- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-319-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00194-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, V. D., E. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, V. D., E. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė G. Ž. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo už antstolio reikalavimų nevykdymą, tai yra už 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti neįvykdymą V. D. paskirti baudą iki trijų šimtų eurų už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo 2023 m. sausio 9 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 645 straipsniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino antstolės G. Ž. pareiškimo dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą. Teismo motyvai:
2.1. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. D. tyčia ir piktybiškai nevykdė antstolės reikalavimo. Nors įstatymas numato, kad antstolės patvarkymą gavęs skolininkas privalo jį vykdyti, tačiau iš byloje esančio skolininko V. D. laiško elektroniniu paštu, teismas nustatė, kad skolininkas išreiškė norą padengti įsiskolinimą ir gauti duomenis apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Vykdomojoje byloje nebuvo jokių duomenų, kad antstolė būtų atsakiusi į šį skolininko klausimą.
Šalies argumentai
2.2. Teismas taip pat nurodė, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė kreipėsi į teismą dėl leidimo antstoliui įeiti į gyvenamąsias patalpas. Teismo nuomone, baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai. Todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, jog V. D. tyčia ir piktybiškai nevykdė antstolės reikalavimo. Priešingai, teismas nustatė, kad skolininkas domėjosi vykdymo eiga, siekė bendradarbiauti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta skolininko piktybiškumo, vykdymo proceso vilkinimo bei nustatęs, kad terminai įvykdyti antstolės 2022 m. spalio 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą dar nėra suėję, teismas laikė, kad baudos skolininkui skyrimas neatitiktų baudos skyrimo tikslų vykdymo procese bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėja antstolė G. Ž. (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi ir prašo ją panaikinti, paskirti skolininkui V. D. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2023 m. sausio 9 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjos teigimu, pareiškimas yra pateiktas dėl skolininko veiksmų neatlikimo, o ne dėl to kad skolininkas vengia mokėti. Atkreipia dėmesį į tai, jog vykdomosios bylos kategorija yra ne skolos išieškojimas, o įkeisto turto realizavimas, todėl apie skolos mokėjimą dalimis ar išieškojimą iš pajamų negali būti remiamasi Lietuvos aukščiausiojo teismo esama praktika. Nurodo, jog skolininkas elektroniniu paštu teikė prašymą, dėl skolos, tačiau elektroninis laiškas nepasirašytas nei elektroniniu parašu, nei rašytiniu parašu, nepateikti taip pat jokie skolininką identifikuojantys duomenys. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nurodo, kad antstolė nesikreipė į teismą dėl leidimo antstoliui įeiti į gyvenamąsias patalpas išdavimo (CPK 615 straipsnio 2 dalis), tačiau antstolės nuomone minėtas leidimas reikalingas jeigu skolininkas atsisako įleisti į gyvenamąsias patalpas, o šiuo konkrečiu atveju skolininkas ignoruoja antstolės patvarkymą, neteikia jokios informacijos, kada būtų galima apžiūrėti patalpas, ar skolininkas apskritai atsisako įleisti į patalpas.
3.2. Antstolės nuomone, vien skolininko kreipimasis į antstolę elektroniniu laišku, nereiškia to, jog skolininkas neignoruoja tolimesnio skolos išieškojimo, realizuojant skolininko įkeistą turtą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimo dėl raginimo įvykdyti sprendimą terminas yra pasibaigęs daugiau nei prieš du mėnesius (terminas suėjo 2022 m. lapkričio 15 d.), todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pasibaigęs terminas yra paneigtina tiek vykdomosios bylos duomenimis, tiek pašto ataskaita.
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
10. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. elektroninio pašto laiško kopiją, kuri įrodo susirašinėjimą su V. D. ir AB Lietuvos pašto siuntų įteikimo suvestinę.
11. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą nustatė, kad 2022 m. gruodžio 28 d. elektroninio pašto laiško kopiją pareiškėja galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl baudos skyrimo skolininkui, t. y. minėti įrodymai neatsirado po pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties priėmimo, o AB Lietuvos pašto siuntų įteikimo suvestinė buvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įkeisto nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo išieškant 3 797,53 Eur skolą ir priteistas palūkanas iš skolininkų V. D. ir E. D. išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Vykdydama skolos išieškojimą antstolė 2022 m. spalio 12 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įteiktas 2022 m. gruodžio 21 d. skolininko motinai. Antstolė 2022 m. gruodžio 28 d. priėmė patvarkymą „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 4 punktu patvarkė, kad skolininkai V. D. ir E. D. įpareigojami raštu, per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, informuoti antstolę apie datą ir laiką kada bus sudarytos sąlygos turto vertintojui atlikti turto apžiūrą. Minėto patvarkymo 5 punktu informavo skolininką apie antstolio reikalavimo privalomumą ir pasekmes dėl jo nevykdymo. 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ pristatytas registruotu paštu V. D. 2023 m. sausio 3 d. (v. b. l. 24). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 28 d. antstolės kontoroje elektroniniu paštu gautas V. D. prašymas atsiųsti tikslią skolos sumą ir formą užpildyti prašymui dėl skolos padengimo per keletą kartų. Atsakant į šį laišką antstolės padėjėjas išsiuntė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ ir prašė informuoti apie dokumento gavimą (v. b. l. 22-23).
Dėl pagrindo skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą (ne)buvimo
13. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
14. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).
15. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali skirti procesinio poveikio priemonę – baudą. Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017; kt.).
16. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1R-205 yra patvirtinęs „Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą“ (toliau – Aprašas), kuriame nurodyta vykdymo proceso šalių ir suinteresuotų asmenų dokumentų pateikimo antstoliui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą, taip pat antstolio procesinių ir kitų dokumentų įteikimo vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems ir kitiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą. Aprašo 3 punkte aiškiai apibrėžta, kad vykdymo proceso šalys, suinteresuoti asmenys ir jų atstovai elektroninius dokumentus antstoliui teikia elektroninių ryšių priemonėmis per Antstolių informacinę sistemą interneto svetainėje adresu www.antstoliai.lt. Asmens prisijungimas prie Antstolių informacinės sistemos naudojantis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba Antstolių informacinės sistemos tvarkytojo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis laikomas tinkamu asmens tapatybės patvirtinimu ir šiuo būdu pateikiamam elektroniniam dokumentui netaikomas reikalavimas dokumentą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Be to, Aprašo 6 punkte nurodyta, kad vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas. Pateikęs antstoliui rašytinį prašymą asmuo vėliau gali atsisakyti pranešimų apie jiems pateiktus naujus antstolio procesinius dokumentus ir šių dokumentų kopijų siuntimo savo nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiame punkte nurodytus prašymus asmenys antstoliui taip pat gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka.
17. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Todėl būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021). Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-379/2005; Nr. 3K-7-1/2007; Nr. 3K-3-79/2007; Nr. 3K-3-397/2010).
18. Vertinant bylos duomenis nustatyta, kad skolininkas V. D. galimai kreipėsi į antstolę su prašymu dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau akivaizdu, kad skolininko siųstas prašymas antstolei neatitinka Apraše nurodytų reikalavimų, be to skolininkas el. laiške neužsimena apie antstolės 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymą „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. (duomenys neskelbtini), o tai leidžia daryti išvadą, kad skolininkas yra pasyvus. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų tinkamai kreipęsis į antstolę, ar kitais būdais bandęs susisiekti minėto patvarkymo klausimais. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė skolininko piktybiškumo, vykdymo proceso vilkinimo ar kt., tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad skolininkas nepateikė jokių dokumentų kuriais būtų galima identifikuoti el. laiško rašytojo tapatybę, be to byloje pakanka duomenų apie tai, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymą „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. (duomenys neskelbtini) net du kartus, t. y. antstolė skolininkui minėtą patvarkymą pristatė registruotu paštu 2023 m. sausio 3 d., o taip pat ir 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu paštu atsakant į skolininko V. D. prašymą dėl skolos padengimo per keletą kartų. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad skolininkas būdamas jauno amžiaus (38 m.), gebantis naudotis elektroninio ryšio priemonėmis turėjo visas sąlygas tinkamai teikti informaciją antstolei, ar kitaip domėtis vykdymo proceso eiga, jo nevilkinti. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, skolininkui, kaip asmeniui, atsakingam už antstolės 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkyme „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų įpareigojimų nevykdymą, neskyrė baudos.
19. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019; kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, laikotarpį, kurį buvo nevykdomas antstolės teisėtas reikalavimas, į tai, kad skolininkas nenurodė svarbių patvarkymo nevykdymo priežasčių, taip pat ir į tai, kad nėra baustas už analogiško antstolės įpareigojimo nevykdymą bei į tai, kad nustatydamas baudos dydį, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis), todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais nusprendžia skirti skolininkui V. D. 10,00 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2023 m. sausio 9 d., kadangi tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bus pasiektas įstatymo leidėjo tikslas paskatinti vykdymo proceso dalyvi veikti už greitą vykdymo procesą. Skirdamas baudą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir tai, ar skolininkas iš esmės suprato antstolės patvarkymo „dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ Nr. (duomenys neskelbtini) svarbą, turint omenyje, kad skolininko prašymas dėl skolos išdėstymo neatitiko Apraše nurodytos tvarkos.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolės G. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų privalomumą (CPK 585 straipsnis), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą tenkinti ir skirti skolininkui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2023 m. sausio 9 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą tenkinti ir skirti skolininkui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų) baudą už kiekvieną 2022 m. gruodžio 28 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti“ nevykdymo dieną nuo 2023 m. sausio 9 d.