Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. priimtu nutarimu Nr. 95-654 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 4 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 56 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 83 balų sumažėjo iki 56 balų, šią riziką nuteistasis kryptingai mažina. Šiuo metu neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų nefiksuota, elgesyje šiuo metu stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose lengvosios grupės sąlygomis, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, už gerą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas trylika kartų. Šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, nuteistojo daroma pažanga ir elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

E. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalį 11 metų laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 4 mėn. 28 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 12 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 48 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia E. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, informacija apie E. K. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas, už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse paskatintas, dirba, aktyviai dalyvauja pozityviuose užsiėmimuose, taip pat intervencinėse priemonėse, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas vykdo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikalsi ir kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia E. K. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – jau anksčiau minėta informacija apie teisės pažeidimus, taip pat gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistajam yra būdinga nusikaltimų modelio dalis, nuteistasis gyvenimiškuose sprendimuose yra linkęs pasielgti impulsyviau, bet greitą veikimą laiko kaip ryžtingo bei pasitikinčio savimi žmogaus požymį; problemos šaltinį ne visuomet nustato tinkamai, ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių; remiantis nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumais, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo tuometinis impulsyvus elgesys ir negebėjimas pasirinkti tinkamų sprendimo strategijų yra aktualūs, su nuteistojo elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai; linkęs pasikliauti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 48 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo nuo 56 balų, tačiau rizika nusikalsti išliko vidutinė, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai balai, kurie gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama E. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 95-654 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.