Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1257-647/2015; panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą; nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame pastatytus statinius – gyvenamąjį namą, kurio plotas yra 224 kv. m. ir 120 kv. m. ūkio pastatą (svečių namus), esančius (duomenys neskelbtini), G. K. ir A. K. natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį; turto rinkos vertės nustatymui paskirti turto vertinimo ekspertizę; nustatyti ieškovo prašoma naudojimosi turtu tvarką; įpareigoti A. K. sumokėti G. K. piniginę kompensaciją, lygią nekilnojamojo turto objektų verčių skirtumui už jai tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-257-647/2015 ir priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė santuoką tarp pareiškėjo (ieškovo) ir A. K. (atsakovės) dėl ieškovo kaltės ir padalijo santuokinį turtą: atsakovei A. K. priteisė visą santuokos metu įgytą turtą - 15 arų ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą 224 kv.m. su 95,67 kv. m. rūsiu ir pilnai įrengtą ir tinkamą gyventi atskirą ūkio statinį (svečių namus) 120 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), kai statiniai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti, ir kurių tikroji rinkos vertė buvo daugiau nei 300 000 Eur natūra, o pareiškėjui priteista iš viso – tik 21 766,67 Eur piniginė kompensacija. Pareiškėjas sprendimą apskundė apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad priteistos kompensacijos atsakovė pareiškėjui iki šios dienos nesumokėjo. Dėl tokio neteisingo ir nesąžiningo teismo sprendimo pareiškėjas liko be namų ir be pragyvenimo lėšų. Teismas sprendimą priėmė nesudarius santuokinio turto balanso ir nenustačius jo tikrosios vertės rinkos kaina, neatlikus turto vertinimo. Teismas priimtame sprendime nurodė, jog dalindamas santuokinį turtą vadovavosi UAB „Centro kubas“ konsultacinės pažymos kopija, pagal kurią santuokinis turtas buvo įvertintas tik 65 300 Eur, ir kurios bylos medžiagoje nėra ir, galimai, visai nebūta. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 197 straipsnio 2 punktą (rašytiniai įrodymai), pagal kurį įrodymais laikomi dokumentai, surašyti nesilaikantis dokumentams keliamų formos reikalavimų, t.y. konsultacinė pažyma, kuri yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Mano, kad teismas pažeidė teismas pažeidė LR CK 3.127 straipsnio 3 dalį nustatančią, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, ir sutuoktinių lygių dalių principą, nenustatęs sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo. Pareiškėjas nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2019 m. birželio 16 d. internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ pareiškėjas atsakovės paskelbė skelbimą, kuriame nurodoma, kad atsakovė ginčo turtą pardavinėja už 421 667,00 Eur, puslapyje „aruodas.lt“ įdėtame skelbime parduodamo turto kaina nurodyta 328 555 Eur, todėl gavus šią informaciją pareiškėjui paaiškėjo esminė aplinkybė – tikroji turto vertė, kuri nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ji 5-7 kartus didesnė nei kuria vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo. Teigia, kad nuo 2015 metų turto rinkos kainos padidėjo tik 10-15 procentų, o ne 5-7 kartus. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 277 straipsnio normas, neteisingai vertindamas įrodymus, taip pat nebūdamas aktyviu, nepasiūlydamas šalims paskirti turto vertinimo ekspertizės. Pažymėjo, kad pareiškėjas gerai nemoka lietuvių kalbos, tuo tarpu nagrinėjant bylą posėdyje dalyvavusi vertėja vertė ne viską, ieškovas nesuprato esminių teisinių ir faktinių aplinkybių.

2. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal LR CK 3.100 straipsnio 4 punktą vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų yra santuokos nutraukimas. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nebuvo, ir kurios atsirado jau priėmus teismo sprendimą. Pažymėjo, kad teismas, nagrinėjęs šalių skyrybų bylą nustatė nekilnojamojo turto vertę pagal paties pareiškėjo pateiktą turto įvertinimą. Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo turinio matyti, kad atsakovė A. K. nurodė, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 18 100 Eur, o gyvenamojo namo - 40 000 Eur. Nurodytai žemės sklypo vertei pagrįsti atsakovė pateikė VĮ Registrų centras išrašą, gyvenamojo namo vertę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu G. K. teismui pateikė UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas" konsultacinės pažymos kopiją, kurioje nekilnojamojo turto vertė 2015 m. kovo 23 dienai galėtų būti 65 300 Eur, kuria teismas ir vadovavosi. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog turto rinkos vertė gali būti nustatoma tik ekspertizės aktu ar tik išsamia turto vertinimo ataskaita. Nors G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad turto kaina gali būti didesnė nei nurodyta pažymoje, tačiau patikimesnių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs G. K. apeliacinį skundą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, be visų kitų motyvų nurodydamas ir tai, kad apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių didesnę nekilnojamojo turto vertę. Taip pat nurodė, kad pasibaigus santuokai tarp sutuoktinių padalinto (pasidalinto) turto vertė dėl rinkos konjunktūros ir kitų objektyvių priežasčių (pvz., infliacijos) gali pasikeisti (tiek padidėti, tiek ir sumažėti), tačiau toks padalinto turto vertės pasikeitimas (net jeigu jis ir yra realus) nėra pagrindu atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl turto padalijimo natūra principo menamo pažeidimo, dėl teismo taikyto nukrypimo nuo lygių dalių principo, dėl teismo vaidmens sutuoktinių turto padalijimo ginče, dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo, dėl procesinių teisės normų menamo pažeidimo taipogi pareiškėjui buvo žinomos tiek nagrinėjant bylą iš esmės Vilniaus rajono apylinkės teisme, tiek jam teikiant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Šios aplinkybės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, jų pagrindimas galėjo būti kasacijos objektu, tačiau jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nėra proceso atnaujinimo pagrindu.

3. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 vykdymą iki įsiteisės atitinkamas teismo procesinis sprendimas pagal G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 27 d. patvarkymu antstolė N. Š. – S. priėmė vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-257-647/2015 dėl 21 766,67 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojo G. K. naudai. Antstolė pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0033/19/00699. Teigia, kad minėta vykdomoji byla yra tiesiogiai susijusi su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015, todėl siekiant išvengti neigiamų padarinių yra tikslingą stabdyti jos vykdymą.

Pareiškimas netenkintinas. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

4. Proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmenų teisių ir interesų. Procesas byloje atnaujinamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas. CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimas atnaujinus procesą neabejotinai reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Būtent todėl proceso atnaujinimas galimas tik esant išskirtinėms teisinėms situacijoms bei egzistuojant visoms proceso atnaujinimo sąlygoms.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 nutraukė santuoką tarp G. (dabar – G.) K. (ieškovas) ir A. K. (atsakovė) dėl ieškovo kaltės, nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2007 m. liepos 21 d. ir padalijo santuokoje įgyta turtą: atsakovei A. K. natūra priteisė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui G. K. iš atsakovės A. K. priteisė 21 766,67 Eur piniginę kompensaciją, proporcingą ieškovo 1/3 daliai nekilnojamojo turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pripažino automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ieškovo G. K. asmenine nuosavybe, pripažino pinigines lėšas, nuo 2007 m. liepos 21 d. esančias šalių vardu atidarytose banko sąskaitose kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1455-553/2016 G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą nepakeistą.

6. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo 2019 m. birželio 16 d. internetinėje erdvėje skelbimų puslapyje Skelbimai.lt suinteresuoto asmens A. K. įdėtą skelbimą dėl parduodamo gyvenamojo namo su žemės sklypu ir ūkio statiniu. Pareiškėjo teigimu, gavus šią informaciją, pareiškėjui paaiškėjo esminė aplinkybė – tikroji 2015 m. gruodžio 8 d. padalinto turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo su ūkio statiniu) vertė, kuri nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl turto vertės, pareiškėjo vertinimu, turi esminę reikšmę, t. y. jeigu jos būtų buvę žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, būtų priimtas galimai ieškovui palankesnis teismo sprendimas – ieškovui iš atsakovės būtų priteista didesnė kompensacijos dalis ar nekilnojamasis turtas natūra.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau byloje turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-24 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011-05-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Taigi, procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008 ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-257-647/2015 pagal pareiškėjo (ieškovo) G. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalinimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, tiek Vilniaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, sprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus. Teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą dalintino nekilnojamojo turto (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame pastatytų statinių – gyvenamojo namo bei ūkio pastato (svečių namų), esančių (duomenys neskelbtini)) vertę nustatė pagal paties pareiškėjo G. K. pateiktą UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas" turto įvertinimą. Nors pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybe dėl 2019 m. birželio 16 d. skelbime pastebėtos parduodamo turto kainos, sutiktina su A. K. atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad santuokos nutraukimo byloje dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), taigi, nagrinėjamu atveju – pagal dalinamo turto 2015 m. gruodžio 8 d. rinkos kainą. Teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip pagrindas atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, turi atitikti aukščiau nurodytus naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus, iš kurių vienas - tai aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Tai nėra duomenys, kurie atsirado po bylos išnagrinėjimo. Pagal šį kriterijų negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe įrodymai apie didesnę turto vertę vėliau, praėjus daugiau nei trejiems metams po bylos išnagrinėjimo. Teisine prasme ši nauja aplinkybė yra naujai atsiradusi, bet ne naujai paaiškėjusi. Ji pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra reikšminga. Atsižvelgiant įminėtą, teismas sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime nurodyta pozicija, kad pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių dėl naujai paaiškėjusios tikrosios ginčo turto rinkos vertės pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra pagrindo.

9. Taip pat pažymėtina, kad G. K. prašyme dėstomos aplinkybės, susijusios su civilinės bylos Nr. e2-257-647/2015 proceso ydingumu (tame tarpe įrodymų, susijusiu su dalintino turto verte) pareiškėjui buvo žinomos bylos dėl šalių santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, todėl galėjo būti ir iš dalies buvo išdėstytos apeliaciniame ir/ar kasaciniame skunduose, dėl ko prašyme dėl proceso atnaujinimo minėtos pareiškėjo nurodomos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą bei atnaujinti procesą. Įvertinus pareiškimo turinį darytina išvada, kad pareiškėjas siekia naujo jau nustatytų aplinkybių ir įvertintų klausimų pakartotinio tyrimo, tačiau remiantis aukščiau paminėtomis teisės normomis ir teismų praktika, pakartotinis tų pačių aplinkybių kitoks interpretavimas nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nėra ir negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1256-601/2010)-(CPK 370 straipsnio 3 dalis).

10. Suinteresuotas asmuo A. K. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 vykdymą iki įsiteisės atitinkamas teismo procesinis sprendimas pagal G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė tenkinti kaip nepagrįstą, dėl ko nesant vienai iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų - reikalavimo pagrįstumo, suinteresuoto asmens A. K. reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal civilinio proceso nuostatas, suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis reikalavimų, neturi teisės reikšti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis skirtos pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Pažymėtina, kad vykdymo procese atsirandančias vykdymo išlaidas sąlygoja ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas nagrinėjamu atveju, bet aplinkybė, kad geranoriškai suinteresuotas asmuo A. K. teismo sprendimo neįvykdė.

11. Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Suinteresuotas asmuo A. K. patyrė 600 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.2, 8.8 punktuose nurodyto dydžio. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje pripažintas nepagrįstu suinteresuoto asmens A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš 2019 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad 600 Eur yra paskaičiuoti už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas buvo papildomas procesinis prašymas, esminę reikšmę šioje byloje sudarė ginčas tarp šalių dėl to, ar yra pagrindo atnaujinti procesą, A. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies, iš pareiškėjo G. K. suinteresuoto asmens A. K. naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi (CPK 93 straipsnis). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas, todėl 50 Eur žyminis mokestis suinteresuoto asmens A. K. naudai iš pareiškėjo nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

12. Teismas patyrė 5,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinus, iš pareiškėjo G. K. valstybės naudai priteistina 5,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 144 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti tenkinti pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015.

Suinteresuoto asmens A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,49 Eur (penkis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.