Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. J. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius E. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Jo nuomone, teismų sprendimai neteisėti, nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 1 dalies nuostatos bei padaryti esminiai BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 4, 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Norma, kad teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Kasatorius E. J., kaip matyti iš skundo turinio, nors ir nurodo, kad nagrinėjant jo baudžiamąją bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, netinkamai taikytos BK nuostatos, tačiau šiuos pažeidimus grindžia ne teisiniais argumentais, o kaltės neigimu padarius sukčiavimus M. B., E. P., G. B., V. B. atžvilgiu, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu žemesnės instancijos teismuose, taip pat teigia, kad jam paskirtos bausmės yra neteisingos.

Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės neigiama kaltė padarius nusikalstamas veikas, kritikuojamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas sau palankus situacijos vertinimas kasacijos pagrindų buvimo nepatvirtina. Šie argumentai suponuoja naują įrodymų vertinimą ir kitokių faktinių bylos aplinkybių, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, nustatymą, o fakto klausimų, kaip nurodyta aukščiau, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktame skunde nėra teisinių argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindų buvimą, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo E. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.