Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.4.2.; 3.2.4.3.; 3.2.4.9.1.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.; 3.4.1.2.

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, Almai Buinovskajai, dalyvaujant ieškovui G. K., ieškovo atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei, ieškovo atstovui advokatui Jevgenij Bogdanov, atsakovei A. K., atsakovės atstovui advokatui A. L., trečiajam asmeniui Vincui I. K., vertėjai Liucijai Jasnauskienei, vertėjai J. S., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei A. K., tretiesiems asmenims Vincui I. K., V. S. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir turto padalijimo bei atsakovės A. K. priešieškinį ieškovui G. K., tretiesiems asmenims Vincui I. K., V. S. dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo bendrai priklausantį ir santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Grigaičių k., (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ūkiniais pastatais, esančiais Vilniaus r., Grigaičių k., Jaunimo g. 1; 3) ieškovo vardu registruotą automobilį M. B. 250, v. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise; 4) nustatyti, kad piniginės lėšos, esančios ieškovo ir atsakovės vardu atidarytose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe; 5) įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dokumentus ir pavesti jam atlikti nekilnojamojo turto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 6) po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno iš asmeninės nuosavybės teise, ieškovui palikti jo turėtą pavardę – K., atsakovei palikti jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – U.; 7) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 1972-02-06 ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, kurią įregistravo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje (santuokos liudijimas AA Nr. 279843, įrašo Nr. 42). Santuokos metu gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Ieškovas su atsakove jau daugiau nei 7 metus negyvena kartu, kadangi prieš faktinio gyvenimo atskirai pradžią gyvenimas su atsakove tapo nepakenčiamas, atsakovės iniciatyva nuolat kildavo konfliktai ir barniai, dėl atsakovės kaltės ieškovas nuolat jautė ir vis dar jaučia įtampą, stresą ir baimę, atsakovė ieškovo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko tolesnis bendras jų gyvenimas tapo nebeįmanomas ir ieškovas buvo priverstas palikti namus, likdamas benamiu. Todėl santuoka turėtų būti nutraukta, esant atsakovės kaltei. Nurodo, jog šioje civilinėje byloje neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Santuokos metu įgijo žemiau nurodytą po santuokos nutraukimo dalintiną nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. Pažymi, jog nors aukščiau minėtas žemės sklypas įregistruotas atsakovės vardu, tačiau šis turtas buvo įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl santuokos nutraukimo atveju turėtų būti padalintas lygiomis dalimis. Žemės sklypu ieškovas su atsakove naudojosi dar prieš įsigyjant šį sklypą 1994-04-21 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo žemės sklypu ieškovo tėvai, kuriems šis sklypas buvo priskirtas, ieškovui su atsakove kaip sutuoktiniams, leido naudotis kur kas anksčiau. Šiame žemės sklype ieškovas pradėjo gyvenamojo namo statybas. Namas buvo statomas ieškovo rankomis ir lėšomis, atsakovė uždirbo pakankamai mažai, statybos baigtos maždaug 1985 m. Nors namas yra pastatytas ir užbaigtas, iki pat šiol namas nėra įregistruotas viešame registre. Kadangi žemės sklypas buvo įregistruotas viešame registre atsakovės vardu, ieškovas neturėjo ir neturi objektyvios galimybės sutvarkyti reikiamų dokumentų ir įregistruoti namo, kaip nekilnojamojo turto objekto, o atsakovė galimai sąmoningai to nedaro. Pažymi, kad po santuokos nutraukimo turėtų būti padalintas ir kilnojamasis turtas, t. y. transporto priemonės, įregistruotos ieškovės ir atsakovės vardu iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (iki 2007 m. vidurio). Ieškovas 2013-12-14 d., t. y. praėjus beveik 7 metams po to, kai su atsakove nustojo kartu gyventi, iš savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį M. B. 250, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis įsigytas iš ieškovo asmeninių lėšų ir su atsakove faktiškai nebegyvenant kartu, jis neturėtų būti įtraukiamas į po santuokos nutraukimo dalintino turto balansą, o pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje yra užfiksuota, kad ieškovui priklauso automobilis F. S., v. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai minėto automobilio nuosavybės teisė yra perleista kitam asmeniui dar gyvenant su atsakove, bet dėl ieškovui nežinomų priežasčių automobilis vis dar nėra perregistruotas, todėl šis kilnojamasis turtas nedalintinas. Jokio kito santuokoje įgyto bendro ir dalintino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto nėra. Piniginės lėšos, esančios šalių vardu atidarytose banko sąskaitose, po santuokos nutraukimo turėtų likti nuosavybės teise kiekvienai iš jų. Ieškovas kreditorių, kurių teisėms gali turėti santuokos nutraukimas, neturi. Ieškovui nėra žinoma, ar atsakovė turi kreditorių. Po santuokos nutraukimo ieškovas pageidauja pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą ir esamą pavardę – K.. Ieškovas prieštarauja, kad atsakovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, todėl po santuokos nutraukimo jai turėtų būti palikta jos iki santuokos turėta pavardė – Usevič.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieškovas negebėjo pasirūpinti šeima, vaikų atžvilgiu visada būdavo grubus, nedėmesingas, dažnai keldavo ranką. Yra kėlęs ranką ir prieš atsakovės motiną. Atsakovė bandė išsaugoti santuoką, kęsdavo patyčias, stresą ir terorizavimą su grasinimais palikti šeimą. Dėl ieškovo nenoro dirbti ir išlaikyti šeimą sutuoktiniai nuolat gyveno skolose. 2006 m. ieškovas išėjo iš namų savo noru ir pasiėmė visus savo daiktus (automobilį, įrankius, drabužius ir kt.), didino skolas. Kur gyventi ieškovas visada turėjo (pas seseris, jaunystės draugus ar jo projektų užsakovus). Atsiliepimo pateikimo dieną ieškovas turėjo apie 4344,30 Eur skolų. Ieškovas periodiškai, kai ko nors prireikia, atvyksta į namus, nulaužia spyną ir pasiima, ko jam reikia. Atsakovė daugybę kartų dėl ieškovo neteisėto elgesio rašė pareiškimus į policiją. Siekiant išspręsti konfliktą ieškovui buvo siūloma imti kelis kambarius ir gyventi atskirai bei pasirūpinti savo namo dalies išlaikymu, tačiau ieškovas atsisakė, motyvuodamas, kad visas namas yra jo ir jei jame gyvena ir atsakovė ji ir turės jį išlaikyti. Remdamasi išdėstytu, atsakovė nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės. Pažymi, jog atsakovė remdavo ieškovą, nuolatos padėdavo išspręsti konfliktus, į kurios jis nuolat įsiveldavo, rūpinosi šeimos gerove, vaikais, atlikdavo reikiamus ūkinius darbus. Be to, ieškovas turi sugyventinę A. K.. Atsakovės manymu, ieškovui negali būti priteista ½ sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto dalis, nes ieškovas paliko savo namą savo noru prieš daugiau nei 7 metus ir jau apie 25 metus nedalyvauja namų ūkio tvarkyme. Namo pardavimas ieškovui yra paskutinis būdas pasipelnyti bei gražinti skolas. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypas negali būti padalintas, nes 1979 m. atsakovė gavo žemės sklypą bei leidimą statybai kartu su statybinėmis medžiagomis bei 1994 m. pati jį išpirko. Atsakovė reikalavimo dėl išlaikymo nereiškia. Atsakovė kreditorių neturi. Pažymi, jog dėl ieškovo skolų, ieškovui priklausanti žemės sklypo yra areštuota. Atsakovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę – K..

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo 1) nutraukti atsakovės ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – K.; 3) taikyti CK 3.67 str. 2 d. ir nustatyti, kad atsakovės ir ieškovo santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-07-21; 4) nustatyti atsakovei ¾ dalis, o ieškovui ¼ dalį turto jų bendroje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra vertė yra 51800,00 Eur, priteisti atsakovei natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., kurio rinkos vertė 18100,00 Eur, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą 120 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio rinkos vertė 40000,00 Eur, pastatytą žemes sklype, unikalus N r. duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. sav., priteisti iš atsakovės 14525,00 Eur piniginės kompensacijos ieškovui, 5) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 1972-02-26 sudarė santuoka, Vilniaus miesto CMS (akto įrašas Nr. 42), šalys nepilnamečių vaikų neturi. Po santuokos sudarymo šalių santykiai buvo geri, tačiau laikui bėgant ieškovas emociškai vis labiau tolo nuo atsakovės, mažiau dėmesio skyrė šeimai, šalių santykiai atšalo, išryškėjo ieškovo charakterio ir asmeninių savybių ydingumas bei nepriimtinas požiūris į santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes. Dėl to tarp šalių nuolatos kilo nesutarimai. Tokiu būdu ieškovas buvo ne tik netolerantiškas atsakovės atžvilgiu, bet ir nesiekė tarpusavio supratimo bei nedemonstravo moralinės pagarbos atsakovei, dėl ko šalių bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Be to, dar 2007-07-21 ieškovas išėjo iš namų, t. y. paliko šeimą, šeima visiškai nesirūpina, t. y. visiškai neprisideda prie bendro šeimos ūkio išlaikymo. Kadangi ieškovas paliko šeimą ir faktiškai visiškai ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus, pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovės žiniomis ieškovui išlaikymas nėra reikalingas. Be to, kadangi šalių santuoka iširo išskirtinai dėl ieškovo kaltės, todėl CK 3.70 str. 1 d. prasme jis prarado teise į išlaikymą. Šalys santuokos metu įgijo bendro turto, kuris laikytinas sutuoktinių bendrąja nuosavybe: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., kurio rinkos vertė 18100,00 Eur, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą apie 120 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio rinkos vertė 40000,00 Eur, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r. Taigi, iš viso šalys santuokoje įgijo bendro turto, kurio bendra rinkos vertė yra 58100,00 Eur. Kadangi nuo 2007-07-21 ieškovas prie šalių bendro žemės sklypo ir gyvenamojo namo išlaikymo neprisideda, konstatuotinas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokiu būdu šalių bendras turtas padalintinas nelygiomis dalimis, t. y. atsakovei nustatytinos ¾ dalys, o ieškovui – ¼ dalys turto šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kadangi šalių bendro nirto vertė yra 58100,00 Eur ir kadangi atsakovei nustatytinos ¾ dalys bendrojoje nuosavybėje, todėl jai atitenkanti bendro šalių turto dalies vertė sudaro 43575,00 Eur, o ieškovui nustatytinos ¼ dalies vertė – 14525,00 Eur. Kadangi šalių santykiai yra labai įtempti ir atsakovė faktiškai viena išlaiko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o ieškovas prie tokio išlaikymo neprisideda, todėl šalis palikti dalintino bendro nekilnojamojo turto bendrasavininkiais yra netikslinga ir nelogiška, dėl ko žemės sklypas ir gyvenamasis namas natūra priteistinas atsakovei. Kadangi žemės sklypas ir gyvenamasis namas natūra priteistini atsakovei, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 14525,00 Eur piniginės kompensacijos. Atsakovė taip pat patvirtina, kad kitą šalių bendrą kilnojamąjį turtą – buitinę techniką, apyvokos reikmenis ir kitus (neregistruotinus) kilnojamuosius daiktus – šalys yra pasidalijusios ir ginčo dėl to nėra. Šalys nuo 2007-07-21 faktiškai gyvena skyrium, todėl byloje nustatytina, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Tokiu būdu nustatytina, kad nuo 2007-07-21 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo šalių gautos pajamos ir/ar įgytas kitas turtas laikytinas jų asmenine nuosavybe. Šalys bendrų kreditorių neturi. Atsakovė taip pat neturi asmeninių kreditorių. Ieškovas turi asmenį kreditorių V. S., iš kurio 2008-12-03 už 3500,00 Eur kainą nusipirko komercinės paskirties lengvąjį automobilį MITSUBISHI L300, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovės žiniomis, ieškovas už automobilį su savo kreditoriumi V. S. iki šiol neatsiskaitė. Dėl to šiuo metu Vilniaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal V. S. ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-531-860/2015). Kadangi byloje taikytina CK 3.67 str. 2 d., todėl minėta prievolė dėl automobilio laikytina asmenine ieškovo prievole, o automobilis į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina jos santuokinė pavardė – K..

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atmesti atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kaip nepagrįstą bei patenkinti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovės kaltei, ir turto padalijimo. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovės priešieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir reikalavimu nutraukti santuoką dėl tariamos ieškovo kaltės, nes, kaip nurodyta ieškinyje, santuoka turėtų būti nutraukta būtent dėl atsakovės, o nė dėl ieškovo kaltės.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prašo tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Viktor I. K. nurodė, kad ieškovas yra trečiojo asmens skolininkas, ieškovas po truputį padenginėja skolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad yra šalių sūnus. Dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas, atsakovė iki paskutiniųjų siekė išsaugoti santuoką. Nuo 1994 m. ieškovas nedirbo, neturėjo jokių pajamų, šalis išlaikė liudytojas ir jo brolis. Ieškovas gyveno ne pagal galimybes, įsiskolindavo, jo skolas grąžindavo šeimos nariai. Ieškovas buvo nesukalbamas, agresyvus, kategoriškas, keldavo šeimai problemas. Ieškovas yra visiškai nesavarankiškas, viską už jį turėdavo padaryti kiti šeimos nariai, nuolat juo rūpintis. Ieškovas smurtaudavo prieš atsakovę, sūnūs ne kartą ją gynė, puldavo savo sūnus. Ieškovas neprisidėdavo prie gyvenamojo namo išlaikymo, remonto.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. K. parodė, kad yra šalių sūnus. Nurodė, kad atsakovė nėra kalta dėl to, kad iširo santuoka, kaltas ieškovas. Ieškovas yra problematiškas žmogus, skyrybų bylos tikslas – ieškovui prasimanyti pinigų. Ieškovas paliko šeimą maždaug prieš 8 metus. Visa šeima dalyvavo gyvenamojo namo statybose. Ieškovas neturėdavo pastovių pajamų, nuo 1994 m. ieškovas visiškai nedirbo, jį išlaikė liudytojas.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad yra ieškovo sesuo. Liudytojai nepatiko šalių santykiai. Atsakovė buvo agresyvi, smurtavo prieš ieškovą. Ieškovo tėvai gavo žemės sklypą, ieškovas pastatė namą, po to šalys jame apsigyveno. Kodėl ieškovas 2007 m. paliko šeimą, paaiškinti negali.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 1972-02-06 ieškovas ir atsakovė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos poskyryje (santuokos liudijimas AA Nr. 279843, įrašo Nr. 42) sudarė santuoką (b. l. 2). Santuokos metu gimė du vaikai, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Ieškovas su atsakove daugiau nei 7 metus negyvena kartu. Santuokos metu šalys įgijo žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai iki šiol nėra įregistruoti viešame registre (b. l. 19-23). Ieškovo vardu yra registruoti automobilis M. B. 250, v. Nr. (duomenys neskelbtini), (registracijos data – 2013-12-14), ir automobilis F. S., v. Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos datos – 2007-05-10, 2007-08-02) (b. l. 25). Ieškovas turi du kreditorius: V. S. (b. l. 48-49) ir Vincą I. K. (b. l. 139-140).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, o atsakovė – dėl ieškovo. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose str. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovas nurodė, jog ieškovas su atsakove jau daugiau nei 7 metus negyvena kartu, kadangi prieš faktinio gyvenimo atskirai pradžią gyvenimas su atsakove tapo nepakenčiamas, atsakovės iniciatyva nuolat kildavo konfliktai ir barniai, dėl atsakovės kaltės ieškovas nuolat jautė ir vis dar jaučia įtampą, stresą ir baimę, atsakovė ieškovo atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko tolesnis bendras jų gyvenimas tapo nebeįmanomas ir ieškovas buvo priverstas palikti namus, likdamas benamiu, todėl santuoka turėtų būti nutraukta, esant atsakovės kaltei. Atsakovė nurodė, kad po santuokos sudarymo šalių santykiai buvo geri, tačiau laikui bėgant ieškovas emociškai vis labiau tolo nuo atsakovės, mažiau dėmesio skyrė šeimai, šalių santykiai atšalo, išryškėjo ieškovo charakterio ir asmeninių savybių ydingumas bei nepriimtinas požiūris į santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes. Dėl to tarp šalių nuolatos kilo nesutarimai. Tokiu būdu ieškovas buvo ne tik netolerantiškas atsakovės atžvilgiu, bet ir nesiekė tarpusavio supratimo bei nedemonstravo moralinės pagarbos atsakovei, dėl ko šalių bendras santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Dar 2007-07-21 ieškovas išėjo iš namų, t. y. paliko šeimą, šeima visiškai nesirūpina, t. y. visiškai neprisideda prie bendro šeimos ūkio išlaikymo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tuo tarpu ginčo tarp šalių dėl to, jog atsakovas 2007 m. paliko šeimą ir ja nebesirūpino, nėra. Kadangi pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, darytina išvada, kad ieškovui daugiau nei prieš 7 metus palikus šeimą, neprisidedant prie jos išlaikymo, taip nepaliekant galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.27, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 2 – 3 d.).

Ieškovas nurodė, jog po santuokos nutraukimo ieškovas pageidauja pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą ir esamą pavardę – K., tačiau prieštarauja, kad atsakovei būtų palikta jos santuokinė pavardė. Atsakovė po santuokos nutraukimo pageidauja, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė – K.. Vadovaujantis CK 3.69 str., nutraukus šalių santuoką, ieškovui paliktina jo pavardė – K., atsakovei paliktina santuokinė pavardė – K..

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Atsakovė prašo taikyti CK 3.67 str. 2 d. ir nustatyti, kad atsakovės ir ieškovo santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-07-21. Byloje esantys duomenys, iš esmės patvirtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2007 m. liepos mėnesio; nuo to laiko šalys jokio bendro ūkio nebeveda; ieškovas paliko šeimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas ginčytų šias aplinkybes. Tad laikytina, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2007-07-21. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-07-21 (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).

Dėl turto padalijimo.

Kadangi pripažinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-07-21 bei atsižvelgiant į tai, kad dėl automobilio M. B. 250, v. Nr. (duomenys neskelbtini), (registracijos data – 2013-12-14), tarp šalių ginčo nėra, ieškovo vardu registruotas automobilis M. B. 250, v. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovo asmeninime nuosavybe, todėl šis turtas nėra dalintinas. Tuo tarpu remiantis ieškovo paaiškinimais, kad kitas ieškovo vardu registruotas automobilis F. S., v. Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos datos – 2007-05-10, 2007-08-02), yra perleistas bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprašo šio turto atidalinti, šis automobilis įtrauktinas į turto balansą bei dalintinas nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, kurie nėra įregistruoti viešame registre, esančius adresu Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r. Ieškovas ieškiniu prašo aukščiau nurodytą turtą atidalinti, vadovaujantis sutuoktinių turto lygių dalių principu. Atsakovė prašo nustatyti atsakovei ¾ dalis, o ieškovui ¼ dalį turto jų bendroje jungtinėje nuosavybėje, priteisti atsakovei natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r., ir gyvenamąjį namą, pastatytą žemes sklype, unikalus N r. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. sav., priteisti iš atsakovės 14525,00 Eur piniginės kompensacijos ieškovui.

Ginčo tarp šalių, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kurie nėra įregistruoti viešame registre, esantys adresu Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r., – yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nėra. Šalių pozicijos išsiskiria dėl turto dalių dydžio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei turto atidalijimo būdo.

CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 str. nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (žr., pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

CK 3.123 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Atsakovė nurodė, kad kadangi nuo 2007-07-21 ieškovas prie šalių bendro žemės sklypo ir gyvenamojo namo išlaikymo neprisideda, konstatuotinas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tokiu būdu šalių bendrą turtą padalijant nelygiomis dalimis, t. y. atsakovei nustatant ¾ dalis, o ieškovui – ¼ dalį turto šalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po to, kai 2007-07-21 paliko šeimą, būtų prisidėjęs prie bendro šalių turto išlaikymo ir priežiūros, tai patvirtina ir liudytojų D. K. ir I. K. parodymai. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovas jau daugiau nei 7 metus nesirūpina bendru turtu, neprisideda prie jo išlaikymo, jo neprižiūri CK 3.123 str. 1 d. prasme yra svarbi aplinkybė t. y. pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į laikotarpio, kurio metu ieškovas neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo ir priežiūros, santuokos trukmės bei turto egzistavimo laiko (žemės sklypo atveju – nuo jo įgijimo momento, gyvenamojo namo – nuo jo pastatymo momento) santykį, darytina išvada, jog atsakovės prašomas nuokrypis nuo lygių dalių principo – ¼ dalis – yra per didelis, todėl sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ieškovui nustatytina 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., ir 1/3 dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r., o atsakovei – 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., ir 2/3 dalys gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r.

Ieškovas prašo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą atidalinti natūra, tuo tarpu atsakovė – priteisti atsakovei natūra žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r., ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, pastatytus žemes sklype, unikalus N r. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. sav., bei priteisti iš atsakovės 14525,00 Eur piniginės kompensacijos ieškovui. Atsakovė nurodo, kad kadangi šalių santykiai yra labai įtempti ir atsakovė faktiškai viena išlaiko gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o ieškovas prie tokio išlaikymo neprisideda, todėl šalis palikti dalintino bendro nekilnojamojo turto bendrasavininkiais yra netikslinga ir nelogiška, dėl ko žemės sklypas ir gyvenamasis namas natūra priteistinas atsakovei. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis bei šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovas daugiau nei prieš 7 metus išsikraustė iš minėto gyvenamojo namo, neprisideda prie pastarojo nekilnojamojo turto priežiūros ir išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrįsta ir protinga, siekiant išvengti galimų ginčų ir šalių priešpriešos ateityje, nekilnojamąjį turtą atidalinti, priteisiant atsakovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., natūra, o ieškovui – piniginę kompensaciją, proporcingą jo daliai turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, toliau turi būti sprendžiamas ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio klausimas.

Atsakovė nurodo, kad kadangi šalių bendro turto vertė yra 58100,00 Eur, todėl ieškovui turėtų būti priteista 14525,00 Eur dydžio kompensacija. 2015-09-17 nutartyje, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, teismas pažymėjo, kad atsakovė priešieškinyje nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., vertė yra 18100,00 Eur, o Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto 120 m² bendro ploto gyvenamojo namo, esančio Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r., – 40000,00 Eur; nurodytai žemės sklypo vertei pagrįsti atsakovė pateikė VĮ Registrų centras išrašą dėl vidutinės rinkos vertės, tuo tarpu, kuo remiantis atsakovė nustatė gyvenamojo namo vertę, nėra aišku, todėl atsakovei siūlytina pateikti paaiškinimus bei įrodymus, pagrindžiančius priešieškinyje nurodytą gyvenamojo namo vertę. Atsakovė pastarųjų įrodymų teismui nepateikė, tuo tarpu ieškovas kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo teismui pateikė UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacinės pažymos Nr. K-15-03-23-D154 kopiją, kurioje pateikto aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto vertinimo pagrindu 2015-03-23 nekilnojamojo turto rinkos kaina identifikuota galinti būti 65300,00 Eur. Nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turto kaina galinti būti didesnė nei nurodyta konsultacinėje pažymoje ir prašė ja nesiremti, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant konkretų ieškovui priteistinos kompensacijos dydį turi būti remiamasi ieškovo pateikta konsultacinės pažymos kopija, nes joje pateiktas turto vertinimas, kurį atliko specialistas, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, patikimesnių duomenų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų nustatyti ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, į bylą nėra pateikta. Remiantis išdėstytu, ieškovui priteistina 21766,67 Eur dydžio kompensacija už 1/3 dalį turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad jokio kito santuokoje įgyto bendro ir dalintino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto nėra.

Kadangi pripažinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-07-21, piniginės lėšos, esančios šalių vardu atidarytose banko sąskaitose, nuo 2007-07-21pripažintinos asmeninės nuosavybės teise kiekvienai iš šalių.

Dėl kreditorių.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1) iš ieškovo kreditoriaus Vinco I. K. naudai išieškoma 760,52 Eur skola, išieškojimą vykdo antstolio M. D. kontora (vykdomosios bylos Nr. 2-29935-465/2014), 2) 2015-10-23 išduotas Vilniaus rajono apylinkės vykdomasis raštas Nr. 2-531-860/2015 dėl 3500,00 Eur skolos ir 762,33 Eur palūkanų, iš viso 4262,33 Eur, 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-10-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 550,43 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovo kreditoriaus V. S. naudai.

Atsakovė prašo minėtus skolinius įsipareigojimus palikti vykdyti ieškovui; nurodė, kad paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, skoliniai įsipareigojimai yra atsiradę tenkinant tik ieškovo asmeninius poreikius. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojų D. K. ir I. K. paaiškinimai.

Kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą pranešta, jie įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis; kreditoriai prieštaravimų nepareiškė. Todėl minėti skoliniai įsipareigojimai ir su jų išieškojimų susijusios išlaidos pripažintini asmeniniais ieškovo įsipareigojimais.

Duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus, kurie būtų šiai dienai neįvykdyti, byloje nėra.

Kiti klausimai.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dokumentus ir pavesti jam atlikti nekilnojamojo turto teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Kadangi nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. 4142-0300-0025, ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kurie nėra įregistruoti viešame registre, esančiais adresu Jaunimo g. 1, Grigaičių k., Vilniaus r., – yra priteisti natūra atsakovei, pastarasis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Įvertinus ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, darytina išvada, kad ieškinys yra atmestas pilna apimtimi, o priešieškinis yra traktuotinas iš esmės patenkintu. Atsakovė sumokėjo 28,95 Eur žyminio mokesčio (b. l. 82), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.

Atsakovė turėjo sumokėti 1348,95 Eur žyminio mokesčio, tačiau 2015-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 1320,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1320,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 150 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nutraukti ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (ikisantuokinė pavardė – Usevič, a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, 1972-02-06 sudarytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje (santuokos liudijimas AA Nr. 279843, įrašo Nr. 42), dėl ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikti jo pavardę „K.“, atsakovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokinę pavardę – „K.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2007-07-21.

Priteisti atsakovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r., ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r.

Priteisti ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21766,67 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 67 ct) piniginę kompensaciją, proporcingą ieškovo daliai nekilnojamojo turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pripažinti automobilį M. B. 250, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninime nuosavybe.

Pripažinti pinigines lėšas, esančias šalių vardu atidarytose banko sąskaitose, nuo 2007-07-21 asmeninės kiekvienos iš šalių nuosavybe.

Pripažinti, kad ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skoliniai įsipareigojimai kreditoriams Vincui I. K. ir V. S. yra asmeninės ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,95 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1320,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.