- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-1035-430/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau AB) ,,NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. J. 10 015,54 Eur negrąžinto kredito, 673,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 20,00 proc. (4 446,58 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 22 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 120,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 1 380,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 58,14 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K646539628, kuria atsakovei buvo suteiktas 12 000,00 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesiui terminui bei, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 8 694,96 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,00 proc.), 2048,80 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2026 m. rugsėjo 22 d. Atsakovei, nevykdant sutarties ir nemokant įmokų ieškovė nutraukė sudarytą sutartį 2022 m. rugpjūčio 30 d.
3. Atsakovė R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. lapkričio 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K646539628 Bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 (penkiolikos) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo“, priteisė ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės R. J. 10 015,54 Eur negrąžintą kreditą, 673,70 Eur mokėjimo palūkanas, 4 446,58 Eur negautų pajamų, 120,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 58,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 314,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 528,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinio netenkino, priteisė iš atsakovės R. J. į valstybės biudžetą 12,18 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Sprendė, kad atsakovė, nemokėdama įmokų pagal sutartį, ją pažeidė, dėl ko sutartis buvo nutraukta, atsakovės ieškovei negrąžinto vartojimo kredito suma sutarties nutraukimo dieną – 10 015,54 Eur, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė10 015,54 Eur negrąžinto kredito sumą.
6. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno (mokėjimo) palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Byloje nustatyta, kad ieškovės su atsakove sudaryta Sutartis buvo nutraukta 2022 m. rugpjūčio 30 d., todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 673,70 Eur mokėjimo palūkanas, kurias pagal mokėjimų grafiką atsakovė turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.), laikė pagrįstu ir jį tenkino.
7. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20,00 proc. (4 446,58 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 22 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Byloje nustatyta, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes ji įmokų pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką nevykdė. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal Sutartį atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai (mokėjusi įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Nagrinėjamu atveju ieškovė jos negautoms pajamoms prilygina Sutartyje numatytas 20,00 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas sutiko, kad Sutartyje buvo numatyta ieškovės teisė gauti 20,00 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutartyje numatyto vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, tačiau teisė į šias palūkanas, įvertinus šalių Sutartimi sulygtas sąlygas – grąžinti vartojimo kreditą dalimis pagal Sutarties dalimi esantį mokėjimų grafiką, buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį atsakovės mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu. Būtent tokiu būdu paskaičiuota palūkanų suma, kurią gauti pagal Sutartį, atsakovei ją vykdant tinkamai, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, buvo apibrėžta Sutartyje kaip kredito kaina. Nagrinėjamu gi atveju ieškovė jos negautas pajamas sieja ne su šia šalių sulygta kredito kaina, o iš esmės tik su šalių sulygtu palūkanų pagal Sutartį dydžiu, jį prašydama vertinti, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, atsietai nuo kitų Sutarties sąlygų, ką liudija iš esmės nepagrįstas reikalavimas negautas pajamas, taikant 20,00 procentų metines palūkanas, skaičiuoti nuo visos likusios atsakovės negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios palūkanos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 22 d.), viršija Sutartimi šalių sulygtą mokėjimo grafike nurodytą šiuo laikotarpiu atsakovės mokėtiną mokėjimo (pelno) palūkanų sumą.
8. Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma bet kuriuo atveju turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, kas šiuo atveju taip pat yra įmanoma. Tai yra, jei Sutartis būtų atsakovės tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2026 m. rugsėjo 22 d., ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovės pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 4 446,58 Eur (158,79 Eur × 22 d. / 30 d. + mokėjimo grafike išdėstytų palūkanų nuo 24 eilutės iki 71 eilutės įmokų suma). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 20 proc. metines palūkanas (4 446,58 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. rugsėjo 22 d.), priteisimo tenkinamas iš dalies, t. y. ieškovei iš atsakovės priteisiami 4 446,58 Eur negautų pajamų (nesumokėtos pagal Sutartį mokėjimo palūkanos).
9. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 120,56 Eur Sutarties tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 120,56 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 30 d., yra pagrįstas ir tenkinamas, nes ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti šią sumą.
10. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 380,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas yra suformavęs praktiką, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Todėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 380,53 Eur negautas pajamas (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 30 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 22 d.), netenkino.
11. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti 58,14 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (Sutarties nutraukimo dienos) nurodė, kad vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, į tai, kad ieškovė prašomus priteisti delspinigius paskaičiavo už vėlavimą mokėti įmokas iki Sutarties nutraukimo, taikydama 0,05 proc. dydį už laikotarpį, mažesnį nei 180 dienų, sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nurodė, kad teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-29-248/2016). Teismas, vadovaudamasis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi. CK 6.2284 straipsnio 4 dalis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą, įvertinęs Sutarties turinį bei jos sudarymo aplinkybes, darė išvada, kad Sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Bendrosiose sąlygose, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, tik buvo su ja supažindinta (skolinimo platformoje pasirašydama nuotoliniu būdu), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovė pasirašė Sutartį ir sutiko su jos sąlygomis, pagrindo daryti išvadą, jog dėl šios Sutarties sąlygos vyko realios derybos, atsakovė galėjo jai daryti įtaką, taip pat nesudaro (CPK 185 straipsnis). vartojimo Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlyga teismo iniciatyva pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis).
13. Pažymėjo, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.6 punkto sąlygos, nustatančios 15 procentų dydžio metines procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto dydžio – 5 procentų – palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.73 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą 15 314,52 Eur (10 015,54 Eur + 673,70 Eur + 120,56 Eur + 4 446,58 Eur + 58,14 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovė AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės R. J. 1 380,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 30 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 22 d.), dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 253 straipsnio 6 dalies prasme.
15.2. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodamas, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką.
15.3. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
15.4. Apeliantę prižiūrinčios institucijos - Lietuvos Banko - aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus: „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintu įmokų. o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis.
15.5. Mano, kad nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
15.6. Teigia, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir/ar po sutarties nutraukimo, šis praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
15.7. Apeliantė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatorius, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovas, kuriam tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su vartojimo kredito gavėjais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.
15.8. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
15.9. Nurodo, kad tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi. Tarpininkavimo mokesčio paskaičiavimo taisyklės yra nustatytos aiškiai Sutarties bendrosiose sąlygose, aiškiai nurodyta ir tarpininkavimo mokesčio suma yra specialiosiose sąlygose. Nurodytina, kad visas tarpininkavimo mokestis įtrauktas yra į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdėstytas mokėjimais dalimis kartu su mėnesinėmis įmokomis.
15.10. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais.
15.11. Mano, kad teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas sprendė tarpininkavimo mokesčio nepriteisti po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 1380,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 30 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 22 d.) priteisimo.
15.12. Apeliantės vertinimu, tenkinus apeliacinį skundą atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 380,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 30 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 22 d.) priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 10 015,54 Eur negrąžintą kreditą, 673,70 Eur mokėjimo palūkanų, 4 446,58 Eur negautų pajamų, 120,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 58,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 314,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 528,36 Eur, taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. lapkričio 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K646539628 Bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą.
19. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis kvestionuojama tuo pagrindu, jog tarpininkavimo mokesčio suma buvo aptarta specialiosiose sutarties sąlygose, suderinta su atsakove individualiai, o kadangi atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, dėl šios priežasties ieškovė įgijo teisę reikalauti viso sutartyje sulygto tarpininkavimo mokesčio, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis, taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdamas taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir/ar po sutarties nutraukimo, šis praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K646539628, kuria atsakovei buvo suteiktas 12 000 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 8 694,96Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 20,00 proc.), 2 048,80 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2022 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutraukė.
21. Pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. K646539628 bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Vartojimo kredito sutarties Nr. K646539628 specialiosiose sąlygose nurodyta, tarpininkavimo mokestis yra 9,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos, jis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punkte nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokesčio suma 2048,80 Eur. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį (5.2 punktas).
22. Ieškovė reikalavo priteisti 1 380,53 Eur sumą, kurią įvardija kaip negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 30 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 22 d.). Teigia, kad teisę į visą tarpininkavimo mokesčio sumą turi todėl, kad tarpininkavimo mokesčio dydis buvo aiškiai ir konkrečiai įvardintas Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, todėl atsakovei turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jos dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinta tarpininkavimo mokesčio suma –yra tiesiogiai susijusi su sutartinių įsipareigojimų vykdymu – skirta padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kt., todėl šis mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.
23. Pažymėtina, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
24. Taigi, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio paskaičiuoto po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties pabaigos priteisimo.
25. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė yra tik platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo atsakovės. Šiuo atveju sutartis sudaryta tik tarp apeliantės ir atsakovės, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl kitų asmenų skolinamų lėšų, esant tokioms paskolos sutarties šalims, nėra susijusios su ieškinio reikalavimu dėl tarpininkavimo mokesčio apeliantei priteisimo.
26. Apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus, todėl tarpininkavimo mokestis negautų pajamų forma yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių neteisėtas ar nepagrįstas.
27. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę gauti tik už tarpininkavimą administruojant tinkamai vykdomas vartojimo kredito sutartis, o nutraukus dėl netinkamo vykdymo paskolos sutartis administravimas turi būti atliekamas neatlygintinai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei šalių sudarytą sutartį. Pabrėžtina, kad šalių paskolos sutartyje aiškiai nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas nuo kiekvienos grąžintos įmokos, todėl sutarties aiškinimas taip kaip nurodo apeliantė šiuo atveju neatitiktų šalių sudarytos sutarties sąlygų. Aplinkybė, jog šalys susitarė dėl tarpininkavimo sutarties dydžio šiuo atveju nesuteikia teisės apeliantei reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio gavimo, kai faktiškai įmokos nebuvo mokamos, t. y. po sutarties nutraukimo.
28. Taigi, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.), kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis atmestas reikalavimas priteisti 1 380,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2022 m. rugpjūčio 30 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. rugsėjo 22 d.) priteisimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą, tinkamai aiškino sutarties sąlygas.
29. Apeliantė apeliacinio skundo argumentus taip pat grindžia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.
30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose kitose Vilniaus apygardos teismo bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje e2A-144-803/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-194-880/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-57-866/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-188-661/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-526-580/2023 ir kt.). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis turėtų būti pakeista, priteisiant tarpininkavimo mokestį visa apimtimi, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl tarpininkavimo mokesčio, vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad aktualioje apygardų teismų praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti tarpininkavimo mokesčio tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Ieškovė apeliacinius skundu prašo patenkinus apeliacinį skundą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti pirmosios instancijos nepriteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atmestas ieškovės į apeliacinis skundas nėra teisinio pagrindo perskirsti ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidas, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą.