- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1557-524/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-04665-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. I.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovui R. I. (R. I.) ir jo atstovui advokatui A. G., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui bankroto administratoriui A. G., vertėjai A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad 2016-02-19 ieškovas yra atleistas iš atsakovės neteisėtai pagal LR DK 127 str., pripažinti, kad ieškovas yra atleistas iš (duomenys neskelbtini) nuo 2016-02-15 pagal LR DK 128 str., priteisti iš atsakovės 6 324,96 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-08-02 ieškovas sudarė darbo sutartį Nr. 5 su atsakove direktoriaus pareigoms eiti. Teigia, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio atsakovė nemoka ieškovui atlyginimo, todėl ieškovas 2015-10-01 pateikė prašymą atsakovės akcininkui A. S. (A. S.), kad šis atleistų iš darbo pagal LR DK 128 str. Pastarasis įkalbėjo ieškovą pasilikti, nenutraukti darbo sutarties, žadėjo išmokėti darbo užmokestį, bet pažadų netesėjo, atlyginimo nesumokėjo. Dėl to ieškovas 2016-02-15 priėmė įsakymą, kuriuo nutraukė darbo sutartį su savimi pagal LR DK 128 str. Teigia, kad atsakovės akcininkas A. S. 2016-02-19 neteisėtai atleido ieškovą iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. ir su juo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė, liko skolingas 6 324,96 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu; ieškinį CPK 1 d. 3 p., 293 str. 1 d. 2 p. pagrindu palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad ieškovas siekia vienintelio tikslo – galimo pareikšto reikalavimo, kuris nenagrinėtinas teisme, priėmimo ir nagrinėjimo. Teigia, kad atleidimo pagrindą ieškovas žinojo, su juo sutiko, neginčijo. Pažymi, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti. Mano, kad dėl laiku neišmokėto sau darbo užmokesčio kaltas pats ieškovas, nes jis būdamas įmonės direktoriumi privalėjo užtikrinti įmonės įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Pažymi, kad ieškovas pats savęs atleisti iš pareigų neturėjo jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo nurodytas 2016-02-15 įsakymas yra niekinis ir negalioja. Teigia, kad ieškovas pagrįstai atleistas jo paties prašymu.
3. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atsakovei Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1295-524/2016 iškelta bankroto byla. Teismo 2016-09-14 nutartimi patvirtintas ieškovo 6205,27 Eur reikalavimas atsakovės bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas sutiko su teismo 2016-09-14 nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtinta ieškovo reikalavimo suma – 6205,27 Eur, todėl šioje byloje reikalavimo dėl 6 324,96 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atsisakė. Palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad darbo užmokesčio nemokėjimą ieškovui išprovokavo atsakovės akcininkas, kuris minėtą užmokestį ieškovui mokėjo pats ir dalimis. Nurodė, kad už finansinius mokėjimus buvo atsakingas atsakovės akcininkas, ieškovas užsiėmė tik laivų vadyba, krovinių paieška. Akcininkas nuo 2015 m. liepos mėn. nemokėjo atlyginimo, todėl jis parašė prašymą atleisti pagal DK 128 str., po šio prašymo įmonės akcininkas A. S. įkalbėjo jį parašyti pareiškimą ir atleido iš darbo pagal DK 127 str. Atleidimo pagrindo pakeitimas jam turės įtakos kitai bylai, kuri yra iškelta dėl žalos atlyginimo.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad bankinius pavedimus įmonėje atliko ieškovas, jam buvo patikėtas banko sąskaitos slaptažodžių generatorius. Pažymėjo, kad piniginių lėšų kasoje niekada nebuvo. Nuo 2015 m. liepos mėn. atsakovė negavo jokių pajamų, tačiau dėl to ieškovas buvo atsakingas, nes buvo administracijos vadovas. Ieškovas yra verslininkas, įkūrė savo įmonę. Įmonė nuo 2015 m. liepos mėn. negavo jokių pajamų, tačiau ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, 2015 m. spalio mėn. jis sumažino sau darbo užmokestį, o po to vėl jį padidino, nes ėmė paskolą iš banko.
Motyvuojamoji dalis
6. Ieškinys dėl atleidimo pagrindo pakeitimo atmestinas, bylos dalis dėl 6 324,96 EUR nutrauktina.
7. Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, su juo buvo sudaryta 2013-08-02 darbo sutartis ir nustatytas 3000 Lt darbo užmokestis. Byloje darbo sutarties pakeitimais įrodyta, jog ji dėl darbo užmokesčio dydžio buvo nuolat keičiama, ir ši aplinkybė įrodo, jog ieškovo ir įmonės akcininko santykiai nebuvo priešiški, nes šių sutarčių pakeitimus pasirašydavo ieškovas kartu su akcininku. 2014-07-01 darbo užmokestis buvo padidintas iki 10 800 Lt, 2015-10-01 darbo užmokestis buvo sumažintas iki 325 EUR, 2015-10-2 padidintas iki 3500 EUR, 2015-12-01 ieškovo darbo užmokestis buvo sumažintas iki 400 EUR ir 2016-02-18 ši darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Paminėtos darbo sutarties dalies dėl darbo užmokesčio dydžio keitimo aplinkybės įrodo, jog ieškovas su įmonės akcininku nuolat susitardavo dėl darbo užmokesčio dydžio, jį keisdavo nuo ypatingai didelio iki minimalaus. Šios aplinkybės leidžia paneigti ieškovo motyvus, kad 2015-10-01 jo prašymas atleisti iš darbo pagal 128 str. turėjo būti patenkintas ir kad jo 2016-02-15 įsakymas dėl jo atleidimo pagal 128 str. turėjo būti nurodytas kaip darbo sutarties atleidimo pagrindas. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004).
8. Darbo santykius reglamentuojančios teisės normos nenustato detalaus pareiškimo nutraukti darbo sutartį turinio, tačiau įstatymo reikalavimai ir šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas turi būti pateikiamas raštu, nurodant jame pareiškimo surašymo ir pageidaujamą atleidimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008). Tai – minimalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Pagal DK 128 str. 2 d. darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Tačiau šioje byloje įrodyta, jog ieškovas, būdamas administracijos vadovu, pats paneigė savo valią, kuri buvo išdėstyta 2015-10-01 pareiškime atleisti jį pagal DK 28 str. nuo 2015-10-15, nes 2015-10-29 jis su įmonės akcininku susitarė dėl atlyginimo jam pakėlimo iki 3500 EUR, ši aplinkybė paneigia ieškovo motyvą, jog jis siekė nutraukti darbo santykius dėl jam nemokamo darbo užmokesčio. Ieškovas dėl savo atleidimo priima įsakymą tik 2016-02-15, tuo paneigdamas savo valią, išdėstytą 2015-10-01 pareiškime būti atleistam nuo 2015-10-25. Aplinkybė, jog ieškovas pasirašo 2016-02-18 darbo sutartį dėl jo atleidimo pagal DK 127 str., tik patvirtina, jog jis savo 2015-10-01 rašytą pareiškimą atšaukė, nes darbo santykius tęsė, po šio pareiškimo parašymo du kartus keitė savo darbo užmokesčio dydį ir pasirašė darbo sutartį dėl atleidimo pagal DK 127 str. Todėl ieškovo reikalavimas darbo teisinių santykių aspektu yra neįrodytas ir nepagrįstas.
9. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovą ir (duomenys neskelbtini) siejo ne tik darbo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Akcininkai turi teisę bet kada atšaukti administracijos vadovą iš užimamų pareigų net be jokio pagrindo. Akcininkams įgyvendinus vadovo atšaukimo teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas DK nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006). Byloje neįrodytas ieškovo motyvas, jog jis turėjo būti atleistas pagal DK 128 str., ir ieškovo motyvas, jog ši nutartis jam sukels teisines pasekmės kitoje byloje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015). Akivaizdu, jog šios ir kitos civilinės bylos, kuri iškelta ieškovui, nagrinėjimo dalykai nesutampa ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog viena byla negali būti įrodymu kitai civilinei bylai, todėl šioje byloje darytina išvada, jog ieškovas nebuvo atleistas iš darbo kaltais pagrindais, savo rašyto prašymo dėl atleidimo pagal DK 128 str. jis nesilaikė, jo atleidimas pagal DK 127 str. nesukelia jam jokių neigiamų pasekmių, todėl ir šiuo motyvu ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
10. Juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis, įpareigojantis būti maksimaliai rūpestingu, veikti juridinio asmens interesais. Tais atvejais, kai įmonė negali išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, įmonės vadovas, įmonės savininkas privalo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kurie atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Ieškovas buvo įmonės vienasmenis valdymo organas. Įmonės valdymo organas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog už darbo užmokesčio mokėjimą įmonėje buvo atsakingas tik įmonės akcininkas, tačiau net ir ši ieškovo įrodinėjama aplinkybė nepašalina ieškovo atsakomybės už įmonės kasdieninę ūkinę komercinę veiklą, t. y. už lėšų gavimą įmonės darbuotojams mokėti darbo užmokestį. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog už įmonės pelningą veiklą ieškovas nebuvo atsakingas. Kiekvieno įmonės valdymo organo pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Be to, šios bylos medžiaga įrodo, jog ieškovas turėjo galimybę prisijungti prie įmonės internetinės bankininkystės ir daugybę kartų naudojosi šia paslauga. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog ieškovui buvo uždrausta atlikti pavedimus darbo užmokesčiui mokėti. Iš liudytojo A. S. parodymų nustatyta, jog ieškovas turėjo teisę daryti pavedimus, įsiskolinimas jam susiformavo nuo tada, kai jis įregistravo savo įmonę. Liudytojas parodė, jog jis dažniau įnešdavo pinigus, ieškovas savo aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl byloje neįrodyta, jog ieškovas nebuvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą. Vadovo veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
Taigi vien dėl to, kad ieškovas pats nevykdė pareigos laiku sumokėti darbo užmokestį, nėra pagrindo pakeisti 2016-02-18 darbo sutartyje nurodyto jo atleidimo pagal DK 127 str. pagrindo.
11. Ieškovas teismo prašė priteisti 6 324,96 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. (duomenys neskelbtini) bankroto bylos 2016-09-14 nutartimi yra patvirtintas ieškovo 6 205,27 EUR neišmokėto darbo užmokesčio kreditinis reikalavimas. Iš administratoriaus paaiškinimo nustatyta, jog skirtumas tarp prašomos patvirtinti sumos ir patvirtintos susidarė dėl neteisingai apskaičiuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio. Ieškovas atsisakė savo piniginio reikalavimo, šis klausimas jau išspręstas, todėl ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 3 p., 4 p.).
12. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, tačiau 2016-06-23 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, ieškovas dėl savo veiklos pobūdžio, detalizuoto šios nutarties 9 ir 10 p., būdamas atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą įmonėje, už įmonės ūkinę komercinę veiklą, šios piniginės prievolės mokėjimo terminą praleidęs dėl savo veiksmų, neturi teisės į procesines netesybas (CK 6.37 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
priimti R. I. (R. I.) atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 6 324,96 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitas ieškinio dalis atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.