Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims L. R., G. R., A. T. ir jų atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo dvi sujungtas civilines bylas pagal pareiškėjo Z. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. R., G. R., A. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens G. R. patikslinto atsiliepimo į pareiškėjo Z. R. pareiškimą motyvai

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimo į pareiškėjo Z. R. pareiškimą motyvai

Suinteresuotų asmenų G. R., L. R., A. T. atsiliepimo į G. R. pareiškimą motyvai

28. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

29. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

30. Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, 25 punktas).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimo į pareiškėjos G. R. pareiškimą motyvai

32. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos G. R. pareiškimą prašo pareiškėjos G. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. R. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl G. R. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos G. R. pareiškimą motyvai

33. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos G. R. pareiškimą prašo bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po G. R. mirties, perėjimą valstybei. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui po G. R. mirties priimti atnaujinimo būtų patenkintas ir atnaujintas G. R. terminas priimti palikimą po mamos G. R. mirties.

Teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų išsakyti argumentai

34. Teismo posėdžio metu pareiškėjas Z. R. palaikė savo pareiškimo reikalavimus, o su pareiškėjos G. R. pareiškimu nesutiko. Papildomai paaiškino: noriu įgyti turtą (duomenys neskelbtini), noriu pasidalinti pinigais, gautais už šį pastatą, su dukromis, jos irgi turi teisę gauti palikimo dalį. Supratau, kad priėmiau palikimą savo vardu. Kito palikėjos turto nežinau. Po žmonos mirties pastatas buvo prižiūrėtas, langai ir durys sustatyti, man šiuos darbus daryti padėjo dukros G. R. ir A. T. Žemę (duomenys neskelbtini) testamentu įsigijau, pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini) įsigijau savo vardu, ten buvo pervesta žemė iš dieduko, ten buvo valstybės žemė, bet man suteikė galimybę, kad paveldėtą žemę pervesčiau po šituo pastatu. G. R. prie pastato remonto niekaip neprisidėjo. G. R. žinojo, kad yra nekilnojamasis turtas, ji pati man sakydavo, kad yra su mama sugyventas turtas, ji primygtinai man primindavo. Ji norėjo paveldėti turtą, nors nesiėmė jokių veiksmų. Iš karto po motinos mirties buvo kalba apie palikėjo palikimą. Paskutinį kartą su G. R. bendravome praėjusiais metais, 2023 m. rugpjūčio mėnesį, norėjau informuoti, kad ketinu kreiptis dėl palikimo, parduoti paveldėtą turtą ir pasidalinti pinigais, tačiau neprašiau atsisakyti palikimo dalies. Mirusiosios G. R. baldai liko sodyboje (duomenys neskelbtini). Ten mūsų šeima gyveno iki G. R. mirties ir vėliau pora metų su dukromis ten gyvenome, paskui gyvenau (duomenys neskelbtini). Dvi dukros persikraustė su manim – L. R. ir A. T., G. R. mokėsi, bet lankydavo. Po to, kai baigė 10 klasių, G. R. su mumis nebegyveno. Antros santuokos nesu sudaręs, gyvenu su sugyventine 18 metų. Ketinu parduoti pašarų virtuvę už 5 000 Eur, o žemę už 200 Eur.

35. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. T. palaikė pareiškėjo Z. R. pareiškimo reikalavimus, su pareiškėjos G. R. pareiškimu nesutiko. Paaiškino: pareiškėja G. R. pareiškime teismui surašė, kad tėvas vedė negerą gyvenimo būdą, bet ji pati išėjo su vyru, mes trys seserys buvome patekintos gyvenimu pas tėvą. Mes trys seserys visuomet G. R. padėdavom, tiek finansiškai, tiek morališkai, bet ji pasinaudojo mano dokumentu ir mano vardu paėmė du kreditus. Mamos mirties metu gyvenome (duomenys neskelbtini). G. R., sulaukusi 18 metų, atvažiuodavo ir sakydavo tėvui parduoti turtą ir duoti jai pinigų. Tėvas rūpinosi mamos paliktu turtu, bet detalių neatsimenu, nes man buvo 9 metai. Pateikdama teismui sutikimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suklydau ir tikslinu savo poziciją – G. R. pareiškimo nepalaikau. Mes nieko nesitarėme, tiesiog tėvas pasakė, kad nori parduoti turtą ir pasidalinti pinigais su mumis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo Z. R. pareiškimas tenkintinas. Pareiškėjos G. R. pareiškimas atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

40. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos mirties liudijimu AA Nr. 184491, nustatyta, kad G. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjo Z. R. ir G. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro 2023 m. rugpjūčio 8 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėja G. R. mirė santuokoje, sutuoktinis – Z. R., vaikai: G. R., G. R., L. R., A. T.. Iš Testamentų registro 2023 m. rugpjūčio 9 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų G. R. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų.

41. Pareiškėjas kaip savo ir palikėjos gyvenamąją vietą palikimo atsiradimo metu nurodo (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2023 m. spalio 30 d. išrašu, statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui Z. R. 2002 m. spalio 9 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. 7880-G pagrindu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

42. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. spalio 30 d. išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas pareiškėjo Z. R. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra įgytas 2002 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 896 pagrindu. Kadangi ši pašarų virtuvė įgyta santuokos metu, ji laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių Z. R. ir G. R. nuosavybe. Ginčo pašarų virtuvė yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui Z. R. 2023 m. gegužės 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 44S-1 pagrindu. Kadangi minėtas žemės sklypas Z. R. buvo įsigytas jau po sutuoktinės G. R. mirties, šis turtas laikytinas Z. R. asmenine nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje dėl minėtos pašarų virtuvės tarp pareiškėjų ir kilo ginčas.

Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti

43. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

47. Po G. R. mirties per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas nurodo palikimą priėmęs pradėjęs jį faktiškai valdyti.

48. Remiantis byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, nustatyta, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Nors patys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kaip galima spręsti iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. spalio 30 d. išrašo duomenų, pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau, pareiškėjo teigimu, po palikėjos mirties šiuose šeimos namuose ir toliau liko gyventi G. R. sutuoktinis Z. R., kuris naudojosi visais namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, indais, žemės dirbimo įrankiais, prižiūrėjo namus, taip pat pas Z. R. liko mirusios sutuoktinės asmeniniai dokumentai, drabužiai, papuošalai, santaupos, asmeniniai daiktai. Aplinkybę, kad po G. R. mirties pareiškėjas su dukromis liko kurį laiką gyventi šeimos namuose (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino tiek abu pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T.. Z. R. nurodo, jog mokėjo reikiamus mokesčius, draudimo įmokas, rūpinosi pareiškėjui ir palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusia pašarų virtuve: remontavo pastato stogą, įstiklino langus, tvarkė pastato aplinką, šienavo žolę aplink pastatą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę G. R. palikimo. Pareiškėja G. R. taip pat iš esmės neginčijo fakto, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą, sutiko, kad pareiškėjas Z. R. priimtų jam tenkančią palikimo dalį. Kiti palikėjos vaikai pareiškėjo Z. R. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas Z. R. davė nuoseklius paaiškinimus ir nurodė, kad ginčo pašarų virtuvės priežiūra rūpinosi jis, jam padėjo dukros G. R. ir A. T. Suinteresuoti asmenys G. R. ir A. T. šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino. Nors palikimo atsiradimo metu pareiškėjo dukros buvo nepilnametės, pareiškėjas Z. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlikdamas minėtus veiksmus, suprato, kad palikimą priima savo vardu, o byloje nustatytos aplinkybės leido teismui įsitikinti, kad pareiškėjas palikimą sudarančiu turtu rūpinosi kaip savo nuosavybe.

49. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leido teismui įsitikinti, kad jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas Z. R. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę G. R. palikimo. Pareiškėja G. R. patvirtino, jog ginčo pašarų virtuve po motinos G. R. mirties nesirūpino, neprašė nustatyti, kad po G. R. mirties jos palikimą būtų priėmusi faktiniu valdymu (į teismą kreipėsi, prašydama pratęsti terminą palikimui priimti).

50. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas Z. R. priėmė po jo sutuoktinės G. R. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po G. R. mirties.

Dėl termino palikimui priimti pratęsimo

51. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

54. Pareiškėja nurodo, jog terminą priimti motinos palikimą praleido dėl to, kad jos mirties momentu buvo nepilnametė, taip pat dėl to, jog tėvas Z. R. pareiškėjai teigė, kad ginčo pašarų virtuvė yra jo turtas, o apie tai, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pareiškėja nurodė sužinojusi tik po 2023 m. rugpjūčio mėnesį įvykusio telefoninio pokalbio su tėvu Z. R.. Tačiau pareiškėja šių teiginių apie tai, kad būtų buvusi suklaidinta dėl paveldėtino turto nebuvimo, neįrodė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas Z. R., tiek visos pareiškėjos G. R. seserys, duodami nuoseklius paaiškinimus, patvirtino priešingas aplinkybes, t. y. jog pareiškėja apie likusį paveldėtiną turtą (ginčo pašarų virtuvę) žinojo nuo pat motinos mirties. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys paaiškino, jog kai G. R. suėjo 18 metų, ji atvyko ir pareikalavo, kad tėvas parduotų jo ir motinos sugyventą turtą ir duotų jai pinigų butui Vilniuje nusipirkti. Jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų termino praleidimą palikimui priimti po to, kai pareiškėja sulaukė pilnametystės, teismui nebuvo nurodyta. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad į notarą nesikreipė, nenurodė, kad būtų ėmusis kokių nors kitų veiksmų situacijai išsiaiškinti (tikrinusi registrų duomenis ir pan.).

55. Teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas nagrinėjamoje situacijoje be pakankamo pagrindo neigiamai paveiktų pareiškėjo Z. R., priėmusio savo sutuoktinės palikimą, teises ir pareigas. Šiuo atžvilgiu nėra svarbi aplinkybė, kad Z. R. palikimą priėmė ne kreipdamasis į notarą, o pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes įstatymas, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, numato vienodas tokių veiksmų pasekmes – priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi Z. R. laikytinas ginčo pašarų virtuvės savininku nuo pat palikimo atsiradimo laiko, t. y. G. R. mirties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Z. R. po G. R. mirties (duomenys neskelbtini) likusiu palikėjos turtu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo. Ir priešingai, pareiškėja G. R. palikėjos turtu nesirūpino. Kaip minėta, pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi praėjus daugiau nei 18 metų po to, kai sulaukė pilnametystės. Todėl 18 metus praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjai, teismo vertinimu, iš esmės iškreiptų teisingą teisėtų pareiškėjų interesų balansą, būtų nesąžiningas ir neteisingas pareiškėjo Z. R. atžvilgiu.

56. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių priežasčių, o teisingas pareiškėjos, prašančio atnaujinti terminą, ir pareiškėjo Z. R., kurio teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę praleisto termino neatnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos G. R. pareiškimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmestinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

57. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl šalių pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju byloje pareiškėjas Z. R. ir suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T. prašė atmesti pareiškėjos G. R. pareiškimą, pareiškėja G. R. savo pareiškimą palaikė, todėl vertintina, kad šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl pripažintina byloje dalyvaujančių asmenų teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme.

60. Suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T. 2024 m. sausio 25 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, patvirtinančius jų patirtas 850 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su byla, atsiliepimo surašymą, pasiruošimą posėdžiui ir atstovavimą teisme. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims L. R., G. R. ir A. T. iš pareiškėjos G. R., t. y. G. R. 283,34 Eur, L. R. ir A. T. – po 283,33 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

61. Pareiškėjas Z. R. šioje byloje patyrė 55 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie šio pareiškėjo patirtas advokato išlaidas nebuvo pateikta. Įvertinus tai, kad pareiškėja G. R. iš esmės sutiko su pareiškėjo Z. R. pareiškimu, reikalaudama, kad būtų tenkinamas ir jos pareiškimas, šia apimtimi nėra pagrindo konstatuoti skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pareiškėjo patirtos žyminio mokesčio išlaidos iš pareiškėjos G. R. nepriteistinos.

62. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (132,42 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos G. R. (CPK 92 straipsnis). Šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjai G. R. nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje civilinėje byloje, numatant, jog valstybės apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 30 proc. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja G. R. yra atleidžiama nuo 30 proc. valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalies sumokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjos G. R. valstybės naudai priteistina 92,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Z. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė po sutuoktinės G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. R. mirties, paveldėjimo.

Pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), G. R. (asmens kodas nežinomas, gimusi (duomenys neskelbtini)) ir A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. G. R. – 283,34 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 34 ct), L. R. – 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct), A. T. – 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct).

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 92,69 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.