Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-330-459/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-11-26
Bylos Nr.: e2-330-459/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00580-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raimonda Andrulienė
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: R. I.

Kategorijos

3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis

Civilinė byla Nr. e2-330-459/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00580-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3. 2.8.1.1; 2.6.2.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant K. P., J. D., R. Ž., R. L., Z. M.,dalyvaujant ieškovui A. S. (A. S.), ieškovo atstovui advokatui L. Ž.,atsakovui R. I. (R. I.), atsakovo atstovui advokatui A. G.,vertėjoms A. T., V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui R. I. dėl netesybų (baudos) ir procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Merlionas“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. I. 100 000,00 Eur sutartines netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1. 2013 m. liepos 9 d. įsigijo 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mireva“ akcijų (tapo vieninteliu akcininku), kurios vadovo pareigas tuo metu ėjo atsakovas. 2013 m. liepos 12 d. pakeitė įmonės pavadinimą į UAB „Merlionas“. 2013 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Merlionas“ su atsakovu pasirašė darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į direktoriaus pareigas. UAB „Merlionas“ vertėsi ne tik pervežimais jūra, bet ir pervežimų jūra ekspedijavimo veikla, į kurią įėjo užsakovų krovinių gabenimo maršrutų sudarymas, krovinių vežėjų suradimas, sutarčių dėl krovinių gabenimo jūra sudarymas. 2013–2014 metais pagrindiniu UAB „Merlionas“ ekspedijavimo paslaugų užsakovu tapo Latvijos Respublikoje registruota bendrovė UPB AS. Pelnas nuo vieno užsakymo su šia kompanija sudarė nuo 825,00 Eur iki 7 000,00 Eur.

1.2. Nuo 2014–2015 m. įmonė pradėjo nuostolingai veikti, todėl ieškovas pardavinėjo savo asmeninį turtą ir įnešė į įmonės biudžetą 80 000,00 Eur. Pradėjus aiškintis įmonės nuostolingumo priežastis paaiškėjo, jog Latvijos bendrovė nebeteikia užsakymų. Vėliau paaiškėjo, jog atsakovas, pasinaudodamas UAB „Merlionas“ konfidencialia informacija apie esamus bendrovės klientus, vykdomos veiklos pobūdį, kainodarą, atlikdamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus, su sutuoktine S. I. įsteigė kitą juridinį asmenį – UAB „Jūros konsultacijos“, kuriam buvo perkelti UAB „Merlionas“ vykdyti pervežimo ekspedijavimo užsakymai bei pajamos. Siekiant toliau bendradarbiauti, su atsakovu 2015 m. lapkričio 7 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią R. I. įsipareigojo, pasinaudodamas asmeninėmis žiniomis, patirtimi ir kvalifikacija, užtikrinti tolesnį UAB „Merlionas“ veiklos vykdymą, sudarant ir vykdant sandorius, garantuojančius pajamų, pakankamų visiškam įsipareigojimų darbuotojams įvykdymui, sukauptiems įsipareigojimams kreditoriams ir tiekėjams įvykdyti per 2015–2016 m., taip pat pajamų, pakankamų ieškovo investicijų, įnašų ir kitų mokėjimų, atliktų UAB „Merlionas“ per 2015 m. (80 000,00 Eur), grąžinimui dalimis per 2015–2016 metus, gavimą. Pagal Bendradarbiavimo sutartį, paaiškėjus bet kokio pobūdžio susitarimų dėl sąžiningos konkurencijos ir sąžiningos UAB „Merlionas“ veiklos, numatytos sutarties 2.1.2 p., pažeidimui, nukentėję bendrovės akcininkai įgyja teisę reikalauti iš kaltos šalies atlyginti bendrovės patirtus nuostolius, taip pat kalta šalis įgyja pareigą sumokėti nukentėjusiajai šaliai 100 000,00 Eur baudą.

1.3. Nurodė, kad atsakovas pažeidė susitarimą. Nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2012 m. vasario 15 d. atsakovas savo vadovaujamai bendrovei UAB „Jūros konsultacijos“ perdavė vykdyti ne mažiau nei 11 Latvijos bendrovės UPB AS užsakymų, iš kurių UAB „Jūros konsultacijos“, o netiesiogiai ir pats atsakovas gavo ne mažesnį nei 77 870,00 Eur pelną. Dėl negaunamų užsakymų susidarė virš 350 000,00 Eur skola kreditoriams. Pats ieškovas dalį skolos sumos padengė ir įmonė šiuo metu jam skolinga 96 378,00 Eur. 2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1295-524/2016 UAB „Merlionas“ iškėlė bankroto bylą. Nurodo, kad atsakovas padarė turtinę žalą jam (liko neįvykdyti UAB „Merlionas“ įsipareigojimai ieškovui), neįvykdė tarp šalių sudarytos Bendradarbiavimo sutarties. Prašoma priteisti netesybų suma sudaro išlaidas (akcininko įnašus ir asmeninėmis lėšomis padengtus UAB „Merlionas“ įsipareigojimus) – 80 000,00 Eur ir ieškinio pateikimo momentu esančias anksčiau nurodyto pobūdžio išlaidas – 96 378,00 Eur. Ši prašoma suma yra teisinga, protinga, sąžininga ir ją mažinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. I. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais, prašė juos atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodo, kad ieškovas nuslėpė tikruosius įmonės įkūrimo motyvus. 2013 m. ieškovas A. S. ir S. B. (S. B.) (įmonės UAB „Masterfrost“ akcininkas) kreipėsi į jį su pasiūlymu dirbti kartu, t. y. įsteigti naują įmonę, nupirkti laivų, suburti įmonės personalą, jį apmokyti, dirbti kartu užsiimant krovinių gabenimu laivais. Atsakovas šioje srityje turėjo daug patirties. UAB „Masterfrost“ akcininkas A. S. turėjo gauti 5 000 000,00 dolerių paskolą laivams įsigyti. Su pasiūlymu sutiko ir susitarė įsteigti naują įmonę, susitarė, kad gaus už tai kiekvieną mėnesį 3 000,00 Eur atlyginimą ir 50 procentų nuo kiekvienos krovinio sutarties. Atsakovas turėjo registruotą įmonę UAB „Mireva“, kurios akcininke buvo S. G., šios įmonės akcijas pardavė ieškovui, kuris pakeitė įmonės pavadinimą į UAB „Merlionas“.

2.2. Nurodo, kad, siekdamas padėti įmonei, su sena kliente, kurią asmeniškai pažinojo, Latvijos bendrove UPB AS sudarė krovinių gabenimo sutartis ir UAB „Merlionas“ gavo pelno. Latvijos bendrovė UPB AS yra frachtuotoja, o UAB „Merlionas“ brokerė. Siekdamas išsiaiškinti ir nustatyti, kokias pajamas turėjo gauti ir kokias pajamas gavo UAB „Merlionas“, kreipėsi į Latvijos bendrovę „MARINE LEGAL BUREAU“ dėl ekspertizės atlikimo. Ją atliko Latvijos bendrovės ekspertas E. K., kuris yra Londono jūrų arbitrų asociacijos arbitras, Londono tarptautinio arbitražo teismo arbitras, Vokietijos jūrų arbitrų asociacijos visateisis narys arbitras, Rusijos tarptautinių prekybos rūmų Jūrų arbitražo komisijos arbitras. Šiam ekspertui buvo pateikti 11 ginčo užsakymų, kuriuos įvertinęs nustatė, jog UAB „Merlionas“ vykdant šiuos užsakymus buvo tik brokerė ir galėjo gauti tik komisinius. UAB „Merlionas“ gavo iš 11 užsakymų 15 485,50 Eur komisinių, iš kurių 3 133,49 Eur yra permoka. Šias aplinkybes patvirtina lentelė. Kai Latvijos bendrovė UPB AS sužinojo, kad UAB „Merlionas“ materialinė padėtis yra bloga, nusprendė toliau su šia įmone nedirbti, nerizikuoti. Ieškovo nurodyti argumentai dėl jo paties finansinės naudos, gautos iš šios įmonės, dydžio paneigti eksperto išvadomis.

2.3. Nurodo, kad A. S. buvo vienintelis UAB „Merlionas“ akcininkas ir visus sprendimus įmonėje priiminėjo asmeniškai. Atsakovui asmeniškai pažadėtų įsipareigojimų nevykdė, taip pat negavo kredito, nereagavo į žodinius ir raštiškus pranešimus dėl įmonės finansinės padėties blogėjimo. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio akcininkas pradėjo nebemokėti atlyginimų direktoriui, darbuotojams ir sau pačiam. 2015 m. birželio mėnesį jis parašė prašymą akcininkui, kad atleistų jį iš darbo, nes nemokamas atlyginimas daugiau kaip už du mėnesius bei negrąžinama asmeninė akcininko A. S. skola. Būtent dėl šių priežasčių buvo pasirašyta 2015 m. lapkričio 7 d. bendradarbiavimo sutartis. Pagal ją ieškovas išmokėjo atsakovui 14 500,00 Eur skolą, įsipareigojo padengti susidariusią skolą už pradirbtą laikotarpį bei įsipareigojo kiekvieną mėnesį laiku mokėti atlyginimą. Tačiau šie įsipareigojimai vykdomi nebuvo, tad atsakovas išėjo iš darbo, jam liko nesumokėta 6 324,96 Eur darbo užmokesčio. Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1557-524/2016 pagal R. I. ieškinį atsakovei BUAB „Merlionas“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovas, nemokėdamas atlyginimo, pats pažeidė Bendradarbiavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

2.4. Nurodo, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės reikalauti netesybų, atsirandančių iš Bendradarbiavimo sutarties. Ją sudarė su UAB „Merlionas“, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla, todėl jos interesams atstovauti gali tik bankroto administratorius, o ne ieškovas kaip fizinis asmuo. Klaipėdos apygardos teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1084-513/2016 dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 49 343,66 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš R. I..

Šalies argumentai

3. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas advokatas L. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje keliamas klausimas dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Nuo 2014 metų pelningai veiklą vykdžiusi UAB „Merlionas“, kurios akcininku buvo ieškovas, 2015 metais susidūrė su rimtais sunkumais. Sandoriai su Latvijos bendrove UPB AS tapo vieninteliu UAB „Merlionas“ pajamų šaltiniu. Sandoriai būdavo įtvirtinami UAB „Merlionas“ direktoriaus R. I. pasirašomomis sutartimis. 2015-05-29 šalių pasirašyta sutartimi buvo susitarta dėl fiksuoto atlyginimo už pervežimą laivais. Sutarties sąlyga, kuria buvo fiksuota laivo ploto nuomos kaina nepriklausomai nuo to, kiek krovinio jame pakrauta, įmonei buvo pelninga, nes vis tiek buvo mokama už viso laivo plotą. Būtent ši sutarties sąlyga užtikrino didelių ir garantuotų pajamų įmonei gavimą. Ieškovas, įrodinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, remiasi civilinėje byloje Nr. e2A-528-798/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-12 nutartimi, kurioje konstatuota aplinkybė, kad nuo 2015 metų Latvijos bendrovė UPB AS tapo vienintele UAB „Merlionas“ užsakove ir pajamų šaltiniu. Tačiau 2015 metų pabaigoje ieškovas vis sulaukdavo atsakovo priekaištų, kad įmonėje trūksta pinigų, nors pajamų būdavo gaunama. 2015 metų spalio mėnesį iš atsitiktinai gauto elektroninio laiško ieškovui paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovas 2015 metų rugpjūčio mėnesį įkūrė UAB „Jūros konsultacijos“ ir visus užsakymus, kuriuos vykdė UAB „Merlionas“, perkėlė į UAB „Jūros konsultacijos“. Paklaustas apie tai, atsakovas paaiškino, kad esą negaudavo atlyginimo, todėl veiklą perkėlė į savo žmonos naujai įsteigtą UAB „Jūros konsultacijos“. Aplinkybę, kad bloga UAB „Merlionas“ padėtis tapo kasdienybe, civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2016 2016-06-21 teismo posėdyje patvirtino buhalterė I. N.. Ieškovas tai sieja su UAB „Merlionas“ pajamų nutekėjimu į kitą įmonę, t. y. UAB „Jūros konsultacijos“. Kadangi paaiškėjo, jog UAB „Merlionas“ reikia gelbėti nuo bankroto, todėl įmonės akcininkas A. S. ir direktorius R. I. 2015-11-07 sudarė Bendradarbiavimo sutartį. Po sutarties pasirašymo iki 2015 m. gruodžio mėnesio į UAB „Merlionas“ sąskaitą buvo gauta 15 300 Eur pajamų suma. Tačiau po to mokėjimai įmonei vėl nutrūko. Paaiškėjo, kad, dar tariantis dėl 2015-11-07 Bendradarbiavimo sutarties sąlygų, įmonės direktorius R. I. su Latvijos bendrove UPB AS sudarė sutartį UAB „Jūros konsultacijos“ naudai, o būtent susitarė, kad UPB AS užsakymus vykdys UAB „Jūros konsultacijos“, o UAB „Merlionas“ daugiau užsakymų iš šios Latvijos bendrovės nebegavo. Nuo 2016-02-21 R. I. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Be to, ieškovas sužinojo, kad jau 2015-10-15 R. I. perleido savo pažįstamam S. R. teisę naudoti UAB „Merlionas“ domeną, o 2015 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais Norvegų įmonei UPB AS perleido UAB „Merlionas“ turtą, teises ir 2016 metų pradžioje bendrovė liko be pinigų, be turto ir be darbuotojų. Nebebuvo galimybės prisijungti prie Merlionas.com ir t. t. Nurodė, kad sprendžiant dėl buvusio įmonės vadovo atsakomybės reikia vadovautis 2018-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-611/2018, kurioje pasakyta, jog neturi reikšmės, kokiomis aplinkybėmis buvo surasta klientė UPB AS. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nustatė dvi aplinkybes, kurios vadovo atsakomybę šalina, bet ieškovas nesutinka nei su Lietuvos apeliacinio teismo, nei su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, kadangi A. S. nebuvo minėtų išnagrinėtų bylų šalis, todėl negalėjo jose duoti paaiškinimų, vadinasi, sprendimai išnagrinėtose bylose ir juose nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai. Todėl svarbu, kad 2015 metais rugpjūčio mėnesį atsakovas R. I. kreipėsi į UAB „Jūros konsultacijos“ prašydamas teisinės konsultacijos, kaip atgauti pinigus dėl laivo prastovos. Akcentuotina, kad kreipėsi ne UAB „Merlionas“ akcininkas, bet vadovas. Vadinasi, atsakovas už akcininko nugaros ėmėsi veiksmų, kad perkeltų klientus iš UAB „Merlionas“ į UAB „Jūros konsultacijos“. Tokiu atveju UAB „Merlionas“ neįgyja pareigos mokėti už faktinius pervežimus, kai apie juos nieko nežino akcininkas, kai sandoriai nesudaryti. Tuo tarpu aplinkybė, kad UPB AS sandoriai vyko ne su UAB „Merlionas“, o su UAB „Jūros konsultacijos“, akcininkui A. S. tapo žinoma 2015 metų spalio mėnesį, atsitiktinai gavus el. laišką. Tuomet jis suprato apie UAB „Jūros konsultacijos“ egzistavimą ir nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio vykdomą jos įsiterpimą į UAB „Merlionas“ veiklą. Kadangi 2016-06-23 UAB „Merlionas“ buvo iškelta bankroto byla, todėl administratorius yra kaltas, kad faktines aplinkybes įrodinėjo ydingai. Prieš tai išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2016 pagal BUAB „Merlionas“ ieškinį reikalavimą ruošė advokatas L. Ž., tačiau akcininko A. S. į bylą neįtraukė, nes skiriasi subjektai. Anoje išnagrinėtoje byloje veikdamas kaip UAB „Merlionas“ atstovas ieškovas šalimi netapo. Tuo tarpu po pirmojo posėdžio, kuriame buvo apklaustas kaip liudytojas, A. S. iš bylos buvo pašalintas, nes į bylą įstojo administratorius ir pakeitė ieškinio dalyką bei pagrindą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. I. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys visiškai nepagrįstas.

5. Atsakovo atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad būtent ieškovas prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą pagal BUAB „Merlionas“ kasacinį skundą dėl 2017-10-12 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutarties peržiūrėjimo ir įsiteisės sprendimas. Vadinasi, teismo išvada jam buvo aktuali. Tačiau kai pageidaujamo teismo sprendimo nebuvo, ėmė kelti naujas versijas ir dabar kritikuoja tiek Klaipėdos apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus, nes esą ne taip tyrė, ne tą tyrė, todėl neteisingai nusprendė. Ieškovas ir jo atstovas tiesiog susipainiojo tarp abiejų bylų aplinkybių. Prieš tai Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje byloje taip pat buvo vertinama ir šioje byloje aktuali 2015-11-07 sudaryta Bendradarbiavimo sutartis. Taip pat buvo tirtos ir nustatytos aplinkybės dėl „Merlionas“, AS, nurodyta, kokias pajamas gavo ji ir kokias turėjo gauti UAB „Merlionas“. Anoje byloje nagrinėtos aplinkybės dėl nesąžiningos konkurencijos, ieškinys yra atmestas, o šioje byloje keliamas reikalavimas dėl netesybų ir vėl dėl nesąžiningos konkurencijos. Atsakovas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartis turi prejudicinę reikšmę ir šioje nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu ieškovas prieštarauja ir iškraipo aplinkybes, o ieškovo atstovas net nurodo, jog 2015-11-07 Bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta tarp fizinių asmenų. Tačiau iš sutarties turinio matyti, kad ją pasirašė UAB „Merlionas“ akcininkas A. S. ir UAB „Merlionas“ direktorius R. I., t. y. juridinio asmens atstovai, vadinasi, sutartis pasirašyta tarp juridinių asmenų. Visus šiuos klausimus buvo galima išspręsti vienoje byloje, tačiau ieškovas leidžia sau apkrauti teismus papildomu darbu, reikšdamas iš esmės tapatų ieškinį, kokį jau buvo pareiškęs išnagrinėtoje byloje, suformulavęs reikalavimą. Jau išnagrinėtoje byloje bankroto administratorius, kurį ieškovo atstovas kaltina ne taip suformulavus reikalavimus, taip pat analizavo tą pačią 2015-11-07 Bendradarbiavimo sutartį, tačiau ieškinio jos pagrindu netikslino, vadinasi, pagrindo tam nerado. A. S. išnagrinėtoje byloje dalyvavo nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, buvo apklaustas kaip liudytojas, davė priesaiką ir veikė ieškovo interesais, todėl netiesa, kad dalyvavo tik viename teismo posėdyje. Išnagrinėtoje byloje taip pat nustatyta, kad duomenų, jog aktualiu laikotarpiu UAB „Merlionas“ turėjo kitų klientų, be UPB AS, nenustatyta ir įrodymų nepateikta. Vadinasi, bendrovė turėjo tik šį vieną klientą. Tuo tarpu pats ieškovas susirado R. I. dėl jo aukštos kvalifikacijos ir pats pasiūlė tapti UAB „Merlionas“ direktoriumi, pažadėjo gauti apie 50 mln. eurų paskolą laivams įsigyti. Kadangi ieškovas laivų taip ir nenupirko, todėl jeigu ne R. I. sudaryta sutartis su UPB AS ir jei ne jo pastangomis gautos 15 400 Eur pajamos bendrovė būtų žlugusi dar anksčiau. Atsakovas 2015-11-07 Bendradarbiavimo sutartimi tik išsireikalavo iš ieškovo darbo užmokesčio skolą ir nieko daugiau. Tačiau ir po jos pasirašymo ieškovas atlyginimo nemokėjo. Vadinasi, būtent ieškovas pažeidė sutartį, nes nemokėjo atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-12 nutartyje yra nurodyta, kad byloje nėra įrodymų, jog R. I. pažeidė juridinio asmens valdymo organo nario pareigą būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, taip pat draudimą painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, kad būtų pažeidęs bendrovės vadovo pareigą saugoti bendrovės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo eidamas šias pareigas. Taigi, Bendradarbiavimo sutarties atsakovas nepažeidė. Be to, sutartyje ir nėra nurodyta apie tai, kas yra komercinė paslaptis, ir atsakovas nebuvo tos paslapties saugotojas. Visi ankstesnę civilinę bylą nagrinėję teismai pasakė, kad konkurencijos nebuvo ir jokios komercinės paslaptys nebuvo nutekintos. Kitų UAB „Merlionas“ klientų nėra. Ieškovas meluoja, kad įmonė UPB AS kaip UAB „Merlionas“ klientė atsirado tik UAB „Merlionas“ veikloje, nes R. I. jau seniai buvo pažįstamas su šios įmonės atstovu, tai buvo seniai veikianti įmonė. Kadangi UAB „Merlionas“ padėtis buvo sunki, įmonė turėjo skolų, grėsė bankrotas, todėl R. I. apie tai informavo A. S.. Tai matyti Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2016, kurioje R. I. prašė iš A. S. priteisti negautas pajamas. Jis pareiškė A. S. pretenzijas, kad išeis iš darbo, bet pastarasis prašė dar palaukti, kol gaus paskolą laivams įsigyti. Dėl šių aplinkybių atsakovas ir sudarė Bendradarbiavimo sutartį ir jokių duomenų apie R. I. skolą ieškovui nėra. Tačiau ir po minėtos sutarties sudarymo ieškovas nemokėjo atlyginimo daugiau nei tris mėnesius. Nepaisant šių aplinkybių A. S. atsakovą atleido iš darbo ne dėl priežasties, kad jam nėra laiku išmokamas darbo užmokestis, bet abiejų šalių sutarimu. Atleidus atsakovą iš darbo, užmokestis liko neišmokėtas net už šešis mėnesius. R. I. kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir darbo užmokesčio skolos priteisimo ir šis jo ieškinys buvo patenkintas.

6. Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Merlionas“ bankroto administratorius D. J. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. 2018-11-06 gautas prašymas, kuriame nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas

7. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas ginčą: 2013-08-02 Darbo sutartimi Nr. 5 tarp darbdavio atstovo – akcininko A. S. ir darbuotojo R. I. sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovas priimamas eiti UAB „Merlionas“ direktoriaus pareigas (I t., b. l. 44–45). 2014-07-01, 2015-10-01, 2015-10-29, 2015-12-01, 2016-02-16 sudaryti Darbo sutarties Nr. 5 pakeitimai (I t., b. l. 46–50). 2015-11-07 UAB „Merlionas“ akcininkas A. S. ir UAB „Merlionas“ direktorius R. I. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kurios dalykas – šalių bendra veikla ir bendri įsipareigojimai, užtikrinant UAB „Merlionas“ veiklos tęstinumą ir bendrovės akcininko A. S. investicijų, įnašų ir kitokio pobūdžio mokėjimų bendrovei grąžą (I t., b. l. 51–54). Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „Jūros konsultacijos“ įsteigta 2015-04-13, atsakovas R. I. įmonės vadovu paskirtas nuo 2015-05-14 (I t., b. l. 65–67). Byloje yra atsakovo R. I. 2015-10-13 prašymas UAB „Merlionas“ 100 proc. akcijų paketo savininkui A. S. apie tai, kad atsakovas kaip įmonės direktorius bus priverstas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įmonės bankroto paskelbimo, kadangi įmonė yra nepajėgi vykdyti savo mokestinių įsipareigojimų ir atitinka visus nemokios ir nepakankamai turto įsipareigojimams padengti turinčios bendrovės požymius (I t., b. l. 88); 2015-10-01 atsakovo pranešimas UAB „Merlionas“ akcininkui – ieškovui A. S. apie atsisakymą eiti direktoriaus pareigas (I t., b. l. 89); 2016-02-15 UAB „Merlionas“ direktoriaus įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 128 str. dėl atlyginimo nemokėjimo daugiau kaip 2 mėnesius (I t., b. l. 90). Iš 2016-04-06 UAB „Merlionas“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad įmonės įsiskolinimo suma darbuotojui R. I. sudarė 6 324,96 Eur (I t., b. l. 91). Taip pat byloje yra 2016-10-10 Jūrų teisės biuro teisinė išvada dėl santykių tarp frachtuotojo ir frachtavimo brokerio kai kurių aspektų (I t., b. l. 99–104). Iš 2016-11-21 UAB „Merlionas“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad įmonės įsiskolinimo suma 2015-10-31 dieną darbuotojui R. I. sudarė 4227,18 Eur (I t., b. l. 121). Iš susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, kad UAB „Merlionas“ vėlavo atlikti mokėjimus klientams (I t., b. l. 126–153). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2016-03-10 UAB „Merlionas“ atsakovui ir bendraatsakei UAB „Jūros konsultacijos“ pareiškė ieškinį dėl 77 870,00 Eur žalos, padarytos bendrovei nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo. Šiuo pagrindu Klaipėdos apygardos teisme iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1084-513/2016. Teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl netinkamo ieškovo

8. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. UAB „Finansų rizikos valdymas“, bylos Nr. 3K-3-120/2014). Teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą ieškovą ar atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas.

9. Nustatyta, kad ieškovas kaip fizinis asmuo savo reikalavimą kildina iš 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutarties, kuri sudaryta tarp UAB „Merlionas“ akcininko A. S. ir UAB „Merlionas“ direktoriaus R. I.. Įvertinus sutarties turinį, ieškovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžių metu, ir aplinkybes, kuriomis savo ieškinį grindžia ieškovas, paaiškėjo, kad yra sudarytas nekonkuravimo susitarimas. Ieškovas teigia, kad atsakovas R. I. pažeidė sutarties 2.1.2 punktą, kuriame numatyta, kad atsakovas turi užtikrinti bendrovės (UAB „Merlionas“) veiklos vykdymą bei pajamų gavimą, užtikrinti ir garantuoti visišką lojalumą bendrovei, veikti išimtinai vien bendrovės, visų jos akcininkų ir kreditorių interesais ir naudai, vengti bet kokio pobūdžio (tiek tiesioginio, tiek netiesioginio) konkuravimo su bendrove. Pažymėtina, kad susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas yra apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos. Tokio pobūdžio susitarimai yra sudaromi tarp darbdavio (juridinio asmens) arba fizinio asmens (vykdančio ūkinę komercinę veiklą neįsteigus juridinio asmens) ir darbuotojo (fizinio asmens). 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutartis yra sudaryta tarp įmonės (UAB „Merlionas“) atstovo A. S., t. y. 100 proc. akcijų paketo savininko, ir įmonės darbuotojo – direktoriaus R. I.. Taigi reikalavimą, kildinamą šios sutarties pagrindu, atsakovui R. I. gali pareikšti tik pati įmonė – UAB „Merlionas“. Teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovas turi reikalavimo teisę, ir nustatęs, kad atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkamas ieškovas, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, turi pasiūlyti ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatęs, kad atitinkamus reikalavimus pareiškė netinkamas ieškovas, pasiūlė ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama, tačiau, jam nesutikus, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įstojo BUAB „Merlionas“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J.. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir visų kreditorių teises bei interesus, inicijuoja ir perima visas bylas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių naudai bei išieškotas sumas skirsto bankrutavusios bendrovės kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka. Įmonės bankroto atveju konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas jį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).

11. Atkreiptinas dėmesys, kad kitoje jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2016, kurioje ieškinį pateikė BUAB „Merlionas“ tam pačiam atsakovui R. I. ir bendraatsakei UAB „Jūros konsultacijos“, vienu iš ieškinio pagrindų taip pat buvo šalių pasirašyta 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutartis, iš kurios kildinamas ir šio ieškinio reikalavimas. Civilinėje byloje Nr. e2-1084-513/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-19 sprendimu ieškinys buvo atmestas, nenustačius atsakovo R. I. kaip UAB „Merlionas“ direktoriaus neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistas atsakovo įsipareigojimas būti lojaliam įmonei (UAB „Merlionas“), veikti tik įmonės interesais ir vengti konkuravimo su ja, o teismams nenustačius vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, nenustatytas ir Bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 p. pažeidimas. Pažymėtina, kad peržiūrėjus šį sprendimą tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, jis paliktas nepakeistas.

12. Nors ieškovas nurodo, kad remiantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 22 punktu yra galimas nekonkuravimo susitarimas ir tarp fizinių asmenų, nes ūkio subjektai yra įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą, taigi fizinis asmuo, sudarantis nekonkuravimo susitarimą su kitu fiziniu asmeniu, turi vykdyti ūkinę veiklą, ūkinės veiklos pagrindu ir yra sudaromi nekonkuravimo susitarimai. Ieškovas – akcininkas A. S. nagrinėjamu atveju veikė kaip ūkio subjekto UAB „Merlionas“ atstovas, taip pat kaip ir pasirašant darbo sutartį tarp šalių buvo nurodytas akcininkas A. S. kaip darbdavio atstovas, o atsakovas R. I. – darbuotojas, taip pat ir pasirašant darbo sutarties pakeitimus Nr. 1, 2, 3, 4, 5 (I t., b. l. 44–50). Be to, pažymėtina, kad ieškovas ieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis bandoma įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą būti lojaliam bendrovei, veikti įmonės interesais, vengti konkuravimo su bendrove, bandoma įrodyti, kad pareiga pažeista ne ieškovui kaip fiziniam asmeniui, o bendrovei – UAB „Merlionas“.

13. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginčai yra nagrinėjami dėl pažeistų ar ginčijamų teisių. Kreiptis į teismą gali kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad pažeista jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 str.). Ieškinio reikalavimas gali būti patenkinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo ieškinį. Viena iš įrodinėtinų aplinkybių bet kurioje byloje yra ieškovo tinkamumo klausimas, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas. Teismo vertinimu, ieškovas A. S. nėra tinkama šalis byloje – ieškovas, nes remiantis faktinėmis bylos aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutarties šalių, t. y. įmonės (UAB „Merlionas“) ir darbuotojo – R. I., todėl šios sutarties pažeidimo atveju taikyti sutartinę atsakomybę viena kitai turi tik sutarties šalys. Teismo vertinimu, ieškovo atstovo argumentai dėl ieškovo A. S. kaip šalies tinkamumo yra atmetami kaip nepaneigiantys netinkamo ieškovo teisinio statuso ir iš to kylančių procesinių teisinių pasekmių. Kadangi ieškovui nepriklauso reikalavimo teisė, kildinama iš 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutarties, todėl šiuo pagrindu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Dėl Bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 punkto

14. Nors ieškovo kaip šalies netinkamumas byloje sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, tačiau teismas pasisako ir dėl šalių pasirašytos 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutarties.

15. UAB „Merlionas“ akcininkas A. S. ir UAB „Merlionas“ direktorius R. I. sudarė Bendradarbiavimo sutartį, kurios dalykas – šalių bendra veikla ir bendri įsipareigojimai, užtikrinant UAB „Merlionas“ veiklos tęstinumą ir bendrovės akcininko A. S. investicijų, įnašų ir kitokio pobūdžio mokėjimų bendrovei grąžą. Pagal sutarties 2.1.2 punktą atsakovas įsipareigojo, užtikrindamas bendrovės veiklos vykdymą bei pajamų gavimą, užtikrinti ir garantuoti visišką lojalumą bendrovei, veikti išimtinai vien bendrovės, visų jos akcininkų interesais ir naudai, vengti bet kokio pobūdžio (tiek tiesioginio, tiek netiesioginio) konkuravimo su bendrove. Pagal 3.3 punktą šalys susitarė, kad, paaiškėjus bet kokio pobūdžio susitarimų dėl sąžiningos konkurencijos ir sąžiningos bendrovės veiklos, išdėstytų šios sutarties 2.1.2 punkte, pažeidimui, nukentėję bendrovės akcininkai įgyja teisę reikalauti iš kaltos šalies atlyginti bendrovės patirtus nuostolius, taip pat kalta šalis privalo išmokėti nukentėjusiai šaliai 100 000 Eur baudą.

16. Bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 punktu atsakovas įsipareigojo vengti bet kokio pobūdžio (tiek tiesioginio, tiek netiesioginio) konkuravimo su UAB „Merlionas“. Šios sutarties pasirašymo metu nekonkuravimo susitarimo institutas dar nebuvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. nutartyje tuo metu buvo išaiškinęs, jog nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jam pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis. Nekonkuravimo susitarimu visiškai ribojama asmens galimybė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, nesiejant šio ribojimo su komercinę paslaptį ir (arba) konfidencialią informaciją sudarančių duomenų naudojimu ar nenaudojimu tokio pobūdžio susitarimą pasirašiusio asmens veikloje pasibaigus darbo santykiams. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007).

17. 2017-07-01 įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (toliau – DK), 38 straipsniu apibrėžtas anksčiau civilinės teisės normomis reglamentuotas susitarimas dėl nekonkuravimo. Konkurencingose ekonomikos srityse darbuotojų nekonkuravimo klausimas itin aktualus, kadangi net jei buvęs darbuotojas ir laikosi konfidencialumo nuostatų, jo turimos žinios apie tam tikrą specifinę veiklos sritį gali būti tokios vertingos, kad darbdavys verčiau renkasi sumokėti buvusiam darbuotojui už tai, kad jis tam tikrą laiką nedirbtų konkuruojančiame versle. DK 38 str. 1 d. numato, kad dėl nekonkuravimo sąlygos gali būti susitariama tiek darbo santykių metu, tiek ir po darbo santykių pabaigos. Pažymėtina, kad jei šalys susitaria dėl darbuotojo nekonkuravimo darbo santykių metu, darbdavys turi darbuotojui mokėti papildomą piniginę kompensaciją už šio įsipareigojimo vykdymą (darbo užmokestis tokios kompensacijos neapima). Pasirašydamas nekonkuravimo susitarimą darbuotojas įsipareigoja pasibaigus darbo sutarčiai kurį laiką nekonkuruoti su darbdaviu. Savo ruožtu darbdavys už tokį darbuotojo teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą suvaržymą moka adekvačią kompensaciją. Susitarimą dėl nekonkuravimo galima įtvirtinti dviem būdais: atitinkamas nuostatas įtraukti į darbo sutartį arba sudaryti atskirą susitarimą dėl nekonkuravimo. DK 38 str. 3 d. nustatytos būtinosios nekonkuravimo susitarimo nuostatos: a) susitarime turi būti aptarta darbo ar profesinė veikla, kuria draudžiama užsiimti darbuotojui; b) nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, kuris negali būti mažesnis nei 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio; c) nekonkuravimo teritorija; d) susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. DK 38 str. 4 d. numatytos nekonkuravimo draudimo pažeidimo pasekmės. Baudos dydis, kurį pažeidęs nekonkuravimo susitarimą, turės sumokėti darbuotojas, yra ribojamas ir negali viršyti 3 mėnesių darbuotojo kompensacijos už nekonkuravimą dydžio. Taigi naujai įsigaliojusiame DK nekonkuravimo susitarimas reglamentuotas atsižvelgiant į prieš tai buvusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą.

18. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į anksčiau buvusį kasacinio teismo reglamentavimą dėl nekonkuravimo, nėra duomenų, jog šalys būtų sudariusios papildomą sutartį ar atsakovo darbo sutartyje būtų aiškiai apibrėžtos jo pareigos nekonkuruoti su įmone ribos, tai yra nurodoma tam tikra ūkio sritis, teikiamų paslaugų rūšis, terminas ar klientų grupė, su kuriais atsakovas, veikdamas savarankiškai, negalės bendradarbiauti. Pažymėtina, jog bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta praėjus beveik šešiems mėnesiams po to, kai buvo registruota UAB „Jūrų konsultacijos“ ir atsakovas pradėjo jai vadovauti. Ieškovas A. S. nurodo, kad atsakovas persiviliojo UAB „Merlionas“ klientę UPB AS į jo vadovaujamą UAB „Jūros konsultacijos“. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad UPB AS nustojus bendradarbiauti su UAB „Merlionas“, UAB „Merlionas“ kliente tapo pati UAB „Jūros konsultacijos“. Taigi negalima teigti, kad atsakovo įkurta nauja įmonė veikė kaip UAB „Merlionas“ konkurentė ir savo veikla sumažino jos gaunamas pajamas. UAB „Merlionas“ ir toliau gaudavo pajamų iš frachtavimo sutarčių kaip brokerė. Be to, ir Jūrų teisės biuro 2016-10-10 pateiktoje teisinėje išvadoje yra nurodyta, jog pagal 11 nuo 2015-08-22 iki 2016-02-14 sudarytų sutarčių UAB „Jūros konsultacijos“ buvo frachtuotoja, o UAB „Merlionas“ brokerė. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog būtent dėl atsakovo R. I. veiksmų, įkuriant UAB „Jūros konsultacijos“ ir bendradarbiaujant kartu su UAB „Merlionas“ bei UPB AS, UAB „Merlionas“ patyrė nuostolių ar kad šiuos veiksmus būtų galima vertinti kaip Bendradarbiavimo sutartyje numatyto įsipareigojimo nekonkuruoti pažeidimą.

19. Bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 punktu atsakovas taip pat įsipareigojo užtikrinti ir garantuoti visišką lojalumą bendrovei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Lojalumo pareiga veikti išimtinai bendrovės naudai, įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalyje, saisto ne tik bendrovės vadovą, bet ir kolegialių valdymo organų narius. Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) ir pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams.

20. CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kolegialių bendrovės organų, konkrečiai valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės bendrovei ir jos akcininkams su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. Jei sutartis buvo sudaryta atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Ši kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai bendrovėje nėra sudarytas kolegialus valdymo organas, o bendrovės vadovas apie pirmiau nurodytas aplinkybes turėtų informuoti bendrovės akcininkus. Jei įrodomos aplinkybės, kad vadovas naudojosi bendrovės turtu asmeninei naudai gauti arba pasinaudojo bendrovės galimybėmis (sudarė savo ar su juo susijusių įmonių vardu sandorius, kurie yra jo vadovaujamos bendrovės verslo srityje, pasinaudojo įmonės turtu ar darbuotojų veikla savo asmeninei naudai gauti), vadovui (valdybos nariui) pereina pareiga įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti. Vadovas gali išvengti atsakomybės tik įrodydamas, kad bendrovė buvo davusi sutikimą su tokiais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką, vadovo atsakomybę dėl lojalumo pareigos pažeidimo šalina akcininkų pritarimas veiksmams, kurie yra interesų konflikto sferoje, taip pat faktas, kad vadovo veiksmai yra naudingi bendrovei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad pritarimas nurodytiems bendrovės vadovo veiksmams akcininkų gali būti išreiškiamas ne tik raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Tai reiškia, kad toks sutikimas gali būti duodamas ne tik rašytine forma, tokio sutikimo buvimą turi įrodyti šią aplinkybę teigianti šalis, t. y. bendrovės vadovas.

21. Nagrinėjamoje byloje atsakovas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos vadovo lojalumo pareigos nepažeidė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad UPB AS tuo pačiu metu buvo tiek UAB „Jūros konsultacijos“, tiek ir „Merlionas“, AS, UAB „Master frost“, kurios akcininkas ir vadovas buvo A. S., klientė, o atsakovas R. I. veikė ir kaip „Merlionas“, AS, valdybos narys. UAB „Merlionas“ ir jos akcininkui A. S. buvo žinoma, kad iš UPB AS gaunamos pajamos yra už brokeriavimą. Taip pat buvo žinoma dar iki pasirašant 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutartį, kad atsakovas turėjo savo įmonę. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Merlionas“ (jos akcininkas A. S.) konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiai atsakovo veiklai. Taigi darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais nepažeidė fiduciarinių pareigų UAB „Merlionas“.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui neįrodžius 2015-11-05 Bendradarbiavimo sutarties 2.1.2 punkto pažeidimo, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo 100 000 Eur netesybų, todėl ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovui priteistina 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą – 1 050 Eur, už 4 val. teisinių konsultacijų – 200 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose 9 val. – 250 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos pripažintinos realiomis, pagrįstomis ir būtinomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S. atsakovui R. I. (R. I.) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė