- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- AN2-353-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00940-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- A. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties, kuria A. D. skundas netenkintas ir VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalis. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. D. skirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, A. D. jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi A. D. skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį, priimti naują sprendimą – atleisti A. D. nuo administracinės atsakomybės, pripažįstant, kad nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams, arba skirti švelnesnę, nei teisės akte numatyta nuobaudą.
4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas daugiausia dėmesio skyrė jo ir jo sutuoktinės pajamų dydžiui, turimo turto faktui, tačiau visiškai neįvertino pagrindinės aplinkybės – kokios priežastys objektyviai nulėmė finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą laiku. Apeliantas akcentuoja, kad jis daugiau nei pusę metų buvo nedarbingas, jam atliktos kelios operacijos, dėl ko jis faktiškai neturėjo galimybės asmeniškai koordinuoti Bendrovės veiklos bei dokumentų teikimo. Apeliantas akcentuoja ir tai, kad jo artimieji gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta karinė agresija, ribojamos ryšio priemonės, o, kai jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), jam buvo apsunkintas juridinio asmens vadovo pareigų atlikimas. Apelianto teigimu, nedarbingumas, sunki liga ar buvimas kitoje valstybėje, kurioje vyksta kariniai veiksmai, neturint galimybės naudotis internetu, yra pateisinamos aplinkybės vėluojant pateikti Bendrovės dokumentus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik formalią atsakomybę, bet ir realią situaciją, kuri parodė, kad baudos skyrimas yra neteisingas ir neproporcingas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovės vadovas visais atvejais atsako už finansinių ataskaitų pateikimą laiku. Tačiau, apelianto nuomone, tokia išvada yra pernelyg formalistinė ir neatitinka nei įstatymų leidėjo valios, nei konstitucinių proporcingumo bei teisingumo principų. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą vadovui teikti metines ataskaitas (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, ABĮ 58 straipsnio 3 dalis), neįtvirtino išimčių, tačiau tai nereiškia, kad vadovas privalo atlikti šias pareigas net ir neįmanomomis sąlygomis – būdamas nedarbingas, sunkiai sirgdamas ar išvykęs dėl pateisinamų aplinkybių (pvz. karo, humanitarinės krizės). Tokiais atvejais reikalauti vadovo elgesio, kuris objektyviai negalimas, prieštarautų teisinės valstybės principui. Situacija, kai dėl pateisinamų priežasčių (sveikatos būklės, priverstinės išvykos, karo veiksmų) nėra galimybės faktiškai atlikti atstovavimo funkcijų, yra ne vadovo kaltė, o objektyvių aplinkybių pasekmė. Tokiu atveju atsakomybė negali būti taikoma mechaniškai, nes pažeidimas nėra padarytas tyčia ar dėl aplaidumo, bet dėl force majeure pobūdžio kliūčių. Atsakomybės taikymas už veiksmus, kurių asmuo fiziškai negalėjo atlikti, prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir fundamentiniam teisės principui impossibilium nulla obligatio ėst (negalima reikalauti neįmanomo). Taigi, apelianto įsitikinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ne formaliai konstatuoti vadovo atsakomybę, bet objektyviai įvertinti, kad finansinių ataskaitų nepateikimą lėmė išskirtinės aplinkybės, kurios eliminuoja apelianto kaltę ir sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei netaikyti baudos.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog iki nagrinėjamos situacijos apeliantas nebuvo sistemingas teisės pažeidėjas, jis nuolat stengėsi vykdyti vadovo pareigas, pateikti finansinę atskaitomybę ir užtikrinti Bendrovės prievolių laikymąsi. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, jog apeliantas pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, vos tik grįžęs į Lietuvą pateikė visus trūkstamus finansinius dokumentus, taip pašalindamas pažeidimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, pozityviai jų nesusiejo su baudos proporcingumu. Vietoje to, buvo akcentuojamos pareiškėjo pajamos ar sutuoktinės finansinė padėtis, nors tai neturi esminės reikšmės nustatant kaltės mastą ar atsakomybės pagrįstumą. Toks skundžiamoje nutartyje dėstomas pirmosios instancijos teismo vertinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ignoruoja apelianto konstruktyvų elgesį, jo pastangas ištaisyti pažeidimą ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos esmę, neatsižvelgė į pačias priežastis, nulėmusias vėlavimą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl šiuo atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, t. y. kai sankcijos taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, administracinė nuobauda gali būti neskiriama.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog apeliantas dėl objektyvių priežasčių (liga, nedarbingumas, buvimas karo apimtoje teritorijoje, ryšio nebuvimas) neturėjo realios galimybės būti tinkamai išklausytas ir pasinaudoti teise pateikti įrodymus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą Institucija prašo A. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą.
9. Atsiliepime akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai, kaip, kad teigia apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos ar ją keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
12. Šioje byloje A. D. pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatyme įtvirtinta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Nagrinėjamu atveju A. D. paskirta minimali administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
13. Apeliaciniame skunde A. D. savo poziciją grindžia tuo, kad administracinį nusižengimą lėmė jo sveikatos problemos (jis daugiau nei pusę metų buvo nedarbingas, jam atliktos kelios operacijos), išvykimas į (duomenys neskelbtini) dėl pagalbos šioje šalyje gyvenantiems artimiesiems suteikimo (kuriame vyksta karinė agresija, ribojamos ryšio priemonės). Vertindamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalimi, būtent bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (1 p.), metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 p.), bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (12 p.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytais terminais, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima šios pareigos nevykdyti. Tuo tarpu praktikoje susiklosčius situacijai, kai nuolatinis bendrovės vadovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) laikinai negali atlikti vadovo funkcijų, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Be kitų būdų, šis klausimas gali būti išsprendžiamas bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis Nr. 3K-3-31-378/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. D. savo nedarbingumo ar išvykimo į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu būtų delegavęs kitą atsakingą asmenį, kuris laikinai atliktų Bendrovės vadovo pareigas. Be to, svarbu ir į tai, kad iš byloje esančių A. D. 2025 m. liepos 22 d. rašytinių paaiškinimų taip pat apeliacinio skundo matyti, kad pats A. D. nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs 2025 m. kovo – 2025 m. gegužės mėnesiais, kai 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį jis turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Byloje taip pat nepateikta duomenų, patvirtinančių A. D. sveikatos būklę 2024 m. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikta informacija apie A. D. sveikatos problemas, išvyką į (duomenys neskelbtini), nepaneigia jo kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o taip pat nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos ar skirti ją švelnesnę nei numatyta įstatyme.
14. Prašymas sušvelninti administracinę nuobaudą motyvuojamas ir tuo, kad iki nagrinėjamos situacijos apeliantas nebuvo sistemingas teisės pažeidėjas, jis nuolat stengėsi vykdyti vadovo pareigas, pateikti finansinę atskaitomybę ir užtikrinti Bendrovės prievolių laikymąsi, apeliantas pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, vos tik grįžęs į Lietuvą pateikė visus trūkstamus finansinius dokumentus, taip pašalindamas pažeidimo pasekmes. Nors A. D. teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, pozityviai jų nesusiejo su baudos proporcingumu, vietoje to, akcentavo apelianto pajamas ar sutuoktinės finansinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenų matyti, kad A. D. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. D. padarė pakartotinį, analogišką administracinį nusižengimą, o prieš tai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, įtakos apelianto elgesiui nepadarė. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo taip pat matyti, kad A. D. ir ankstesnių metų Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius Registro tvarkytojui teikė pavėluotai (2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. finansinių ataskaitų rinkiniai pateikti tik 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas nebuvo). Taigi, nagrinėjamu atveju A. D. padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio ar mažiau pavojingu, priešingai – jis vertintinas kaip sistemingas pareiškėjo elgesys. Ne pirmą kartą pavėluotas ataskaitų pateikimas rodo A. D., kaip įmonės vadovo, neatsakingą Bendrovės vidinės veiklos organizavimą ir atsainų požiūrį į įstatyme numatytų pareigų teikti dokumentus valstybės institucijoms bei Juridinių asmenų registro tvarkytojui vykdymą. Iš Institucijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimo matyti, jog sprendžiant A. D. skirtinos nuobaudos klausimą, buvo įvertinta tai, kad A. D. pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat buvo atsižvelgta ir tai, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas)). Spręsdamas A. D. nuobaudos teisingumo ir proporcingumo klausimą, teismas pagrįstai atsižvelgė į A. D. finansinę padėtį apibūdinančius duomenis (tai, kad jis neturi išlaikomų asmenų, tęsia veiklą UAB „S.“, kurioje gauna pajamas, turi registruoto turto), įvertino jo sveikatos problemas (darytą operacija), taip pat ir tai, kad įrodymų apie dėl sveikatos būklės A. D. kilusias negrįžtamas pasekmes, netektą darbingumą ir pan. byloje nėra. Teismas įvertino ir A. D. argumentus dėl vykimo į (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat pagrįstai konstatavo, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių A. D. turimas ar turėtas išlaidas, susijusias su jo turto (duomenys neskelbtini) sugadinimu, byloje nėra.
15. Apibendrinus, apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, pritaria teismo išvadai, kad A. D. skirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali nuobauda yra teisinga, paskirta tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę. Byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad 600 Eur baudos skyrimas A. D. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams ar kad asmeniui, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, būtų galima paskirti mažesnę nei sankcijoje numatyta arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti ateityje vėl nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Pagrindo švelninti ar keisti Institucijos nutarimu paskirtą, pirmosios instancijos teismo paliktą nepakeistą, apeliantui baudą skundą nagrinėjantis teismas nenustato.
16. Apeliaciniame skunde A. D. nurodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių neturėjo realios galimybės būti tinkamai išklausytas ir pasinaudoti teise pateikti įrodymus. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teisė būti išklausytam ir pateikti papildomus duomenis ar paaiškinimus nebuvo pažeista. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VĮ „Registrų centre“ po administracinio nusižengimo protokolo surašymo (2025 m. kovo 17 d.), t. y. 2025 m. balandžio 17 d., buvo gautas A. D. 2025 m. balandžio 16 d. prašymas, kuriame apeliantas pripažino jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes ir prašė neskirti baudos. Į šį A. D. paaiškinimą buvo atsižvelgta, priimant Institucijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarimą, detaliai ir argumentuotai paaiškinant tiek A. D. kaltės, tiek ir baudos skyrimo motyvus. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, A. D. pateikė skundą teismui, jame išdėstydamas savo poziciją dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo bei paskirtos nuobaudos. Nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, 2025 m. liepos 22 d. A. D. pateikė rašytinius paaiškinimus, o 2025 m. liepos 28 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas apie jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei nuobaudos paskyrimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje A. D. tiek pateikdamas rašytinius paaiškinimus, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme įgyvendino savo teisę būti išklausytam ir pateikti papildomus paaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.