Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1366-794/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-25
Bylos Nr.: e2A-1366-794/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00900-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Pareiškėjas: G. R., Z. R.
Suinteresuotas asmuo: L. R., G. R., A. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Zigmas Benetis

Kategorijos

2.5.5Palikimo priėmimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1366-794/2024 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00900-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.6; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20

(S)VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1279-1077/2024 pagal pareiškėjo Z. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. R., G. R., A. T., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Z. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R. priėmė savo buvusios sutuoktinės G. R. (mirusios (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Z. R. žmona G. R.. Pareiškėjo Z. R. ir G. R. santuoka registruota 1987 m. gegužės 16 d. Sutuoktinių Z. R. ir G. R. šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 1 d., santuokos metu, sutuoktiniai Z. R. ir G. R. įsigijo nekilnojamąjį turtą – pašarų virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 291,11 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini). Po G. R. mirties liko paminėtas nekilnojamasis turtas, taip pat namuose (duomenys neskelbtini) kaime esantys namų apyvokos reikmenys, baldai, asmeniniai dokumentai, papuošalai, drabužiai, santaupos. G. R. iki mirties gyveno su sutuoktiniu Z. R.. G. R. ir jos sutuoktinio Z. R. vaikai yra dukros: G. R., G. R., L. R. ir A. T.. Po G. R. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai (duomenys neskelbtini), esančiuose šeimos namuose ir toliau liko gyventi G. R. sutuoktinis Z. R., kuris naudojosi namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, indais, žemės dirbimo įrankiais, prižiūrėjo namus, taip pat pas Z. R. liko mirusios sutuoktinės asmeniniai dokumentai, drabužiai, papuošalai, santaupos, asmeniniai daiktai. Z. R. mokėjo reikiamus mokesčius, draudimo įmokas, rūpinosi pašarų virtuve: remontavo pastato stogą, dalis šiferio lapų buvo įskilę ir juos reikėjo keisti, įstiklino langus, tvarkė pastato aplinką, šienavo žolę aplink pastatą.

2. Z. R. priėmė mirusios sutuoktinės G. R. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Pareiškėjas Z. R. po G. R. mirties dėl jos palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo G. R. patikslintu atsiliepimu prašė pareiškėjo Z. R. pareiškimą tenkinti iš dalies, pripažįstant palikimo priėmimą toje apimtyje, kuri pareiškėjui kaip įpėdiniui priklauso pagal įstatymą, esant įstatyminių įpėdinių daugetui. Nurodė, kad Z. R. yra jos tėvas, palikimas atsirado po jos mamos G. R. mirties. Mama mirė, kai G. R. buvo penkiolika metų, t. y. suinteresuotas asmuo buvo nepilnametė. Jos teisių į palikimą pareiškėjas nerealizavo, pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kad palikimas būtų priimtas. Pareiškėjas G. R. teigė, kad palikimo nėra. Gavus teismo dokumentus, G. R. paaiškėjo, kad po mamos mirties palikimas buvo likęs. Pareiškėjas nurodo pareiškime, kad priėmė po sutuoktinės mirties palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau pareiškėjas negynė įstatyminių įpėdinių, kurie palikimo atsiradimo datai buvo nepilnamečiai vaikai, interesų. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis rūpinosi palikimu, kad palikimą sudaro tik pašarų virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau jos remontas nebuvo atliktas, stogas ir langai nekeisti, žemės sklypas aplink šį objektą nebuvo pareiškėjo nuosavybė. Po mamos mirties atsiradusį palikimą turi priimti visi įpėdiniai pagal įstatymą, kurie to pageidauja. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad palikimą sudaro tik vienas nekilnojamas daiktas, pašarų virtuvė, tačiau pareiškime taip pat nurodyta, kad po G. R. mirties šeima, kurią sudarė pareiškėjas ir keturi vaikai, toliau gyveno šeimos namuose (duomenys neskelbtini)., tačiau nėra aišku, kas atsitiko su šiais šeimos namais. G. R. dėl žalingo pareiškėjo gyvenimo būdo vedimo buvo priversta išsikraustyti iš šių namų ir išėjo gyventi atskirai, kai jai buvo 17 metų. Santykiai su pareiškėju nebuvo geri, pareiškėjas netinkamai elgėsi tiek su G. R. mama, tiek su vaikais, todėl G. R. nėra žinoma, kas atsitiko su šeimos namais (duomenys neskelbtini). Galimai yra kito turto, patenkančio į paveldėjimo apimtį, kurio pareiškėjas pareiškime nėra nurodęs. Atsiliepimą grindžia CK 5.68, 2.5, 3.155, 3.250, 3.251 straipsniais.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškėjo Z. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo Z. R. pareiškimą prašo bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po G. R. mirties, perėjimą valstybei. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. R. priėmė savo buvusios sutuoktinės G. R. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja G. R. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti G. R. terminą priimti palikimą po mamos G. R. mirties. Pareiškėja nurodė, kad mamos mirties dieną jai buvo 15 metų, gyveno su tėvu Z. R. ir trimis seserimis G. R., L. R. ir A. T., tačiau tėvas netinkamai elgėsi, dėl to išsikraustė kai pareiškėjai buvo 17 metų. Sulaukus pilnametystės pareiškėjai tėvas Z. R. nurodė, kad motina nepaliko turto. Tėvas Z. R. būdamas įstatyminis atstovas neįgyvendino neveiksnios dėl amžiaus pareiškėjos turtinių teisių, nepriėmė jos vardu palikimo. Prašymą grindžia CK 5.57 straipsniu, pagal kurį terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas ir teismų praktika, kad atsisakymas pratęsti terminą palikimą priimti, kurį pareiškėja praleido ne dėl savo kaltės, nes ji, būdama nepilnametė, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų pareiškėjos interesus ir kad nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012), tėvai turi pareigą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, vaikų interesai negali būti pažeidžiami, jei tėvai nevykdė savo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Tėvas kitoms dukroms yra pažadėjęs, kad pardavęs motinos paliktą turtą sumokėtų joms kompensaciją pinigais. Z. R. aiškiai nurodė, kad pareiškėjai tokia kompensacija jo nebūtų mokama.

Atsiliepimas

7. Suinteresuoti asmenys G. R., L. R., A. T. atsiliepimu į G. R. pareiškimą prašė pareiškėjos G. R. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja G. R. būdama nepilnametė susitikinėjo su vaikinu, tai tėvui nepatiko ir jis ėmė konfliktuoti su G. R., dėl to jai teko išsikraustyti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie tai, kad nieko nežinojo apie po motinos mirties likusį turtą, yra netiesa. Tėvas po motinos mirties sakė, kad reikia sutvarkyti žemės dokumentus prie turėto tėvo ir motinos ūkinio pastato, po ko tėvas viską parduos, o pinigus padalins visoms dukroms lygiomis dalimis. Kai G. R. suėjo 18 metų, ji atvyko ir pareikalavo, kad tėvas parduotų jo ir motinos ūkinį pastatą ir duotų jai pinigų butui Vilniuje nusipirkti. Tėvas pasakė, kad dar nėra sutvarkyti žemės sklypo dokumentai ir jis negali parduoti šio turto. Taigi apie tai, kad po motinos mirties yra likęs turtas, pareiškėja žinojo ir teigia netiesą, kad tėvas Z. R. primygtinai teigė pareiškėjai, kad jokio palikimo po G. R. mirties nėra. Pareiškėjos G. R. turtinė padėtis sunki, turi tris vaikus, apgaulės būdu sesers A. T. vardu paėmė paskolą, motinystės teisės apribotos, keletas antstolių iš jos išieško skolas. Be savo kaip nepilnametės teisių pažeidimo pareiškėja nenurodo jokių svarbių priežasčių, kodėl ji sulaukusi pilnametystės negynė savo teisių. Tokių priežasčių nėra. Pabrėžė, jog teismas turėtų įvertinti tą aplinkybę, kad pareiškėja kreipiasi į teismą praėjus 18 metų. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį ieškinio senaties terminą, kurio trukmė yra dešimt metų. Pareiškėjos nurodymas, kad tėvas kategoriškai pareiškė, kad jokio palikimo nėra, net jei tai būtų tiesa, negali būti svarbia aplinkybe. Po tokio tėvo pareiškimo pakankamai atidus ir sąžiningai asmuo tikrai suabejotų tokiais tėvo žodžiais ir jų teisingumą patikrintų. Apie tai, kad pareiškėja turi teisę į palikimą po motinos mirties ir gali savo teisę įgyvendinti, ji sužinojo sulaukus 18 metų, t. y. 2005 m. spalio 19 d. Ši diena ir laikytina senaties termino pradžia. Termino pratęsimas pareiškėjai, kuri 18 metų žinojo, bet neįgyvendino savo teisių, sukeltų pasekmes ir jos seserims. Suinteresuoti asmenys (pareiškėjos seserys), kaip ir pareiškėja, žinodamos apie tai, kad tėvas faktiniu valdymu priėmė palikimą, suaugusios nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes pasitikėjo ir dabar pasitiki tėvu, kuris sutvarkęs palikimą teisiškai, įvykdys savo pažadą.

8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos G. R. pareiškimą prašo pareiškėjos G. R. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos G. R. pareiškimą prašo bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po G. R. mirties, perėjimą valstybei. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui po G. R. mirties priimti atnaujinimo būtų patenkintas ir atnaujintas G. R. terminas priimti palikimą po mamos G. R. mirties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo Z. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Z. R. priėmė po sutuoktinės G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Taip pat teismas pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė ir priteisė lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims L. R., G. R. ir A. T. iš pareiškėjos G. R. 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. G. R. – 283,34 Eur, L. R. – 283,33 Eur, A. T. – 283,33 Eur. Teismas priteisė valstybei iš pareiškėjos G. R. 92,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

11. Teismas nustatė, jog remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas yra mirusiosios G. R. sutuoktinis. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi (duomenys neskelbtini) mirus G. R., kuri buvo pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų G. R., L. R., G. R., A. T. motina, pareiškėjas įgijo teisę į palikėjos palikimą (ar jo dalį).

12. Remiantis byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, teismas nustatė, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Nors patys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kaip galima spręsti iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. spalio 30 d. išrašo duomenų, pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau, pareiškėjo teigimu, po palikėjos mirties šiuose šeimos namuose ir toliau liko gyventi G. R. sutuoktinis Z. R., kuris naudojosi visais namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, indais, žemės dirbimo įrankiais, prižiūrėjo namus, taip pat pas Z. R. liko mirusios sutuoktinės asmeniniai dokumentai, drabužiai, papuošalai, santaupos, asmeniniai daiktai. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad po G. R. mirties pareiškėjas su dukromis liko kurį laiką gyventi šeimos namuose (duomenys neskelbtini), iš esmės patvirtino tiek abu pareiškėjai, tiek suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T.. Z. R. nurodo, jog mokėjo reikiamus mokesčius, draudimo įmokas, rūpinosi pareiškėjui ir palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusia pašarų virtuve: remontavo pastato stogą, įstiklino langus, tvarkė pastato aplinką, šienavo žolę aplink pastatą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę G, R, palikimo. Pareiškėja G. R. taip pat iš esmės neginčijo fakto, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą, sutiko, kad pareiškėjas Z. R. priimtų jam tenkančią palikimo dalį. Kiti palikėjos vaikai pareiškėjo Z. R. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Teismas vertino, jog pareiškėjas Z. R. davė nuoseklius paaiškinimus ir nurodė, kad ginčo pašarų virtuvės priežiūra rūpinosi jis, jam padėjo dukros G. R. ir A. T.. Suinteresuoti asmenys G. R. ir A. T. šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino. Nors palikimo atsiradimo metu pareiškėjo dukros buvo nepilnametės, pareiškėjas Z. R. paaiškino, kad atlikdamas minėtus veiksmus, suprato, kad palikimą priima savo vardu, o byloje nustatytos aplinkybės leido teismui įsitikinti, kad pareiškėjas palikimą sudarančiu turtu rūpinosi kaip savo nuosavybe.

13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas sprendė, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas Z. R. priėmė po jo sutuoktinės G. R. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po G. R. mirties.

Šalies argumentai

14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjos motina G. R. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 18 metų po to, kai sulaukė pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas sprendė, kad pareiškėja savo teiginių apie tai, kad būtų buvusi suklaidinta dėl paveldėtino turto nebuvimo, neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjas Z. R., tiek visos pareiškėjos G. R. seserys, duodami nuoseklius paaiškinimus, patvirtino priešingas aplinkybes, t. y. jog pareiškėja apie likusį paveldėtiną turtą (ginčo pašarų virtuvę) žinojo nuo pat motinos mirties. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys paaiškino, jog kai G. R. suėjo 18 metų, ji atvyko ir pareikalavo, kad tėvas parduotų jo ir motinos sugyventą turtą ir duotų jai pinigų butui Vilniuje nusipirkti. Jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų termino praleidimą palikimui priimti po to, kai pareiškėja sulaukė pilnametystės, teismui nebuvo nurodyta. Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad į notarą nesikreipė, nenurodė, kad būtų ėmusis kokių nors kitų veiksmų situacijai išsiaiškinti (tikrinusi registrų duomenis ir pan.).

16. Teismas pažymėjo, kad termino atnaujinimas nagrinėjamoje situacijoje be pakankamo pagrindo neigiamai paveiktų pareiškėjo Z. R., priėmusio savo sutuoktinės palikimą, teises ir pareigas. Teismas nurodė, jog šiuo atžvilgiu nėra svarbi aplinkybė, kad Z. R. palikimą priėmė ne kreipdamasis į notarą, o pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes įstatymas, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, numato vienodas tokių veiksmų pasekmes – priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi Z. R. laikytinas ginčo pašarų virtuvės savininku nuo pat palikimo atsiradimo laiko, t. y. G. R. mirties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes Z. R. po G. R. mirties (duomenys neskelbtini) likusiu palikėjos turtu rūpinosi kaip savo, jį prižiūrėjo. Ir priešingai, pareiškėja G. R. palikėjos turtu nesirūpino. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi praėjus daugiau nei 18 metų po to, kai sulaukė pilnametystės. Todėl teismas nurodė, kad 18 metus praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas pareiškėjai iš esmės iškreiptų teisingą teisėtų pareiškėjų interesų balansą, būtų nesąžiningas ir neteisingas pareiškėjo Z. R. atžvilgiu. Taigi teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėja terminą palikimui priimti būtų praleidusi dėl svarbių priežasčių, o teisingas pareiškėjos, prašančio atnaujinti terminą, ir pareiškėjo Z. R., kurio teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę praleisto termino neatnaujinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas pareiškėjos G. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmetė (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

17. Teismas nustatė, kad byloje pareiškėjas Z. R. ir suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T. prašė atmesti pareiškėjos G. R. pareiškimą, pareiškėja G. R. savo pareiškimą palaikė, todėl teismas vertino, kad šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl pripažino byloje dalyvaujančių asmenų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, teismas suinteresuotiems asmenims L. R., G. R. ir A. T. priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos G. R., t. y. G. R. 283,34 Eur, L. R. ir A. T. – po 283,33 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu pareiškėja (apeliantė) G. R. prašo tenkinti jos apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir suinteresuotų asmenų atstovo advokato Zigmo Benečio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo suinteresuotiems asmenims G. R., L. R. ir A. T. netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Apeliantė nurodo, kad byloje asmenys, kurie buvo pareiškę materialiuosius reikalavimus, ir kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turi realias teisines pasekmes neturėjo priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl teismo sprendimas dėl suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kito suinteresuoto asmens – apeliantės – sudaro nesąžiningą teisinį rezultatą apeliantės atžvilgiu.

18.2. Apeliantė pabrėžė, kad pareiškėjas Z. R. 2024 m. kovo 21 d. teismo posėdžio metu asmeniškai ne kartą patvirtino, kad jis iš esmės neprieštarauja suinteresuoto asmens G. R. prašymui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėjo atstovas dėstė kitokią teisinę poziciją byloje, suinteresuotas asmuo A. T. į bylą buvo pateikusi 2024 m. lapkričio 17 d. nuomonę raštu, kad ji irgi neprieštarauja dėl apeliantės prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Vėliau procese šis suinteresuotas asmuo nuomonę pakeitė. Apeliantė dėl pareiškėjo Z. R. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo taip pat nepateikė prieštaravimo, t. y. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo – G. R. – t. y. asmenys byloje pareiškę savarankiškus materialiuosius reikalavimus, neturėjo priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi.

18.3. Apeliantės teigimu, trijų suinteresuotų asmenų sprendimas pasitelkti advokato pagalbą šioje byloje, nekvestionuojant teisės turėti advokatą bet kokiame procese, yra priimtas pačių trijų suinteresuotų asmenų rizika, todėl, dėl šios prisiimtos rizikos patirtos išlaidos turėtų būti priskirtos šaliai, kuri tą riziką ir prisiėmė.

18.4. Teismas, spręsdamas trijų suinteresuotų asmenų G. R., L. R. ir A. T. prašymą dėl jų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens G. R., privalėjo taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalį ir jų nepriteisti, ir turėjo papildomą teisinį pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ir netenkinti suinteresuotų asmenų prašymo dėl jų rizika prisiimtų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisingumo ir protingumo principai lemia, kad suinteresuoti asmenys pareikšti nuomonę dėl pareiškėjo ir apeliantės prašymų procese galėjo savarankiškai.

18.5. Apeliantė taip pat atkreipia teismo dėmesį į itin sunkią savo turtinę padėtį. Apeliantė nurodo, jog jai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi ji nepajėgi finansiškai pasitelkti advokato pagalbos ir už ją sumokėti. Apeliantė kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, gindama savo kaip įpėdinės teises, siekdama įgyvendinti savo Konstitucinę teisę įgyvendinti įpėdinio teises. Trijų suinteresuotų asmenų, kurie jokių materialinių teisinių pasekmių byloje nesiekė ir teismo sprendimas jokių materialinių teisinių pasekmių joms nesukėlė, dalyvavimas byloje yra civilinio proceso teisės normų imperatyvas, ir teisės į teisingą teismą užtikrinimas, tačiau, apeliantės kreipimąsis į teismą, siekiant įgyvendinti savo įpėdinio teises, savaime nelemia ginčo, ir atitinkamai apeliantė objektyviai negalėjo numatyti, kad jos prašymo nagrinėjimas teisme gali nulemti kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, kai tiems konkretiems dalyviams materialinių teisinių pasekmių pagal išreikštą poziciją, toks procesas jo pabaigoje negali sukelti ir nesukels.

18.6. Apeliantė nurodo, kad byloje pateiktas 2024 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriame yra duomenys, kad kvite nurodytą 850,00 Eur sumą sumokėjo G. R.. Taigi, byloje yra įrodymai, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė tik G. R., nes nei L. R., nei A. T. nėra patyrusios jokių bylinėjimosi išlaidų, ir nėra sumokėjusios po 283,33 Eur jas atstovavusiam advokatui.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys L. R., G. R., A. T. prašo atmesti apeliantės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog apeliantė teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą palikimui po motinos mirties priimti, teigdama, kad terminą paleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškime pati suinteresuotais asmenimis nurodė G. R., L. R. ir A. T.. Suinteresuoti asmenys su apeliantės prašymu atnaujinti terminą palikimui po motinos mirties priimti nesutiko ir matydamos, kad G. R. prašymo ruošimui pasitelkė advokatę, taip pat kreipėsi į advokatą dėl savo interesų gynimo, t. y. nesutikimo su G. R. prašymu teisinių argumentų išdėstymu. Taigi suinteresuotiems asmenims nesutikus su apeliantės prašymu, atsirado priešingas suinteresuotumas bylos baigtimi ir teismui netenkinus apeliantės prašymo, teismas pagrįstai priteisė turėtas išlaidas iš G. R.

19.2. Suinteresuoti asmenys pabrėžė, jog jie sudarė sutartį su advokatu atstovauti civilinėje byloje Nr. e2YT-21453-1044/2023, iškeltoje pagal G. R. pareiškimą ir nesutikimą su pareiškimu teikė būtent šioje byloje nežinodamos apie bylų sujungimą. Todėl argumentas, kad trijų suinteresuotų asmenų sprendimas pasitelkti advokato pagalbą šioje byloje, nekvestionuojant teisės turėti advokatą procese, yra priimtas pačių trijų suinteresuotų asmenų rizika ir prisiimtos rizikos patirtos išlaidos turėtų būti priskirtos šaliai, kuri tą riziką ir prisiėmė, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

19.3. Sutikdama su priimtu sprendimu apeliantė parodo, kad iš tiesų jai buvo žinomas likęs po motinos mirties turtas ir tapusi pilnamete tik po 18 metų kreipėsi į teismą neturėdama jokių priežasčių pateisinti termino praleidimą. Žinodama šias aplinkybes, atstovaujama profesionalios advokatės, ji turėjo įvertinti savo kreipimosi teisėtumą ir numanyti, kad suinteresuoti asmenys nesutikdami su jos pareiškimu taip pat kreipsis teisinės pagalbos ir turės išlaidų. Reikšdama pareiškimą apeliantė prisiėmė riziką pareiškimo netenkinimo atžvilgiu atlyginti kitų asmenų patirtas išlaidas.

19.4. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškėjo Z. R. pareiškimu, nereiškia, kad jie veikė savo rizika dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog dėl byloje iškeltoje pagal Z. R. pareiškimo teisinės pagal nesukreipė. Advokatas buvo samdytas byloje iškeltoje pagal G. R. pareiškimą ir tą įrodo sąskaita už teisines paslaugas, kurioje aiškiai išrašyta: teisinių paslaugų pobūdis: už teisines paslaugas civilinėje byloje pagal G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

19.5. Suinteresuoti asmenys nurodo, jog apeliantės pareiškimo tenkinimas sukels teisines pasekmes jos pareiškime nurodytam suinteresuotam asmeniu Z. R. – dalis faktiniu valdymu paveldėto turto atiteks G. R.. G. R. pareiškimo tenkinimas sukels teisines pasekmes ir suinteresuotiems asmenims – G. R. atnaujinus terminą palikimui priimti atsiras teisinis neapibrėžtinumas dėl suinteresuotų asmenų, kaip buvusių nepilnamečių įpėdinių, teisių neapgynimo. Remiantis apeliantės logika, suinteresuoti asmenys turės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių būnant nepilnametėmis gynimo.

19.6. Sutikdama su sprendimu apeliantė parodo, kad iš tiesų jai buvo žinomas likęs po motinos mirties turtas ir, kad terminą praleido be pateisinamų priežasčių, todėl žinodama šias aplinkybes ir atstovaujama profesionalios advokatės turėjo įvertinti ir kreipimosi teisėtumą, ir savo finansines galimybes ir numanyti galimu išlaidų atsiradimą.

19.7. Advokato sąskaita už teisines paslaugas išrašyta viena visiems trims suinteresuotiems asmenims. Dėl to lygiomis dalimis sudėjo pinigus, o pinigus advokatui perdavė G. R.. Dėl to išrašytas vienas kvitas. Teismas matydamas sąskaitą, išrašytą visų vardu pagrįstai priteisė išlaidas kiekvienam.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo klausimo nagrinėjimą spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir ištyrus visus byloje surinkus įrodymus. Atsiliepime nurodė, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp suinteresuotų asmenų pagrįstumo vertinimas nėra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami Tarnybos veiksmų ar priimtų teisės aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, todėl Tarnyba neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo šio apeliacinio skundo baigtimi.

21. Pareiškėjas Z. R. ir suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

25. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

26. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Z. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R. priėmė savo buvusios sutuoktinės G. R. (mirusios (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai, vykdydami Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-34-430/2023, perdavė šią civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

29. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Z. R. žmona G. R.. Pareiškėjo Z. R. ir G, R. santuoka registruota 1987 m. gegužės 16 d. Sutuoktinių Z. R. ir G. R. šeima gyveno (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 1 d., santuokos metu, sutuoktiniai Z. R. ir G. R. įsigijo nekilnojamąjį turtą – pašarų virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 291,11 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini). Po G. R. mirties liko paminėtas nekilnojamasis turtas, taip pat namuose Pociūnų kaime esantys namų apyvokos reikmenys, baldai, asmeniniai dokumentai, papuošalai, drabužiai, santaupos. G. R. iki mirties gyveno su sutuoktiniu Z. R.. G. R. ir jos sutuoktinio Z. R. vaikai yra dukros: G. R., G. R., L. R. ir A. T.. Po G. R. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai (duomenys neskelbtini), esančiuose šeimos namuose ir toliau liko gyventi G. R. sutuoktinis Z. R., kuris naudojosi namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, indais, žemės dirbimo įrankiais, prižiūrėjo namus, taip pat pas Z. R. liko mirusios sutuoktinės asmeniniai dokumentai, drabužiai, papuošalai, santaupos, asmeniniai daiktai. Z. R. mokėjo reikiamus mokesčius, draudimo įmokas, rūpinosi pašarų virtuve: remontavo pastato stogą, dalis šiferio lapų buvo įskilę ir juos reikėjo keisti, įstiklino langus, tvarkė pastato aplinką, šienavo žolę aplink pastatą.

30. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas Z. R. priėmė po jo sutuoktinės G. R. mirties likusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po G. R. mirties.

31. Apeliantė iš esmės neginčija priimtos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pareiškėjo Z. R. tenkinto pareiškimo ir dėl apeliantės atmesto pareiškimo, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš apeliantės suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T. 2024 m. sausio 25 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, patvirtinančius jų patirtas 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už susipažinimą su byla, atsiliepimo surašymą, pasiruošimą posėdžiui ir atstovavimą teisme.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl šias išlaidas priteisė lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims L. R., G. R. ir A. T. iš pareiškėjos G. R., t. y. G. R. 283,34 Eur, L. R. ir A. T. – po 283,33 Eur.

35. Apeliantė nurodo, kad byloje asmenys, kurie buvo pareiškę materialiuosius reikalavimus, ir kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas turi realias teisines pasekmes neturėjo priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kito suinteresuoto asmens – apeliantės – sudaro nesąžiningą teisinį rezultatą apeliantės atžvilgiu.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, kuriose nėra ginčo dėl materialiųjų teisinių padarinių, bylinėjimosi išlaidos paprastai nepaskirstomos. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kurių sąrašas pateiktas CPK 442 straipsnyje. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis (CPK 443 straipsnio 6 dalis), kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009; 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

37. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 63 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Išdėstytos taisyklės yra aktualios ir kitose bylose, kuriose nėra sprendžiama dėl šalių materialiųjų subjektinių teisių, o išsprendžiami tik procesinio pobūdžio klausimai: tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai šalių interesai yra priešingi. Jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų nurodytu pagrindu priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

38. Iš byloje pateikto suinteresuotų asmenų L. R., G. R. ir A. T. atsiliepimo į G. R. pareiškimą, matyti, kad suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjos G. R. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti netenkinti. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad suinteresuoti asmenys visiškai nesutiko su apeliantės pareiškimu, teikė argumentus, kad apeliantės pareiškimas būtų atmestas. Taip pat pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, jog palaiko pareiškėjo Z. R. pareiškimo reikalavimus, o su pareiškėjos G. R. pareiškimu nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog bylos baigtis reiškia galutinį sprendimą, dėl kurio buvo kreiptasi į teismą ir kuris nurodomas bylos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Suinteresuotiems asmenims G. R., L. R. ir A. T. nesutikus su apeliantės pareiškimu, atsirado priešingas suinteresuotumas bylos baigtimi. Taigi šiuo atveju akivaizdu, jog pareiškėjos (apeliantės) ir suinteresuotų asmenų L. R., G. R. ir A. T. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, t. y. suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškimu, siekė, jog pareiškimas būtų atmestas, o pirmosios instancijos teismui atmetus apeliantės pareiškimą, apeliantei pateiktus apeliacinį skundą, suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat nurodė, jog viso bylos nagrinėjimo teismo proceso metu nesutiko su apeliantės pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pareiškimas buvo atmestas, minėti suinteresuoti asmenys įgijo teisę reikalauti atliginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ir įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo priteistos suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių priteistinų dydžių, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog bylinėjimosi išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai.

39. Apeliantė taip pat nurodo, jog jos pareiškimo tenkinimas šios bylos kontekste jokių realių materialių teisinių pasekmių nei vienai iš suinteresuotų asmenų objektyviai negalėjo sukelti. Pabrėžtina, jog CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Šiuo atveju matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą palikimui po motinos mirties priimti, teigdama, kad terminą paleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškime pati apeliantė suinteresuotais asmenimis nurodė G. R., L. R. ir A. T.. Be to, kaip nurodo patys suinteresuoti asmenys, apeliantės pareiškimo tenkinimas būtų sukėlęs jiems teisines pasekmes – G. R. atnaujinus terminą palikimui priimti būtų atsiradęs teisinis neapibrėžtinumas dėl suinteresuotų asmenų, kaip buvusių nepilnamečių įpėdinių, teisių neapgynimo. Kaip nurodo suinteresuoti asmenys, jie atitinkamai taip pat turėtų kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių būnant nepilnametėmis gynimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo nesutikti su nurodytais suinteresuotų asmenų argumentais, neturi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog jos pareiškimo tenkinimas šios bylos kontekste jokių realių materialių teisinių pasekmių nei vienai iš suinteresuotų asmenų objektyviai negalėjo sukelti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

40. Apeliantės teigimu, trijų suinteresuotų asmenų sprendimas pasitelkti advokato pagalbą šioje byloje, nekvestionuojant teisės turėti advokatą procese, yra priimtas pačių trijų suinteresuotų asmenų rizika, todėl, dėl šios prisiimtos rizikos patirtos išlaidos turėtų būti priskirtos šaliai, kuri tą riziką ir prisiėmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuoti asmenys G. R., L. R. ir A. T. sudarė sutartį su advokatu atstovauti civilinėje byloje Nr. e2YT-21453-1044/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16095-2023-7), iškeltoje pagal G. R. pareiškimą ir nesutikimą su pareiškimu teikė būtent nurodytoje byloje nežinodamos apie bylų sujungimą (nurodyta civilinė byla buvo prijungta prie bylos pagal pareiškėjo Z. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog suinteresuoti asmenys, nesutikdami su apeliantės pareiškimu, siekiant skirtingo procesinės bylos baigties, turėjo teisę pasitelkti advokatą ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog toks advokato pagalbos pasitelkimas šioje byloje, yra priimtas pačių trijų suinteresuotų asmenų rizika. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog trijų suinteresuotų asmenų sprendimas pasitelkti advokato pagalbą šioje byloje yra priimtas pačių trijų suinteresuotų asmenų rizika ir prisiimtos rizikos patirtos išlaidos turėtų būti priskirtos šaliai, kuri tą riziką ir prisiėmė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog apeliantė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl jos atmesto pareiškimo. Taigi sutikdama su priimtu sprendimu apeliantė netiesiogiai patvirtino, kad iš tiesų jai buvo žinomas likęs po motinos mirties turtas ir tapusi pilnamete tik po 18 metų kreipėsi į teismą neturėdama jokių priežasčių pateisinti termino praleidimą. Šiuo atveju sutiktina su suinteresuotų asmenų argumentais, jog apeliantė, žinodama šias aplinkybes, atstovaujama profesionalios advokatės, turėjo įvertinti savo kreipimosi teisėtumą ir numanyti, kad suinteresuoti asmenys nesutikdami su jos pareiškimu taip pat kreipsis teisinės pagalbos ir turės išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė, reikšdama pareiškimą prisiėmė riziką pareiškimo netenkino atžvilgiu atlyginti kitų asmenų patirtas išlaidas. Kaip jau buvo minėta, advokatas buvo samdytas byloje iškeltoje būtent pagal apeliantės pareiškimą ir tai patvirtina byloje pateikta 2024 m. sausio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurioje aiškiai išrašyta: Teisinių paslaugų pobūdis: už teisines paslaugas civilinėje byloje pagal G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

42. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje pateiktas 2024 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitas, kuriame yra duomenys, kad kvite nurodytą 850,00 Eur sumą sumokėjo G. R.. Apeliantės teigimu, byloje yra įrodymai, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė tik G. R., nes nei L. R., nei A. T. nėra patyrusios jokių bylinėjimosi išlaidų, ir nėra sumokėjusios po 283,33 Eur jas atstovavusiam advokatui.

43. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-582/2009; 2015-04-29 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-256-684/2015).

44. Esminis dalykas – šių išlaidų ryšys su byla. Tai patvirtina sąskaitos išrašo paskirtis „už teisines paslaugas civilinėje byloje pagal G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ t. y. mokėtoja G. R. 2024 m. sausio 25 d. apmokėjo minėtas išlaidas pagal 2025 m. sausio 25 d. išrašytą sąskaitą. Be to, iš sąskaitos turinio matyti, kad ši sąskaita išrašyta suinteresuotiems asmenims G. R., L. R., A. T. už jiems suteiktas advokato paslaugas, o būtent – susipažinimas su byla, atsiliepimo parengimas ir pateikimas, pasiruošimas teismo posėdžiui ir kt. Todėl esant šioms sąsajoms tarp išrašytos sąskaitos – faktūros ir sąskaitos išrašo (mokėjimo nurodymo), nėra pagrindo abejoti, kad šiuo mokėjimo nurodymu G. R. apmokėjo už visus suinteresuotus asmenis, t. y. ir už L. R. bei A. T. Be to, mokėjimas atliktas tą pačią dieną kaip ir išrašyta sąskaita, o mokėjimo nurodymo suma atitinka sąskaitos sumą. Taip pat suinteresuoti asmenys paaiškino, jog sąskaita išrašyta visiems trims suinteresuotiems asmenims, o apmokėjo ją G. R.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog bylinėjimosi išlaidas patyrė tik G. R. yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

45. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys L. R., G. R. ir A. T. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės jų patirtas 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą.

49. Kaip jau buvo minėta, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus veikia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

50. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmens suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeistą, suinteresuoti asmenys įgijo teisę reikalauti atliginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims L. R., G. R. ir A. T. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekvienam suinteresuotam asmeniui po 100,00 Eur.

51. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

52. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantės (pareiškėjos) G. R. suinteresuotiems asmenims L. R., G. R. ir A. T., 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. kiekvienam suinteresuotam asmeniui po 100,00 Eur (vienas šimtas eurų 00 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas