Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui D. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu už akių nusprendė: ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo D. A., ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, 3 881,49 Eur negrąžinto kredito, 247,72 Eur palūkanų (iki sutarties nutraukimo dienos), 37,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1 411,19 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 28 d.), 16,98 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 594,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 312,59 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.

3. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 3 881,49 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Nurodė, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2027 m. sausio 28 d. Sutartį nutraukus 2022 m. liepos 5 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 247,72 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

4. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 37,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.), ir 400,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 28 d.), teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuoto už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 28 d.), yra netenkintinas, o kitoje dalyje – dėl 37,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.), tenkintinas.

5. Šioje dalyje teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatytas tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

6. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 15 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą (3 881,49 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 28 d.), teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei priteisiami jos prašomi 1 411,19 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos). Taip pat, teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 16,98 Eur delspinigių priteisimo.

III. Apeliacinio skundo esmė

7. Apeliantė (ieškovė) akcinė bendrovė „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą už akių dalyje, kuria atmestas reikalavimas priteisti 400,82 Eur tarpininkavimo mokesčio ir šioje dalyje ieškinį tenkinti, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas.

8. Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis buvo numatytas vartojimo kredito sutartyje kaip ketinama gauti bendros kredito kainos dalis. Sąvoka „tarpininkavimo mokestis“ Vartojimo kredito įstatyme apskritai nenumatyta. Pagal tarpininkavimo mokesčio apibūdinimą šalių sutarties 1.29 punkte, kad jis yra skirtas bendrovės išlaidoms už tarpusavio skolinimosi platformos administravimą, atnaujinimą, teikiamų paslaugų komunikavimą, klientų mokumo vertinimą, tikrinimą mokamose duomenų bazėse, kt., tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Bendrųjų sutarties sąlygų 5.3 p. nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas kaip specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Kaip matyti iš specialiųjų kredito sutarties sąlygų, tarpininkavimo mokestis yra 7,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti, yra 7173,71 Eur (suma, susidedanti iš 4367,00 Eur suteiktos paskolos, 2281,48 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 525,23 Eur vadinamojo tarpininkavimo mokesčio). Todėl tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą, vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. sausio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K773785010 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4 367 Eur dydžio kreditą 72 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 2 281,48 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 15 proc.), 525,23 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. birželio 29 d. pranešimu nuo 2022 m. liepos 5 d. nutraukė sutartį su atsakovu.

Dėl tarpininkavimo mokesčio (ne)priteisimo

12. Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti 37,42 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 5 d.) ir 400,82 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. sausio 28 d.).

13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje dalyje iš esmės kvestionuoja teismo išvadas laikydamasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra kredito kainos dalis, kurią ieškovė būtų gavusi vykdant mokėjimus pagal grafiką, todėl sutartyje sulygtas ir nesumokėtas tarpininkavimo mokestis turėtų būti priteisiamas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

14. Ginčo šalių sudarytos sutarties bendrosiose sąlygose nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

15. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, teismų praktikoje vertinant aptartos sąlygos formuluotę, laikomasi nuostatos, kad iš minėtame vartojimo kredito sutarties punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; kt.).

16. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Tarpininkavimo mokestis – tai kredito davėjo patiriamos išlaidos, susijusios su jo teikiamomis paslaugomis (teikiamų paslaugų komunikavimas, kliento mokumo vertinimas ir tikrinimas, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimas su klientu, vartojimo kredito sutarties parengimas ir kt.). Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis skaičiuotinas už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022, kt.).

17. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vertintinas kaip proporcingas patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, apeliantės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkintini.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo už akių palikti nepakeistą.