Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Vidmanto Mylės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1999-03-05 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str. , bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2. 2001-01-26 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 117 str. 1 d., 278 str. – 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR įstatymo dėl amnestijos akto nuostatas, nuo paskirtosios bausmės atleistas; 3. 2010-05-19 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. – 50 (penkiasdešimt) parų arešto, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2012-04-10 d., laikotarpiu nuo 15.30 iki 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis suduodamas savo šeimos narei – sugyventinei – nukentėjusiajai A. Š. ne mažiau kaip 36 smūgius į įvairias kūno vietas, padarė trauminį storosios žarnos pasaito plyšimą, dešinės pusės 7–10 šonkaulių ir kairės pusės 5–12 šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kraujosruvas veide, dešinės ausies kaušelyje, krūtinės ir pilvo srityje, dešinio klubikaulio srityje, dešiniame žaste, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, muštinę žaizdą dešiniame momenyje, nubrozdinimus dešiniame momenyje, veide, kaklo dešinėje pusėje, dėl to nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl trauminio storosios žarnos pasaito plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, nukentėjusioji A. Š. mirė įvykio vietoje, tai yra nužudė savo šeimos narę – sugyventinę A. Š..

Apklaustas kaip kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-04-10, nuo 10 val. ryto, su A. Š. gėrė alų, vėliau buvo atėję ir kaimynai P. D. ir A. U., su jais gėrė degtinę. Kaimynams išėjus su A. Š. liko dviese. A. norėjo dar išgerti, tačiau jis atėmė degtinės butelį, kad daugiau negertų. Dėl to tarp jo ir A. Š. kilo kivirčas, kurio metu sudavė vieną stiprų smūgį A. Š. į krūtinę. Nuo gauto smūgio ji griūdama trenkėsi dešine galvos puse į durų staktą ir neberodė gyvybės ženklų. Mano, kad ji ir galėjo mirti nuo to smūgio, nes daugiau jos nemušė, iš kur jos kūne atsirado tiek daug sužalojimų, nežino. Grįžus G. Š., A. Š. daugiau nebemušė, o liepė kviesti medicininę pagalbą. Anksčiau A. Š. yra sudavęs tik du kartus netyčia. Pas A. Š. gyvenęs kaip nuomininkas apie 5 metus. A. Š. nebuvusi jo sugyventinė.

Nukentėjusioji nepilnametė G. Š. parodė, kad A. Š. buvo jos mama, o E. K. ji laikė patėviu. Su mama sutarė gerai. Mama norėjo su E. K. gyventi. Išgėręs E. K. mušdavo mamą, tačiau mama neleido apie tai sakyti seneliui. Mama su E. K. miegojo miegamajame vienoje lovoje visą laiką, tik jiems susipykus E. K. išeidavo į saloną. Pati nukentėjusioji turėjo savo atskirą kambarį.

Balandžio 10 d. išėjus pas draugę paskambino mama ir paliepė grįžti į namus. Parėjus namo jos niekas neįleido apie 20 minučių. Iš garsų ir žodžių suprato, kad E. K. muša mamą. Įėjusi į vidų pamatė mamą, gulinčią tarp durų, E. K. bandė daryti dirbtinį kvėpavimą. Mamos veide matėsi sumušimai. E. K. buvo girtas ir nieko neaiškino. Prašo priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad įsivaikino A. Š., ji susilaukė dukros. A. Š. su dukra gyveno namo pirmame aukšte, o jis – antrame. A. mėgo kompanijas, dažnai gerdavo, nedirbdavo. Maždaug prieš 5 metus A. pradėjo gyventi su E. K., jie gyveno kaip šeima, E. K. buvo jos sugyventinis. Abu niekur nedirbo, gyvendavo iš gaunamų socialinių pašalpų. Abu kartu labai daug gerdavo, po to mušdavosi. Daug kartų yra matęs sumuštą A., suprato, kad ją sumušdavo sugyventinis E. K.. Balandžio 10 d. pas jį atbėgusi anūkė G. pasakė, kad mirė mama. Įėjęs į A. gyvenamąsias patalpas pamatė ant nugaros gulinčią A. ir suprato, kad ji negyva. E. K. labai girtas klūpėjo šalia A..

Dėl dukros A. Š. mirties jis patyrė didelę moralinę ir materialinę žalą. Dukrą palaidojo savo lėšomis. Prašo priteisti 80 000 Lt neturtinės žalos, nes jis labai išgyvena dėl A. Š. mirties.

Liudytojas A. U. parodė, kad E. K. pažįsta gerai, su juo bendraudavo. Taip pat pažinojo ir jo sugyventinę A.. E. K. dažnai išgerdavo ir su draugais, ir su sugyventine A. Š.. 2012-04-10 ryte jį pasikvietė E. K.. Keturiese: jis, E., A. Š. ir P. D. gėrė alų. Girtaujant E. su A. nesipyko, ji tuo metu nebuvo sumušta. Apie 15 val. liudytojas išėjo namo.

2012-04-10 įvykio vietos apžiūros protokole – fotolentelėse užfiksuoti A. Š. veido daugybiniai sužalojimai (15–22 b. l.).

2012-06-28 specialisto išvadoje Nr. M 190/12(04) nurodyta, kad A. Š. mirtis įvyko nuo trauminio storosios žarnos pasaito plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę. A. Š. kūne taip pat rasti sužalojimai: dešinės pusės 7–10 šonkaulių ir kairės pusės 5–12 šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kraujosruvos veide, dešinės ausies kaušelyje, krūtinės ir pilvo srityje, dešinio klubikaulio srityje, dešiniame žaste, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, muštinė žaizda dešiniame momenyje, nubrozdinimai dešiniame momenyje, veide, kaklo dešinėje pusėje, kurie padaryti bukais kietais daiktais paros laikotarpiu iki mirties (26–30 b. l.).

2012-10-15 specialisto išvadoje Nr. M 14/12-190/12(04) nurodyta, kad A. Š. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trisdešimt šešių (36) smūgių bukais kietais daiktais (32 b. l.).

2012-11-21 specialisto išvada Nr.140-(3146)-IS1-6529 nustatyta, kad ant bluzono (paimto įvykio vietoje) rasta žmogaus kraujo, iš kurio negalima nustatyti, kieno jis, bet rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima nustatyti dviejų asmenų tapatybę: vieno asmens genotipas sutampa su A. Š. genotipu, o kito asmens genotipas sutampa su E. K. genotipu (47–50 b. l.).

2012-06-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. K. parodo butą, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), kur jis sumušė savo sugyventinę A. Š. (96–100 b. l.).

Dėl kaltės

Kaltinamasis E. K. pripažino, kad A. Š. mirė nuo jo suduoto smūgio, tačiau neigė sudavęs jai kaltinime nurodytą smūgių skaičių ir nurodė, kad A. Š. nebuvo jo sugyventinė. E. K. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji G. Š. nurodė, kad po mamos nurodymo grįžti į namus ji netrukus grįžusi negalėjo įeiti, nes durys buvo užrakintos, o laukdama prie durų ji girdėjo garsus, iš kurių suprato, jog patėvis muša jos mamą. Teismas remiasi nukentėjusiosios G. Š. parodymais ne tik dėl paties smurto fakto, bet ir trunkančio smurto panaudojimo, nes juos patvirtina ir specialisto išvada, tai yra, jog A. Š. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo suduoti ne mažiau kaip 36 smūgius. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, jog jis sudavęs A. Š. tik vieną smūgį į krūtinę, nes tokius kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusioji G. Š., specialisto išvada bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos fotonuotraukos, iš kurių matyti A. Š. veide padaryti sužalojimai, paneigiantys kaltinamojo teiginį apie vieną suduotą smūgį į krūtinę (19 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. kūne rastus sužalojimus galėjo padaryti kiti asmenys. Iš girtumo nustatymo protokolo matyti, kad kaltinamajam 2012-04-10 nustatytas 2,65 promilės girtumas (79 b. l.).

Kaltinamasis nurodė, kad A. Š. nebuvo jo sugyventinė, nors kartu gyveno penkerius metus, tokius jo parodymus paneigia nukentėjusieji G. Š., J. Š., liudytojas A. U.. Teismas atmeta tokius kaltinamojo parodymus dėl A. Š. statuso ir vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant palengvinti atsakomybę už padarytą nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis kartu gyveno ir tam tikra prasme vedė bendrą ūkį, kartu maitinosi ir bendrai sprendė buitinius reikalus. Netgi konfliktas kilo po to, kai jie kartu su kaimynais nuo ryto girtavo, o A. Š. užsimanius dar išgerti, kaltinamasis nebeleido jai vartoti alkoholio. Drausdamas jai toliau girtauti, kaltinamasis priekaištavo A. Š. ir dėl netinkamo elgesio buityje, o tai būdinga kartu gyvenantiems sutuoktiniams ar sugyventiniams. Kita vertus, tokios kaltinamojo gyvenimo būdo aplinkybės bei bendro gyvenimo trukmė parodo, kad A. Š. buvo ne tik kaltinamojo E. K. šeimos narė, bet ir sugyventinė.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu nukentėjusiajai A. Š. rankomis ir kojomis suduodamas ne mažiau kaip 36 smūgius į įvairias kūno vietas, ir dėl to nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl trauminio storosios žarnos pasaito plyšimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą į pilvo ertmę, nukentėjusioji A. Š. mirė įvykio vietoje, nužudė savo šeimos narę – sugyventinę A. Š.. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis pripažino sudavęs tik vieną smūgį A. Š. į krūtinę, o teismas nustatė, kad jis sudavė ne mažiau kaip 36 smūgius į įvairias kūno dalis. Ši aplinkybė rodo, jog kaltinamasis pripažindamas tik simbolinę dalį savo nusikalstamų veiksmų nebuvo nuoširdus, todėl jo formalus kaltės prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, nusikalto neišnykus teistumui už ankstesnį smurtinį nusikaltimą, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

Nukentėjusieji G. Š. ir J. Š. prašo priteisti po 80 000 Lt iš E. K. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini, nes J. Š. ir įvaikintą G. Š. siejo glaudūs ryšiai, nukentėjusysis rūpinosi ja suteikdamas gyvenamąjį plotą tame pačiame gyvenamajame name, kur ir jis gyveno. Jos nužudymas sukėlė nukentėjusiajam gilius dvasinius išgyvenimus, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, civilinis ieškinys mažintinas. Nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl prašoma suma priteistina, nes paties artimiausio žmogaus – nužudytos motinos mirtis nepilnametei dukrai sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiesiems G. Š. ir J. Š. sudarė 280 Lt. Nukentėjusiųjų atstovės prašymas šią sumą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas su A. Š. rūbais, kraujo lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš E. K. priteisti neturtinę žalą: 80 000 Lt nukentėjusiajai G. Š., 20 000 Lt nukentėjusiajam J. Š.; 280 Lt nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su A. Š. rūbais, kraujo lyginamaisiais pavyzdžiais – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.