Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 13d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

2. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 10 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 10 d.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis E. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), padarymą, anksčiau teistas. Taip pat atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis laisvėje nuolatos pasirinkdavo situacijas, skatinančias jo nusikalstamumą, dažnai įsiveldavo į konfliktines situacijas, ypač alkoholio vartojimo metu, naudojo fizinę agresiją. Jis yra linkęs pasielgti impulsyviai, ypač alkoholio vartojimo poveikyje. Nuteistasis lengviau praranda savitvardą, jo nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio, siekio kitus priversti jam paklusti. Jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesielgė nepriekaištingai – du kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, ir nors nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiu, tačiau padaryti pažeidimai rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pagal „OASys“ metodiką E. K. nustatyta vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 26 balai. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.

11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, E. K. nustatoma vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro reikšmingas dinaminių balų skaičius – 38 svertiniai taškai. Taigi daugiau nei pusė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro kintantys balai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama E. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jau vien šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo daroma pažanga, nepaisant to, jog pagal „OASys“ metodiką nustatomas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pastaruoju metu mažėja, vis dar nėra pakankama išvadai, jog, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, padarymui. Be to, E. K., net ir dalyvaujančiam Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu neapgalvotas elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, probleminių sričių neįvertinimas, savo elgesio pasekmių nenumatymas); nuostatos (asmuo yra anksčiau pažeidęs bausmės atidėjimo sąlygas). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek E. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus E. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas E. K. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas tris kartus. Šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą – sugyventinės nužudymą apsvaigus nuo alkoholio. Tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai nurodoma skunde, ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia E. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. K. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

13. Abejonių pakankama E. K. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. K. laisvėje nuolatos pasirinkdavo situacijas, skatinančias jo nusikalstamumą, dažnai įsiveldavo į konfliktines situacijas, ypač alkoholio vartojimo metu, naudojo fizinę agresiją, praeityje jam įtaką darė draugai. Nuteistasis turi šiokių tokių tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų. Gyvenimiškuose sprendimuose linkęs pasielgti impulsyviau, ypač pavartojęs alkoholio. Lengviau praranda savitvardą. Nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio, siekiant priversti kitus jam paklusti. Atpažįsta kai kurias savo nusikalstamo elgesio priežastis. Teisės pažeidėjas yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo nuostata į kriminalinį elgesį yra neigiama, tačiau pabrėžta, kad toks požiūris pasikeitė neseniai. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos, kurias įvertinus su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, ankstesniais teistumais, jų priežastimis, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis, nors du kartus ir svarstytas Drausmės komisijoje, bet nebaustas drausmine tvarka, 11 kartų skatintas, dirba, dalyvauja papildomose ir privalomose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai E. K. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, neleidžia daryti išvados, kad E. K. šiuo metu iš tiesų yra pakeitęs savo nuostatas, elgesį tiek, jog jau būtų pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis E. K. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

16. Nors teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau skundžiama nutartis keičiama dėl padaryto pažeidimo, konstatavus, kad prokurorės skundas tenkinamas. Visų pirma, pažymėtina, kad prokurorė sprendžiant E. K. lygtinio paleidimo klausimą, jokio skundo neteikė. Iš skundžiamos nutarties ir teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė pateikė tik atsiliepimą, kuriame buvo prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo, tačiau teismas šį atsiliepimą dėl nesuprantamų priežasčių traktavo kaip skundą ir priėmė sprendimą jį tenkinti. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad tenkina prokurorės skundą, priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, kaip kad tai traktavo apylinkės teismas, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. skundą.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkintas, panaikinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.