liudytojas nematė ir negirdėjo, tačiau jokio kontakto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nebuvo, tarp jų buvo kokie 3-4 metrai, kaltinamasis nelipo jokiais laiptais, nugriuvusios nukentėjusiosios liudytojas nematė. Kaltinamasis jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo.
Šalies argumentai
R. S. buvo prasidaręs automobilio dureles, bet nebuvo išlipęs iš jo.
Liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamasis–jo dėdė. 2011 m. rugsėjo 13 d. jis buvo su kaltinamuoju, kai šis pasakė, kad jam paskambino sūnus L. ir pasiskundė, kad jį sumušė T., nukentėjusiosios sūnus iš pirmos santuokos. Liudytojas su kaltinamuoju bei kartu buvusiu draugu R. liudytojo automobiliu nuvažiavo į kaimą. Kai atvyko į kaimą, kaltinamasis išlipo, R. nebuvo išlipęs, o liudytojas nespėjo išlipti. Liudytojas matė, kad T. stovėjo lauke su laužtuvu rankoje, o L. lauke nebuvo. Nukentėjusioji išeidinėjo iš namų rėkdama, ką jie čia daro, ji nešėsi kažkoką vonelę. Eidama ji paleido vonelę į automobilį, pataikė į stiklą, dėl ko jis įtrūko. Liudytojas ruošėsi išlipti, bet tada sėdo atgal ir nuvažiavo į kelią laukti kaltinamojo. Šis atėjo greitai, sakė, kad laukia policijos. Policiją iškvietė nukentėjusioji, liudytojas policijai neskambino dėl įvykio, neskambino ir dėl to išdaužto lango. Matė atvykusią policiją, liudytojas jiems pasiskundė, kad sudaužytas automobilio stiklas.
Nurodo, kad kaltinamasis nebuvo užlipęs namo laiptais, jis stovėjo su T.. Jokio kontakto su nukentėjusiaja nebuvo, liudytojas visą laiką matė kaltinamąjį, nes jis visą laiką buvo liudytojo regėjimo lauke. Kaltinamasis su nukentėjusiaja nesibarė, pargriuvusios nukentėjusiosios liudytojas nematė.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 m. rugsėjį jis dar dirbo policijoje. Kaltinamąjį bei nukentėjusiąja gerai pažįsta, su jais bendravo tarnybiškai ne kartą dėl jų konfliktų. Nagrinėjamo įvykio tiksliai neprisimena, kadangi buvo ne vienas iškvietimas į šią šeimą ir dėl vagiamų daiktų, ir dėl sūnaus L. iš pirmos santuokos sumušimo, dar teko važiuoti su su antstole užtikrinti viešąją tvarką.
Kiek pamena, tą dieną buvo du iškvietimai. Pirmą kartą į liudytojo mobilaus ryšio telefoną skambino kaltinamasis, kad atvažiavusi žmona su savo sūnumi iš pirmos santuokos ir muša jų bendrą sūnų L.. Neužilgo skambino nukentėjusioji ir pranešė, kad prieš ją vartotas smurtas. Liudytojas su pareigūnu Kaminsku nuvykę rado L., jis teigė, kad jį sumušė pirmos santuokos nukentėjusiosios sūnus. Kaltinamasis buvo kartu, stovėjo šalia. Tada atėjo nukentėjusioji, ji apie įvykį nelabai ką aiškino, daugiausiai buvo kalbama dėl abiejų vaikinų muštynių.
Liudytojas atvykęs nematė sudaužyto kokio nors automobilio stiklo, tuo metu niekas dėl sudaužytų stiklų nesiskundė, bet už kelių dienų dėl to buvo gautas pareiškimas.
Nurodo, kad nukentėjusioji dažnai skųsdavosi smurtu prieš ją, bet liudytojas gerai neprisimena, ar tą kartą ji skundėsi. Nurodo, kad tą dieną jie nebuvo užėję į kambarį, kambaryje visi buvo kitą kartą, kai teko vykdyti teismo nutartį dėl kaltinamojo iškeldinimo.
Liudytojas M. K. parodė, kad 2011 metais dirbo Daugų policijos nuovadoje. 2011 m. rugsėjo 13 d. su pareigūnu Matulevičiumi buvo iškviesti į Venciūnus. Su Matulevičiumi ne kartą-apie septynis-aštuonis kartus- teko važiuoti į Venciūnus pas S. dėl jų konfliktų. Tą dieną nuvykę rado kieme L. S., jis skundėsi, kad jį sumušė kitas S. sūnus. Nurodo, kad tąkart pareigūnas M. su S. sėdėjo kambaryje už stalo ir bendravo, o liudytojas prižiūrėjo L., kas jis neitų ir netrukdytų.
Teismo medicinos specialistas duoda išvadą, kad D. S. tyrimas pradėtas 2011 09 14, jai nustatytas sužalojimas-kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti kietais, bukais žalojančiais daiktais dviem trauminiais poveikiais ( b.l. 6).
V. S. neigia smurtavęs, t.y. pastūmęs D. S. ir jai spyręs, tačiau šį jo teiginį paneigia nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai paaiškino pastūmimo ir spyrio aplinkybes. Be to, liudytoja N. L. paliudijo, kad tuoj po įvykio matė apsiverkusią nukentėjusiąją, ši jai pasakojusi, kad kaltinamasis ją nuvertė nuo laiptų ir įspyrė. Ši liudytoja matė nubrozdijimus ant nukentėjusiosios kojos, sužalojimus tepė vaistais. Nukentėjusioji šiai liudytojai pasakojusi, kad dėl sužalojimų kreipsis į teismo medikus. Šie parodymai atitinka liudytojos R. M. parodymus, kuri paliudijo, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. nukentėjusioji jai rodė sumuštą dešinę šlaunį, ant jos kojos buvo kraujosruvos, nukentėjusioji skundėsi, kad prieš ją smurtavo kaltinamasis. Šiuos liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymus patvirtina teisės med. specialisto išvada, kur nurodyta, kad nukentėjusiajai kraujosruva ir odos nubrozdinimas padaryti dešinėje šlaunyje dviem trauminiais poveikiais. Be to, apie tai, kad kaltinamasis barėsi su nukentėjusiaja, patvirtina ir L. S., kuris nurodė, kad būdamas virtuvėje matė, kaip jo tėvai susistumdė ant laiptų, matė, kaip mama šonu nugriuvo. Apie tai, kad būnant virtuvėje galima matyti namo laiptus, įrodo ir nukentėjusiosios pateikta fotonuotrauka Nr. 3, iš kurios matyti, kad per namo virtuvės langą tikrai matosi namo laiptai, taigi liudytojas L. S. galėjo matyti ir matė matė tai, kas vyko ant laiptų. Tai, kad L. S. tikrai buvo virtuvėje ir matė įvykį ant laiptų, įrodo ir R. S. parodymai, kur jis nurodo, kad kai liudytojas su kaltinamuoju ir R. S. atvažiavo į kaimą, kieme Luko nebuvo, tai atitinka L. S. liudijimus, kad tuo metu jis buvo virtuvėje.
Liudytojai R. S. ir R. S. parodė, kad jie buvo įvykio vietoje, tačiau tikrai matė, kad kaltinamasis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją. R. S. teigė, kad jis net nebuvo išlipęs iš automobilio, R. S. teigė nespėjęs išlipti, ir po tariamo automobilio stiklo sudaužymo, jie abu išvažiavo iš kiemo ir laukė kaltinamojo. Taigi R. S. ir R. S. fiziškai negalėjo matyti viso įvykio, nes jie pasitraukė iš konflikto vietos. R. S. ir R. S. parodė, kad nugriuvusios nukentėjusiosios jie nematė ir abu pabrėžė būtent tą faktą, kad kaltinamasis laptais nelipo. Šie liudytojai kategoriškai neigia smurto buvimą, tačiau jų parodymai paneigti liudytojų N. L., R. M. parodymais, nukentėjusiosios parodymais, L. S. parodymais, teisės. med specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad ir R. S., ir R. S. suinteresuoti švelninti kaltinamojo padėtį, nes R. S. yra kaltinamojo giminaitis, o R. S.-artimas R. S. draugas. R. S. parodymais abejoti verčia ir tas faktas, jog jis teigė, kad kai nukentėjusioji sudaužė jo automobilio stiklą, jis apie tai pranešė atvykusiems policijos pareigūnams, o policijos pareigūno A. M. liudijimu šis faktas paneigtas, nes šis pareigūnas paaiškino, kad kai jie atvažiavo pagal iškvietimą į įvykio vietą, jam niekas nesisundė dėl išdaužytų automobilio stiklų o pareiškimas dėl to buvo gautas tik po kelių dienų.
Motyvuojamoji dalis
Tai, kad kaltinamasis tikrai vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, įrodo ir liudytojo A. M. parodymai, kur jis parodė, kad nukentėjusioji telefonu pranešė apie smurtą prieš ją. Šis liudytojas teigė, kad tą kartą jis su kaltinamuoju ir nukentėjusiaja prie stalo jų namuose nesėdėjo, tačiau liudytojas R. K., pati nukentėjusioji paliudijo, jog būtent tą dieną policijos pareigūnas kambaryje kalbėjosi su S.. A. M. pilnai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, nes kaip matyti iš jo ir liudytojo R. K. liudijimų, dėl kaltinamojo elgesio ir konfliktų su nukentėjusiaja policijos pareigūnai buvo kviečiami labai dažnai (R. K. paliudijo, kad gal net kokius 7-8 kartus), taigi akivaizdu, kad visų iškvietimų aplinkybių liudytojai negalėjo atsiminti ir jų objektyviai atkurti. Apie tai, kad nukentėjusioji pranešė, jog kaltinamasis 2011 09 13 smurtavo prieš ją, liudytojas nurodė ir 2011 09 13 tarnybiniame pranešime dėl reagavimo į įvykį (medžiagos Nr. 52-At-01552-11, pagal kurią atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, lapas Nr. 12).
Taigi įrodyta, kad V. S. nežymiai sutrikdė D. S. sveikatą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinimų L. S. nukentėjusioji D. S. atsisakė. Privataus kaltinimo bylose kaltinimo teisė priklauso nukentėjusiajam (LR BK 408 str.1d.), nukentėjusysis turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo ( LR BK 416 str.). Kadangi nukentėjusioji atsisako kaltinimo L. S., tai yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, todėl procesas dėl L. S. nutrauktinas.
Nukentėjusioji byloje pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos įvertinti pinigine išraiška tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/03). Nustatant išieškotinos neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį vertybių, kurios pažeistos, reikšmingumą. Neabejotina, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, sukėlė jai ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, šoką, dvasinius išgyvenimus ir įvykio metu, ir po jo. Dėl sužalojimų nukentėjusioji turėjo kreiptis į teismo medikus, apie nemalonų įvykį sužinojo jai artimi žmonės. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Kaltinamasis privalės nukentėjusiajai atlyginti jos atstovės atstovavimo išlaidas. Iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 4 MGL, t.y. 520 litų.
Nukentėjusiosios D. S. jos turėtos advokatės atstovavimo išlaidos-800 litų-pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo V. S. (LR BK 106 str. 2 d.)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Jo padaryta nusikalstama veika nepriskiriama prie sunkių (LR BK 11 str.). V. S. galiojančio teistumo neturi, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai. Viešieji darbai, kaip bausmė, kaltinamajam neskirtini, nes jis dirba ir jo darbas bus nesuderinamas su šia bausme. Jam kaip bausmė neskirtinas ir laisvės apribojimas, nes dėl savo darbo specifikos (dirba ir naktį, pamainomis) jis negalės vykdyti šios bausmės sąlygų. Areštas V. S. taip pat neskirtinas, nes manytina, kad bausmės tikslai–sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šią veiką padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas-gali būti pasiekti neatėmus V. S. laisvės ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Todėl jam paskirtinas terminuotas laisvės atėmimas ir šios bausmės vykdymas atidėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvis Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 5 p., 302-305 str., 307 str., 416 str. 3 d.,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 ( trims) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atsiprašyti nukentėjusiosios D. S. bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Nutraukti procesą pagal D. S. skundą privataus kaltinimo tvarka dėl kaltinimų L. S. pagal LR BK 140 str. 1 d. pateikimo, nukentėjusiajai atsisakius nuo kaltinimo.
Nukentėjusiosios D. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti jai iš V. S. 520 litų, ieškinį dalyje dėl 2480 litų atmesti.
Priteisti iš V. S. D. S. 800 litų jos turėtų proceso išlaidų.
Nuteistajam V. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.