Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. T. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) ir jam paskirta:

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta M. B. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta E. P. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta G. B. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta V. B. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. J. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

R. T. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios M. B. civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamųjų E. J. ir E. F. solidariai priteista 482,00 eurai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir E. F., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir subendrinti jam bausmes, paskirtas pagal visus nuosprendžius ir į bausmės laiką įskaityti visą laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. ir paskirti jam adekvačią ir teisingą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų skundus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. T. ir E. J. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jas tinkamai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems už padarytus nusikaltimus paskyrė teisingas bausmes.

12. Atmetant apeliantų skundus, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

Dėl R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad ankstesniu nuosprendžiu už tomis pačiomis aplinkybėmis padarytą nusikalstamą veiką teismas jam skyrė gerokai švelnesnę bausmę nei šiuo skundžiamu nuosprendžiu, be to, nusikalstama veika nebuvo padaryta iki galo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo R. T. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

16. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas R. T. bausmės rūšį ir dydį, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalys). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir R. T. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje (teistas, taip pat ir už pasikėsinimą sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis (9 t., b. l. 98–118)), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje) (9 t., b. l. 80–96), nedirba (10 t., b. l. 129), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (10 t., b. l. 130), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistajam praeityje ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau sistemingai daro nusikaltimus, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturi ir nuo teisės pažeidimų nesulaiko, todėl akivaizdu, kad R. T. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiamu nuosprendžiu R. T. nuteistas dvyliktą kartą, dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra nusikaltimai nuosavybei. Įvertinus tai, kad nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pajamų negauna, darytina išvada, kad lėšų pragyvenimui apeliantas linkęs prasimanyti nusikalstamu būdu. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad R. T. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nuteistojo atžvilgiu Vilniaus apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 30 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs, taip pat yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje nuteistasis kaltinamas taip pat ir ta pačios veikos padarymu, t. y. sukčiavimu, ir tai akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

17. Nors nuteistasis teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu už ta pačios veikos padarymą tas pats apylinkės teismas skyrė jam tik 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad teismui kiekvieną kartą priimant apkaltinamąjį nuosprendį nuteistajam bausmė yra skiriama individualiai, t. y. atsižvelgus į bausmių skyrimui reikšmingų ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, kurios kiekvienu atveju gali skirtis, visumą, kuri ir lemia parenkamos bausmės rūšį bei dydį. Ankstesni to paties teisėjo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai to paties nuteistojo atžvilgiu ir jais paskirtos bausmės, neįpareigoja teismo skirti tokias pačias bausmes priimant tolimesnius nuosprendžius, kadangi tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek kiti reikšmingi bausmės skyrimui bylos duomenys yra vertinami kiekvienu atveju individualiai. Pažymėtina, kad ankstesnių apelianto teistumų skaičius rodo, kad asmuo yra linkęs nusikalsti, todėl kiekvienu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas skiriama vis griežtesnė bausmė nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas nuteistajam skyrė per griežtą bausmę. Juolab, kad priešingai nei nurodo R. T., pagal apelianto minimą 2022 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį jam už pasikėsinimą sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) buvo paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 289 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ir skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

18. Pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir jo teiginiai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais jam jau yra paskirta subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Ji neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. Taigi, ta aplinkybė, jog nuteistajam subendrinus ne vienu teismo nuosprendžiu už skirtingas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, bendra bausmės trukmė yra 8 (aštuoni) metai, tėra apelianto nusikalstamo elgesio pasekmė ir nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam apylinkės teismo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė viršija BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą maksimalią 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kas taip pat yra pagrindas švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu nuteistajam R. T. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri su ankstesniais nuosprendžiais nebuvo subendrinta, kadangi jo atžvilgiu buvo priimta nuosprendžių, kurie dar nebuvo įsiteisėję. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, paskutinis apelianto atžvilgiu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, priimtas įsiteisėjęs nuosprendis buvo 2022 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija negali tikrinti ir pasisakyti dėl įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 5 d. nuosprendyje subendrintų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo. Tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BK 63 straipsnio 7 dalimi, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo <...>. Įvertinus tai, pažymėtina, kad nuteistojo nurodoma ankstesniais nuosprendžiais paskirta subendrinta 8 (aštuonių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodytų 20 (dvidešimties) metų neviršija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeidęs BK nuostatas.

Dėl E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės

20. Kaip matyti iš nuteistojo E. J. apeliacinio skundo turinio, prašoma skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, motyvuojant tuo, kad apeliantui paskirta 40 (keturiasdešimties) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta už jo padarytas nusikalstamas veikas, juolab, kad daugumos nusikaltimų jis nepadarė, tiesiog prisiėmė kaltę už kitus nuteistuosius, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Tokie teiginiai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), padarymą, subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmių skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurias tinkamai subendrino taikant palankesnį bausmių bendrinimo būdą, todėl galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

22. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę E. J. atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturis tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis), įvertino apelianto asmenybę – praeityje jis teistas 22 kartus, nuo 2011 m. daro tapačias nusikalstamas veikas (sukčiavimai) (12 t., b. l. 168–188), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis (12 t., b. l. 155–166), skirtų baudų nemoka. Nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl apylinkės teismo pagrįstai buvo pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis niekur nedirba (12 t., b. l. 45), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (12 t., b. l. 46). Šios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad toks E. J. elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikos padarytos recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas E. J. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti E. J. paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes, nustatant mažesnį jų dydį, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

23. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad praeityje E. J. buvo skirta ir švelnesnio pobūdžio bausmė – areštas, taip pat ir griežčiausios rūšies bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad nei švelnesnė bausmė, nei teismo parodytas pasitikėjimas, taip pat ir griežčiausios bausmės, nuo nusikalstamo elgesio apelianto nesulaikė ir teigiamos įtakos jo veiksmams neturėjo. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, E. J. teisiamas 23 kartą, didžioji dalis jo teistumų yra už analogiškų veikų darymą – sukčiavimus (BK 182 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į E. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – nusikaltimai nuosavybei, svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, E. J., būdamas laisvėje nedirbo, pajamų negavo, Užimtumo tarnyboje taip pat nėra registruotas, ne kartą baustas už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų, tame tarpe ir už narkotikų ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo leidimo, padarymą, skiriamų piniginių baudų nemoka, kas leidžia daryti išvadą, kad sukčiavimai yra tapę nuteistojo būdu gauti pajamas pragyvenimui. Šių duomenų visuma E. J. charakterizuoja neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajam švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nuteistojo atžvilgiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose taip pat yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose apeliantas kaltinamas ir ta pačių veikų padarymu, t. y. sukčiavimu, ir tai akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas, nes būdamas teistas už analogiškų veikų padarymą, jis ir toliau daro tuos pačius nusikaltimus ir nekeičia savo nusikalstamo elgesio. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvė atėmimo bausmė nėra per griežta ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

24. Atmetant E. J. prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam už keturių pavienių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas bausmes, parinko palankesnį nuteistajam – dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įvertinus paminėtas aplinkybes bei sankcijoje už nusikalstamų veikų padarymą numatytą maksimalų bausmių dydį, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, pagrindo nėra. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant mažesnę bausmę šioje byloje nenustatyta.

25. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad jam šiuo metu yra paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra akivaizdžiai per griežta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistasis reiškia vien savo subjektyvią nuomonę, kad jam paskirta tokios trukmės bausmė, kuri yra aiškiai per griežta, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą BK bendrosios dalies normų taikymą skiriant bausmę, nepateikia, kita vertus, tokia bausmė jokiu nuosprendžiu jam ir nepaskirta, todėl tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

26. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvų, teismas, paskyręs nuteistajam E. J. už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, jas tarpusavyje subendrino ir paskyrė galutinę 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu E. J. paskirtos galutinės bausmės nebendrino su kitais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, motyvuodamas tuo, kad jo atžvilgiu yra priimtų nuosprendžių, kurie nėra įsiteisėję, be to, šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar ir kitos baudžiamosios bylos kaltinamojo atžvilgiu, todėl įsiteisėjus visiems galutiniams procesiniams dokumentams, bausmių bendrinimo klausimas bus išspręstas papildomomis nutartimis.

27. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 50 straipsnio 2 dalimi, E. J. paskirtos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d., Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžius buvo subendrintos tarpusavyje ir paskirta galutinė subendrinta 25 (dvidešimt penkių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis užsimena ir apie tai, kad jam turėtų būti subendrintos visos bausmės ir į galutinės bausmės laiką įskaitytas visas laikas, kurį jis jau atliko pagal ankstesnius nuosprendžius nuo 2009 metų, tačiau detaliau tokie teiginiai nėra argumentuojami. Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėjusi, tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pagal skirtingus nuosprendžius subendrinta galutine 25 (dvidešimt penkių) metų laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka negali bendrinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi paskirtų bausmių, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai apribota nuteistojo teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo. Tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Todėl šiuo atveju nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo klausimą turi spręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, esant paties nuteistojo prašymui ar bausmę vykdančios institucijos teikimui (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu dėl nuteistojo prašymo į jam paskirtos galutinės bausmės laiką įskaičiuoti jau atliktą bausmę nuo 2009 m., atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistajam E. J. subendrinus skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi buvo įskaitytos bausmės dalys atliktos pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį, 2019 m. balandžio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį ir 2019 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį. Tuo tarpu, kaip jau minėta, skundžiama nutartimi subendrinta 25 (dvidešimt penkių) metų laisvės atėmimo bausmė nebuvo bendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, todėl nebuvo teisinio pagrindo įskaityti jau atliktos bausmės dalį.

28. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų R. T. ir E. J. apeliaciniai skundai nepagrįsti, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės apeliantams tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, atitinka apeliantų asmenybę, yra adekvačios (proporcingos) jų padarytoms nusikalstamoms veikoms. Todėl tenkinti nuteistųjų apeliacinių skundų ir naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gruodžio 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gruodžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 t. b. l. 63, 65). Pažymose atitinkamai nurodyta, kad E. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 343,33 eurai, o R. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 385,15 eurų, ir tokios sumos yra priteistinos valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

30. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį apskundė nuteistieji R. T. ir E. J., kurių apeliaciniai skundai šia nutartimi atmetami. Apeliacinės instancijos teisme, nuteistieji patys gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjai jiems buvo paskirti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek R. T., tiek E. J. anksčiau teisti eilę kartų, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė atlikinėdami laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie nuteistųjų turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms apie nuteistųjų turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. T. ir E. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jų neišieškotinos.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. T. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistųjų R. T. ir E. J. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.