Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-15 · Civilinė byla Nr. 2S-615-343/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-15Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-03Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-14Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-13Kauno apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2014-10-03Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2015-11-10Kauno apygardos teismas
  7. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2015-12-15Kauno apygardos teismas
  8. 2VP-1886-292/2016Nutartis · 2016-03-31Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
2S-615-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03863-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
D. S.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-615-343/2012(Proceso Nr. 2-13-3-03863-2011-3)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2; 99.4; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atidėtas dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui paduotame priešieškinyje, kuriame pareikštas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, taip pat turtiniai reikalavimai, kurių suma - 254565 Lt, atsakovas nurodė tegalintis sumokėti 300 Lt žyminį mokestį, tuo tarpu nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė jį atleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi priešieškinį priėmė, žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki sprendimo byloje priėmimo. Teismas konstatavo, jog už byloje pareikštą neturtinį reikalavimą mokėtinas 139 Lt žyminis mokestis, tuo tarpu turtiniai reikalavimai apmokestintini 7 741 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 402,61 Lt, jo turtas yra areštuotas ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, pareiga sumokėti visą žyminio mokesčio sumą atsakovui gali būti finansiškai per sunki. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, šalys turi pakankamai, išsprendus turto padalijimo klausimą konkreti jo dalis atiteks atsakovui, yra pagrindas jam žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą išspręsti iš esmės - prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo patenkinti. Atsakovas nurodo neturintis finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, sutaupyti tiek lėšų, kad galėtų žyminį mokestį sumokėti iki bylos išnagrinėjimo. Net ir priešieškinio patenkinimo atveju egzistuoja pagrįstos abejonės dėl to, ar atsakovui pavyks išsiieškoti prašomą priteisti kompensaciją iš ieškovės, tuo tarpu nekilnojamąjį turtą, dėl kurio priteisimo reiškiamas reikalavimas, atsakovas siekia naudoti kaip gyvenamąją vietą, o ne jį parduoti tam, kad galėtų sumokėti žyminį mokestį.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, naikintina Alytaus rajono apylinkės teismo 2011m. gruodžio 12 d. nutarties dalis, kuria atsakovui dalies žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutus, šiuo klausimu priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

CPK 83 str. 3 d., 84 str. nurodyta, jog teismas, remdamasis motyvuotu į teismą besikreipiančio asmens prašymu, gali atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas iš esmės skiriasi savo sukuriamomis pasekmėmis. Teismui konstatavus, jog asmens turtinė padėtis yra sunki ir nėra duomenų, jog ji greitu laiku gali ženkliai pasitaisyti, egzistuoja pagrindas tokį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu atveju, nepriklausomai nuo bylos baigties, pareiga sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį nuo jos mokėjimo atleistam asmeniui neatsiras. Kai yra duomenų, jog asmens turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu gali pagerėti, egzistuoja pagrindas asmeniui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Teismui priėmus byloje nepalankų asmeniui, kuriam žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, sprendimą, jam tektų pareiga sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Abiejų aptariamų procesinių institutų bendras bruožas yra tai, jog jie taikomi tik esant asmens prašymui. Atitinkamo klausimo nagrinėjimas nesant asmens prašymo vertintinas kaip teismo išėjimas už jam suteiktos kompetencijos ribų. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nors rezoliucinėje ginčijamos nutarties dalyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl šio prašymo pagrįstumo, iš nutarties turinio galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas tokį prašymą įvertino kaip nepagrįstą ir savo iniciatyva pritaikė žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutą. Kaip minėta, savo pasekmėmis pastarasis institutas dalyvaujančiam byloje asmeniui yra mažiau palankus, todėl taikydamas jį savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas teisės kreiptis į teismą (CPK 5 str.) ir dispozityvumo (CPK 13 str.) principus, sukūrė atsakovui procesines teisines pasekmes, kurių pastarasis galimai nepageidavo. Atsakovas galimai būtų nereiškęs byloje priešieškinio žinodamas, jog ateityje jam gali atsirasti pareiga sumokėti pakankamai ženklią žyminio mokesčio sumą, teisminį reikalavimą jis teismui pareiškė įvardindamas konkrečią sąlygą - viso žyminio mokesčio jis nemokės, todėl teismo procesinis sprendimas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą negali būti vertinamas kaip atitinkantis atsakovo interesus, priimdamas tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo teisę spręsti, ar jį tenkina tokios bylos nagrinėjimo sąlygos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog gavęs prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo teismas negali, tokį prašymą atmetęs, savo iniciatyva dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Manydamas, jog nėra pagrindo taikyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutą, teismas turi atitinkamą dalyvaujančio byloje asmens prašymą atmesti ir, esant pakankamam faktiniam pagrindui, išaiškinti šiam asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo. Dėl nurodytų priežasčių ginčijamos nutarties dalis, kuria žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas, naikintina kaip neteisėta.

Žemesnės instancijos teismas

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamoje nutartyje iš esmės nepasisakoma dėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė ir netinkamą mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p., už teismui reiškiamą neturtinį reikalavimą mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Kadangi žyminio mokesčio dydį reglamentuojančio CPK 80 str. nauja redakcija įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d., vadovaujantis CPK 82 str. 2 d., būtent nuo nurodytos dienos iš naujo turi būti skaičiuojamas ir vartojimo kainų indeksas. Dėl nurodytos aplinkybės indeksuotą žyminio mokesčio sumą ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė nepagrįstai. Kaip matyti iš priešieškinio turinio, reiškiamų turtinių reikalavimų suma yra 254 565 Lt. Vadovaujantis CPK 80str. 1 d. 1 p., tokio dydžio reikalavimai apmokestintini 6 091,30 Lt žyminiu mokesčiu. Bendra už atsakovo priešieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 6 191,30 Lt. Dalį šios sumos - 300 Lt - atsakovas yra sumokėjęs, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 5 891,30 Lt. Kadangi ši suma yra ženkliai mažesnė tiek už paties atsakovo nurodomą, tiek ir už įvardintąją ginčijamoje nutartyje, akivaizdu, jog prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nebuvo tinkamai įvertintas. Visi šie klausimai, siekiant neužkirsti atsakovui teisės į apeliaciją, iš naujo nagrinėtini pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria atsakovui atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas.

Atsakovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė