- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-188-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02118-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- AB „NEO Finance“
- Atsakovas
- L. P.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 3 747,75 Eur negrąžinto kredito, 228,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. (sutarties nutraukimo dienos), 54,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18 proc. (702,12 Eur) negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 1 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 316,04 Eur negautų pajamų (nuostolių) kaip nesumokėto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 1 d.), 18,81 Eur delspinigių, 15 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartines prievoles pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovė prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.
3. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteista 3 747,75 Eur negrąžinto kredito, 228,29 Eur palūkanų, 54,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, 18 proc. nuostolių atlyginimo (negautų pajamų), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 1 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 18,81 Eur delspinigių, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 4 751,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 327,36 Eur bylinėjimosi išlaidas; kita ieškinio dalis atmesta.
5. Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieškinį, nurodė, kad iš esmės analogiškose bylose, kuriose nagrinėti ieškovo šioje byloje kitiems atsakovams pareikšti panašaus pobūdžio reikalavimai, kildinami iš vartojimo kredito sutarčių pagal tapačias ieškovo parengtas standartines sąlygas, Vilniaus apygardos teismas laikosi praktikos, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti tarpininkavimo mokesčio tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-430/2022). Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti 316,04 Eur negautų pajamų (negauto tarpininkavimo mokesčio) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių dalį dėl nesumokėto tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo ir priteisti Apeliantui, NEO Finance, AB iš atsakovo L. P. 316,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių Apeliantui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 9 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 1 d.); taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad:
6.1. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį Apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalimi, apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip Apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, Apeliantė išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su Apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį Apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
6.2. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma Apeliantės vardu, tačiau skolinamos lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su Apeliante susitarimus dėl investavimo į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, Apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – Atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra paskolos davėjų (investuotojų) – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir Apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, Apeliantė prašė priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai Apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
6.3. Netesybos, taikomos Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir Apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas civ. byloje Nr. e2A-1442-656/2022 nustatė, kad „Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę gauti tik už tarpininkavimą administruojant tinkamai vykdomas vartojimo kredito sutartis, o nutraukus dėl netinkamo vykdymo paskolos sutartis administravimas turi būti atliekamas neatlygintinai.“ Teismas minėtoje byloje pažymėjo ir tai, kad ekonominiu aspektu, atėmimas teisės Apeliantui taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, paneigtų pagrindinį verslo principą gauti finansinę grąžą (gauti pelną).
6.4. Taigi, skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria teismas sprendė tarpininkavimo mokesčio nepriteisti po sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta bei turėtų būti pakeista, nurodant Apeliantei priteisti 316,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių Apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 9 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. spalio 1 d.).
6.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog Apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
8. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies, tai pat su ta dalimi, kuria iš dalies priteistos išlaidos pirmosios instancijos teisme.
9. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismassu šiais ieškovės argumentais nesutinka.
10. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
11. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.28 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas kurios priklauso paskolų gavėjams. Tačiau Sutarties sąlygose šie ieškovės veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normų, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartimi.
12. Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Šiuo atveju apeliantė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo skolos būtų kreipusi į skolos išieškojimo įmonę ir dėl to būtų patyrusi išlaidų.
13. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
14. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą Palūkanos, paskaičiuotos po Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos Bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias Bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti Vartojimo kredito davėjui Vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti.
15. Nurodytuose Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.6 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ir ieškovės nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir 15 proc. dydžio procesinės palūkanos, bei negautų pajamų, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminas. Taigi, tarpininkavimo mokestį atsakovas turi mokėti tik už Sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, Sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovės negautas pajamas.
16. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovui yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, laikytinas nepagrįstu.
17. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 61 dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
18. Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
19. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos – Lietuvos banko – nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte yra aiškiai nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.
20. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.
21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).
23. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl konkrečia suma nurodytos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo argumentų (su jais nesiejami).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
27. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.