Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 10 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuodamas tuo, jog, nors nuteistasis E. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y., redakcija, kuri galiojo Komisijos nutarimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei tai savo skundu supranta nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. K. nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. Nuteistasis E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. E. K. įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė (56 balai). Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

9. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad E. K. laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. vasario 12 d. atlieka Pravieniškių Pusiaukelės namuose, neturi galiojančių nuobaudų, 12 kartų skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką jam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, taip pat, išlieka nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį skatinantys kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam E. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Pažymėtina, kad paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui neturėjo, nuteistojo atžvilgiu vykdomas pataisos procesas nebuvo pakankamai efektyvus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Taigi vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo E. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 56 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis E. K. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

11. Nagrinėjamu atveju, atsisakant E. K. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgta į jo teistumų skaičių, taip pat, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo metu E. K. atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, tačiau nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies. Anksčiau jis teistas už vagystę, turto sunaikinimą ar sužalojimą tyčia, smūgių sudavimą ir žiaurų kankinimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jam būdavo skiriamos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, atidedamas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, neskatino jo rinktis visuomenėje priimtinus veikimo būdus. Nors ankstesni teistumai yra E. K. praeitis, kuriai negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė, tačiau ji atspindi problemines sritis, kurios bausmės atlikimo metu turi būti aktyviai koreguojamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. K. anksčiau pasirinkdavo situacijas skatinančias nusikalstamą elgesį, nuteistasis dažnai įsiveldavo į konfliktines situacijas, ypač alkoholio pavartojimo metu, naudojo ir fizinę agresiją. Nuteistasis, socialinio tyrimo metu, taip pat neneigia, kad gali greitai susinervinti, o atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose nusikaltimuose jis naudojo smurtą, galima teigti, kad jam būdinga nusikaltimų modelis. Nors nuteistasis turi realistinius trumpalaikius tikslus, tačiau nesugeba nustatyti aiškių žingsnių, kuriuos jų siekiant jam reikia atlikti.

12. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo lėšų tvarkymu ir pajamomis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. K. turi pagrindinį išsilavinimą, yra įgijęs suvirintojo, šaltkalvio, kalvio, traktorininko, automobilio krautuvo vairuotojo specialybes. Nors nuteistasis teigia, kad iki nuteisimo dirbo, gaunamų pajamų pakakdavo pragyvenimui, tačiau pastebėtina, kad praeityje jis teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas leidžia manyti, kad lėšų pragyvenimui įgydavo ir darydamas nusikaltimus. Nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų ir pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 12 069,94 Eur, šiuo metu išmokėta 1 091,64 Eur. Tad išėjęs į laisvę E. K. neabejotinai susidurs su rimtais finansiniais sunkumais. Teisėjų kolegijos nuomone, turimi finansiniai įsipareigojimai gali nulemti nuteistojo finansinį nestabilumą laisvėje, nes sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio. Todėl aptarta aplinkybė leidžia abejoti sėkminga nuteistojo probacija, tuo, ar jis sugebėtų, būdamas laisvėje, nenusikalsti.

13. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.