Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1256-601/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-06-08
Bylos Nr.
2S-1256-601/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1256-601/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.3; 122.3; 122.4
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASN utartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-379-97/2009,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė V. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A-8-660/2010. Nustatė, kad pareiškėjas V. J. 2010-01-27 kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-379-97/2010 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą nurodė CPK 366 str. 1 d. 2 p. - kad po 2009 m. gruodžio 11 d. naujai paaiškėjo bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu: 1) apie atsakovės galimybes išmokėti kompensaciją, kurią LAT priteisė pareiškėjui iš atsakovės, nežinodamas apie jos realią finansinę padėtį (2010-01-12 O. A. J. kreipėsi į teismą prašydama atidėti ir išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutarties įvykdymą, nurodydama, kad 2009-06-12 mirė jos brolis, 2009-12-20 mirė jos motina, kurie prieš mirtį ilgalaikiai sirgo, ji jais rūpinuosi, rėmė materialiai ir palaidojo savo lėšomis, dėl šių aplinkybių susidarė sunki turtinė padėtis); apie padalinto turto - namo ir kiemo statinių- tikrą vertę, apie naudojimosi turtu izoliuotai negalimumą. Teismas sprendė, jog prašyme nurodyta aplinkybė dėl susidariusios sunkios atsakovės turtinės padėties, nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kadangi O. A. J. turtinė padėtis pablogėjo po 2009-12-20, t. y. LAT 2009-12-11 nutarties priėmimo. Dėl ko teismas laikė, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, nurodė ne naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri egzistavo nagrinėjant bylą, o iš esmės naują aplinkybę. Teismas taip pat sprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės – apie padalinto turto vertės pasikeitimą (VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2009-02-01 iki 2009-12-31 turto vertė - 295 000 Lt, iki šiol neaišku kiek minėtas turtas buvo vertas), kad tik po 2009-12-11 LAT nutarties priėmimo tapo žinoma, kad negalima naudotis namo izoliuotomis dalimis, tačiau pareiškėjas negalėjo bylos nagrinėjimo metu patekti į namą nei jo įvertinimo tikslu, nei surinkti įrodymus apie naudojimo izoliuotomis dalimis galimumą, grindžiamos prielaidomis, t. y. iš bylos medžiagos matyti, kad joje nurodytų duomenų pareiškėjas neginčijo, priešingu atveju jis galėjo pateikti duomenis apie turto vertę ir kelti klausimą dėl namo dalių izoliuoto naudojimo galimybės nustatymo bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas sprendė, kad nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti procesą byloje ir panaikinti LAT 2009-12-11 nutarties dalį, kuria nutarta „Priteisti V. J. iš Onos A. J. 51 719 Lt kompensaciją" bei iš dalies pakeisti kitą šios nutarties dalį, išdėstyti ją taip: „Ieškovui asmeninės nuosavybės teise paskirti 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise paskirti 1/2 dalį namo ir kiemo statinių“ pareiškėjo prašyme nurodytais pagrindais. Nesant pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo skirti gyvenamojo namo vertės nustatymo ekspertizę ir inžinierinę ekspertizę tikslu nustatyti namo dalių izoliuoto naudojimo galimybę.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo: 1) panaikinti 2010-04-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-379-97/2010; 2) skirti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės 2009-12-11 dienai nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Nidulus Appraisal“; 3) skirti gyvenamojo namo inžinerinę - statybinę ekspertizę, siekiant nustatyti ar yra namo dalių izoliuoto naudojimo galimybė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui K. B.. Motyvuose nurodo:

1) teismai nepagrįstai rėmėsi pradiniame ieškinyje nurodyta nekilnojamojo turto verte - 185 454 Lt, kuri nuo 2007-05-05 VĮ Registrų centro pažymoje Nr.1886434 nurodytos namo vidutinė rinkos vertė - 175 186 Lt bei kiemo statinių - 169 Lt iki LAT nutarties priėmimo (praėjus 2,5 m.) pasikeitė, be to, pažymoje nurodyta vidutinė, o ne reali turto vertė;

2) ekspertizės skirtinos, tikslu nustatyti ir patvirtinti naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes - turto rinkos realią vertę ir patalpų naudojimosi izoliuotai negalimumą;

3) pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, jog namo vertė yra 295 000 Lt, t. y. 119 814 Lt didesnė nei nustatyta LAT nutartimi;

4) teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės - atsakovės negalėjimo įvykdyti LAT nutarties - išmokėti pareiškėjui kompensaciją, priežasčių atsiradimo momento, t. y. šių aplinkybių atsiradimo (pradžios) datų, nei kiekvienos jų įtakos atsakovės mokumui;

5) proceso atnaujinimas dėl neteisingo turto padalinimo ir vertės nustatymo yra vienintelė priemonė ištirti ir pašalinti pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimus;

6) teismui netinkamai įvertinus pateiktus įrodymus (VĮ Registrų centro skelbiamas turto vidutines vertes, atsakovės atsakymą dėl pareiškėjo neįleidimo į namą) ir neleidžiant pateikti kitų įrodymų (atsisakius skirti ekspertizę), buvo neteisingai išnagrinėta byla, priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis, kas yra pagrindas ją panaikinti ir atnaujinti procesą bei paskirti ekspertizes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1) naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių pareiškėjas teismui nepateikė, o pareiškėjo įvardintos aplinkybės negali būti pripažintos esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

2) teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aplinkybė, kad O.A. J. 2010-01-12 prašyme atidėti ir išdėstyti LAT 2009-12-11 nutarties įvykdymą nurodytos aplinkybės – nuo 2009-12-20 susidariusi sunki turtinė padėtis, yra ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą, o iš esmės nauja aplinkybė;

3) iš pareiškėjo prašymo skirti 2 ekspertizes, tikslu nustatyti naujai paaiškėjusias aplinkybes, darytina išvada, jog kreipiantis į teismą pareiškėjui nėra žinomos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, dėl kurių būtų galimas proceso atnaujinimas;

4) pareiškėjas pats inicijavo santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylą, pats su ieškiniu pateikė teismui 2007-05-05 VĮ Registrų centro pažymą, pagal kurią nustatyta namo vertė – 175 186 Lt, kiemo statinių -169 Lt. Pareiškėjas dalintino turto vertės teismuose neginčijo, ekspertizių skirti neprašė. Teismams buvo žinoma, kad pareiškėjas kelia reikalavimus dėl gyvenamojo namo padalinimo dalimis natūra, tačiau namo dalių izoliuoto naudojimo galimybės nebuvo ir nėra, todėl į šią aplinkybę atsižvelgė LAT, priimdamas 2009-12-11 nutartį;

5) nagrinėjant bylą, teismams 2009-03-09, 2009-07-09 bei 2009-12-11 priimant sprendimą ir nutartis neabejotinai kito ir dalintino turto rinkos vertė, pagal VĮ Registrų centro viešai skelbiamus duomenis, namo ir statinių rinkos vertė 2010-01-01 – 178 000 Lt (vertinimas atliktas pagal 2009-06-01 rinkos būklę). Todėl LAT 2009-21-11 nutartimi nustatydama viso dalytino masę ir jos rinkos kainą bei turtą padalindama, nepažeidė CK 3.119 str. reikalavimų dėl turto vertės nustatymo. Dalijamo bendro turto vertė buvo nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje;

6) pareiškėjas nuo 1989 m. su O. A. J. negyvena, santuoka nutraukta, gyvenamasis namas yra jos nuosavybė, todėl ji neprivalo įleisti pareiškėjo į gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 370 str. numato prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Pagal šį straipsnį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų, t. y.: 1) prašymo atnaujinti procesą priėmimas (CPK 370 str. 2 d.), 2) prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.) ir 3) bylos nagrinėjimas pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.).

Pagal CPK 370 str. 3 d. numatytą tvarką teismo posėdyje nagrinėjama ir išsprendžiama dėl proceso atnaujinimo, t. y. suteikimo procesinės galimybės toliau svarstyti bylą iš esmės pakartotinai. Šio posėdžio metu teismas nustato tokias aplinkybes:

1) ar prašymas paduotas nepraleidus termino, numatyto CPK 368 str.;

2) ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip naujai paaiškėjusios ir sudarančios pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kaip pagrindas atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. su AB „Žaibas“, bylos Nr. 3K-7-522/2004; 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. su R. M., bylos Nr. 3K-3-183/2005; 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. su Panevėžio AVA, bylos Nr. 3K-3-376/2005) turi atitikti tokius naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus: 1) tai aplinkybė, kuri buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; 3) pareiškėjui ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma, būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas. Taigi vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti.

Šioje byloje proceso atnaujinimo pagrindu buvo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės: pasikeitusi atsakovės galimybė išmokėti kompensaciją ieškovui, kurią LAT priteisė, nežinodamas apie atsakovės realią finansinę padėtį; padalinto turto - namo ir kiemo statinių- tikroji vertė; naudotis turtu izoliuotai negalimumas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip pagrindas atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą, turi atitikti aukščiau nurodytus naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus, iš kurių vienas - tai aplinkybė, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu. Egzistavusi bylos nagrinėjimo metu aplinkybė yra tokie duomenys, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo. Tai nėra duomenys, kurie atsirado po bylos išnagrinėjimo. Pagal šį kriterijų negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe įrodymai apie didesnę turto vertę dėl ekonominių pokyčių po bylos išnagrinėjimo. Teisine prasme ši nauja aplinkybė yra naujai atsiradusi, bet ne naujai paaiškėjusi. Ji pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nėra reikšminga. (LAT 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-46/2004). Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo nurodyta po 2009 m. gruodžio 11 d. paaiškėjusi aplinkybė dėl padalinto nekilnojamojo turto – namo tikrosios vertės pasikeitimo, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų (pvz.., dideli skolos dydžių ir turto verčių skirtumai). Ta aplinkybė gali būti patikrinama CPK 370 str. 3 d. teismo posėdžio tvarka svarstant, ar teismo anksčiau nustatyti duomenys labai skiriasi nuo naujai teikiamų. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismai nepagrįstai rėmėsi pradiniame ieškinyje nurodyta nekilnojamojo turto verte - 185 454 Lt, kuri nuo 2007-05-05 VĮ Registrų centro pažymoje Nr. 1886434 nurodytos namo vidutinė rinkos vertė - 175 186 Lt bei kiemo statinių - 169 Lt iki LAT nutarties priėmimo (praėjus 2,5 m.) pasikeitė, be to, pažymoje nurodyta vidutinė, o ne reali turto vertė. Lietuvos Respublikos CK 3.119 str. įtvirtinta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Onos A. J. kasacinį skundą pakeitė Kauno apygardos teismo 2009-07-09 nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir O. A. J. asmeninės nuosavybės teise paskyrė 175 186 Lt vertės gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 169 Lt vertės kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); <...>; priteisė V. J. iš O. A. J. 51 719 Lt kompensaciją; <...>. Apeliantas nurodydamas, jog tikra namo rinkos vertė yra 295 000 Lt, remiasi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis - vidutinės rinkos turto vertės paskaičiavimu, kuris buvo atliktas pagal 2008 m. birželio 1 d. rinkos būklę. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2010-02-17 dienai, nustatyta, jog gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 178 000 Lt, vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2010-02-17. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus vidutinės rinkos vertės paskaičiavimus atliktus 2010-01-01 matyti, kad namo vertė – 178 000 Lt, vertinimas atliktas 2009-06-01 duomenimis. Šie duomenys patvirtina, jog tarp šalių padalinto turto (gyvenamojo namo) nustatyta vertė (175 186 Lt) iš esmės atitiko turto rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (178 000 Lt).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nereiškė reikalavimo dėl namo dalių izoliuoto naudojimo galimybės nustatymo bylos nagrinėjimo metu, todėl pagrįstai laikė, jog nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti procesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje pasisakė dėl turto padalijimo būdo, t. y. jog šalių santykiai blogi, gyvenamuoju namu sudėtinga bendrai naudotis ir jį valdyti, namas pritaikytas naudotis vienam savininkui, todėl sprendė, jog objektyviai ir dėl subjektyvių priežasčių neįmanoma šio objekto padalyti natūra, dėl ko laikė, kad šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta nustatant visos dalintinos turto masės 2/3 dalis atsakovei ir 1/3 dalį ieškovui bei turtą padalijant natūra, t. y. gyvenamąjį namą natūra priskyrė atsakovei, o garažą – ieškovui, priteisiant jam iš atsakovės 51 719 kompensaciją už viso dalytino nekilnojamojo turto masės 1/3 dalį. Atsižvelgiant į LAT argumentus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas nedalintinas, dėl ko negalimas naudojimasis šiuo turtu izoliuotai.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės - atsakovės negalėjimo įvykdyti LAT nutarties - išmokėti pareiškėjui kompensaciją, priežasčių atsiradimo momento, t. y. šių aplinkybių atsiradimo (pradžios) datų, nei kiekvienos jų įtakos atsakovės mokumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, pablogėjo, po teismo sprendimo priėmimo, t. y. nustatyta, jog 2010-01-12 O. A. J. kreipėsi į teismą prašydama atidėti ir išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutarties įvykdymą (nurodydama, kad 2009-06-12 mirė jos brolis, 2009-12-20 - motina, kurie prieš mirtį sirgo, ji jais rūpinosi, rėmė materialiai ir palaidojo savo lėšomis, dėl šių aplinkybių po LAT nutarties priėmimo susidarė sunki turtinė padėtis), dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos prašyme aplinkybės - susidariusi atsakovės sunki turtinė padėtis -nelaikytina naujai paaiškėjusią bylos aplinkybe, kadangi O. A. J. turtinė padėtis pablogėjo po 2009-12-20, t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutarties priėmimo, o kadangi minėta aplinkybė neegzistavo LAT priimant nutartį, ji laikytina iš esmės nauja aplinkybe, o ne naujai paaiškėjusia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra teisėta ir pagrįsta, ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėEgidijus Tamašauskas