Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5535-1071/2021 pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. A. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniu skundu

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Atsakovas pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimo duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai atitinka bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktus duomenis, t. y. išrašus iš šalių susirašinėjimo medžiagos. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, atsakovas šiuos duomenis teikia dėl to, kad jie yra lengviau įskaitomi nei analogiški duomenys, pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl mobiliojo telefono grąžinimo

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteista 772,41 Eur nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį(-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

14. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, t. y. atsakovo mobiliųjų telefonų taisyklą, prašydamas pataisyti (pakeisti) mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ ekraną. Šalys pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teikdamos paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas minėtus darbus atliko, tačiau ieškovas pastebėjo, kad, pakeitus mobiliojo telefono ekraną, jame matosi juoda dėmė, t. y. pastarasis turi defektų. Atsakovas patvirtino, kad gamintojo pateikti ekranai turėjo defektų, todėl sutiko, gavęs naują ekranų siuntą, nemokamai dar kartą pakeisti ieškovo mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ ekraną. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S7 Edge“ buvo atsakovo žinioje, tačiau pastarasis vertina, kad šiuo laikotarpiu ginčo telefonas nebuvo grąžintas ieškovui dėl paties ieškovo kaltės.

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

19. Vertindama šalių nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip mobiliojo telefono savininkas, turėjo teisę reikalauti, kad šį daiktą užvaldęs asmuo – šiuo atveju atsakovas – jį grąžintų ieškovui, juolab, kaip patvirtino šalys, įvertinus į tai, jog atsakovas po kilusio ginčo telefono remonto darbus atlikti atsisakė (CK 4.95 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2018 m. spalio 8 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas grąžinti jam telefoną. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog netrukus po tarp šalių kilusio ginčo ieškovas išreiškė norą atgauti ginčo turtą. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsakęs į ieškovo pretenziją, sutikęs grąžinti ieškovui ginčo telefoną ar nurodęs, kaip ieškovas gali jį atsiimti, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors, atsakovo teigimu, ieškovas reikalavo grąžinti sutaisytą telefoną, t. y. grąžinti ginčo telefoną tik atlikus jo remonto darbus, tačiau 2018 m. spalio 8 d. pretenzijoje ieškovas prašė grąžinti sutaisytą mobilųjį telefoną arba tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovui, t. y. su defektais.

20. 2018 m. spalio 30 d. ieškovas dėl kilusio ginčo pateikė skundą VVTAT, be kita ko, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti telefono remonto darbus („sutaisyti telefoną“). Ieškovas 2018 m. lapkričio 7 d. pranešimu, atsakydamas į VVTAT prašymą dėl reikalavimo patikslinimo, nurodė, jog prašo įpareigoti atsakovą grąžinti sutaisytą telefoną. Taigi ieškovas VVTAT pareikštu skundu siekė, kad jam būtų grąžintas telefonas su atliktais remonto darbais. Vis dėlto vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad ieškovas iki 2020 m. sausio 31 d. apskritai atsisakė priimti ginčo telefoną. Visų pirma teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad ieškovas ne kartą buvo atvykęs pas atsakovą, siekdamas atsiimti ginčo telefoną. Pažymėtina, jog nors šalys nurodo skirtingas aplinkybes, dėl kurių ginčo telefonas ieškovui nebuvo grąžintas, t. y., ieškovo teigimu, atsakovas reikalavo, kad jis pasirašytų, jog pretenzijų neturi, o atsakovo teigimu, ieškovas reikalavo telefoną įkrauti, bet nesulaukęs jo įkrovimo paliko atsakovo patalpas ir pan., tačiau akivaizdu, kad ieškovas, vykdamas pas atsakovą atsiimti telefono, turėjo ir galėjo žinoti, jog atsakovas nėra atlikęs telefono remonto darbų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovas savo veiksmais išreiškė valią atsiimti telefoną, nepaisant jo defektų. Antra, VVTAT 2012 m. gruodžio 6 d. raštu pasiūlė atsakovui kilusį ginčą išspręsti taikiai. Atsakovas 2019 m. sausio 30 d. pranešimu VVTAT nurodė faktines ginčo aplinkybes, susijusias su remonto darbais, tačiau aplinkybių dėl to, kad siekia grąžinti ieškovui mobilųjį telefoną ar kad pastarasis nepagrįstai atsisako jį priimti, nenurodė. Trečia, nors atsakovas nurodo, kad ieškovas ginčo telefoną galėjo atsiimti 2019 m. gegužės 30 d. VVTAT apžiūros metu, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Aplinkybė, kad atsakovas sutiko perduoti ieškovui ginčo mobilųjį telefoną 2019 m. gegužės 30 d. VVTAT patikrinimo akte neužfiksuota. Ketvirta, nors atsakovas teigia, kad jis buvo aktyvus, bendravo su ieškovu, ragino pastarąjį atsiimti ginčo telefoną, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas 2018 m. spalio 8 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė atsakovui pretenzijas, be kita ko, prašydamas grąžinti ginčo telefoną, tačiau atsakovas į ieškovo pretenzijas atsakė tik 2019 m. birželio 27 d., prašydamas nurodyti ieškovo banko sąskaitos numerį, ir 2019 m. rugpjūčio 26 d., nurodydamas, kad sutinka grąžinti ginčo telefoną. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju būtent ieškovas buvo aktyvus, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl ginčo mobiliojo telefono grąžinimo, tačiau pastarasis į ieškovo pretenzijas iš esmės nereagavo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VVTAT 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu atsakovas, be kita ko, buvo įpareigotas grąžinti ieškovui mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“. Tai reiškia, kad būtent atsakovui teko pareiga būti aktyviam siekiant perduoti ieškovui minėtą telefoną ir taip įvykdyti VVTAT 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą. Vis dėlto byloje nenustatyta, kad po minėto nutarimo priėmimo atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl ginčo telefono grąžinimo. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad būtent ieškovas 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė atsakovui pretenzijas dėl mobiliojo telefono grąžinimo. Kaip minėta, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu nurodė ieškovui, jog sutinka grąžinti ginčo telefoną, tačiau byloje duomenų apie tai, kad pastarasis būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas grąžinti ginčo turtą, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų reiškęs ieškovui pretenzijas, jog pastarasis ne kartą turėjo galimybę atsiimti ginčo turtą, tačiau atsisakė tai padaryti.

21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatsižvelgė į tai, kad jis su ieškovu bendravo telefonu, taip pat siuntė jam 2020 m. kovo 4 d. pranešimą. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020 m. kovo 4 d. pranešimą atsakovas pateikė ieškovui po ginčo telefono grąžinimo (2020 m. sausio 31 d.), todėl jis nėra susijęs su prievolės grąžinti ginčo turtą vykdymu. Kaip matyti iš minėto pranešimo turinio, atsakovas juo atsako į ieškovo 2020 m. kovo 2 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo. Taigi tiek 2020 m. kovo 2 d. pretenzija, tiek 2020 m. kovo 4 d. pranešimu šalys sprendė klausimą dėl žalos atlyginimo, o ne mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ grąžinimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad iš ieškovo 2020 m. kovo 3 d. pranešimo jo atstovei turinio matyti, jog atsakovas ieškovui skambino 2020 m. sausio 7 d. Teismo posėdžio metu ieškovas šias aplinkybes iš esmės patvirtino, t. y. nurodė, jog atsakovas jam skambino telefonu, tačiau ieškovas negalėjo prisiminti tikslios skambučio datos. Teismo posėdžio metu šalys taip pat patvirtino, kad 2020 m. sausio 10 d. ieškovas buvo atvykęs pas atsakovą atsiimti mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 2020 m. sausio 7 d. susisiekė su ieškovu dėl ginčo telefono grąžinimo. Vis dėlto vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą grąžinti ieškovui ginčo turtą.

22. Visų pirma byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iki 2020 m. sausio 7 d. būtų bendravęs su ieškovu telefonu, raginęs jį atsiimti ginčo turtą. Antra, kaip minėta, po VVTAT 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo priėmimo būtent atsakovui teko pareiga būti aktyviam siekiant perduoti ieškovui mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“. Tai reiškia, kad, esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms, jog ieškovas vengė atsiimti ginčo turtą, atsakovas turėjo būti aktyvus ir rūpestingas, imtis veiksmų šiam turtui perduoti kitu būdu, pavyzdžiui, per kurjerius, antstolį ir pan., tačiau pastarasis šių veiksmų neatliko. Trečia, remiantis bylos duomenimis, 2020 m. sausio 10 d. ieškovui nuvykus pas atsakovą, jis ginčo telefono neatsiėmė. Šiuo atveju šalys nurodo skirtingas aplinkybes dėl 2020 m. sausio 10 d. susitikimo, t. y., atsakovo teigimu, ieškovas atsiimdamas telefoną reikalavo jį įjungti, bet nesulaukęs, kol telefonas įsikraus ir bus galima tai padaryti, paliko atsakovo mobiliųjų telefonų taisyklą, o ieškovo teigimu, atsakovas reikalavo pasirašyti, kad jis pretenzijų atsakovui neturi, o ieškovui to nepadarius, atsisakė grąžinti telefoną. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog telefono perdavimo metu jo buvo prašoma pasirašyti dokumentą, patvirtinantį ginčo telefono perdavimą, tačiau, priešingai nei teigė ieškovas, pastarasis minėtame dokumente galėjo pateikti savo pastabas. Taigi atsakovas patvirtino, kad ieškovui siekiant atsiimti ginčo telefoną buvo pateiktas pasirašyti dokumentas apie daikto grąžinimą. Atsakovas, siekdamas pagrįsti nurodytas aplinkybes apie minėto dokumento formą, t. y. galimybę jame įrašyti pastabas, pateikė teismui defekto – apžiūros akto pavyzdį. Vis dėlto šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nėra aišku, ar ieškovui buvo pateiktas būtent minėtos formos dokumentas, ar atsakovas sudarė pastarajam galimybę pateikti pastabas. Atkreiptinas dėmesys, jog nors, anot atsakovo, būtent ieškovas sudarė jam kliūtis perduoti ginčo turtą, tačiau atsakovas nei iki 2020 m. sausio 10 d. susitikimo, nei po jo nereiškė ieškovui pretenzijų dėl pastarojo veiksmų.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju žalą patyrė dėl atsakovo veiksmų, t. y. pastarajam netinkamai vykdant pareigą grąžinti ginčo turtą.

Dėl nuostolių dydžio

24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytu nuostolių dydžiu. Apelianto teigimu, ieškovas ginčo telefonu negalėjo naudotis dėl savo veiksmų, t. y. dėl to, kad telefonas buvo sugadintas (sudaužytas). Be to, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d. ginčo telefonas buvo ieškovo žinioje, pastarasis juo naudojosi, todėl pirmosios instancijos teismas nuostolių už šį laikotarpį atlyginimą priteisė nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

25. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę (CK 6.647 straipsnio 1 dalis). Vartojimo rangą reglamentuojančio XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos numato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.663 straipsnio 3 dalis).

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į atsakovą, t. y. atsakovo mobiliųjų telefonų taisyklą, prašydamas pataisyti (pakeisti) mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ ekraną. Atsakovas minėtus darbus atliko, tačiau mobiliojo telefono ekrane buvo matoma juoda dėmė, t. y. pastarasis, atsakovui atlikus remonto darbus, turėjo defektų. Atsakovas patvirtino, kad gamintojo pateikti ekranai turėjo defektų, todėl sutiko, gavęs naują ekranų siuntą, nemokamai dar kartą pakeisti ieškovo mobiliojo telefono „Samsung Galaxy S7 Edge“ ekraną. 2018 m. spalio 4 d. atsakovas susisiekė su ieškovu ir nurodė, jog pastarasis gali pristatyti ginčo telefoną remonto darbams atlikti. 2018 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė atsakovui mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“.

27. Taigi, kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, ieškovas ginčo telefonu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d., be kita ko, negalėjo naudotis ir dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų, t. y. panaudoto netinkamos kokybės ekrano. Kaip minėta, atsakovas, kaip rangovas, yra laikytinas atsakingu už atliktų darbų, įskaitant medžiagos (detalių), trūkumus (kokybę), kadangi minėtą ekraną pateikė būtent jis. Aplinkybė, kad, atsakovui atlikus remonto darbus, dėl ieškovo kaltės atsirado kitas daikto trūkumas – ekrano įskilimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už ankstesnius daikto trūkumus. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atliktų darbų trūkumų (juodos dėmės telefono ekrane) ginčo telefonu galėjo tinkamai, t. y. be papildomų kliūčių, naudotis juo pagal tikslinę paskirtį. Be to, šiuo atveju taip pat svarbu pastebėti, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo nurodytas defektas – ekrano įskilimas – atsirado būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. laikotarpiu, kai ginčo telefonas buvo ieškovo žinioje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, atsakovo darbuotoja A. K. 2018 m. spalio 5 d. priimdama iš ieškovo mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“ nurodytų trūkumų nepastebėjo ir neužfiksavo. Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, kad minėtą telefoną priėmė gerai jo neapžiūrėjusi, o apie tai, kad telefono ekranas yra įskilęs ir nebus nemokamai remontuojamas, ją informavo remontą atliekantis meistras. Taigi minėta liudytoja taip pat negalėjo patvirtinti, jog ieškovas 2018 m. spalio 5 d. atsakovui pristatė telefoną su įskilusiu ekranu.

28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d.

29. Apeliantas nurodo, kad ieškovas šiuo atveju galėjo pasinaudoti teise gauti pakaitinį telefoną. Siekdamas pagrįsti minėtas aplinkybes, atsakovas pateikė teismui išrašą iš jo mobiliųjų telefonų taisyklos „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės, kuriame nurodyta, jog klientams remonto darbų atlikimo metu nemokamai suteikiami pakaitiniai telefonai, taip pat nuotraukas iš mobiliųjų telefonų taisyklos, kuriose užfiksuoti patalpose kabantys informaciniai pranešimai apie klientams nemokamai suteikiamus pakaitinius telefonus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas minėtas paslaugas siūlė ir ginčo laikotarpiu, taip pat duomenų apie tai, kad ieškovas apie šias paslaugas turėjo ir galėjo žinoti, tačiau jų atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sudarytuose remonto užsakymo aktuose minėta informacija nenurodyta. Be to, esant atsakovo nurodytoms aplinkybėms, ieškovas pakaitiniu telefonu būtų galėjęs naudotis tik laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d., kadangi 2018 m. spalio 5 d. šalių rangos sutartis nutrūko.

30. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 159,44 Eur (20,99 Eur x 6,5 mėn. + 23 Eur) nuostolių už laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2020 m. sausio 30 d. ieškovo sumokėtas įmokas už mobilųjį telefoną „Samsung S10“ atlyginimo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į tai, kad minėtas telefonas buvo maždaug tris kartus brangesnis už ginčo mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, įvertino tai, jog ieškovo įsigytas mobilusis telefonas „Samsung S10“ buvo brangesnis už mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“, ieškovas už šį turtą turėjo mokėti didesnes įmokas, todėl sumažino iš atsakovo už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2020 m. sausio 30 d. priteistino nuostolių atlyginimo sumą iki 159,44 Eur, t. y. iki ieškovo už mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“ mokėtų 20,99 Eur įmokų dydžio. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgė į mobiliųjų telefonų „Samsung Galaxy S7 Edge“ ir „Samsung S10“ vertės skirtumą. Kitų duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sumažimo nuostolių už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2020 m. sausio 30 d. dydį, atsakovas nepateikė.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 221,41 Eur nuostolių (62,97 Eur + 159,44 Eur) už mobiliųjų telefonų „Samsung Galaxy S7 Edge“ ir „Samsung S10“ įmokas atlyginimą.

33. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 550 Eur nuostolių už ieškovo patirtas išlaidas už teisines paslaugas atlyginimą, kadangi tai laikytina bylinėjimosi išlaidomis.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, jog į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė pateikė ieškovui 2019 m. kovo 22 d. avansinio mokėjimo sąskaitą (pranešimą) 400 Eur sumos už teisines paslaugas ir dokumentų parengimą byloje dėl mobiliojo telefono remonto darbų (2 val.) ir byloje dėl diskriminacijos dėl negalios (2 val.), 2020 m. vasario 25 d. – avansinio mokėjimo sąskaitą (pranešimą) 350 Eur sumos už teisines konsultacijas sprendžiant ginčą dėl mobiliojo telefono remonto darbų, tarpininkavimą sprendžiant ginčą taikiai, susirašinėjimą su atsakovu („(duomenys neskelbtini)“) (1 val.), pretenzijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo parengimą (2,5 val.). 2020 m. kovo 3 d. ieškovo atstovė pateikė jam 550 Eur sumos sąskaitą už 5,5 val. teisinių paslaugų, t. y. už teisines konsultacijas sprendžiant ginčą dėl mobiliojo telefono remonto darbų, tarpininkavimą sprendžiant ginčą taikiai, susirašinėjimą su atsakovu („(duomenys neskelbtini)“), skundo policijai projekto rengimą, pretenzijų dėl telefono ir sumokėtų pinigų grąžinimo, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rengimą ir kt. Ieškovas 2019 m. kovo 23 d. sumokėjo atstovei 400 Eur, 2020 m. kovo 3 d. – 350 Eur. Įvertinus minėtuose mokėjimo pavedimuose nurodytą mokėjimo paskirtį, matyti, kad ieškovas šiais mokėjimas sumokėjo už anksčiau nurodytas paslaugas.

35. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 550 Eur nuostolių, susijusių su ginčo sprendimu ne teismo tvarka. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovė teikė jam teisines konsultacijas, rengė ir teikė pretenzijas atsakovui ir kt., todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išlaidų pagrįstumu. Nurodytos išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio.

36. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 550 Eur nuostolių už ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas atlyginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

39. Atsakovas prašo skirti ieškovui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovas grąžino ieškovui 129 Eur sumą už remonto darbus ir ginčo telefoną, tačiau pastarasis, vengdamas atsiimti mobilųjį telefoną, reikalavo atsakovo atlyginti 3 000 Eur neturtinę žalą, grasino, kad atsakovas ateityje patirs dar daugiau išlaidų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovas tokio pobūdžio reikalavimus teikia ne pirmą kartą, naudojasi susiklosčiusia situacija, siekdamas pasipelnyti. Šias aplinkybes patvirtina teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-113-492/2020. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovui net du kartus buvo suteikta teisė tikslinti ieškinį, taip užvilkinant teismo procesą. 2021 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė teismui atsiliepimus ne tik apie atsakovo mobiliųjų telefonų taisyklą, tačiau ir kitas taisyklas, taip siekdamas suklaidinti teismą.

40. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

41. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

42. Taigi baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovas buvo pareiškęs ieškovui pretenziją dėl 3 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra susijusi su nagrinėjama byla ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Remiantis bylos duomenimis, 2020 m. kovo 4 d. ieškovo atstovė pateikė atsakovui jos parengtą pretenziją dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Minėtoje pretenzijoje dėstomos tarp šalių susiklosčiusios aplinkybės ir pateikiamas jų teisinis vertinimas. Įvertinus pretenzijos turinį nenustatyta, kad ja siekiama neteisėtai grasinti atsakovui ir pan. Atitinkamai aplinkybė, jog ieškovas yra pateikęs teismui ieškinius kitose bylose, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, juolab, kad šiuo atveju teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Be to, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovo užvestos bylos nėra susijusios su nagrinėjama byla ar atsakovu.

44. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tikslino ieškinį pasibaigus CPK nustatytam terminui, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje susiklosčiusios aplinkybės sudaro pagrindą patikslintą ieškinį priimti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus ir nustatė jam 10 dienų terminą patikslintam ieškiniui pateikti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atidėjo bylos nagrinėjimą ir kitą teismo posėdį byloje skyrė 2021 m. spalio 28 d. Ieškovas teismo nustatytu terminu ieškinio nepatikslino, todėl 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu teismas nustatė papildomą terminą patikslintam ieškiniui pateikti. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, nustatė ieškovui terminą iki 2021 m. spalio 28 d. pateikti patikslintą ieškinį, atidėjo bylos nagrinėjimą ir kitą teismo posėdį byloje skyrė 2021 m. lapkričio 23 d. Taigi aplinkybė, jog ieškovas teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nustatytu terminu patikslinto ieškinio nepateikė lėmė, kad byla teisme buvo baigta nagrinėti ne 2021 m. spalio 28 d., o 2021 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, kad procesas dėl ieškovo veiksmų buvo iš esmės užvilkintas.

45. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ klientų atsiliepimų išrašus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad klientų atsiliepimų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas duomenys nėra susiję su nagrinėjama byla, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas siekė suklaidinti teismą. Visų pirma byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo patirtų nuostolių, susijusių su atsakovo pareigos grąžinti ginčo telefoną nevykdymu. Taigi klientų atsiliepimų apie „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas duomenys nėra tiesiogiai susiję su tarp šalių kilusiu ginču. Antra, iš ieškovo pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ klientų atsiliepimų fotonuotraukų galima aiškiai nustatyti, kurie atsiliepimai yra apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurie – apie „(duomenys neskelbtini)“, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas minėtus duomenis pateikė dėl suklydimo. Trečia, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad atsiliepimus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė per klaidą, t. y. savo veiksmais bylos nagrinėjimo teisme metu nesiekė suklaidinti teismo.

46. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

48. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo L. A. prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. A. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovui E. B.