- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-508/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15934-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas, Janina Januškienė, Janina Stripeikienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų autobusų
- Trečiasis asmuo
- V. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Druskininkų autobusų parko ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. V. individuali įmonė „Iera“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę už bendrovei padarytą žalą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo bei taikymo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 91 767,41 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2000 m. gruodžio 22 d. iki 2008 m. spalio 31 d. ėjo ieškovo generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovas 2006 m. rugpjūčio 19 d. ir 2008 m. liepos 16 d. su V. V. IĮ „Iera“ sudarė transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis (toliau – Sutartys), kuriomis ieškovui išnuomoti trys autobusai. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už žalą, kilusią ieškovui sudarius Sutartis su V. V. IĮ „Iera“. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas, sudarydamas Sutartis su jam priklausančia įmone, veikė nesąžiningai ir neteisėtai, neveikė išimtinai ieškovo naudai, o atsakovas tvirtino, jog Sutartys yra teisėtos ir ekonomiškai pagrįstos, ieškovas dėl jų nuostolių nepatyrė.