Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 95-249 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio dalies 3 punktą, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 10 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 95-249 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (44 balai), kurią nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis nepakankamai aktyviai dengia priteistą civilinį ieškinį, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino tik iš dalies, kas rodo, jog nuteistasis nėra nuoširdus ir bausmės atlikimo metu išvadų nepadarė, neišgyvena dėl padaryto nusikaltimo. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis E. K. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis priteistą civilinį ieškinį dengia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, todėl Komisijos įpareigojimas papildomai dengti civilinį ieškinį yra perteklinis. Be to, Komisijos nutarime nėra nurodyti tikslūs įpareigojimai, kurie padėtų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis dirba, dengia civilinį ieškinį, jo nusikalstamo elgesio rizika – sumažėjusi, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, nedaro pažeidimų, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis padarė pozityvias išvadas dėl savo nusikalstamų veikų, elgiasi teigiamai, todėl jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 95-249 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. 95-249 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltu prisipažino iš dalies. Anksčiau nuteistasis teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad analizuojant nuteistojo gyvenimo ypatumus laisvėje, jis anksčiau pasirinkdavo situacijas, skatinančias nusikalstamą elgesį, dažnai įsiveldavo į konfliktines situacijas, ypač alkoholio pavartojimo metu, naudojo fizinę agresiją. Nuteistasis yra linkęs pasielgti impulsyviau, ypač alkoholio vartojimo poveikyje, greitą veikimą laiko kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio asmens požymį. Jis problemos šaltinį ne visuomet nustato tinkamai, ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Jo nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio pavyzdžių, siekiant priversti kitus paklusti jo norams. Pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų nustatyta, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas, tačiau pažymėtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (44 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 40 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; nuosavybės naikinimas arba padegimas; nusikaltimų sunkėjimas (statiniai), taip pat dinaminiai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: smurto/ prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; priežiūros/ apribojimų pažeidimai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 18 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau yra ne kartą teistas, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, kurią nuteistasis dar gali mažinti, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 95-249 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Dėl Komisijos skirtų įpareigojimų nuteistajam išaiškinama, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos (toliau – Metodika) 6 punkte numatyta, jog individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, tvirtina – įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Metodikos 9-10 punktuose numatyta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu.

Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 6 dalimi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.

Komisijai, teikiančiai pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, BVK 164 straipsnio 6 dalis nenumato teikiamų rekomendacijų detalizavimo. Konkrečias individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, jų įgyvendinimo terminus, reikiamus pasiekti priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatus, pagal Metodikos 6 punktą nustato ir vykdo ne Komisija, o pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, tvirtina – įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, todėl nuteistasis dėl priemonių, kurias vykdant galima mažinti nusikalstamo elgesio riziką, turi kreiptis į atsakingus asmenis, tai yra į pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo E. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 95-249 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.