Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovei advokato padėjėjai D. S., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. K., nedalyvaujant atsakovui E. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei išlaikymo kitam nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje reiškiami ieškovės reikalavimai atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, išlaikymo kitam vaikui padidinimo.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Vertinant ieškovės materialines ir šeimos aplinkos sąlygas matyti, kad ieškovė apsirūpinusi gyvenamuoju būstu, ieškovė kartu su dukterimis K. R., V. R. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos sąlygos, ieškovės finansinės galimybės yra tinkamos patenkinti būtinuosius vaikų poreikius. Ieškovė kambarius, tinkamus nepilnamečių vaikų poreikiams (poilsiui, ugdymui, žaidimams ir kt.) patenkinti, turi galimybes užtikrinti vaikams lankymąsi ugdymo įstaigoje, tinkamą medicininę priežiūrą. Ieškovė turi įgūdžius ir pakankamas galimybes dirbti ir užsidirbti. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, vaikams būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaikų fizinis ir socialinis saugumas. Spręstina, kad ieškovė yra tinkama auginti ir rūpintis dukterimis, užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

12. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neužkerta šalims galimybės ateityje, pasikeitus aplinkybėms, esant galimybei išklausyti vaiko nuomonę, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006).

16. Ieškovė pateikė duomenis į bylą apie gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio. Iš (duomenys neskelbtini), UAB 2024 m. sausio 8 d. pažymos apie uždarbį matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m sausio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio ieškovei išmokėtas 8966,50 Eur darbo užmokestis, vidutiniškai po 747,21 Eur kas mėnesį. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad gauna kas mėnesį apie 780 Eur darbo užmokestį. Ieškovė neturi Lietuvos Respublikoje jos vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių (b. l. 51, 52).

17. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nėra aktyvus proceso dalyvis, jis nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, patiriamas išlaidas, turimus įsipareigojimus, duomenis apie blogą sveikatos būklę, turimas ligas, dėl kurių jis objektyviai negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo nepilnametėms dukterims. Teismui savo iniciatyva užklausus viešuosius registrus apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą, nustatyta, kad atsakovas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo su darbo užmokesčiu susijusias pajamas, laikotarpiu 2023 m. balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. jam paskaičiuotas 9863,31 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai po 1643,88 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki spalio 31 d. jam paskaičiuotas 1407,19 Eur darbo užmokestis. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki spalio 3 d. paskaičiavo atsakovui 601,62 Eur išmoką (b. l. 25-28). Atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (b. l. 29). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo asmeninės nuosavybės teise įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai: 9521/20744 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32).

18. Įvertinus ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, ieškovės patiriamas išlaidas, specialiųjų poreikių nebuvimą, šalių galimybes dirbti ir užsidirbti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo šalių lygių galimybių principo, teikiant išlaikymą dukteriai, ir iš atsakovo priteisti didesnę (mažesnę) išlaikymo sumos dalį ieškovės nurodytoms vaiko poreikių išlaidoms tenkinti.

19. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kiekvienu atveju dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

20. Ieškinys teisme gautas 2023 m. rugsėjo 20 d., todėl svarbu įvertinti minimalios mėnesinės algos ir valstybės mokamos vaikui išmokos dydžius, nustatytus 2023, 2024 metais. Orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis ieškinio padavimo metu buvo lygus 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, valstybės mokama vaikui išmoka nustatyta 85,75 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo tokie minimalios algos ir valstybės išmokos vaikui dydžiai: minimalioji mėnesinė alga – 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius, valstybės išmoka vaikui – 96,25 Eur.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 33 ir 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

22. Ieškovė pateikė į bylą išlaidų vaikui sąmatą ir paaiškinimus, kad K. R. išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 600 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 150 Eur, rūbams, avalynei – 40 Eur, transportui – 70 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, poilsiui, laisvalaikiui, žaislams, gimtadieniams – 60 Eur, darželiui – 20 Eur, būstui – 150 Eur, kitoms išlaidoms – 40 Eur (b. l. 3). Pažymėtina, kad vaikui augant, atsiranda papildomi vaiko poreikiai, dėl jų ir pragyvenimo lygio kilimo didėja ir išlaidos vaikui, todėl vaiko išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus ne tik dabartines ieškovės nurodytas išlaidas, bet ir išlaidų vaiko poreikiams didėjimą ateityje.

23. Spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas vaikui būtų optimalus ir atitiktų tiek šalių, tiek jų nepilnametės dukters K. R. interesus, teismas atsižvelgia ne tik į šiuo metu gaunamas šalių pajamas ir galimybes, tačiau ir į jų galimybes teikti išlaikymą dukteriai ateityje, nes teismo sprendimo taikymas būtų nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi darbingumą įtakojančių sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnametė duktė K. R. nuo gimimo gyvena su ieškove ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuriai tenka didesnė bendro vaiko rūpesčio, priežiūros našta. Vaiko ligos atvejais būtent ieškovei tenka našta ir būtinumas rūpintis vaiku, jį prižiūrėti, derinti sergančio vaiko priežiūrą su darbinėmis funkcijomis, inicijuoti kitų asmenų paslaugų gavimą prižiūrint vaiką, tokiu būdu bloginant savo finansinę padėtį, negaunant darbinių pajamų, patiriant papildomų išlaidų.

24. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters K. R. poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2023 m. rugsėjo 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikui 300 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Manytina, kad priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris šios galimybės neturi, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3000 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai K. R. įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį, t. y. už 10 mėnesių, paaiškindama, kad šalių tarpusavio santykiai nutrūko 2022 m. gruodžio 9-10 d., kai atsakovas išėjo iš ieškovės gyvenamosios vietos ir nuo tos dienos visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, nesirūpina ir nesidomi dukterimi.

26. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

28. Spręstina, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., kurį sudaro 9 mėnesiai, atsakovas neteikė dukteriai K. R. išlaikymo, kurio bendra suma yra 2700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur kas mėnesį, t. y. 3000 Eur, ši suma mažintina, atsižvelgiant į įsiskolinimo laikotarpį, kurio nurodymas ieškovės procesiniame dokumente vertintinas kaip aritmetinis rašymo apsirikimas, ieškovei priteistinas iš atsakovo 2700 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai K. R. įsiskolinimas.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo

29. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-951-1119/2020 nutraukė šalių santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtino šalių (duomenys neskelbtini) d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punkte šalys susitarė, jog E. R. įsipareigoja teikti nepilnamečiam vaikui V. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2020 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

30. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

31. Šio sprendimo 16, 17 punktuose teismas pasisakė dėl šalių gaunamų pajamų, turimo turto.

32. Ieškovė nurodo, kad po 2020 m. sausio 13 d. sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko V. R. poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga vidutiniškai po 600 Eur suma, kurią sudaro šios išlaidos: maistui – 150 Eur, rūbams, avalynei – 40 Eur, transportui – 70 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, poilsiui, laisvalaikiui, žaislams, gimtadieniams – 60 Eur, mokyklai – 20 Eur, būstui – 150 Eur, kitoms išlaidoms – 40 Eur (b. l. 3). Nepilnametė duktė V. R. pradėjo lankyti mokyklą, į kurią tenka vaiką vežioti, ieškovė duoda vaikui dienpinigius, moka įmokas į mokyklos fondą, padidėjo išlaidos, susijusios priemonėmis, daiktais mokyklai (kanceliarinės prekės, kuprinė ir kt.), vaikui perkami autobuso bilietai kelionei iš mokyklos. Padidėjo vaiko poreikiai kosmetikos priemonėms, laisvalaikiui, veža vaiką į filmus, be to, duktė pati renkasi avalynę, rūbus. Prašo priteistą išlaikymo sumą indeksuoti.

33. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad nuo 2020 metų sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo padidėjo bendrosios išlaidos šalių nepilnametės dukters V. R. poreikiams tenkinti, atsakovo mokamos 200 Eur išlaikymo sumos nepakanka patenkinti nepilnametės dukters poreikius, pagrindinė našta, išlaikant, prižiūrint vaiką, tenkinant jo poreikius, įskaitant ir sergančio vaiko gydymą, jo priežiūrą, tenka kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenančiai ieškovei. Po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo vaikas pradėjo lankyti mokyklą, išsiplėtė vaiko interesų, pomėgių apimtis, ieškovė dėl to patiria papildomas išlaikymo išlaidas. Įvertinus, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo taip pat nukreiptas ir į perspektyvą, vaiko ateities poreikių tenkinimą, taip pat įvertinus ir aplinkybes dėl atsakovo pasyvaus elgesio procese, savo nuomonės, įrodymų dėl negalimumo teikti didesnį išlaikymą dukteriai nepateikimo teismui, tikslinga padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnametei dukteriai V. R. iki 300 Eur kas mėnesį. Manytina, kad padidinta priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus (b. l. 7-8), kad nagrinėjamoje byloje jai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei nagrinėjamoje byloje mokėjimo. 2024 m. sausio 24 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad dėl ieškovei teikiamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 292 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą byloje mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis, už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 61 Eur žyminis mokestis, kadangi byloje iš atsakovo priteistas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis bei padidinta išlaikymo vaikui suma nuo 200 Eur iki 300 Eur, byloje mokėtinas 108 Eur dydžio žyminis mokestis (400 Eur*12 mėn. * 3 proc.*75 proc.). Už procesinių dokumentų įteikimą teismas patyrė 29,14 Eur išlaidas.

35. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 278 Eur žyminis mokestis, 292 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei 29,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

36. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

37. Panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti K. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-951-1119/2020 patvirtintą 2020 m. sausio 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl E. R. įsipareigojimo teikti nepilnamečiam vaikui V. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur ir priteisti iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. R. įsiskolinimą.

Priteisti valstybei iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 278 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir 29,14 Eur (dvidešimt devynių eurų 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5662.

Priteisti valstybei iš E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 292 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.