- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- 2-638-918/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07826-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Lloyds
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei antstolei N. Š.-S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lloyds insurance company S. A., atstovaujama Colemont draudimo brokerio, UADBB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 251 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje (1 t. 1-10 b. l.), dublike (1 t. 198-19 b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (2 t. 54-58 b. l.) nurodė, kad atsakovė, kuri yra antstolė, savo pareigas vykdė aplaidžiai, piktnaudžiavo savo teisėmis, nuolat žemino ir įžeidinėjo ieškovę, siekė itin greitai ir už itin žemą kainą varžytynėse parduoti paskutinį ieškovės būstą, nors teismai dėl atsakovės daromų procesinių pažeidimų du kartus nutartimis stabdė išieškojimo vykdymą, įskaitant varžytynių paskelbimą bei jų vykdymą. Ieškovės įsitikinimu, antstolė areštuotą turtą įvertino per maža kaina, todėl ieškovė buvo priversta samdytis advokatus ir kreiptis į teismą. Ieškovės nuomone, ekspertizės akte buvo padaryta labai daug klaidų, dauguma klaidų galimai padaryta tyčia. Ekspertizės akte namo plotas sumažintas 24 kv. m, o tai mažina rinkos kainą. Gyvenamojo namo vertė 33 200 Eur nustatyta akivaizdžiai per maža. Ieškovės užsakymu UAB „Apus turtas“ atliko gyvenamojo namo pardavimo konsultaciją (dėl labiausiai tikėtinos namo kainos) ir 2020-07-20 vertinime nurodė, kad labiausiai tikėtina gyvenamojo namo vertė yra 135 000 Eur. Ekspertizės akte įvardijamos turto vertei reikšmę turinčios itin didelės neigiamos pasekmės Lietuvos ekonomikai (BVP kritimas, infliacija) dėl COVID-19 pandemijos, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 27466-862/2020 tenkino ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išieškojimo vykdymas, įskaitant varžytynių paskelbimą, buvo sustabdytas. Teismas nurodė, kad A. K. pateikė teismui įrodymus, jog jos turtas gali būti įvertintas didesne kaina, nei kad nustatė antstolė. Atsakovė toliau piktnaudžiavo savo teisėmis ir stengėsi kaip įmanoma greičiau parduoti per varžytynes ieškovės turtą už neadekvačiai mažą rinkos kainą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32434-l077/2021 tenkino A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės nuomone, atsakovė turi prisiimti atsakomybę tiek už tai, kad ji pasirinko nekompetentingą turto vertintoją, tiek už tai, kad atsakovė patikėjo turto vertintojo išvada dėl turto kainos ir toliau siekė kaip įmanoma greičiau parduoti turtą varžytynėse. Atsakovė 2019-07-25 priėmė patvarkymą Nr. 0033/19/00699 Dėl reikalavimo pristatyti transporto priemonę, kuriuo įpareigojo A. K. per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos pristatyti automobilį C. G. Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Konstitucijos pr. 15, Vilnius, kuri yra mokama, bet atsakovė nepaaiškino, kiek ieškovei reikės mokėti už automobilio palikimą mokamoje aikštelėje ir kiek dienų bus laikomas automobilis. Iš atsakovės 2022-01-28 Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 0033/19/00699 matyti, kad atsakovė panaikino minėto automobilio techninę apžiūrą, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu tai buvo padaryta. Atsakovė 2020-06-12 atvyko į ieškovės namą įvertinti turto rinkos kainą. Atsakovė elgėsi neprofesionaliai, nesilaikė savo profesijai keliamų etikos ir pavyzdingo elgesio standartų - su ieškove ir jos sūnumis bendravo šiurkščiai, juos įžeidinėjo, sulaužė kiemo vartų ir namų durų spynas, grasino baudžiamąja atsakomybe už antstolės reikalavimų nevykdymą, nors ieškovė buvo pasiruošusi vykdyti antstolės teisėtus reikalavimus, tačiau esant sąlygai, kad pati antstolė elgsis ir vykdys visas turto vertinimo procedūras taip, kaip numato teisės aktai. Antstolė pas ieškovę atvyko galimai turėdama nedarbingumą. Ieškovės nuomone, Sodra pripažino, jog atsakovė turėjo nedarbingumą Ieškovei lieka klausimas, ar atsakovė galėjo vykdyti savo pareigas turėdama nedarbingumą, taip karantino laikotarpiu, vykdama pas garbingo amžiaus ieškovę į jos namus, taip sukeliant grėsmę užkrėsti ieškovę COVID-19 liga, kuri yra ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms (atsakovė dar pasitelkė 3 asmenis ir jie visi (iš viso 4 asmenys) įėjo į ieškovės namus, nors galiojant griežtam karantinui visi asmenys turėjo saviizoliuotis). Ginant ieškovės interesus ji kreipėsi į advokatą, tačiau atsakovė nepagarbiai elgėsi net ir su advokatu - neatsakydavo į advokato raštus ir paklausimus, nekeldavo telefono arba tiesiog nutraukdavo pokalbį padėdama ragelį. Advokatas buvo labai nemaloniai nustebintas tokiu atsakovės nepagarbiu elgesiu, kadangi net ir advokatas pripažino, kad toks antstolės elgesys akivaizdžiai yra nepriimtinas ir šiurkštus profesinės etikos pažeidimas. Atsakovė savo neteisėtu elgesiu ir veiksmais ieškovei padarė didelės turtinės ir neturtinės žalos Ieškovė, norėdama padengti įsiskolinimą ir užbaigti vykdomąją bylą, buvo suradusi kelis kreditorius, kurie buvo pasiruošę paskolinti ieškovei atitinkamą pinigų sumą. Atsakovė piktybiškai trukdė ieškovei pasiskolinti atitinkamą sumą, buvo daromos įvairios kliūtis, reikalaujama perteklinės informacijos, dokumentų ir pan. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovė pažeidė antstolio veiklos principus (dorovinio principingumo, nepiktnaudžiavimo, pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms, nešališkumo ir objektyvumo, pagarbos ir kitus principus) ir, ieškovės nuomone, tokia antstolė, kaip atsakovė, negali eiti savo pareigų. Ieškovės nuomone, šiame ieškinyje ji įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą ir atsakovei turi kilti civilinė atsakomybė. Be to, atsakovei civilinė atsakomybė turi kilti ir tuo pagrindu, kad atsakovės veiksmų neteisėtumą net du kartus konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro 120 Eur už UAB „Apus turtas“ atliktą gyvenamojo namo pardavimo konsultaciją, 300 Eur už advokato V. K. teisines paslaugas surašant skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 80 Eur už advokatės T. A. suteiktas teisines paslaugas rengiant skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 605 Eur sumą, kurią antstolė priskaičiavo už ekspertizės vykdymo procese atlikimą, 146 Eur už atsakovės apskaičiuotą avarinį durų atrakinimą. Ieškovė yra garbingo amžiaus, todėl atsakovės elgesys ir veiksmai ieškovę labai žemino, ieškovė patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, nerimą, įtampą. Ieškovė labai bijojo, kad gali netekti vienintelio gyvenamojo būsto, todėl tai atsiliepė ir ieškovės sveiktai. Ieškovė nuolat turėjo ieškoti profesionalių teisininkų pagalbos, spręsti sudėtingus teisinius ginčus su atsakove. Atsakovė ignoruodavo tiek ieškovę, tiek jos samdytus advokatus, todėl ieškovė turėjo skirti itin daug asmeninio laiko sprendžiant ginčus su atsakove ir galų gale įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo akivaizdžiai nustatyti atsakovės pažeidimai ir neteisėti veiksmai. Atsakovės neteisėti veiksmai neigiamai paveikė ieškovės emocinę būklę, ji patyrė pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kurių, atsakovei veikus atidžiai ir rūpestingai, ieškovė nebūtų patyrusi. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur suma. Nėra jokio paaiškinimo ir pasiaiškinimo, kodėl atsakovė atliko turto vertinimo procedūrą faktiškai neidama savo pareigas. Atsakovė turėjo nedarbingumą visam karantino laikotarpiui, atlikti turto vertinimą teismo prašė pavaduojantis antstolis - atsakovės sutuoktinis antstolis D. S., atlikti turto apžiūrą atvyko atsakovė, nors turėjo nedarbingumą. Atsakovė pasamdė atstovą, kuris nepagrįstai aukštai įvertino savo paslaugas-vien už susipažinimą su bylos medžiagą ir atsiliepimo surašymą nustatė net 1 210 eurų, kai ieškinio vertė tik 3 251 eurų. Vykdant išieškojimą atsakovė netausojo ieškovės lėšų, nors net du teismai išaiškino, kad antstolio (atsakovės) pareiga daryti kaip įmanomą mažesnę žalą skolininkui (ieškovei). Ieškovės įsitikinimu, nelogiška leisti tūkstančius eurų procesui, kuomet ieškinio suma yra 3 251,00 eurų. Atsakovė bando atsakomybę perkelti turto vertintojui. Turto vertintojas savo ataskaitoje paliko pastabą, pagal kurią pabrėžė, kad negalima atlikti turto vertinimo dėl turto neįregistravimo Registrų centre ir pasaulinės pandemijos, tačiau atsakovė panaudojo turto vertintojo ataskaitą net du kartus, abu kartus teismai suabejojo dėl labai mažos turto vertės. Po pirmojo teismo sprendimo atsakovė antrą kartą organizavo turto varžytinės slaptai, nepranešusi ieškovei.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismo posėdžiuose palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad visos aplinkybės yra procesiniuose dokumentuose. Papildomai teikti paaiškinimus ir įrodymus netikslinga, kadangi jai aišku, kad byla po apeliacinio skundo turės būti nagrinėjama iš naujo. Ieškovei iki šiol neatsakyta, ar antstolė 2020 m. birželio 12 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Antstolė ieškovės namą įvertino netinkamai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės neteisėti veiksmai yra patvirtinti teismo nutartimis. Antstolė pažeidė karantino taisykles. Nors yra teismo nutartis dėl leidimo antstolei įeiti į namą, bet nutartyje nebuvo nurodyta, kad tai galima daryti nesibaigus karantinui. Bylose, kuriose buvo nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimo nekėlė. Nesutinka, kad ieškinio atmetimo atveju turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas.
Atsakovės atsikirtimų santrauka
Atsiliepimas
4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime (1 t. 163-169 b. l.), triplike (2 t. 2-4 b. l.)) prašo ieškinį atmesti.
5. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovės antstolės N. Š. – S. neteisėtų veiksmų - sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti. Žemės sklype stovėjo iš pradžių neregistruoti pastatai, taigi antstolė savarankiškai negalėjo įvertinti areštuojamo neįregistruoto turto, ir ėmėsi visų veiksmų, reikalingų turtui teisingai įkainoti, t. y. paskyrė ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę. Ieškovė buvo informuota, kad nekilnojamasis turtas bus eksperto apžiūrimas turto buvimo vietoje bei įpareigota sudaryti sąlygas ekspertui patekti į turtą, jį apžiūrėti, tačiau ieškovė nesudarė galimybių apžiūrėti ir įvertinti turtą. Kadangi nepavyko patekti į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolė kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo patekti į ieškovės turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2VP-20712-1097/2020, patvirtina būtent ieškovės nebendradarbiavimą (o ne atsakovės neteisėtus veiksmus dėl patekimo į patalpas). Ieškovė, įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškinyje nenurodė nė vieno tokio neteisėto veiksmo, kurį būtų atlikusi pati atsakovė, ir dėl ko būtų buvę padaryta klaidų ar netikslumų dėl jos veiksmų, Vykdomojoje byloje ieškovei priklausantis turtas nebuvo priverstinai išvaržytas, o vykdomoji byla užbaigta pačiai ieškovei padengus priteistas sumas, todėl iš viso nėra aiškus ieškovės ieškinio teiginių apie tariamus atsakovės neteisėtus veiksmus priežastinis ryšys su vertinimo atlikimu, pasak jos vertinime padarytomis klaidomis ir to įtakos vykdomosios bylos užbaigimu – ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Ieškovei teigiant, kad atsakovė atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, ji tokius teiginius turėjo įrodyti įrodymais. Jokių neteisėtų veiksmų, įskaitant kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei įrodyti ieškovė iš viso nenurodo.
6. Atsakovės įsitikinimu, jeigu ieškovė turi pretenzijų dėl nekilnojamojo turto įvertinimo (kaip ji nurodo atliktame vertinime esančias klaidas ir neatitikimus), ji tokius reikalavimus turi nukreipti tiesiogiai tokį vertinimą atlikusiam turto vertintojui. Atsakovė gali būti atsakinga tik už sprendimą skirti atlikti ekspertizę, kuris vykdymo proceso metu būtų buvęs pripažintas kaip neteisėtas veiksmas. Teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra konstatuoti jokie atsakovės neteisėti veiksmai ar padaryti pažeidimai vykdymo procese. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (konkrečiu atveju ne atsakovės – antstolės neteisėti veiksmai), o kitos aplinkybės, t.y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1470-819/2021, išnagrinėjęs bylą iš esmės ieškovės skundą dėl atsakovės - antstolės veiksmų atmetė, kurį Vilniaus apygardos teismas 2021-08-12 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2S-2090-562/2021, paliko nepakeistą, t.y. išnagrinėjus bylą dėl atsakovės – antstolės veiksmų ieškovės skundas nebuvo pripažintas pagrįstas ir nebuvo konstatuoti jokie atsakovės – antstolės vykdymo procese atlikti neteisėti veiksmai. Šioje byloje egzistuoja prejudicinis faktas, kad atsakovė – antstolė N. Š. – S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovės ieškinyje nurodytos įrodinėjamos aplinkybės – atlikti atsakovės – antstolės veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis byloje pagal ieškovės skundą atsakovei, t.y. dėl ginčo, kilusio dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese tinkamumo. Ieškovės nurodomi patirti nuostoliai, t.y. neigiamos pasekmės priežastiniu ryšiu nėra susijusios su atsakovės antstolės N. Š. – S. neveikimu ar neteisėtu veikimu. Nurodytoje išnagrinėtoje byloje konstatuota, kad iš ieškovės užsakymu UAB „Apus turtas“ 2020 m. liepos 20 d. parengtos konsultacijos matyti, jog joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šis dokumentas yra tik informacinio pobūdžio, neatitinkantis turto vertinimo dokumento, kad ieškovė nesilaikė vykdymo procese nustatytos tvarkos dėl prieštaravimų dėl antstolės paskirtos ekspertinės įstaigos teikimo, nereiškė jai nušalinimo, neprašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesumokėjo jokios įmokos už ekspertizės atlikimą, neprašė nuo jos mokėjimo atleisti ar mokėjimą atidėti ir pan., t.y. nurodytos 120,00 Eur išlaidos už UAB „Apus turtas“ surašytą konsultaciją yra tiesiogiai susijusios su pačios ieškovės netinkamais, savo rizika vykdymo procese atliktais veiksmais. Už suteiktas teisines paslaugas - parengtus skundus dėl atsakovės veiksmų ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (300,00 ir 80,00 Eur) patirtos išlaidos taip pat negali būti priteistos, nes CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (nagrinėjamu atveju šias išlaidas atlyginti turėjo būti pateikti jau išnagrinėtose civilinėse bylose), o CPK 93 str. 1 d. – kad šaliai, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, kurios naudai priimtas sprendimas nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodytų už suteiktas teisines paslaugas patirtų išlaidų neteikė ir neprašė priteisti išnagrinėtoje byloje dėl atsakovės – antstolės veiksmų, o be to, kaip jau ne kartą minėta, ji pasibaigė ieškovės nenaudai – nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo vykdymo procese tinkamumo. Papildomos išlaidos dėl turto apžiūros susidarė ieškovei (skolininkei) nevykdant savo pareigų, jai pačiai nesuteikus galimybės apžiūrėti ketinamo realizuoti turto, dėl ko į ją buvo ne kartą kreiptasi. Ieškinyje nurodomų aplinkybių kontekste nėra faktinių bei teisinių pagrindų priteisti neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtą neturtinę žalą. Bylinėjimasis – ginčų sprendimas teisme yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, tačiau tai vertintina kaip įstatymu nustatytos teisių gynybos įgyvendinimo priemonės, kurių pagalba atkuriama pažeistoji teisė. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Atsakovės įsitikinimu, tokių ieškovė ir negalėjo patirti, nes priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovės pretenzijos dėl antstolės neteisėtų veiksmų atlikimo, įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo atmestos, t.y. ji nepatyrė tokių rūpesčių, kurie peržengtų įprastas pastangas bandant apginti savo teises. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos pablogėjusią sveikatą, ir, kad tarp to būtų priežastinis ryšys. Ieškovė ieškinyje apeliuoja ir į antstolio veiklos principų pažeidimus, tačiau ir dėl šių atsakovės veiksmų buvo kilęs ginčas ir Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės skundą atmetė, nurodydama, kad nesant įrodymų dėl netinkamo bendravimo, esant tik pareiškėjos subjektyviam antstolių veiksmų vertinimui, nėra pagrindo konstatuoti net antstolio etikos pažeidimo. Net ir ieškovei įrodžius patirtą neturtinę žalą (su kuo atsakovė nesutinka), prašoma priteisti 2.000,00 Eur suma yra aiškiai per didelė, ieškovės prašoma priteisti suma (neturtinės žalos dydis) akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo ar garbės ir orumo bylose, į kurių pažeidimą apeliuoja ieškovė. Ieškovei priteisti procesinių palūkanas nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. Nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, tačiau nurodytu Nutarimu, įskaitant Nutarimo aktualia redakcija nurodomų atliktų veiksmų metu antstolio veiklai nenustatė jokių veiklos uždraudimo ir (ar) apribojimo priemonių. Atsakovė 2020 m. birželio 1 d. el. laišku LR Teisingumo ministrui pateikė 2020-05-29 Pranešimą Nr. 0033/13/00462 apie tai, kad 2020-06-01 pasibaigus atsakovės nedarbingumo laikotarpiui atnaujinami atsakovės antstolio įgaliojimai. Taip pat atsakovė 2020-05-29 užpildė bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui specialios formos Pranešimą GPK1.2 dėl nedraudiminio laikotarpio atšaukimo. Ieškovė dėl visų nurodomų, tariamai neteisėtai atliktų veiksmų teikė skundą LR Teisingumo ministerijai, prašydama atsakyti, ar atsakovei 2020-06-12 buvo apribotas antstolės funkcijų vykdymas, bei ar galiojo jai draudimas dėl antstolio darbo per atstumą. Atsakovei nėra žinoma nurodyto ieškovės skundo nagrinėjimo baigtis, tačiau dėl jame išdėstytų teiginių jos atžvilgiu nebuvo pradėta drausminė ar kitokio pobūdžio byla, kas taip pat patvirtina, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kas būtų pagrindas patenkinti ieškovės ieškinį.
7. Atsakovė realiai patyrė išlaidas (1 210,00 Eur advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo surašymą), sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko civilinio proceso procesines pareigas – pateikti atsiliepimą į ieškinį, pačios vykdomosios bylos apimtis yra ganėtinai didelė. Pavyzdžiui, tam kad išsiaiškinti dėl ieškovės ieškinyje nurodomų galimai atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, reikėjo papildomai detaliai analizuoti ne tik vykdomosios, bet ir jau pagal kitus ieškovės skundus išnagrinėtų bylų medžiagą.
8. Atsakovė antstolė N. Š. – S. 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžiuose atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens pozicija
10. Trečiasis asmuo Lloyds insurance company S. A., atstovaujama Colemont draudimo brokerio, UADBB, atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Bylos medžiaga bei prijungtos apžiūrai vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė N. Š.-S. vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00699 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-257-647/2015 dėl 21 766,67 Eur piniginės kompensacijos išieškojimo iš ieškovės (vykdomojoje byloje – skolininkės) A. K..
12. 2019 m. birželio 27 d. ieškovei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-3.5.-19-8685 ir įteiktas 2019 m. liepos 4 d. asmeniškai. Antstolė 2019 m. liepos 25 d. turto arešto aktu Nr. e2-527-647/2015 areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t. 16-18 b. l.), o 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-3.5.-19-11858 areštavo ir ieškovės turtines teises į žemės sklype pastatytą, bet neįregistruotą VĮ Registrų centre pastatą – 224,42 kv. m. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, t.y. svečių namais, garažais, lauko terasa ir kitais statiniais (1 t. 20 e. b.l.).
13. 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-11864 dėl ekspertizės paskyrimo UAB „Centro kubas - nekilnojamasis turtas“ buvo paskirta ekspertizė nurodyto turto vertei nustatyti (1 t. 22-23 b.l.). 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu dėl turto apžiūros vertinimo tikslu ieškovė buvo informuota apie paskirtą turto ekspertizę ir įpareigota nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 23 d. bei 2019 m. rugsėjo 30 d.) sudaryti galimybę apžiūrėti turtą arba kreiptis dėl kito turto apžiūros laiko suderinimo (1 t. 19 b. l.). Atsakovės pranešimas buvo įteiktas ieškovei 2019 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė nei 2019 m. rugsėjo 23 d., nei 2019 m. rugsėjo 30 d. antstolės ir turto vertintojo neįleido, antstolė kartu su turto vertintoju negalėjo patekti į kiemą, vartai buvo užrakinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-20712-1097/2020 atsakovės prašymą tenkino ir leido antstolei (ar ją pavaduojančiam antstoliui D. S.) ir UAB „Centro kubas - nekilnojamasis turtas“ turto vertintojui (ekspertui) be ieškovės sutikimo patekti į gyvenamąjį namą siekiant nustatyti turto vertę (1 t. 170-171 b.l.).
15. 2020-06-08 ieškovei elektroniniu paštu buvo praneša apie priimtą teismo nutartį, išsiųsta nutarties kopija bei pasiūlyta geranoriškai leisti apžiūrėti turtą. Nurodyta, kad nepranešus turtas bus apžiūrėtas priverstinai dalyvaujant policijos pareigūnams 2020-06-12 dieną. Atsakymas nebuvo gautas. 2020-06-10 dieną ieškovei papildomai buvo išsiųsti elektroniniai laiškai. Atsakymai negauti. 2020-06-11 dieną pakartotinai ieškovei elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl 2020-06-12 dieną organizuojamos areštuoto turto apžiūros. Atsakymas nebuvo gautas. 2020 m. birželio 12 d., dalyvaujant policijos pareigūnams, antstolei ir turto vertintojui, turtas buvo apžiūrėtas ir surašytas 2020 m. birželio 12 d. Turto apžiūros aktas Nr. A-20-06-12-(duomenys neskelbtini).
16. 2020 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E-20-06-12-(duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatė, kad bendra vertinamo Turto rinkos vertė Turto vertės nustatymo dieną (2020 m. birželio 12 d.) yra 46 000 Eur (0,1422 ha žemės sklypo – 12 800 Eur, 224,42 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo – 33 200 Eur).
17. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė pateikė skundą dėl nustatytos turto vertės, kuriuo ieškovė su nustatyta Turto verte nesutiko, prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotas turtas buvo įvertintas 46 000,00 Eur bei skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ieškovė skundą grindė aplinkybėmis, kad nurodytas neteisingas gyvenamojo namo plotas ir neteisingai nurodyta namo būklė - įvardinta bloga, pateikė UAB „Apus turtas“ 2020 m. liepos 20 d. konsultacinę medžiagą, kurioje namo būklė įvertinta kaip vidutiniška.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje 2YT-27466-862/2020 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdytas išieškojimo vykdymas (1 t. 124-125 b. l.)Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1563-640/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-27466-862/2020 ir sustabdė vykdomojoje byloje išieškojimo vykdymo veiksmus, susijusius su ieškovės turto pardavimu varžytinėse iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl atsakovės – antstolės veiksmų (1 t. 173-176 b.l.).
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1470-819/2021 ieškovės skundą dėl antstolės veiksmų atmetė (1 t. 177-180 b. l.). Ieškovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1470-819/2021 pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2090-562/2021 ieškovės atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį paliko nepakeistą (1 t. 181-184 b. l.).
20. 2021 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-32434-1077/2021 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintas, sustabdyti veiksmai, susijęs su turto pardavimu iš varžytynių (1 t. 121-123 b. l.)
21. Atsakovė 2021 m. spalio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-33-18979 nutarė atšaukti ieškovės priklausančio turto varžytines ir skirti žemės sklypo ir jame esančių statinių pakartotinę ekspertizę, nes ieškovės buvo atlikta statinių teisinė registracija VĮ Registrų centre, o nuo pradinės ekspertizės atlikimo (užsitęsus teisminiams ginčams) buvo praėjęs nemažai laiko. 2021 m. spalio 22 patvarkymu, siekiant išvengti bereikalingų ginčų, išsklaidyti abejones dėl turto vertintojo kandidatūros, išvengtu vykdomosios bylos vilkinimo, nušalintas UAB „Centro kubas – nekilnojamas turtas“ vertintojas, ekspertizę pavesta atlikti D. G. (1 t. 112-113 b. l.).
22. 2020 m. birželio 1 d. elektronini laišku atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui buvo pateiktas atsakovės 2020 m. gegužės 29 d. Pranešimas Nr. 0033/13/00462 apie tai, kad 2020 m. birželio 1 d. pasibaigus atsakovės nedarbingumo laikotarpiui atnaujinami atsakovės antstolio įgaliojimai. Atsakovė 2020-05-29 užpildė bei pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui specialios formos Pranešimą GPK1.2 dėl nedraudiminio laikotarpio atšaukimo.
23. Vykdomoji byla buvo baigta, atsakovei 2022m. sausio 17 d. sumokėjus visą skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.
24. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, analizuodamas antstolių privalomos narystės Lietuvos antstolių rūmuose konstitucingumo klausimą, be kita ko, pažymėjo, kad antstoliai nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai ir verčiasi savarankiška profesine (privačia) veikla, tačiau jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 8 punktas). Po antstolių sistemos institucinės reformos antstolio profesija tapo valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011, Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo 9 punktą).
25. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolio priverstinio vykdymo procese atliekamų veiksmų pasisakoma, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).
26. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Minėta, kad jo statusą, funkcijas, šių įgyvendinimui keliamus reikalavimus nustato įstatymai (pvz., CPK, Antstolių įstatymas, kiti), jų nuostatos detalizuojamos lydimuosiuose teisės aktuose Tai reiškia, kad antstolis, nors ir veikdamas kaip privatus asmuo, turi laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o juos pažeidus, gali kilti civilinė atsakomybė. Vienas iš teisės aktų nustatytų reikalavimų, aktualus nagrinėjamoje byloje, yra tas, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą (CPK 613 straipsnis) ir kitus Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte nurodytus dokumentus. Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo civilinės atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti.
27. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).
28. Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, turi įvertinti atsiradusios žalos prigimtį. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).
29. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimą priteisti prašančiam asmeniui, t. y. ieškovui. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant jos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 44 punktas jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
30. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
31. Ieškovei šioje byloje teismas ne kartą siūlė pasirūpinti atstovavimu, tačiau ieškovė tokiu teismo siūlymu nesinaudojo. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų atstovaujama profesionalaus teisininko, ji neturėtų procesinės pareigos nurodyti konkrečias taikytinas teisės normas – teisinį santykį kvalifikuoja teismas. Vis dėlto ieškovė, neturėdama pareigos nurodyti konkrečią teisės normą, turi pareigą nurodyti ir įrodyti ginčo santykiui reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, turėjo nurodyti ir įrodyti civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, o atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo – aplinkybes, sudarančias pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės. Taigi, ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti tiek atsakovės veiksmų neteisėtumą, tiek padarytos žalos faktą ir dydį, tiek priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovei neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimas nėra galimas. Teismo vertinimu, ieškovė įrodinėjimo pareigą vykdė netinkamai: procesiniai dokumentai argumentuojami deklaratyviais teiginiais apie tariamus ieškovės teisių pažeidimus jų iš esmės neįrodinėjant. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.
32. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).
33. Vykdymo procesas yra teismo ir kitų institucijų, taip pat ir darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 9 punktas). Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, greitas ir veiksmingas vykdomojo dokumento įvykdymas turi būti derinamas su vykdymo procese taikomų priemonių teisėtumu. CPK nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, patvirtinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kurie yra privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis).
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas, nes tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Jei įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (iš lot. viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/202, 28 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
36. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis minėtomis CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis).
37. Minėta, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklą, keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. Tokie griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti, kad šie reikalavimai konkrečioje byloje buvo pažeisti. Kaip jau minėta, šalys nėra įpareigotos nurodyti ieškinio teisinį pagrindą, tačiau siekiant civilinės atsakomybės taikymo, ieškovė turėjo procesinę pareigą nurodyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko.
38. Ieškovės tvirtinimas, kad antstolės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti teismo procesiniais sprendimais yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas teikiant skundą dėl antstolio veiksmų savaime nereiškia antstolio veiksmų neteisėtumo.
39. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.
40. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiekvienu atveju vertinama tiek tai, ar yra grėsmė galimo teismo sprendimo vykdymui, tiek tai, ar asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio/skundo reikalavimus. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, t.y. įvertina, ar ieškovas/pareiškėjas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, t. y. ar reikalavimas yra nagrinėtinas teisme ir ar teoriškai galėtų būti patenkintas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nagrinėjamas ginčas iš esmės, taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas esant pateiktam skundui dėl antstolio veiksmų savaime nereiškia konstatavimo, jog antstolis veikė neteisėtai. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės teiktas skundas dėl antstolio veiksmų įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo atmestas, t. y. įsiteisėjusiomis teismų nutartimis konstatuotas skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumas. Pažymėtina, kad teikdama skundą dėl antstolės veiksmų ieškovė kvestionavo turto vertės nustatymo procedūros teisėtumą, tačiau teismas nenustatė, kad antstolė, skirdama ekspertizę ir pagal ekspertizės išvadas nustatydama turto vertę, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.
41. Ieškovė antstolės veiksmų teisėtumą kvestionuoja ir tuo aspektu, ar 2020 m. birželio 12 d. buvo pasibaigęs antstolės nedarbingumo laikotarpis. Teismo vertinimu, antstolės į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2020 m. liepos 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas neskirti ligos išmokos nuo 2020 m. birželio 1 d. (2 t. 65A-66 b.l.), antstolės 2020 m. gegužės 29 d. pranešimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui apie pasibaigusį nedarbingumą nuo 2020 m. birželio 1 d. (2 t. 5A b. l.) yra daugiau nei pakankami išvadai, kad antstolės nedarbingumo laikotarpis 2020 m. birželio 12 d. buvo pasibaigęs, antstolės įgaliojimai atnaujinti ir antstolė turėjo teisę atlikti reikiamus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose.
42. Kaip teisingai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė atsakovė ir jos atstovas, 2020 m. birželio mėnesį dėl karantino pritaikyti ribojimai nereiškė antstolio veiklos stabdymo, taigi antstolė turėjo teisę atlikti vykdymo veiksmus ne tik savo kontoroje, bet ir kitose vietose (pvz., skolininko gyvenamojoje vietoje). 2020 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-151 dėl Teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymo NR. 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju“ pakeitimo 2.2 p. nurodyta, kad antstoliams tais atvejais, kai priverstinio vykdymo veiksmui atlikti būtinas tiesioginis antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų dalyvavimas (pavyzdžiui, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl priverstinio iškeldinimo ar įkeldinimo, vaiko perdavimo, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir panašiai), imtis visų galimų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, laikytis visų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų rekomendacijų, o kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmą bus apsaugota antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų sveikata ir užkirstas kelias plisti virusui COVID-19, motyvuotu antstolio patvarkymu priverstinio vykdymo veiksmo atlikimą atidėti. Ieškovė ir liudytoju apklaustas jos sūnus D. K. nurodė, kad antstolė kartu su turto vertintoju ir policijos pareigūnais atvykusi apžiūrėti vertinamo turto nedėvėjo kaukių/respiratorių, tačiau ši aplinkybė jokiais kitais objektyviais įrodymais neįrodyta. Pažymėtina, kad ieškovės gyvenamasis būstas apžiūrėtas dalyvaujant policijos pareigūnams, todėl sunkiai tikėtina, kad turto apžiūroje dalyvavę policijos pareigūnai būtų toleravę teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų pakankamų įrodymų tokiai aplinkybei nustatyti, tai savaime nereikštų antstolės veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, neteisėtumo.
43. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato būtinybės teismui, pagal CPK 615 straipsnį sprendžiančiam dėl leidimo patekti į skolininko būstą, numatyti tokios nutarties įvykdymo termino ar atskirai aptarti vykdymo sąlygas, tvarką ir pan. 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje buvo įvertinti būtinybė išieškojimą vykdančiam antstoliui patekti į skolininko būstą, taip pat aplinkybė, kad skolininkė daro kliūtis antstolei patekti į būstą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė buvo keletą kartų informuota tiek apie priimtą teismo nutartį dėl leidimo antstolei su turto vertintoju apžiūrėti gyvenamąjį būstą, tiek apie konkretų laiką, kada apžiūrą ketinama atlikti.
44. CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese skiriama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 2 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Antstolis, areštuodamas turtą, preliminariai įvertina areštuoto turto mastą, kurio, jo manymu, galėtų užtekti visikai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Antstoliui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga turto vertės nustatymo ekspertizė, ar pakanka duomenų apie turtą ir jo vertę iš viešųjų registrų. Abejones antstoliui dėl turto vertės sudaro ir yra pagrindas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę yra objektyvūs įrodymai (t. y. turto vertintojo išvada, dokumentai, patvirtinantys, kad turto vertė yra didesnė/mažesnės ir kt.), kad turto vertė yra kitokia, nei nurodyta viešuosiuose registruose (CPK 178, 185 straipsniai).
45. Byloje nėra nustatyta, jog antstolė tiek skirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, tiek pagal ekspertizės išvadą nustatydama turto vertę, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad antstolė, siekdama tinkamai nustatyti turto vertę, ne tik skyrė pakartotinę ekspertizę, bet ir siekdama išvengti galimų ginčų bei vykdymo proceso vilkinimo, ekspertizę pavedė atlikti naujam vertintojui.
46. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų padaryti labiau tikėtiną išvadą apie antstolės neteisėtus veiksmus. Nenustačius antstolės veiksmų neteisėtumo kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nėra galimas civilinės atsakomybės taikymas, taigi, kitų civilin atsakomybės sąlygų nustatymas teisiškai netikslingas.
47. Vis dėlto, siekiant atsakyti į ieškovės argumentaciją dėl jai tariamai padarytos turtinės žalos, pažymėtina, kad aplinkybė, kad ieškovė patyrė tam tikrų išlaidų, susijusių su vykdymo procesu, savaime nereiškia, kad šios išlaidos vertintinos kaip žala, atsiradusi dėl antstolio veiksmų. Pirmiausia pabrėžtina, kad ieškovės nurodytų išlaidų advokato teisinei pagalbai rengiant skundus dėl antstolio veiksmų ar prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas tose bylose, kur šios išlaidos buvo patirtos, t. y. bylose, kuriose buvo nagrinėjami ieškovės pateikti skundai dėl antstolio veiksmų. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad ieškovės teikti skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti, todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai apmokėti nėra atlygintinos. Antra, ieškovės išlaidos už konsultacinę turto vertintojo išvadą, vykdomojoje byloje nebuvo būtinos. Ieškovė, nusprendusi vykdomojoje byloje nesilaikyti CPK nuostatų, susijusių su turto vertės nustatymu vykdymo procese, pati prisiėmė tokio savo veikimo finansines pasekmes. Trečia, išlaidos, susijusios su spynų avariniu atrakinimu, buvo nulemtos pačios ieškovės netinkamų veiksmų vykdymo procese (neleidžiant antstolei su turto vertintoju apžiūrėti vertinamo turto). Kita vertus, šios išlaidos, kaip ir išlaidos už ekspertizę vykdymo procese yra priskiriamos vykdymo išlaidoms, kurių apskaičiavimas ir atlyginimas sprendžiamas CPK 610-611 straipsniuose nustatyta tvarka.
48. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
49. Ieškovė nepateikė įrodymų nei apie esmines ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jos fizinei, psichinei ar emocinei sveikatai dėl vykdymo proceso ar atskirų antstolė veiksmų. Ieškovės argumentai apie tariamai nemandagų atsakovės elgesį jokiais įrodymais neįrodyti: ieškinyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais, tačiau aplinkybės kaip konkrečiai atsakovė padarė neturtinę žalą nebuvo įrodinėjamos. Priverstiniai vykdymo veiksmai savaime negali būti laikomi sukeliančiais neturtinę žalą. Ieškovė ieškinyje akcentavo, kad jos buvusius atstovus įžeidė tariamai nemandagus atsakovės bendravimas, tačiau, viena vertus, šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo konkretizuotos, kita vertus, net jei ir būtų konkretizuotos, ieškovė neturi įgaliojimų teisme ginti savo buvusių atstovų ar pilnamečių sūnų interesus.
50. Neabejotina, kad ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus dėl paties vykdymo proceso (o tokia aplinkybė iš esmės neturėtų būti atskirai įrodinėjama, nes bet koks priverstinis vykdymo procesas, kai išieškojimas nukreipiamas į gyvenamąjį būstą, jo dalyviams sukelia neigiamus išgyvenimus), tačiau šie išgyvenimai kilo iš dalies ir dėl pačios ieškovės elgesio vykdymo procese ir iki jo. Pažymėtina ir tai, kad vykdomoji byla buvo baigta ieškovei atsiskaičius su išieškotoju. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą ar kokius nors kitus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, netekimus.
51. Kiti šalių argumentai ir nurodomos aplinkybės teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė antstolės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė, kad antstolė veikė neteisėtai (ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai) ir tokiais savo veiksmais sukėlė ieškovei žalą. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalios atlyginimo atmestinas.
53. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.
55. Atsakovė pateikė duomenis apie 1512,50 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1210 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga bei atsiliepimo surašymą, 302,50 Eur už tripliko parengimą. Teismo vertinimu, šios atsakovės išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, jos ne tik neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, bet net ir nesiekia jų vidurkio. Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
56. Teismas šioje byloje patyrė 49,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės antstolės N. Š. – S. naudai 1512,50 Eur (tūkstantis penki šimtai dvylika eurų penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 49,12 Eur (keturiasdešimt devyni eurai dvylika centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.