Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, G. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš antstolės pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/19/00699 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-257-647/2015, kuriuo ieškovui G. K. priteista iš atsakovės A. K. 21 766,67 Eur piniginė kompensacija, proporcinga ieškovo daliai nekilnojamojo turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. 2019 m. birželio 27 d. skolininkei A. K. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-3.5.-19-8685, kuris įteiktas 2019 m. liepos 4 d. jai asmeniškai (v. b. l. 7-8). Antstolė 2019 m. liepos 25 d. turto arešto aktu Nr. e2-527-647/2015 areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 9-11), o 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-3.5.-19-11858 areštavo skolininkės A. K. turtines teises į pastatytą, bet VĮ „Registrų centras“ neįregistruotą pastatą – 224,42 kv. m gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, t. y. svečių namais, garažais, lauko terasa ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 41). 2019 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-11864 dėl ekspertizės paskyrimo antstolė paskyrė ekspertizę nurodyto Turto vertei nustatyti (v. b. l. 39). Skolininkei ilgą laiką geranoriškai neįsileidus nei antstolės, nei eksperto apžiūrėti antstolės areštuoto Turto (v. b. l. 38, 42-47), antstolę pavaduojantis antstolis Darius Stakeliūnas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas (v. b. l. 49-50). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-20712-1097/2020, leido antstolei ar ją karantino metu pavaduojančiam antstoliui D. Stakeliūnui ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertintojui (ekspertui) be skolininkės sutikimo patekti į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti Turto vertę (v. b. l. 51-53). 2020 m. birželio 12 d., dalyvaujant policijos pareigūnams, antstolei ir turto vertintojui, Turtas buvo apžiūrėtas ir surašytas 2020 m. birželio 12 d. Turto apžiūros aktas Nr. A-20-06-12-IKK139 (v. b. l. 75). 2020 m. birželio 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E-20-06-12-IKK139 (toliau – Aktas) UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ įgaliotas asmuo nekilnojamojo turto vertintojas I. M. nustatė, kad bendra vertinamo Turto rinkos vertė Turto vertės nustatymo dieną (2020 m. birželio 12 d.) yra 46 000 Eur (0,1422 ha žemės sklypo – 12 800 Eur, 224,42 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo – 33 200 Eur) (v. b. l. 75-151). Antstolė 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą Nr. S-20-33-4884 informavo skolininkę, kad eksperto nustatyta areštuoto Turto vertė – 46 000 Eur (v. b. l. 152-153). Dėl šiame patvarkyme padarytų rašymo apsirikimo klaidų nurodant areštuoto Turto adresą antstolė priėmė 2020 m. liepos 16 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie areštuoto Turto įvertinimą Nr. S-20-33-5107, kuriuo minėtą rašymo apsirikimo klaidą ištaisė (v. b. l. 155-156). 2020 m. rugpjūčio 3 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės skundas dėl nustatytos Turto vertės, kuriuo skolininkė su nustatyta Turto verte nesutinka, prašo panaikinti 2020 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S-20-33-5107 ir skirti pakartotinę ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti (b. l. 2-4). Antstolė 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės skundą, taip pat priėmė 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-20-33-5928, kuriuo ištaisė 2020 m. liepos 9 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo apie areštuoto turto įvertinimą Nr. S-20-33-4884 ir 2020 m. liepos 16 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo apie areštuoto Turto įvertinimą Nr. S-20-33-5107 padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant areštuoto gyvenamojo namo plotą – nurodė, kad areštuoto gyvenamojo namo plotas yra 224,42 kv. m (v. b. l. 160-161).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėms. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, jo kaina turi būti nustatyta maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai.

Nors teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkančio skolininko turto įkainojimas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią jis vykdyti privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, CPK nuostatos suteikia teisę vykdymo proceso šalims įtakoti šios kainos nustatymo procesą, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas ar išieškotojas turi teisę reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Jei jie dalyvavo areštuojant turtą betarpiškai, tokius prieštaravimus jie turi pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, o jei nedalyvavo – per tris dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Pagal CPK 682 straipsnį tokie prieštaravimai turi būti motyvuoti. Teismų praktikoje išiaškinta, kad pareiškėjo pateikiamas prieštaravimas dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik subjektyvia nuomone apie turto vertę, bet faktais apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartus civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad pareiškėja per CPK 681 straipsnyje 3 dalyje nustatytą terminą pateikė antstolei motyvuotus prieštaravimus dėl antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S-20-33-4884 nustatytos Turto rinkos vertės. 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. liepos 20 d. raštais pareiškėja teikė ne motyvuotus prieštaravimus dėl Turto rinkos vertės nustatymo, bet kėlė klausimą dėl antstolės patvarkymuose padarytų rašymo apsirikimų: netinkamo adreso, žemės sklypo unikalaus numerio, namo ploto nurodymo, kas negali būti siejama su Turto vertės nustatymo ydingumu. Tiesa, 2020 m. liepos 20 d. rašte pareiškėja pažymėjo nesutinkanti su 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu Nr. S-20-33-4884 nustatyta Turto rinkos verte, nes Turto rinkos vertė realiai yra trigubai didesnė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų antstolei neteikė, nurodė juos tik ketinanti rinkti, prašymo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę antstolei taip pat neformulavo, nesumokėjo jokios įmokos už ekspertizės atlikimą, neprašė nuo jos mokėjimo atleisti ar mokėjimą atidėti (CPK 178 straipsnis, 682 straipsnio 1-3 dalys). Prašymą skirti pakartotinę Turto rinkos vertės ekspertizę pareiškėja išdėstė tik 2020 m. rugpjūčio 3 d. skunde dėl antstolės veiksmų, kurį grindė 2020 m. liepos 20 d. UAB „Apus turtas“ konsultacija dėl labiausiai tikėtinos nekilnojamojo turto pardavimo kainos Nr. 20/523 NTK.

Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys vykdymo procese neatitinka nustatytos tvarkos, pagal kurią turėtų būti reiškiami prieštaravimai dėl antstolės nustatytos Turto rinkos vertės: jie turi būti pateikti per tris dienas nuo patvarkymo dėl Turto rinkos vertės nustatymo gavimo dienos; jie turi būti motyvuoti, t.y. pagrįsti objektyviais duomenimis, o ne subjektyvia nuomone; juose iš esmės turi būti suformuluotas ir prašymas dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, atitinkamai atliekant su tuo susijusius papildomus veiksmus (sumokant įmoką už ekspertizės atlikimą, kita). Nagrinėjamu gi atveju pareiškėja pasirinko ne įstatymo reglamentuotą tvarką pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl antstolės nustatytos Turto rinkos vertės, bet pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, jį motyvuodama iš esmės tuo, kad suabejoti ekspertinės įstaigos UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatyta Turto rinkos verte turi pati antstolė dėl jos surinktos, kartu su skundu dėl antstolės veiksmų teikiamos naujos informacijos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia pačiam antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų bei siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo bei išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti, ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirtas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja savo poziciją dėl didesnės areštuoto Turto rinkos vertės nei ji nustatyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Aktu grindžia jos užsakymu UAB „Apus turtas“ 2020 m. liepos 20 d. parengta konsultacija dėl labiausiai tikėtinos nekilnojamojo turto pardavimo kainos Nr. 20/523 NTK (toliau – Konsultacija). Joje nurodoma, jog labiausiai tikėtina Turto pardavimo kaina rinkoje 2020 m. liepos 20 d. yra 135 000 Eur (b. l. 33-36). Vertinant, ar antstolė pareiškėjos pateiktą Konsultaciją turėjo vertinti kaip pagrindą suabejoti Turto rinkos verte, nustatyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Aktu, būtina įvertinti, kokiais duomenimis ši Konsultacija paremta. Iš į bylą pateiktos Konsultacijos matyti, kad joje tikrai nurodoma labiausiai tikėtina Turto pardavimo kaina rinkoje 2020 m. liepos 20 d. 135 000 Eur, tačiau kokiu būdu ši suma yra apskaičiuota iš Konsultacijos apskritai nėra aišku. Konsultacijoje minima naudota „užsakovo pateikta ir konsultantui prieinama informacija apie Turtą ir jo atlikti būtini skaičiavimai“ yra niekaip neatskleisti. Vertinti, kad Konsultacija pagrįsta pareiškėjos pateikta NT sandorių paieškos ataskaita, teismas taip pat neturi pagrindo: ši ataskaita yra sudaryta 2020 m. liepos 28 d., kaip joje esantys duomenys lemia (jeigu lemia) Konsultacijoje nurodytą išvadą, nei UAB „Apus turtas“, nei pareiškėjos nenurodyta, nepaaiškinta. Be kita ko, Konsultacijoje aiškiai nurodyta, kad ši pareiškėjos užsakymu parengta konsultacija yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, su juo susiję normatyviniai dokumentai. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad vien ši Konsultacija negalėjo būti pagrindu antstolei suabejoti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Aktu nustatyta Turto rinkos verte.

Pareiškėja apeliuoja ir į tai, kad pagrindas suabejoti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatyta Turto rinkos verte antstolei buvo ir tai, kad į gyvenamojo namo plotą nebuvo įskaičiuotas garažas, kurio plotas 23,18 kv. m, gyvenamojo namo būklė nepagrįstai vertinta kaip bloga, o ūkinis pastatas apskritai liko nevertintas. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais. Į bylą pateiktas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ surašytas Aktas neginčijamai liudija, kad ekspertas 224,42 kv. m gyvenamojo namo plotą nustatė pagal jam pateiktą gyvenamojo namo techninės apskaitos bylą (v. b. l. 114). Pagal šioje byloje esančius duomenis į 224,42 kv. m gyvenamojo namo plotą yra įskaičiuotas 23,18 kv. m ploto garažas, plane žymimas indeksu G-1 (v. b. l. 86-85). Duomenų, kad šie gyvenamojo namo techninės apskaitos byloje esantys duomenys apie namo plotą yra faktiškai pakitę, byloje nėra. Gyvenamasis namas, jo kadastriniai matavimai tiek UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ surašant Aktą, tiek ir šiuo metu nėra registruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nors 2020 m. liepos 20 d. rašte antstolei pareiškėja nurodė ketinanti tai atlikti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vertindamas pareiškėjos teikiamą argumentą, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nepagrįstai gyvenamojo namo būklę įvertino kaip blogą (v. b.l. 114), teismas pažymi, kad ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo suabejoti Akto pagrįstumu, nes jame nėra jokių duomenų, kad ši aplinkybė, įvertinus UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parinktus pataisos koeficientus (v. b. l. 104), kaip nors įtakojo ar galėjo įtakoti gyvenamojo namo rinkos vertę (pati pareiškėja gyvenamąjį namą vertina buvus vidutinės būklės; Akte UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, lygindamas Turtą su parinktais objektais, netaikė jokio būklės pataisos koeficiento, imdamas domėn, kad jų būklė lygiavertė – vidutinė). Vertindamas pareiškėjos nurodomą argumentą, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ neįvertino žemės sklype esančio ūkio pastato, teismas pažymi, kad Aktas šią aplinkybę paneigia (v. b. l. 113). UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, parinkdamas lyginamuosius objektus Turto rinkos vertei nustatyti, į šią pareiškėjos skunde akcentuojamą kaip neįvertintą aplinkybę atsižvelgė. Pagal Aktą didžioji dauguma UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ palyginamųjų objektų yra su ūkiniais ar kitokiais pagalbiniais statiniais (v. b. l. 107). Tą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pabrėžė ir išvadoje dėl Turto rinkos vertės, nurodydamas, kad nustatyta Turto rinkos vertė apima visų neregistruotų ūkinių pastatų bei statinių, esančių žemės sklype, vertes (v. b. l. 102).

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad Aktas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų nurodyti argumentai dėl Akto ydingumo nesudaro pagrindo juo suabejoti ir šioje byloje. Todėl konstatuotina, kad antstolė, 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymais ištaisiusi pareiškėjos nurodytas rašymo apsirikimo klaidas 2020 m. liepos 9 d. patvarkyme dėl Turto rinkos vertės nustatymo, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Kaip teisingai pažymėjo antstolė, 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 16 d. patvarkymuose klaidingai nurodyta gyvenamojo namo kvadratūra neturi jokios esminės įtakos UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatytai namo vertei, nes Akte namo kvadratūra nurodyta teisingai – 224,42 kv. m, vertinant buvo atsižvelgta ir vertinami visi statiniai esantys sklype.

Kartu teismas pažymi, kad teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet ir varžytynių dalyviams varžantis dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytinėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-942-855/2021). Rinka nėra pastovi, ji priklausoma nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa ir kainos rinkoje kinta nuolat. Todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių. Šiame procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja ilgą laiką antstolei nesudarė sąlygų apžiūrėti Turtą tikslu nustatyti jo rinkos vertę, įstatymo nustatytu terminu ir tvarka nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu antstolės nustatytos Turto rinkos vertės, o tokius prieštaravimus pateikė tik teikdama skundą dėl antstolės veiksmų, apeliuodama į antstolės pareigą suabejoti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Aktu nustatyta Turto rinkos verte, verčia abejoti pareiškėjos suinteresuotumu kiek galima operatyviau nustatyti arčiausiai rinkos esančią Turto vertę. Tokią teismo išvadą sustiprina ir suinteresuoto asmens G. K. nurodyti argumentai, kad vykstant turto padalijimo bylai Vilniaus rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-257-647/2015, teisminio proceso Nr. 2-52-3-03559-2014-1) pareiškėja pati įrodinėjo kur kas mažesnę areštuoto Turto rinkos vertę – 58 100 Eur (e.b. Nr. e2-257-647/2015 l. 167-171, t. 1). Teismas gi šioje byloje rėmėsi G. K. pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacine pažyma Nr. K-15-03-23-D154, kurioje buvo padaryta išvada, jog 2015 m. kovo 23 d. Turto rinkos kaina galinti būti 65 300 Eur (e.b. Nr. e2-257-647/2015 l. 41-80, t. 2), ir pripažino, kad Turto rinkos vertė sprendimo priėmimo dieną 2015 m. gruodžio 8 d. yra 65 300 Eur (v. b. l. 13-21). Pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų ir kartu su juo pateikta Konsultacija pareiškėja jau įrodinėja, kad to paties Turto vertė yra žymiai išaugusi lyginant ją net su pastarąja jo rinkos verte, nors jokių konkrečių paaiškinimų ar įrodymų, kas sąlygojo tokį Turto vertės padidėjimą per šį laikotarpį, nepateikia.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą 2019 m. liepos 16 d. patvarkymą nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pagrindo skirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.