- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-526-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01161-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
- 2.6.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Neo Finance“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės V. J. priteisti 3 597,90 Eur negrąžinto kredito dalį, 487,19 Eur palūkanas iki 2022-08-16, 76,78 Eur tarpininkavimo mokestį, 23 proc. nuostolių atlyginimą, nuo 2022-08-16 iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-10-07), 513,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo 2022-08-16 iki 2026-10-07, 39,47 Eur delspinigius, 15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 148 Eur žyminio mokesčio ir 105 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms. Nurodė, kad:
1.1 šalys 2021-10-07 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K373530315 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 3 700 Eur dydžio kreditą 60 mėn. terminui;
1.2 atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2026-10-07 ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 2 558 Eur palūkanų ir 619,54 Eur tarpininkavimo mokesčio;
1.3 atsakovė įmokų laiku nemokėjo, todėl ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė nuo 2022-08-16. Atsakovė po Sutarties nutraukimo per rašte dėl sutarties nutraukimo nustatytą terminą skolos nesumokėjo.
2. Atsakovė V. J. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Neo Finance“ iš atsakovės 3 597,90 Eur negražinto kredito, 487,19 Eur mokėjimo palūkanų, 76,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 39,47 Eur delspinigių ir 161,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, 23 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022-08-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026-10-07), skaičiuojamas už pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likutį, 15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 201,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad:
3.1 atsakovė prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė ir skolos dydžio neginčijo, vartojimo kredito sutartis nutraukta, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 3 597,90 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis ir 487,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos – 2022-08-16;
3.2 paskutinę įmoką atsakovė turėjo sumokėti 2026-10-07. Nėra suėjęs galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas, kaip negautas pajamas (nuostolius), todėl šie nuostoliai negali būti priteisti konkrečia suma. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo (2022-08-16) iki visiško kredito sumos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026-10-07), skaičiuojamos taikant sutartyje numatytas 23 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, bet ne didesnę kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis;
3.3 Sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo prievolių vykdymo, todėl tarpininkavimo mokestis gali būti priteisiamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Iš atsakovės ieškovei priteisiamas iki Sutarties nutraukimo nesumokėtas 76,78 Eur tarpininkavimo mokestis. Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, jis neskirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Reikalavimas dėl 513,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo netenkintas;
3.4 atsakovė, pažeisdama Sutarties sąlygas, nevykdė pareigos laiku mokėti įmokas, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintas ir priteisti 39,47 Eur delspinigiai;
3.5 Sutarties šalys raštu susitarė dėl didesnių, nei nustatytų (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje, palūkanų, atsakovė laiku nemokėjo susitartų įmokų, dėl ko Sutartis buvo nutraukta, todėl priteistos 15 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (4 201,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3.6 proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteista 161,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „Neo Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 513,19 Eur tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022-08-16) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-10-07), atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Nurodo, kad:
4.1 tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis už paslaugas, susijusias su Sutarties sudarymu, priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis;
4.2 apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti platformą www.paskoluklubas.lt. Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir paskolos gavėjo bei taikomi ribojimai. Ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo, ir bent 50 procentų mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme;
4.3 atlygis apskaičiuotas visam sutarties laikotarpiui, preziumuojant, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovė, siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, suteikdama galimybę vartotojui mokestį sumokėti per ilgesnį laiką kartu su paskola, taip išlaikant suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą;
4.4 Vilniaus apygardos teismas 2022-06-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už viso kreditavimo proceso metu teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, nes yra administruojamos galiojančios ir nutrauktos sutartys. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos. Pagal Lietuvos banko išaiškinimą toks atlygio taikymas yra tinkamas;
4.5 nepagrįsta teigti, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-30 nutartimi byloje Nr. e2A-2393-653/2021 nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, mokestis įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas ir nesusietas su sutarčių vykdymu. Tarpusavio skolinimo platformą administruojantis asmuo turi teisę gauti atlyginimą už paskolos suteikimo paslaugas. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovei už teikiamas paslaugas. Ieškovė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, kuo paneigiama verslo subjekto teisė gauti pelną;
4.6 nors sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Ieškovė prašė priteisti negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki Sutarties termino pabaigos. Šios negautos pajamos laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtu lūkesčiu. Ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Priteistos netesybos tenka paskolos davėjams;
4.7 sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvieno mėnesio įmokai;
4.8 Kauno apygardos teismas 2022-06-21 nutartimi byloje Nr. e2A-862-638/2022 sprendė, kad negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos. Tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo;
4.9 nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas, keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo už akių dėl skolos priteisimo dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti 513,19 Eur reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Neo Finance“ 2021-10-07 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K373530315 pagrindu suteikė atsakovei V. J. 3 700 Eur dydžio kreditą 60 mėn. terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį, palūkanas, sutarties tarpininkavimo mokestį, mokėdama įmokas susitartais terminais ir laikydamasi kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovė, be kredito grąžinimo įmokų, įsipareigojo mokėti 23 proc. dydžio metines mokėjimo palūkanas ir 619,54 Eur tarpininkavimo mokestį.
9. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė nuo 2022-08-16 vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė liko skolinga 3 597,90 Eur negrąžinto kredito ir 487,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 76,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 513,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, 39,47 Eur delspinigių.
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
10. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 513,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), atsiradusių dėl tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo nutraukimo (2022-08-16) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2026-10-07). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad kad tarpininkavimo mokestis yra kredito kainos dalis, kurią ieškovė būtų gavusi, jei būtų vykdomi mokėjimai pagal grafiką, šios negautos pajamos yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, jis neskirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 513,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, priteisimo negali būti tenkinamas.
11. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punktą vartojimo kredito davėjas yra AB „Neo Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas yra fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad šiuose santykiuose ieškovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius.
12. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis). Pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, turi Sutarties sąlygos.
13. Nagrinėjamoje byloje Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 9,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 619,54 Eur. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.
14. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.29 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė aptariamu atveju nepagrįstai bando praplėsti tarpininkavimo mokesčio sąvoką bei jo paskirtį, kuri įtvirtina Sutarties bendrosiose sąlygose.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas kurios priklauso paskolų gavėjams. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Vykdymo procese patiriamos išlaidos taip pat yra išieškomos CPK nustatyta tvarka.
16. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokių ir kiek išlaidų patirta administruojant atsakovės sutartį ir siekiant atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti dalis tenka atsakovės išlaidų, kurių ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą, ją administruodama ir atnaujindama, teikdama nurodytą informaciją ir pan. Ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bei bylinėjimosi išlaidas ir dar vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
17. Teismų praktikoje pažymima, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022, kt.).
18. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė yra tik platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022). Pažymėtina, kad Sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovė) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie rodytų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovei yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, laikytinas nepagrįstu.
19. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.
20. Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 25³ straipsnio 6 ir 6¹ dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
21. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos Lietuvos banko nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte yra aiškiai nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.
Žemesnės instancijos teismas
22. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.
23. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-961-855/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-397-826/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-497-459/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-395-440/2022; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje e2A-144-803/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-194-880/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-57-866/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-188-661/2023 ir kt.).
25. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimos išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
28. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovei nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės UAB „Neo Finance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.