- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 2-531-860/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03367-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 62.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Martai Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovams adv. Algiui Lukoševičiui ir adv. padėjėjai Giedrei Kaziliūnaitei, atsakovo atstovui adv. Edmundui Jonušui, vertėjai Viktorijai Tverdochleb - Songinai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (b.l. 57 - 60), kuriuo prašė:
1) patvirtinti (pripažinti galiojančia) V. S. ir G. K. 2008-12-03 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią V. S. pardavė, o G. K. nupirko komercinės paskirties lengvąjį automobilį (kemperį) MITSUBISHI L300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 500 Eur kainą;
2) priteisti jam iš atsakovo G. K. 3 500 Eur skolos, 762,33 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
3) priteisti jam iš atsakovo visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas;
4) priteisti jam iš atsakovo 2 000 Lt delspinigių (b.l. 34);
5) taip pat vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu prašė priteisti jam iš atsakovo 500 Lt nuostolių, t.y. protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (b.l. 34).
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad atsisako savo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Teigia, kad jis 2008-12-03 pardavė atsakovui G. K. komercinės paskirties lengvąjį automobilį (kemperį) MITSUBISHI L300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 500 Eur; šis automobilis yra pritaikytas kelionės metu jame gyventi. Kadangi automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovas neturėjo galimybės sumokėti sutartos automobilio kainos, tad šalys susitarė atidėti atsakovui automobilio kainos sumokėjimą iki 2009 m. balandžio mėnesio. Dėl to atsakovas ieškovui surašė 2008-12-03 raštą, kuriuo patvirtino faktinę šalių automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir pagal ją atsakovui kylančią prievolę – sumokėti daikto kainą. Šalys sutarė, kad atsakovui sumokėjus automobilio visą kainą bei siekiant šalių tarpusavio teisinių santykių aiškumo bus sudaryta ir rašytinė automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Tą pačią dieną, t.y. 2008-12-03, ieškovas perdavė atsakovui automobilį bei jo dokumentus. Atsakovas automobilį bei jo dokumentus iš ieškovo priėmė ir dėl automobilio kokybės jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė. Nurodė, kad atsakovas, kaip savininkas, nuo 2008-12-03 iki šiol naudojasi automobiliu ir jį valdo, tačiau nėra sumokėjęs jam automobilio kainos. Teigia, kad šalys 2008-12-03 faktiškai sudarė automobilio pirkimo- pardavimo sutartį. Kadangi šalys nesilaikė tokių sutarčių formai keliamų reikalavimų, t.y. nėra surašiusios rašytinės sutarties, o pagal įstatymą sutarties formos nesilaikymas nedaro tokios sutarties negaliojančia, tad siekiant šalių tarpusavio santykių aiškumo ir pan., - tokia šalių 2008-12-03 automobilio pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina galiojančia (sudaryta), t.y. patvirtintina teismo sprendimu. Kadangi atsakovas iki pat šiol nėra jam sumokėjęs parduoto automobilio kainos, tad ši suma, t.y. 3 500 Eur, priteistina iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistina 762,33 Eur palūkanų nuo prievolės praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos. Be to, atsakovas privalo sumokėti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno atsiskaitymo.
Atsiliepimas
A. G. K. pateiktame atsiliepime (b.l. 84 - 87) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad jis niekada neturėjo ketinimų įsigyti tokio tipo automobilio – autokemperio MITSUBISHI L300, skirto keliavimui ir gyvenimui jame. Teigia, kad su ieškovu jis niekada nebuvo sudaręs jokios automobilio pirkimo – pardavimo sutarties. Mano, kad ieškovo teismui pateiktas ir vien atsakovo pasirašytas raštelis negali būti pripažintas pirkimo – pardavimo sutartimi, nes jis neatitinka CK 1.73 straipsnių reikalavimų. Teigia, kad automobilis ir jo dokumentai buvo perduoti su tikslu automobilį pasaugoti. Ieškovas savo automobilį bet kada galėjo atsiimti iš atsakovo, tai gali padaryti ir dabar; tačiau ieškovas sąmoningai to nedarė beveik šešerius metus, tikėdamasis ateityje iš jo nepagrįstai prisiteisti 3 500 Eur sumą už neva jam parduotą automobilį. Jeigu ieškovas tą automobilį tikrai būtų pardavęs, tai jis būtų ėmęsis teisinių veiksmų atsiimant automobilį ar reikalaudamas nedelsiant sumokėti kainą po 2009 m. balandžio mėnesio. Teigia, kad ieškovas yra jį apgavęs. Ieškovas jį įkalbėjo pasaugoti autokemperį nuomojamoje bazėje Šalčininkų rajone, kol ieškovas neva iš Vokietijos parvarys jam (atsakovui) reikiamą automobilį Mercedes 126; atsakovas suprato, kad tai yra paslauga už paslaugą, tad sutiko ieškovo autokemperį pasaugoti. Teigia, kad atsakovo 2008-12-03 pasirašytas raštelis nėra tinkamas įrodymas byloje, nes jis gautas iš atsakovo apgaulės būdu jį suklaidinant; neva ieškovas turėjo savo šeimos nariams pateikti rašytinį dokumentą, kad pardavė automobilį MITSUBISHI L300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodė, kad minėto automobilio nurodyta kaina – 3 500 Eur, prasilenkia su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Teigia, kad 22 m. senumo tokio tipo automobilio kaina nesiekia 6 000 Lt; o turint omenyje tai, kad šis automobilis tinka tik utilizacijai, tad reali jo kaina negali viršyti 800 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis, nes šalys jų nebuvo aptarusios, be to, nebuvo jokio susitarimo sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sandorį.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovai patikslintą ieškinį, teismui pateiktą 2014-12-22, pilnai palaikė; taip pat palaikė ir anksčiau pateikto ieškinio reikalavimą dėl 500 Lt nuostolių atlyginimo; bylą dalyje dėl delspinigių priteisimo prašė nutraukti, nes šio reikalavimo atsisakė. Ieškovas papildomai paaiškino, kad raštelį, o ne pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašė dėl to, jog jo pasirašymo metu nebuvo aišku kaip atsakovas galutiniai atsiskaitys; jis žadėjo atsiskaityti žemės sklypu Trakų rajone, jeigu jis susitvarkys reikiamus dokumentus. Atsakovas raštelį dėl ginčo automobilio pirkimo – pardavimo surašė savo ranka; atsiskaitymo terminas buvo nurodytas iki 2009 m. balandžio mėnesio, nes atsakovas teigė, kad jis tai dienai turės pinigus (3 500 Eur) ir galės sumokėti už įsigyjamą automobilį 3 500 Eur arba atsiskaityti žeme. Kai raštelis buvo atsakovo surašytas, t.y. 2008-12-03, tada jam buvo perduotas automobilis, jo dokumentai ir automobilio rakteliai. Jis atsakovui nuolat skambindavo dėl skolos, o atsakovas vis žadėdavo atsiskaityti; tad jis laukė 5 metus. Perduodant automobilį jis buvo techniškai tvarkingas, jam buvo atlikta techninė apžiūra. Minėtą automobilį jis buvo įsigijęs Marijampolėje apie 2007 m., kai rado skelbimą spaudoje; mokėjo panašiai tiek, už kiek jį pardavė atsakovui. Ieškovas neigė, kad užsiima automobilių prekyba; jis nurodė, kad sau yra įsigijęs keletą automobilių, tačiau jais neprekiauja. Ieškovo atstovai paaiškino, kad raštelis buvo surašytas rusų kalba, t.y. atsakovui gimtąją kalba; automobilis jo perdavimo metu buvo techniškai tvarkingas, jam buvo atlikta techninė apžiūra; po to atsakovas dar 2 kartus pats „pravarė“ automobilio techninę apžiūrą. Atsakovas per 2 metus po automobilio įsigijimo jokių pretenzijų dėl jo kokybės ieškovui nepareiškė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Iš esmės nurodė analogiškus argumentus, kurie pateikti atsiliepime. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisim.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. S. atsisakė savo reikalavimo dėl delspinigių (2 000 Lt) priteisimo iš atsakovo G. K.; prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovui yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, be to, ieškovą procese atstovauja kvalifikuoti teisininkai.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei nenustačius, kad ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kieno nors teises bei teisėtus interesus, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti (LR CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti 2 000 Lt / 579.24 Eur delspinigių iš atsakovo G. K. nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.).
Dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo ir skolos priteisimo
Byloje iš esmės neginčijamai nustatyta, kad ieškovas V. S. 2008-12-03 perdavė atsakovui G. K. jam nuosavybės teise priklausantį komercinės paskirties lengvąjį automobilį (kemperį) MITSUBISHI L300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobiliu buvo perduoti jo dokumentai ir rakteliai.
Ieškovas V. S. teigia, kad jis minėtą automobilį, dokumentus ir raktus atsakovui G. K. perdavė 2008-12-03 pirkimo – pardavimo sutarties, kuria jis perleido automobilį atsakovui už 3 500 Eur, pagrindu. Savo reikalavimus atsakovui kildina būtent iš šios 2008-12-03 sudarytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties.
Atsakovas G. K. neigia pirkęs automobilį iš ieškovo V. S.; teigia, kad automobilis jam buvo perduotas neatlygintinos pasaugos pagrindu, tad jis ieškovui nieko neskolingas.
CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, daro išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę būtent automobilio pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai.
Visų pirma, į bylą pateiktas 2008-12-03 raštelis (b.l. 9 - 10), kuriame vienareikšmiškai parašyta, kad: „Aš G. K. <...> perku iš V. S. <...> automobilį MITSUBISHI L300, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už tris tūkstančius penkis šimtus (3500,00) eurų, atidedant mokėjimą iki 2009 m. balandžio mėnesio“. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šį raštelį savo ranka surašė ir jį pasirašė būtent atsakovas G. K.. Nors atsakovas teigia, kad šis raštelis buvo gautas apgaulės būdu, t.y. jį suklaidinant, neva ieškovas turėjo savo šeimos nariams (sutuoktinei) pateikti rašytinį dokumentą, jog pardavė automobilį, tačiau tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų šią jo versiją. Kita vertus nei vienas protingas ir apdairus asmuo savo valia jokiomis aplinkybėmis nepasirašytų tokio turinio ir pobūdžio raštelio, jeigu faktinė situacija būtų tokia, kokią nurodo atsakovas. Byloje nenustatyta, to neteigia ir pats atsakovas, kad ieškovas prieš surašant šį raštelį būtų naudojęs smurtą prieš atsakovą ar atlikęs kokius nors kitus neteisėtus veiksmus. Tad netikėti šiame raštelyje esančia informacija nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad atsakovas, jeigu jis manė, jog faktinė situacija yra kitokia, nei nurodyta raštelyje, galėjo imtis veiksmų dėl jo susigrąžinimo ir pan., tačiau jis to niekada nedarė.
Antra, bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, po to, kai automobilis buvo jo žinioje, du kartus kreipėsi dėl šio automobilio techninės apžiūros atlikimo, kuri buvo atlikta 2009-11-25 (b.l. 73 - 74); atsakovas šių aplinkybių neneigia. Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina tą faktą, kad atsakovas ginčo automobiliu naudojosi, rūpinosi jo techniniu stoviu ir pan., t.y. jį naudojo kaip savo. Kad atsakovas naudojosi ginčo automobiliu savo reikmėms neneigia ir pats atsakovas.
Trečia, atsakovas nėra pateikęs teismui jokios šalių rašytinės pasaugos sutarties (CK 6.831 str. 1 d.); taip pat nėra pateikęs jokio kito įrodymo, išskyrus jo paties paaiškinimus, kuris tvirtintų, kad tarp šalių buvo susiklostę būtent pasaugos, o ne pirkimo – pardavimo, teisiniai santykiai. Vien tai, kad pats ieškovas atvarė automobilį pas atsakovą nesudaro jokių prielaidų išvadai, jog šalys siekė sudaryti pasaugos sutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, be to, remiantis įrodymų tikėtinumo pusiausvyros taisykle, darytina išvada, kad yra pagrindas labiau tikėti, jog šalys buvo sudariusios ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, negu, kad šios sutarties nebuvo sudariusios ar, jog šalys buvo sudariusios pasaugos sutartį. Taigi, konstatuotina, kad šalys 2008-12-03 sudarė ginčo automobilio būtent pirkimo – pardavimo sutartį; ši sutartis, kurios kaina 3 500 Eur, buvo sudaryta žodžiu.
CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Sandorių formos nesilaikymo teisinės pasekmės įtvirtintos CK 1.93 straipsnyje. Konkrečiai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
Byloje nustatyta, kad šalys ginčo automobilio, kurio vertė 3 500 Eur, pirkimo – pardavimo sutartį sudarė žodžiu, nors toks sandoris, kurio kaina viršija 1 500 Eur, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, turėjo būti sudarytas raštu. Tačiau, kadangi tiek CK normos, reglamentuojančios pirkimo – pardavimo santykius, tiek bendrosios CK normos įsakmiai nenumato, kad nesilaikant automobilio pirkimo – pardavimo sutarties paprastos rašytinės formos reikalavimų toks sandoris yra negaliojantis, vien ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti šalių žodžiu sudarytos ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties negaliojančia. Ieškovas byloje įrodė leistinais įrodymais, kad tarp šalių buvo sudaryta ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, t.y. įrodė šio sandorio sudarymo faktą.
Ieškovas be kita ko prašo teismo patvirtinti (pripažinti galiojančia) jo ir atsakovo 2008-12-03 pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis pardavė, o atsakovas nupirko komercinės paskirties lengvąjį automobilį (kemperį) MITSUBISHI L300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 500 Eur kainą. Tačiau teismui nustačius, kad tarp šalių 2008-12-03 žodžiu buvo sudaryta ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis ir ji yra galiojanti, - nėra pagrindo dar kaip nors sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakyti dėl šios sutarties galiojimo ar ją patvirtinti.
CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Šalių pareiga tinkamai vykdyti savo prisiimtas prievoles įtvirtinta ir kituose CK straipsniuose, pvz., 6.344 straipsnio 1 dalyje ir kt.
Byloje nustatyta, kad atsakovas privalėjo už įsigytą automobilį sumokėti 3 500 Eur iki 2009 m. balandžio mėnesio, tačiau jis to nepadarė. Kadangi atsakovas savo prisiimtų prievolių pagal minėtą 2008-12-03 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tinkamai ir laiku neįvykdė, pretenzijų ieškovui dėl parduoto automobilio trūkumų per 2 metus nepareiškė (CK 6.338 str. 2 d.), tad yra pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir jam iš atsakovo priteisti 3 500 Eur skolos (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.344 str. ir kt.).
Teismas pažymi, kad ieškovo argumentai, jog automobilio kaina – 3 500 Eur, yra nereali, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi šioje byloje, nes nėra pareikštas reikalavimas dėl parduoto daikto kainos sumažinimo ir pan.; tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl palūkanų priteisimo
- 762,33 Eur palūkanų;
- 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.344 straipsnio 2 dalį atsakovas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą (3 500 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas.
Ieškovas nurodė, kad jis 5 proc. metines palūkanas paskaičiavo nuo 2009-05-01, t.y. kai buvo praleistas prievolės įvykdymo terminas, iki 2014-10-07, t.y. iki kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, viso 762,33 Eur (b.l. 59, 108).
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas nurodė, jog 5 proc. metines palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2014-10-07, t.y. šiek tiek daugiau, negu už 5 metus, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau realiai ieškovo priskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma – 762,33 Eur, neviršija 5 metų ieškinio senaties termino; ieškovas galimai suklydo nurodydamas terminą už kurį paskaičiavo palūkanas.
Taigi, kadangi ieškovo realiai prašomos priteisti palūkanos – 762,33 Eur, iš tikrųjų neviršija 5 metų termino, tad nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties, nes ji nepraleista; tad ieškovo reikalavimas dėl 762,33 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas.
Taip pat tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-10-31 (b.l. 29), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.)
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Tačiau teismas su tokiomis ieškovo išlaidomis ir jų priteisimu nesutinka.
Visų pirma, ieškovas pateikė teismui 2014-01-23 išieškojimo sutartį Nr. 2014/01/23-1 su UAB „Statex“, kuri užsiima skolų išieškojimu (b.l. 14 - 17), UAB „Statex“ 2014-04-04 pažymą apie atliktą darbą pagal skolos išieškojimo sutartį (b.l. 18 - 19), UAB „Statex“ 2014-01-23 išrašytą sąskaitą faktūrą 500 Lt sumai (b.l. 20), tačiau nepateikė įrodymų apie realiai sumokėtus 500 Lt skolų išieškotojui (pinigų priėmimo kvito ar pan.).
Antra, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas jau 2013 m. kategoriškai atsisakė mokėti už įsigytą automobilį, be to, ginčijo patį automobilio pirkimo faktą, tad buvo akivaizdu, jog ieškovas savo teises gali apginti tik teisme. Tad bet kokios ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su ikiteisminiu skolos išieškojimu, negali būti pripažintos protingomis išlaidomis.
Trečia, protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, galėtų būti priteisiamos (įskaičiuojamos į nuostolius) pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą tik jeigu būtų pareikštas ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, jis prašo tik priteisti skolą pagal ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. nesumokėtą parduoto automobilio kainą. Taigi, šiuo atveju iš viso negali būti taikoma aptariama CK norma.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).
Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintas 96 procentais, tai reiškia, jog ieškovui priklauso 96 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 4 proc.
Ieškovas V. S. sumokėjo iš viso 128,01 Eur žyminį mokestį (b.l. 2, 109); 40 Lt / 11,58 Eur už vertimo paslaugas (b.l. 11 - 12); 600 Lt / 173,77 Eur už teisines paslaugas UAB „Statex“ (b.l. 21 - 24); 433,77 Eur už teisines paslaugas advokatui ir advokato padėjėjui (b.l. 61, 90 - 91, 107, 110 – 111).
Teismas nepripažįsta pagrįstomis ir būtinomis ieškovo patirtas išlaidas (600 Lt / 173,77 Eur), kurios buvo sumokėtos už teisines paslaugas UAB „Statex“; be to, tokios išlaidos iš viso negali būti priteisiamos. Visų pirma, neaišku konkrečiai už ką ieškovas šias išlaidas patyrė: pridėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad 600 Lt yra bylos registracijos mokestis pagal teisinių paslaugų sutartį; pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad 600 Lt sumokėti pagal sutartį, tačiau nedetalizuota konkrečiai už kokius teisinius veiksmus. Antra, ieškovas net kelis kartus tikslino ieškinį, paskutinis patikslinimas buvo pateiktas naujo atstovo, t.y. adv. A.Lukoševičiaus (b.l. 57 - 60). Iš pateiktos suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos (b.l. 61) matyti, kad advokatas ieškinio surašymą įtraukė į jo suteiktas apmokamas teisines paslaugas. Tad priteisti ieškovui patirtas išlaidas už tas pačias teisines paslaugas, kurias suteikė skirtingi paslaugų teikėjai, nėra jokio pagrindo. Be to, Lietuvos A. T. 2015-04-15 nutartyje Nr. 3K-3-212-219/2015 be kita ko konstatavo, kad civilinio proceso dalyvis, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas; kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteisiamos; tokių išlaidų priteisimui negali būti taikomas LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Taigi, pagal kasacinio teismo naujausią praktiką ieškovui negali būti priteisiamos išlaidos, kurias jis patyrė dėl UAB „Statex“ teiktų atstovavimo paslaugų civiliniame procese.
Kitos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 573,36 Eur (128,01 Eur + 11,58 Eur + 433,77 Eur), pripažintinos pagrįstomis, būtinomis ir racionaliomis.
Atsakovas G. K. nepateikė teismui įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 96 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 550,43 Eur (573,36 Eur * 96 proc.).
Teismas iš viso patyrė 3,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (b.l. 1). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovo – 3,74 Eur (3,90 Eur * 96 proc.); iš ieškovo turėtų būti priteisiama – 16 euro centų (3,90 * 4 proc.), tačiau ši suma neviršija teisės aktais nustatytą minimalią sumą, kuri gali būti priteisiama, tad šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Be to, CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-05 nutartimi (b.l. 38) ieškovas buvo atleistas nuo dalies, t.y. 75 Lt / 21,72 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tad iš atsakovo turi būti išieškoma į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, t.y. 20,85 Eur (21,72 Eur * 96 proc.).
Atsižvelgiant į išdėstytą, galutiniai iš atsakovo valstybei priteistina 24,59 Eur (20,85 + 3,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str., 96 str. 1 ir 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
I. V. S. atsisakymą nuo dalies ieškinio priimti.
Nutraukti civilinės bylos Nr. 2-531-860/2015 dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo G. K. 2 000 Lt / 579,24 Eur delspinigių.
Ieškinį kitoje dalyje tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur skolos ir 762,33 Eur palūkanų, iš viso 4 262,33 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus ir 33 ct); 5 (penkis) proc. palūkanų už priteistą sumą (4 262,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-10-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 550,43 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 24,59 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 59 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.