Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. G. skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

3. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolio S. R. kontoroje 2014 m. balandžio 7 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. VR-313, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl solidarios 8945,26 Eur skolos, priteistų palūkanų išieškojimo iš V. G., D. Panevėžio kredito unijos naudai.

4. Antstolis S. Ramanauskas 2014 m. balandžio 7 d. raginimu Nr. S-3.5-4834, priimtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paragino skolininkę V. G. per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti skolą su vykdymo išlaidomis.

5. Vykdymo procese 2014 m. balandžio 8 d. surašytas turto arešto aktas, areštuota dalis nekilnojamo turto, priklausanti V. G., V. G., adresu (duomenys neskelbtini).

6. Išieškotoja Panevėžio kredito unija pateikė prašymą sustabdyti skolos išieškojimą iš V. G., D. K. iki atskiro išieškotojos pranešimo. Prašymas užregistruotas antstolio kontoroje 2015 m. gegužės 27 d. Tą pačią dieną vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnio pagrindu, kai raštu prašo išieškotojas.

7. Išieškotoja Panevėžio kredito unija 2025 m. liepos 30 d. pateikė raštą Nr. 30, kad skolininkės V. G., D. K. pagal Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolą padengė, išieškotoja pretenzijų nebeturi.

8. Antstolis 2026 m. vasario 26 d. parengė Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-26-102-9151, vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) neužbaigti; vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) solidariai iš V. G. ir D. K. išieškoti 768,00 Eur vykdymo išlaidų (atlygio antstolio kontorai).

9. 2026 m. vasario 25 d. pareiškėja pateikė antstoliui prašymą peržiūrėti ir panaikinti arba sumažinti vykdymo išlaidas, taip pat pateikti detalų vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

10. Antstolis S. R. 2026 m. kovo 4 d. patvarkymu dėl informacijos suteikimo Nr. S-26-102-10447, nurodė: Pridedamas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2026 m. kovo 4 d. Nr. S-26-102-10388, kuriame apskaičiuotas atlygis antstoliui 870,00 Eur, viso apskaičiuotų vykdymo išlaidų 1083,86 Eur. 139,99 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų jau sumokėta, mokant Jums skolą tiesiogiai Panevėžio kredito unijai. Liko išieškoti vykdymo išlaidų: 943,87 Eur. Antstolio S. R. kontoros depozitinėje sąskaitoje yra 100,00 Eur, išieškotų iš V. G., kuriuos paskirsčius, liktų išieškoti 770,00 Eur atlygio. 2026 m. vasario 25 d. Patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-26-102-9151 nuspręsta išieškoti – vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) solidariai iš V. G. ir D. K. 768,00 Eur vykdymo išlaidų (atlygio antstolio kontorai), t. y. mažiau nei nurodyta „Vykdymo išlaidų apskaičiavime“ 2026 m. kovo 4 d. Nr. S-26-102-10388.

11. 2026 n. kovo 4 d. skundu pareiškėja kreipėsi į antstolį, reikalaudama panaikinti arba sumažinti 870 Eur antstolio paskaičiuotą atlyginimą, nes po vykdomosios bylos sustabdymo skolą mokėjo tiesiogiai kreditoriui bankiniais pavedimais, antstolis šių lėšų realiai neišieškojo. 2026 m. kovo 8 d. patvarkymu Nr. S-26-102-10709 antstolis S. R. atsisakė tenkinti skolininkės prašymą.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

13. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.

14. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau ir – Sprendimų vykdymo instrukcija), 105 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte numatytas atlygio antstoliui dydis priklausomai nuo išieškotinos sumos. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 111 punktu, procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš šios instrukcijos 109 punkte nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punkte nustatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

16. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas.

17. Nagrinėjamu atveju bendrą skolos sumą vykdomojoje byloje sudaro 14 558,26 Eur, t. y. viršija 14 500 Eur, bet neviršija 29 000 Eur nustatytą ribą, todėl atlygis antstoliui apskaičiuojamas taikant 6 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 160 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.15 punktas). Apskaičiuojant antstolio atlygį pagal nurodytą reglamentavimą gaunama 873,49 Eur suma (apskaičiuojama: 14 558,26 x 6 proc. / 100 proc.). Tuo tarpu 2026 m. kovo 4 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavime Nr. S-26-102-10388 apskaičiuotas atlygis antstoliui – 860,00 Eur, t. y. mažesnė suma, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.15 punkte numatyta minimali 1 160 Eur ar suma, apskaičiuota nuo 14 558,26 Eur (873,49 Eur). Teismas sprendžia, kad antstolio atlikti atlygio antstoliui paskaičiavimai pagrįsti vykdomojoje byloje esančiais duomenimis. Duomenų, kad atlygis antstoliui būtų paskaičiuotas pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

19. Nagrinėjamu atveju skolininkė nevykdė vykdomojo dokumento gera valia, dėl ko buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkė turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Pripažintini pagrįstais antstolio argumentai, kad šiuo atveju vykdomoji byla buvo sustabdyta ir skolininkė pradėjo vykdyti prievolę išieškotojai Panevėžio kredito unijai jau po vykdomojo dokumento gavimo antstolio kontoroje ir pasibaigus raginime nustatytam terminui įvykdyti teismo sprendimą. Šiuo aspektu teisiškai nėra reikšminga, kad skolininkė prievolę įvykdė pati tiesiogiai išieškotojai, kadangi esminę reikšmę, kaip minėta, turi aplinkybė, jog skolininkė sprendimą įvykdė jau pasibaigus raginime nustatytam terminui.

20. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-915/2015, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

21. Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui duomenų, kad ji būtų dėjusi reikiamas pastangas atsiskaityti su išieškotoja iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad byla buvo pradėta 2014 m. balandžio 7 d., vėliau atlikti išieškojimo veiksmai, areštuotas skolininkės turtas, ir tik 2015 m. gegužės 27 d. buvo sustabdytas skolos išieškojimas išieškotojos prašymu.

23. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad antstolis nuo pat vykdomojo dokumento jam pateikimo vykdyti aktyviai siekė kuo operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo, atliko užklausas registruose, taip pat surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-3.5-4834, surašė patvarkymą dėl arešto Nr. S-3.5-4835, atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimus ir kt. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis atliko vykdymo veiksmus, todėl įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą.

24. Pareiškėja kaip priežastį sumažinti antstolio atlygį nurodo aplinkybę, kad jos materialinė padėtis yra sunki, ji augina neįgalų sūnų. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų nei apie savo pajamas, turimą turtą, nei apie sūnaus neįgalumą. Be to, šios aplinkybės neprilygsta force majeure aplinkybėms, dėl kurių antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas.

25. Nustatytos pareiškėjos (skolininkės) elgesio, vykdymo proceso eigos aplinkybės, atsižvelgiant į išieškotojos ir antstolio veiksmus priverstinio vykdymo metu, jų teisinę reikšmę ir teisėtumą, neteikia pagrindo spręsti, kad šiuo atveju antstolio apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis pažeistų skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis ir taip paskaičiavo mažesnį atlyginimą (870 Eur) palyginus su Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytu minimaliu antstolio atlygiu (1 160 Eur). Todėl pagrindo mažinti antstolio apskaičiuotą atlygio dydį nėra.

26. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą perskaičiuoti ar sumažinant apskaičiuotą atlygį antstoliui. Dėl nurodytų motyvų antstolio 2026 m. kovo 4 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavime Nr. S-26-102-10388 apskaičiuotas atlygis antstoliui – 860,00 Eur yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos V. G. skundą dėl antstolio S. R. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui S. R. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.