Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 95-654 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. (toliau – E. K.) Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. vasario 18 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmetamas

6. Įvertinus Komisijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos bausmi7 vykdymo kodekso (toliau – BVK) normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymo. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – per bausmės atlikimo laikotarpį laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, trylika kartų paskatintas, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Atlikdamas bausmę nuteistasis taip pat dalyvavo įvairiose specialistų organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose, kurių tikslas yra skatinti ir motyvuoti asmenį ieškoti tinkamų laisvalaikio praleidimo būdų gyvenant ir nedarant teisės pažeidimų. Pozityvaus užimtumo metu nuteistasis ugdė ir konfliktų sprendimo, konstruktyvios kritikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo įgūdžius, mokėsi besąlygiškai gerbti kitokių pažiūrų ar kitų kultūrų atstovus, gilino savo intelektualines žinias įvairiose srityse, mokėsi būti empatiškus bei padėti silpnesniems. Pusiaukelės namuose nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. kovo 16 d. nuteistasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininko pareigose. Darbo sąlygoms jo netenkinant, E. K. pakeitė darbovietę ir nuo 2020 m. kovo 25 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, kur ir toliau tęsia darbinę veiklą. Visos šios nurodytos aplinkybės, be abejonės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vertinant minėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo metu E. K. elgiasi būtent taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas, bausmę atliekantis, asmuo. Visgi aptartos aplinkybės nėra pagrindas spręsti, ar nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, todėl būtina išanalizuoti ir kitas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

8. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad šis teistumas E. K. nėra pirmas. Su policija pirmą kartą nuteistasis susidūrė dar būdamas nepilnametis. Jis teistas už vagystę, turto sunaikinimą ar sužalojimą tyčia, smūgių sudavimą ir žiaurų kankinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą. E. K. anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir minėtu laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Savo kaltę pripažino iš dalies. Pažymėtina, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Šių aplinkybių pagrindu E. K. nustatomas kriminogeninis veiksnys – unfirmacija apie teisės pažeidimus. Nuteistajam taip pat nustatomi dar du kriminogeniniai veiksniai – tai gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau pasirinkdavo situacijas, skatinančias nusikalstamą elgesį. Jis dažnai įsiveldavo į konfliktines situacijas, ypač pavartojęs alkoholio. Yra panaudojęs ir fizinę agresiją. Todėl netinkamos draugų grupės bei alkoholio vartojimas gali būti siejama su E. K. nusikalstamu elgesiu. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabartiniame ir ankstesniuose nusikaltimuose jis naudojo smurtą (nesunkus sveikatos sutrikdymas, o vėliau ir nužudymas). Jo nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio pavyzdžių, siekiant priversti kitus paklusti jo norams, epizodai. Kaip jau minėta, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Pats nuteistasis gyvenimiškuose sprendimuose yra linkęs pasielgti impulsyviau, ypač pavartojęs alkoholio. Greitą veikimą E. K. laiko kaip buvimo ryžtingo bei savimi pasitikinčio žmogaus požymį. Nuteistasis problemos šaltinį ne visuomet nustato tinkamai, ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. E. K. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aiškūs kriminogeniniai poreiškiai lėšų tvarkymo ir pajamų srityje šiuo metu nėra identifikuojami ir nuteistasis dengia jam priteistą civilinį ieškinį, tačiau likusi nepadengta suma yra pakankamai didelė – iš turimų išmokėti 12133,84 Eur yra išmokėta 1441,88 Eur, o vertinant nuteistojo darbinę motyvaciją, nors ji ir yra teigiama, tačiau pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę neturės problemų susirandant darbą.

9. Būtina įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nagrinėjamu atveju yra 48 balai (pagal „OASys metodiką), kuri, nors ir sumažėjusi nuo 56 iki 48 balų, tačiau išlieka vidutinė. Iš minėtų 48 balų 8 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. K. šiuo metu vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, t. y. nagrinėjamu atveju vis dar nenustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.