Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-76-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-03
Bylos Nr.: e2A-76-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00372-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: V. K.
Trečiasis asmuo: A. K.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.6.37Jungtinė veikla (partnerystė)

Civilinė byla Nr. e2A-76-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00372-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.37 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės į dalį akcijų pripažinimo, tretieji asmenys A. K., bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui V. K., kuriame prašė pripažinti, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BABILONAS LT“ 7 125 vnt. vardinių paprastųjų akcijų nuosavybės teise priklauso R. K. Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad šalys UAB „BABILONAS LT“ drauge kūrė, vystė ir vykdė verslą bei pripažino, jog abiem bendrovė priklauso lygiomis dalimis. Dėl subjektyvių priežasčių, susiklosčiusios situacijos, siekiant išlaikyti darną šeimoje bei dėl brolių dažno buvimo užsienyje ir ekstremalios veiklos, dar verslo pradžioje buvo nuspręsta UAB „BABILONAS LT“ akcijų ieškovo vardu neregistruoti ir dažniausiai ieškovas savo kaip akcininko teises bei pareigas įgyvendindavo per motiną E. K. UAB „BABILONAS LT“ vyko akcininkų kaita: kartais bendrovės akcininku buvo atsakovas su šalių motina ar kitais šeimos draugais, dalį laiko bendrovės akcininke buvo kita šeimos bendrovė UAB „Bistroma“. Visiems šeimos nariams, dalyvaujantiems versle, toks modelis buvo priimtinas, ir visą laiką visi suprato, jog iš tiesų bendrovė priklauso dviem asmenims: ieškovui ir atsakovui. 2014 metais buvo nutarta atsidalyti akcijas pagal tai, kaip buvo sutarta nuo pat pradžių: po ½ kiekvienam broliui. Šiuo momentu paaiškėjo, kad atsakovas nėra pasiryžęs vykdyti brolių sudarytą susitarimą. Ieškovas nurodė, kad savo reikalavimą atsakovui dėl 50 proc. UAB „BABILONAS LT“ akcijų nuosavybės teisės pripažinimo grindžia jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp šalių. Ieškovui yra žinoma, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, tačiau nagrinėjamu atveju šalys rašytine forma jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nesudarė. Tai gali būti paaiškinama itin aukštu tarpusavio pasitikėjimu, artimos giminystės ryšiais ir didelės šeimos dalies įsitraukimo, žinojimo ir pritarimo tokiam brolių susitarimui.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo brolis, kuris dirba UAB „BABILONAS LT“ komercijos direktoriaus pareigose, jis gauna darbo užmokestį už atliekamą darbą, tačiau negali kaip darbuotojas, išdirbęs ilgesnį laiko tarpą, pretenduoti į juridinio asmens akcijų nuosavybę. Ieškovas niekada nebuvo UAB „BABILONAS LT“ akcininku. Ieškovas pardavė atsakovui 325 vnt. UAB „Bistroma“ akcijų už 32 500 Lt. UAB „BABILONAS LT“ buvo įsteigta 1996 m. kovo 12 d., todėl jungtinės veiklos rezultatas teoriškai galėjo būti pasiektas tik šiai datai, bet ne vėlesnei. Atsakovas yra teisėtas UAB „BABILONAS LT“ akcininkas, kadangi nei juridinio asmens steigimo dokumentai, nei akcinio kapitalo formavimo sprendiniai nėra ginčijami ir nėra prašoma pripažinti juos negaliojančiais. Ieškinyje nurodomi ieškovo darbai yra nesusiję su šio juridinio asmens steigimu bei atsiradimu, todėl jie vertintini kaip darbinių funkcijų atlikimas. Ieškovo tikslas buvo vienas, t. y. gauti kuo didesnį darbo užmokestį įdedant ne maksimalias, o pakankamas pastangas, t. y. tiek, kiek reikia vykdant darbo sutartinius santykius. Ieškovas įsteigė juridinį asmenį, kuris naudojasi UAB „BABILONAS LT“ tiekiama produkcija. Iškilus šiam ginčui, paaiškėjo, kad ieškovo šeima įregistravo tokią pačią veiklą, kuria užsiėmė UAB „BABILONAS LT“, tai parodo, kad ieškovas niekada ir nesiejo savęs kaip akcininko su šiuo juridiniu asmeniu. Jo veikla UAB „Solidija“ ir UAB „Solidijos vaisiai“ ir ieškovo veiksmai įsteigiant atskirą juridinį asmenį liudija, kad ieškovas niekada nepasiūlė atsakovui jokios galimybės veikti ar dirbti kartu.

3. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad sandoriuose, kuriuose UAB „BABILONAS LT“ sudarė su AB Ūkio banku, kurio teisių perėmėjas yra AB Šiaulių bankas, tiek UAB „BABILONAS LT“ kreditavimo procese, tiek prievolių įvykdymui įkeičiant UAB „BABILONAS LT“ akcijas, UAB „BABILONAS LT“ atstovavo atsakovas. Bankui nebuvo žinomos aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio santykiais, bankui nebuvo atskleista neviešo pobūdžio informacija ar šalių žodiniai susitarimai. Tinkamam prievolių bankui pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti be kitų užtikrinimo priemonių buvo įkeistos UAB „BABILONAS LT“ akcijos, priklausančios atsakovui (7 125 vnt.) ir E. K. (7 125 vnt.). Šiuo metu bendra UAB „BABILONAS LT“ neįvykdytų prievolių suma bankui pagal kredito sutartis sudaro 188 474,50 Eur. Bankas, kredituodamas UAB „BABILONAS LT“, sudarydamas sutartinio įkeitimo sandorius, vadovavosi pateiktais rašytiniais dokumentais bei viešai atskleista informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teises į UAB „BABILONAS LT“ 7125 vnt. paprastųjų vardinių akcijų grindžia tarp jo ir atsakovo V. K. susiformavusiais jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniais santykiais, nurodydamas, kad jis su atsakovu buvo sutarę vykdyti bendrą jungtinę veiklą, siekiant bendro tikslo, kooperuojant savo darbą ir išteklius ir šios veiklos rezultatas yra sukurta ir veikianti bendrovė UAB „BABILONAS LT“, todėl akcijos abiem partneriams priklauso lygiomis dalimis. Tačiau į bylą pateikta 1996 m. vasario 29 d. Steigimo sutartis patvirtina, kad UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ (UAB „BABILONAS LT“) buvo steigiamas dviejų asmenų, t. y. V. K. ir V. E.. Sutartis patvirtinta Kauno 17-ojo notaro biuro notarės. Steigėjai susitarė, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudarys 10 000 Lt. Ši suma buvo įnešta grynaisiais. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpasis išrašas patvirtina, kad UAB „BABILONAS LT“ buvo įsteigta 1996 m. kovo 12 d.

4.2. Atsakovui neigiant buvus šalių susitarimui dėl juridinio asmens steigimo ir bendro verslo vystymo, 1996 m. vasario 29 d. įmonės Steigimo sutartis patvirtina atsakovo V. K. argumentus, kad tokio jo susitarimo su R. K. nebuvo. Nei notarine tvarka patvirtinta Steigimo sutartis, nei akcinio kapitalo formavimo sprendiniai nebuvo ginčijami. Steigimo sutartis yra galiojanti, todėl nėra pagrindo konstatuoti tarp ieškovo ir atsakovo buvusius jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius steigiant juridinį asmenį bei vystant bendrą verslą.

4.3. Teismas vertino, kad nors ieškovas išvardijo jo atliktus darbus po UAB „BABILONAS LT“ įsteigimo, tačiau tai yra visiškai nesusiję su UAB „BABILONAS LT“ steigimu ir negali būti vertinami kitaip, kaip darbinių funkcijų atlikimu, už tai ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Į bylą pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovo prašymas UAB „BABILONAS LT“ direktoriui V. K. dėl darbo užmokesčio padidinimo, kuriame jis nurodo, kad įmonėje dirba nuo steigimo pradžios, jo kuruojama komercijos ir marketingo sritis įmonėje pastaraisiais metais išaugo 100 proc., įvesta į didmeninius tinklus papildomai 6 pozicijos vynų, pravestas rinkodaros banketas. Prašyme nurodoma, kad ieškovas toliau dės pastangas ekoturizmo srityje ir pažymi sėkmingą UAB „BABILONAS LT“ išreklamavimą. Kaip matyti iš pateikto prašymo, pats ieškovas nurodo, kokias darbines funkcijas jis atliko kaip juridinio asmens darbuotojas, tačiau šios aplinkybės jam nesuteikia teisės pretenduoti į UAB „BABILONAS LT“ akcijų dalį.

Šalies argumentai

4.4. Ieškovas nurodė, kad jis savo nuosavybės teisėmis į bendrovę disponavo per motiną E. K. bendru sutarimu, nes E. K. 2002 m. rugpjūčio 19 d. išdavė jam įgaliojimą valdyti ir tvarkyti tuo metu jai priklausančias UAB „Bistroma“ akcijas, 2011 m. lapkričio 10 d. išdavė įgaliojimą valdyti naudoti ir disponuoti tiek UAB „BABILONAS LT“, tiek UAB „Bistroma“ jai priklausančiomis akcijomis, o 2014 m. birželio 3 d. išdavė įgaliojimą valdyti naudotis ir disponuoti UAB „BABILONAS LT“ jai priklausančiomis akcijomis. Iš 2017 m. liepos 10 d. pranešimo matosi, kad E. K. informavo V. K. ir R. K., kad įgaliojimas 2014 m. birželio 3 d. skirtas R. K. yra panaikintas.

4.5. Kaip matyti iš įgaliojimų turinio, pateikti įgaliojimai nesuteikė ieškovui akcininko teisių, jie suteikė ieškovui teisę tik atlikti tam tikrus veiksmus E. K. vardu, tačiau tai neįrodo, kad R. K., veikdamas E. K. vardu, veikė kaip UAB „BABILONAS LT“ akcininkas. Be to, ieškovas byloje remiasi E. K. parodymais, duotais 2017 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1637-480/2017 apie jos turimas įmonės akcijas, jų perleidimą ir įgaliojimų ieškovui R. K. surašymą, tačiau teismas sprendė, kad šie parodymai, duoti kitoje civilinėje byloje, neturi jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamojoje byloje. Iš pateikto E. K. atsiliepimo į ieškinį šioje civilinėje byloje matosi, kad ji su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka realios situacijos, R. nebuvo UAB „BABILONAS LT“ akcininku, jai nėra žinoma jokių konkrečių susitarimų, dėl kurių R. turėtų priklausyti pusė akcijų.

4.6. Ieškovas, įrodinėdamas tarp jo ir atsakovo buvusius jungtinės veiklos teisinius santykius, rėmėsi liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, nekvestionuodamas ieškovo teisės jo ieškinio aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais, nurodė, kad nenuginčijus juridinio asmens steigimo dokumentų, liudytojų parodymais negali būti keičiamas Steigimo sutarties turinys. Šiuo atveju, teismo vertinimu, liudytojų parodymai negali patvirtinti kitokių aplinkybių dėl juridinio asmens steigimo, negu konstatuota galiojančioje Steigimo sutartyje.

4.7. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad jokie byloje pateikti ieškovo rašytiniai įrodymai nepatvirtina jo ieškinyje dėstomų argumentų, jog jam galėtų priklausyti dalis UAB „BABILONAS LT“ akcijų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Apeliaciniame skunde ieškovas R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo R. K. ieškinį ir pripažinti, kad atsakovo V. K. turimos UAB „BABILONAS LT“ 7 125 vnt. vardinės paprastosios akcijos nuosavybės teise priklauso R. K. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apelianto teigimu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. UAB „BABILONAS LT“ steigėjas yra būtent ieškovas, įtraukęs į bendrovės veiklą atsakovą. Ieškovas visuomet buvo verslus ir veiklos pradžioje valdė ne vieną bendrovę: UAB „Solidija“, UAB „Bistroma“, taip pat ir ginčo bendrovę. Ieškovui vykdant veiklą bendrovėje UAB „Solidija“ (kurios dalį akcijų buvo suteikęs ir broliui V.), dėl nepalankių aplinkybių susidarė didelės skolos. Ieškovas, jausdamas atsakomybę prieš verslo partnerius, prisiėmė asmeninę atsakomybę grąžinti visas UAB „Solidija“ skolas kreditoriams. Bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu ieškovas teismui paaiškino, kad šis sąžiningas ir atsakingas ieškovo žingsnis tapo aplinkybe, prisidėjusia prie to, jog ieškovas nutarė kitų savo verslų reputacijos bei saugumo tikslais tiesiogiai savo vardu nevaldyti, o akcijas „užrašyti“ savo artimiausių žmonių: motinos, brolio vardu. Šiame kontekste ir buvo vykdomas brolių verslas: aktyviai veikiant abiem, pareigas ir naudą dalijantis abiem lygiomis dalimis, tačiau formaliai akcijų R. vardu tuo metu neįteisinant.

5.2. Vienas iš brolių verslų buvo bendrovė UAB „Bistroma“. Įmonę UAB „Bistroma“ broliai, vykdydami savo bendrą susitarimą vykdyti verslą, palaipsniui įsigijo iš tuometinio UAB „Bistroma“ akcininko R. P., kuris yra patvirtinęs bendrą brolių indėlį šiame versle. UAB „Bistroma“ akcininkais vėlgi buvo K. šeima, o UAB „Bistroma“ turėtas nekilnojamasis turtas, galiausiai tapo pagrindiniu, kuriame broliai nutarė vykdyti apgyvendinimo verslą ir įkūrė viešbutį (duomenys neskelbtini). Abu broliai vykdė ir kitą veiklą.

5.3. Bendrovės iniciatorius buvo būtent ieškovas R. kartu su draugu V. E. – partneriai siekė gaminti bulvių traškučius. Vis dėlto, dėl aukščiau įvardytų priežasčių, jau bendrovės steigimo metu ieškovas formaliai bendrovės akcijų savo vardu neįgijo – vedinas didelio pasitikėjimo susitarė su V. E., kad formalus steigėjas vietoje ieškovo bus jo brolis V. Praėjus porai metų nuo ginčo bendrovės veiklos pradžios, V. E. nutarus pasitraukti iš jos, 1998 metais visos įmonės akcijos buvo perleistos V. su ieškovu susitariant, kad bendrovė nuo šiol priklausys jiems lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc. akcijų, o jų formalus savininkas broliams nebuvo tiek reikšmingas, todėl, dėl ieškovo jau įvardytų priežasčių, formaliai akcijos tapo V. nuosavybe. Nors nuo bendrovės įsteigimo jos pirminis tikslas buvo gaminti bulvių traškučius, į Lietuvos rinką atėjus stambių užsienio įmonių prekėms, šis verslas tapo nekonkurencingu. Ilgainiui, brolių verslas buvo apjungtas – UAB „Bistroma“ bei UAB „BABILONAS LT“ veiklą vykdė išvien, UAB „Bistroma“ priklausiusiame nekilnojamajame turte įkurtas viešbutis, kuris vėlesniu laikotarpiu buvo įneštas į ginčo bendrovės įstatinį kapitalą. Šiuo tikslu bendrovės veikla palaipsniui buvo keičiama, atsirado poreikis pakeisti įmonės pavadinimą iš UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ į labiau viešbučių verslui tinkamą pavadinimą: UAB „BABILONAS LT“.

5.4. Bendrovės gyvavimo laikotarpiu formalieji bendrovės akcininkai ne kartą keitėsi, pavyzdžiui, dalį laiko akcininke buvo brolių bendrovė UAB „Bistroma“, dalį laiko akcininke buvo nurodoma abiejų motina E. K. 2011 metų rugsėjį, dėl brolių bendrovės UAB „Bistroma“ veiklos nesklandumų buvo nutarta ją parduoti, todėl siekiant sąsajų tarp UAB „Bistroma“ ir UAB „BABILONAS LT“ atskyrimo, pastarosios įmonės akcijos kuriam laikui formaliai buvo perleistos šeimos draugui – A. M., o po problemų išsprendimo vėl formaliai grąžintos atsakovui.

5.5. Ieškovui išreiškus prašymą tarp brolių buvusį susitarimą įtvirtinti formaliai, ėmė augti konfliktas, o atsakovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užkirsti kelią ieškovo nuosavybės įteisinimui.

5.6. Ieškovas siekia, kad jo vardu būtų įformintos akcijos dėl kelių priežasčių. Pirma, išnyko aplinkybės, lėmusios ieškovo atsisakymą laikyti akcijas savo vardu, t. y. visos iš bendrovės UAB „Solidija“ laikų turėtos skolos buvo grąžintos, atitinkamai, jokia grėsmė sėkmingai bendrovės veiklai nebegali kilti. Antra, visos bendrovės akcijos buvo sutelktos vien brolio V. rankose, kuris ėmėsi vykdyti veiklą kartu su partneriais iš Rusijos, tai R. atrodė nepriimtina ir itin rizikinga dėl galimo veiklos neskaidrumo. Trečia, pats V. itin dažnai vyksta atostogauti į kalnus, užsiima itin ekstremalia, pavojų gyvybei keliančia veikla, todėl brolio V. sveikatai ar gyvybei patekus į pavojų, jam esant vieninteliu formaliu akcininku, bendrovės likimas taptų nestabilus.

5.7. Iš pradžių dėl didelio V. spaudimo ir nenoro vykdyti susitarimą R. sutiko, kad akcijos būtų perkeltos ne tiesiogiai jam, o motinai, kuri, kaip ir anksčiau, akcijas saugotų R. naudai. Dėl to 2014 m. gegužės 28 d. V. ½ bendrovės akcijų padovanojo motinai, nors iš tiesų šio sandorio tikslas buvo akcijas atsidalyti tarp brolių. 2015 metais R. pasitikėjimas V., kaip bendrovės akcininku ir vadovu krito dar labiau, kai V., dėl neaiškių priežasčių, perleido nekilnojamąjį turtą ir slapčia, nepranešus nei R., nei akcijų įkaito gavėjui savo turimą akcijų dalį padovanojo dukrai A. K.

5.8. 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo pateiktas prašymas AB Šiaulių bankui dėl leidimo motinai E. K. padovanoti akcijas R., motina 2016 m. spalio 12 d. išreiškė valią akcijas perleisti, tam buvo surinkti formaliai reikalingi leidimai. Tačiau apie tai sužinojęs atsakovas sukūrė fiktyvų R. N. reikalavimą į V. Buvo inicijuota civilinė byla, kurią išnagrinėjus buvo pripažinta negaliojančia akcijų dovanojimo sutartis, kuria ½ dalis akcijų padovanota ieškovo ir atsakovo motinai.

5.9. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįsigilino į byloje keliamus faktinius ir teisinius keliamus klausimus. Apelianto teigimu, pirma, faktiniai santykiai gali būti kvalifikuojami jungtinės veiklos (partnerystės) santykiais remiantis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, net ir nesant rašytinės sutarties. Nagrinėjant bylas, kuriose asmenų faktiniai santykiai liudija siekį bendromis pastangomis ir darbu verstis bendra veikla, siekti bendro tikslo, tokie santykiai gali būti kvalifikuojami būtent jungtinės veiklos teisiniais santykiais, net ir tuomet, kai rašytinė sutartis asmenų nebuvo sudaryta. Sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Antra, nuosavybės teisė į turtą gali būti įgyjama jungtinės veiklos pagrindu ir tam nėra reikalinga nuginčyti kitų, su turtu susijusių, sandorių. Lietuvos teismų praktikoje yra išnagrinėta eilė bylų, kuriose taikant jungtinės veiklos (partnerystės) santykiams taikytinas taisykles, yra pripažįstama nuosavybės teisė į turtą, net ir neginčijant šio turto įsigijimo sandorių. Kitaip tariant, teismų praktika patvirtina, kad jungtinės veiklos susitarimas yra pakankamas teisinis pagrindas, siekiant pripažinti nuosavybės teisę į turtą, įskaitant ir tą turtą, kuris yra įgytas notarinio sandorio pagrindu, net jei notarinio sandorio šalimi nėra jungtinės veiklos santykio šalis. Jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nesudarius rašytinės sutarties, teismų praktikoje kvalifikuojami ir ne vien bendrai gyvenančių asmenų atžvilgiu, tačiau net ir šeimos santykiais nesusijusiems asmenims susitarus kartu vykdyti ūkinę veiklą. Dėl nurodytų priežasčių yra visiškai atmestini skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai, kad bendrovės steigimo sutarčiai, kuri yra notarinė, esant galiojančiai, negali būti pripažinta nuosavybės teisė į bendrovės akcijas kitiems, nei steigimo sutartyje įvardytiems asmenims.

5.10. Apelianto manymu, bendrovės steigimo metu atsakovas iš esmės veikė kaip statytinis, t. y. veikė savo vardu, tačiau ieškovo naudai, tai patvirtino ir byloje liudijęs bendrovės steigėjas V. E. Bendrovės steigimo sutartyje bei visoje tolesnėje veikloje naudos gavėju buvo nurodomas atsakovas, tačiau tikroji šalis buvo aptarta slaptame susitarime – jungtinės veiklos susitarime, kuris esant brolių artimam santykiui, nebuvo aprašytas. De jure (liet. teisiškai) toks ieškovo ir atsakovo santykis atitinka atstovavimo santykį. Įrodinėjant buvus jungtinės veiklos teisinius santykius teismų praktikoje leidžiama remtis liudytojų parodymais, kurie gali būti itin reikšmingi siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Taip pat teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, kuriais remiantis faktiniai santykiai gali būti kvalifikuojami būtent jungtinės veiklos teisiniais santykiais. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas).

5.11. Nagrinėjamu atveju broliai R. ir V., dirbdami bendro tikslo – sėkmingos bendrovės veiklos – labui, rašytine forma jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nesudarė. Apie formalumus broliai negalvojo ir R. pasitikėjo, kad brolis nesiims veiksmų, siekdamas išstumti ieškovą iš bendrovės veiklos. Rašytinės sutarties nebuvimas gali būti paaiškinamas itin aukštu tarpusavio pasitikėjimu, artimos giminystės ryšiais ir didelės šeimos dalies įsitraukimo, žinojimo ir pritarimo tokiam brolių susitarimui. Be kita ko, devyniasdešimtaisiais, kai bendrovė buvo steigiama, nei korporatyvinė kultūra nebuvo tiek išvystyta, nei teisinis visuomenės išsilavinimas neleido teikti tiek svarbos dokumentų tikslumui, kiek šiandien galima būtų tikėtis.

5.12. Pats bendrovės steigėjas V. E., neturintis jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir seniai bendrovės veikloje nedalyvaujantis, paliudijo apie tai, kad bendrovę steigė kartu su ieškovu, kurio prašymu tik formaliai akcininku buvo nurodytas atsakovas. Ieškovo ir atsakovo motina E. K. 2017 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1637-480/2017 taip pat yra patvirtinusi, kad broliai bendrovės akcijas iš tiesų buvo susitarę turėti lygiomis dalimis, o tam, kas buvo formalus akcininkas, neteikė reikšmės. Ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl bendrovės akcijų teisinio statuso, konkrečių dalių, patvirtino ir kiti byloje liudiję su ginčo bendrove susiję asmenys: bendrovės ir su ja tiesiogiai susijusios UAB „Bistroma“ darbuotojos ir ilgametės direktorės S. P. ir J. J., ilgus metus bendrovėje dirbusi vyr. finansininkė J. V. K. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, anot apelianto, patvirtina buvus ieškovo darbinį ir finansinį indėlį į bendrovės veiklą.

5.13. Skundžiamame sprendime teismas visiškai netinkamai interpretavo ieškovo turėtų įgaliojimų turinį, konstatuodamas, kad „pateikti įgaliojimai nesuteikė ieškovui akcininko teisių, jie suteikė ieškovui teisę tik atlikti tam tikrus veiksmus E. K. vardu, tačiau tai neįrodo, kad R. K., veikdamas E. K. vardu, veikė kaip UAB „BABILONAS LT“ akcininkas.“ Priešingai, nei nurodo teismas, įgaliojimų turinys liudija ieškovo teisę veikti kaip visas akcininko teises turinčiam asmeniui. Pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 10 d. įgaliojimo ir 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimo pagrindu ieškovas turėjo teisę ne tik balsuoti bendrovės akcininkų susirinkimuose savo nuožiūra, tačiau taip pat ir disponuoti bendrovės akcijomis savo nuožiūra.

5.14. Apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas pripažinti, kad jungtinės veiklos rezultatas – bendrovė – priklausė R. ir V. lygiomis dalimis, bendrąja daline nuosavybe. Atitinkamai, R. turi teisę reikalauti pripažinti nuosavybę į 50 proc. bendrovės akcijų, kurios R. naudai buvo perleistos E. K., o vėliau atsakovo nesąžiningais veiksmais (pripažįstant tariamo kreditoriaus ieškinį) formaliai grįžo atsakovui. Savo paties akcijų dalį atsakovas yra padovanojęs dukrai A. K.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į ieškovo R. K. apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašo įpareigoti ieškovą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovas visiškai nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškinyje yra pareikštas tik vienas reikalavimas, t. y. pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 7 125 vnt. UAB „BABILONAS LT“ vardinių paprastųjų akcijų. Iš reikalavimo turinio matyti, kad ginčo esmė yra ieškovo siekis įgyti nuosavybės teises į pusę bendrovės akcijų. Ieškinyje nėra pareikšto reikalavimo dėl ieškovui priklausančio turto išreikalavimo, todėl ginčo esmėje visiškai be pagrindo preziumuojama, kad ieškovas buvo bendrovės steigėjas ir bendraturtis. Jeigu egzistuotų ši faktinė aplinkybė, nurodyta ginčo esmėje, ieškovas nebūtų pareiškęs reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo į pusę bendrovės akcijų.

6.2. Ginčo esmėje nurodyta ir kita atsakovui nesuprantama ir pirmosios instancijos teismo nenustatyta aplinkybė, t. y., kad broliai Lietuvos nepriklausomybės pradžios laikotarpiu, pasitraukus R. partneriui, nutarė drauge veiklą tęsti ir vystyti verslą, kad abu yra lygiaverčiai šio verslo savininkai. Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas patvirtina, kad UAB „BABILONAS LT“ buvo įsteigta 1996 m. kovo 12 d. Tuo metu ieškovas buvo UAB „Solidija“ ir UAB „Solidijos vaisiai“ akcininkas, o šios dvi bendrovės neturi jokios faktinės ir juridinės sąsajos su ginčo bendrovės įsteigimu. Taip pat ieškovas nenurodė, kad abi jo turimos bendrovės buvo likviduotos, taigi, jis buvo nesėkmingas verslininkas. Ieškovas ėmė domėtis politika, kurioje veikia iki šiol, o jam, kaip politiko įvaizdžio formavimui, buvo reikalingos garbingos pareigos dėl politinio statuso solidumo. Bankrutavus jo valdomoms įmonėms, jis negalėjo prisistatyti sėkmingu verslininku, todėl buvo reikalingos kitos garbingos pareigos. Ir nors bendrovėje jis dirbo tik komercijos direktoriumi, prisistatydamas jis įvardydavo save bendrovės akcininku.

6.3. Atsakovo teigimu, apeliantas piktnaudžiavo artimais giminystės santykiais, iki buvo atleistas iš komercijos direktoriaus pareigų dėl nesuderinamo ir nebepakenčiamo jo, kaip darbuotojo, elgesio. Atsakovas nebegalėjo toleruoti ieškovo pradėto atviro tyčiojimosi ne tik iš atsakovo, bet ir iš kitų bendrovės darbuotojų. Darbo ginčų komisijai patvirtinus ieškovo atleidimo teisėtumą, ieškovas sutiko su ginčų komisijos sprendimu ir net neginčijo teisme. Nustatant ginčo esmę, įtrauktinos ir aplinkybės, kad 2014 metais ieškovas įsteigė naują juridinį asmenį – UAB „Siaiva“, į kurią perkėlė tą veiklą, už ką jis buvo atsakingas ginčo bendrovėje, t. y. prekybą vytintais mėsos ir vyno gaminiais.

6.4. Atsakovo manymu, liudytojų parodymais negali būti įrodinėjamas sandorių sudarymas ir teisinis jų galiojimas. Be to, byloje liudiję liudytojai yra suinteresuoti. Teismas teisingai nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės steigiamos laikantis tam tikrų veiksmų sekos, todėl asmenų valia atsispindi teisės aktais reglamentuose dokumentuose, kurie bendrovės steigimo metu buvo surašyti notarinės formos. Iki šiol šie dokumentai yra galiojantys ir jais vadovaujantis yra įrašyti vieši duomenys Juridinių asmenų registre. Šioje byloje ieškovas, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, neginčija bendrovės steigimo dokumentų, nes nėra pareikštas reikalavimas dėl ginčo bendrovės steigimo dokumentų pripažinimo negaliojančiais ar tariamais. Tai reiškia, kad netinkamai suformuotas ieškinio reikalavimas gali būti savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Įgyti nuosavybės teises į juridinio asmens akcijas, esant galiojantiems sandoriams, galima vieninteliu būdu, t. y. reiškiant ne reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į akcijas, o reiškiant reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo ir tik teisminiu keliu nuginčijus sandorius gali asmeniui atsirasti nuosavybės teisės į juridinio asmens akcijas. Tai reiškia, kad, ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl steigimo dokumentų nuginčijimo, net teoriškai negalimas ieškinio tenkinimas dėl pripažinimo teisės į bendrovės akcijas, kadangi egzistuoja galiojantys sandoriai, kurių pagrindu kitiems asmenims yra atsiradusios nuosavybės teisės į bendrovės akcijas.

6.5. Apeliantas cituoja liudytojo V. E. parodymus, tačiau, atsakovo manymu, parodymai vertintini kritiškai, kadangi stokoja logikos. Liudytojas, teigdamas, kad bendrovę sukūrė kartu su ieškovu, nurodė, jog su atsakovu susitikęs nebuvo. Tačiau į bylą yra pateikta notarinės formos steigimo sutartis, tai reiškia, kad liudytojas su atsakovu turėjo būti susitikęs bent vieną kartą.

Šalies argumentai

6.6. Ieškovas teigia, kad „V. itin dažnai vyksta atostogauti į kalnus, užsiima itin ekstremalia, pavojų gyvybei keliančia veikla, todėl brolio V. sveikatai ar gyvybei patekus į pavojų, jam esant vieninteliu formaliu akcininku, Bendrovės likimas taptų nestabiliu“. Atsakovas pažymėjo, kad jis nėra vienintelis bendrovės akcininkas, todėl net teoriškai tokia situacija negalima. Atsakovas užsiima slidinėjimu, kurio nepriskiria ekstremalioms sporto šakoms.

6.7. Aplinkybę, kad bendro veikimo niekada nebuvo, patvirtina tai, jog ieškovas, įgijęs patirties ginčo bendrovėje, nutarė vėl užsiimti savarankiška komercine veikla, todėl įsteigė su savo sutuoktine UAB „Siaiva“. Akivaizdu, kad ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu yra visiškai priešingas gyvenime, nei pristatomas apeliaciniame skunde, nes nei vienas juridinio asmens savininkas neperkels komercinės veiklos į kitą juridinį asmenį. Taigi, atsakovo manymu, ieškovo elgesys, kada įgijęs komercinės patirties bendrovėje jis steigia kitą juridinį asmenį, patvirtina, kad jokia bendra jungtinė veikla neegzistavo. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dalyje, kurioje teigiama, kad jis prarado ieškovo pasitikėjimą ir kurioje abejojama kreditorinio reikalavimo R. N. pagrįstumu ir mano, kad šie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla.

6.8. Svarbu ir tai, kad šioje byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kuriuose būtų steigėju įvardytas ieškovas, pvz. uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentų, įstatinio kapitalo didinimo ir / arba bendrovės akcijų įgijimo dokumentų ir pan. Tai reiškia, kad ieškovas nedalyvavo nei viename teisiškai reikšmingame ir sukuriančiame nuosavybės teises sandoryje. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nei bylos iškėlimo momentu, nei bylos nagrinėjimo metu, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų veikęs pagal bendrovės išduotus dokumentus, kaip akcininkas, ar bendrovės steigimo dokumentuose, akcininkų registracijos žurnale būtų atvaizduotas kaip bendrovės akcininkas, kadangi taip nebuvo.

6.9. Sprendžiant ginčą dėl jungtinės veiklos egzistavimo ar ne, turi būti įvertinta, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas sąžiningai nenurodė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir visų savo verslų, į kuriuos atsakovas yra nukreipęs savo veiksmus ir pastangas, bei nepagrįstai neapibrėžė savo tiesioginių darbo funkcijų, už ką visą laiką gavo darbo užmokestį, kuris buvo mokamas išimtinai tik iš atsakovo investuotų ir uždirbtų pinigų. Taigi, kyla klausimas, ar darbuotojas, gavęs darbo užmokestį, gali darbo funkcijų atlikimą vertinti kaip bendros jungtinės veiklos vykdymą. Nėra ginčo, kad rašytinė jungtinės veiklos sutartis neegzistuoja.

Atsiliepimas

6.10. Atsakovo teigimu, gaminti bulvių traškučius buvo būtent jo idėja. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas pripažino, kad ginčo bendrovės steigimo metu jis turėjo skolų, todėl jis negalėjo turėti net teorinių galimybių prisidėti prie įmonės kūrimo ir investuoti į ją savo pinigų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas buvo tik įmonės darbuotojas, kuris dirbo įmonėje tik 0,5 etato, ir neveikė kaip įmonės akcininkas ir kurio atleidimas buvo pripažintas teisėtu Darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisija nenustatė, kad ieškovas buvo atleistas dėl nesutarimų su broliu. Darbo ginčų komisija padarė pagrindinę išvadą, kad „įrodytas Ieškovo, kaip darbuotojo, komercijos direktoriaus, nuolatinis prieštaravimas bet kokiems darbdavio nurodymams. Komisija sutinka su Atsakovo nuomone, kad darbdavys neprivalo toleruoti tokio elgesio darbuotojo, todėl daro išvadą, kad egzistavo priežastys, dėl kurių darbuotojas toliau dirbti pas darbdavį nebegalėjo, ir kurios sudaro pagrindą atleisti tokį darbuotoją iš darbo“.

6.11. Atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovas klaidingai vertina motinos parodymus, duotus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1050-65/2020. 2020 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu E. K. nurodė, kad akcijos turi priklausyti V. K., nes jo buvo nuo pat pradžių, o R. buvo komercijos direktorius ir akcijų niekuomet neturėjo. Apeliaciniame skunde taip pat yra analizuojami S. P. ir J. J., bei ieškovo sutuoktinės J. V. K. parodymai. Atsakovas nori atkreipti dėmesį į tai, kad visi šie asmenys ne tik artimai bendrauja su ieškovu, bet pateikė subjektyvią nuomonę, o ne išdėstė faktus, kuriuos patvirtintų rašytiniai įrodymai.

6.12. Atsakovas neginčija, kad būdavo situacijų, kuomet išvykęs atostogauti ar kitu metu, jis įgaliodavo ieškovą, kaip bendrovės darbuotoją atstovauti įmonės interesams, galintį pavaduoti atsakovą, kaip įmonės direktorių. Tačiau veikdamas pagal įgaliojimą, ieškovas veikė ne kaip įmonės akcininkas, tačiau kaip darbuotojas, turintis direktoriaus įgaliojimą.

7. Atsiliepime į ieškovo R. K. apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB Ūkio bankas prašo ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo atžvilgiu, nes visiškai nevertino ir nepasisakė dėl AB Ūkio banko pateiktų faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo veikimo UAB „BABILONAS LT“ interesais apimtį ir svarbą, ir nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių teismo išvadas dėl pateiktų rašytinių įrodymų nepagrįstumo. Remiantis civilinio proceso principais įrodinėjimo vertinimų atžvilgiu ir suformuota teismų praktika, galima teigti, kad teismui tinkamai ir išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų byloje pateiktų įrodymų kyla grėsmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės sąlyga. Dar daugiau, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. AB Ūkio banko vertinimu, Kauno apygardos teismas nevertino banko pateiktų duomenų dėl ieškovo dalyvavimo ir veikimo UAB „BABILONAS LT“ interesais organizuojant projektų vykdymą, teikiant raštus AB Ūkio bankui, dalyvaujant UAB „BABILONAS LT“ veikloje ir laiduojant už įmonės prievoles. Remiantis AB Ūkio banko byloje pateiktais duomenimis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas dėjo itin daug pastangų, jog UAB „BABILONAS LT“ laiku gautų paskolas ir paramas, pavyzdžiui, organizavo ir įgyvendino projektą „Aktyvaus ekoturizmo centro „(duomenys neskelbtini)“ plėtra“. Dar daugiau, būtent ieškovas organizavo paskolos iš AB Ūkio banko gavimą, o jos tinkamą grąžinimą laidavo asmeniškai. Be to, AB Ūkio banko duomenimis būtent ieškovas tvirtindavo įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas bei informaciją apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir sąnaudas. Kauno apygardos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo atlikti darbai po UAB „BABILONAS LT“ įsiteigimo turi būti vertinami kaip išimtinai susiję su ieškovo, kaip UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ komercijos direktoriaus pareigomis. Tačiau AB Ūkio banko vertinimu, ieškovo veikimas organizuojant ir įgyvendinant įmonės plėtros projektus, laikinai veikiant kaip UAB „BABILONAS LT“ direktoriui ir aktyviai tvirtinant su įmonės finansine padėtimi susijusius dokumentus bei asmeniškai laiduojant už UAB „BABILONAS LT“ pinigines prievoles, negali būti vertinama tik kaip užimamų komercijos direktoriaus pareigų atlikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl dalies akcijų nuosavybės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10. Byloje nustatyta, 1996 m. vasario 29 d. Steigimo sutartis patvirtina, kad UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ (UAB „BABILONAS LT“) buvo steigiama dviejų asmenų, t. y. V. K. ir V. E. Steigėjai susitarė, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudarys 10 000 Lt. Ši suma buvo įnešta grynaisiais.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro trumpasis išrašas patvirtina, kad UAB „BABILONAS LT“ buvo įsteigta 1996 m. kovo 12 d. Į bylą pateiktas akcininkų registracijos žurnalas, iš kurio matosi UAB „BABILONAS LT“ buvę akcininkai (UAB „Bistroma“, V. K., E. K., A. M. ir kt.), tačiau jų sąraše nėra nurodyta ieškovo R. K.

12. Į bylą pateiktas 2000 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Bistroma“ neeilinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuris patvirtina, kad ieškovui R. K. buvo leista perleisti visas turimas UAB „Bistroma“ akcijas (325 vnt.) V. K.

13. 2000 m. rugpjūčio 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad R. K. pardavė V. K. UAB „Bistroma“ akcijas už 32 500 Lt, pinigų sumokėjimo faktą R. K. patvirtino sutartyje savo parašu.

14. 2001 m. birželio 27 d. UAB „Bistroma“ akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo nuspręsta padidinti šios bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant akcijas ir jas padalijant tarp akcininkų.

15. 2001 m. birželio 27 d. akcijų pasirašymo sutartis patvirtina, kad atsakovas V. K. įgijo 600 vnt. UAB „Bistroma“ akcijų, už kurias jis sumokėjo.

16. 2002 m. spalio 23 d. atsakovas V. K. iš R. P. įgijo 786 vnt. UAB „Bistroma“ akcijų, sumokėdamas 142 776,60 Lt.

17. 2004 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad A. G. UAB „Bistroma“ turėtas akcijas pardavė E. K. 2011 m. gegužės 24 d. kasos pajamų orderio kvitai patvirtina, kad E. K. ir V. K. sumokėjo įnašus už akcijas pagal 2011 m. gegužės 24 d. akcijų pasirašymo sutartis.

18. 2015 m. sausio 2 d. UAB „BABILONAS LT“ pranešimas ir 2015 m. vasario 4 d. UAB „BABILONAS LT“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad akcininkai V. K. ir E. K., turintys tuo metu po 7 125 akcijas (tai sudaro po 50 proc. bendrovės akcijų) nusprendė kreiptis į AB Šiaulių banką dėl 270 000 Eur kredito gavimo. Nuo juridinio asmens įsteigimo akcininkai keitėsi, vyko UAB „BABILONAS LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai bei atsiskaitymai pagal šiuos sandorius.

19. 2002 m. rugsėjo 11 d. darbo sutartis patvirtina, kad ieškovas R. K. buvo priimtas į darbą UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ komercijos direktoriumi 0,5 etato krūviu ir buvo nustatytas 215 Lt darbo užmokestis. Iš įrašų toje pačioje darbo sutartyje matosi, kad darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2010 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas 3 000 Lt mėnesinis pareigybinis atlyginimas, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 1 015 Eur pareigybinis mėnesinis atlyginimas.

20. 2014 m. gegužės 28 d. V. K. ir E. K. paprasta rašytine forma sudarė akcijų dovanojimo sutartį, pagal kurią V. K. padovanojo E. K. 7 125 vienetus UAB „BABILONAS LT“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė buvo 712 500 Lt. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020 matosi, kad teismui konstatavus, jog sudarant dovanojimo sandorį nebuvo prisilaikyta privalomos notarinės tokio sandorio sudarymo formos, dovanojimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento ir taikant restituciją V. K. priteista 7 125 vienetai UAB „BABILONAS LT“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų.

21. Nagrinėjamojoje byloje pradiniame ieškinyje R. K. prašė 2014 m. gegužės 28 d. akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą V. K. ir E. K., pripažinti negaliojančia ir pripažinti, kad 7 125 vnt. vardinių paprastųjų akcijų nuosavybės teise priklauso R. K.

22. Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. lapkričio 3 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2014 m. gegužės 28 d. akcijų dovanojimo sutarties, sudarytos tarp V. K. ir E. K., pripažinimo negaliojančia.

23. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi bylos dalį dėl reikalavimo dėl 2014 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutarties, kuria atsakovas V. K. padovanojo atsakovei E. K. UAB „BABILONAS LT“ 7 125 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, nutraukė, o E. K. pašalino iš bylos nagrinėjimo.

24. Ieškovas R. K. prašo pripažinti, kad atsakovo V. K. turimos UAB „BABILONAS LT“ 7 125 vnt. vardinių paprastųjų akcijų nuosavybės teise priklauso R. K.

Dėl mokėtino žyminio mokesčio

25. Atsiliepime į ieškovo R. K. apeliacinį skundą atsakovas V. K. prašė įpareigoti ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 2 843 Eur žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ginčo suma yra 249 004,50 Eur. Atsakovas mano, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Atsakovo manymu, šioje byloje kyla tarp šalių ginčas dėl akcijų vertės. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs pateikti atsakovą duomenis apie ginčo bendrovei priklausantį turtą. Atsakovas pateikė UAB „Lituka ir ko“ parengtą turto vertinimo ataskaitą. Iš šios turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo bendrovės vardu registruota turto vertė yra 965 tūkst. Eur. Ši turto vertė yra nustatyta 2019 m. gruodžio 6 d. Taigi, ieškovas neteisingai nenurodo, kad jis pretenduoja į ginčo bendrovės akcijas, kurių vertė pagal bendrovės valdomą turtą yra 482 500 Eur. Tai reiškia, kad ieškovas turi pareigą tinkamai apskaičiuoti ir sumokėti žyminio mokesčio sumą nuo bendrovės turto vertės.

26. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

27. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, teikdamas ieškinį apeliantas sumokėjo 2 560 Eur žyminį mokestį. 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad papildomai primokėjo 282,45 Eur žyminį mokestį. Iš viso ieškovas už ieškinį sumokėjo 2 842,45 Eur žyminį mokestį.

29. Atsakovas žyminio mokesčio netinkamo sumokėjimo klausimą kėlė ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovo prašymas dėl mokėtino žyminio mokesčio buvo išspręstas 2021 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu, protokoline nutartimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje yra sumokėtas tinkamai.

30. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, ieškovo ieškinio reikalavimas yra aiškus ir nedviprasmiškas – nustatyti jo nuosavybės teisę į 7 125 vnt. vardinių paprastųjų UAB „BABILONAS LT“ akcijų, kurios šiuo metu priklauso atsakovui. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl akcijų skaičiaus, atsakovas neginčija, kad jam nuosavybės teise priklauso 7 125 vnt. vardinių paprastųjų UAB „BABILONAS LT“ akcijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą atsakovo pateikta UAB „Lituka ir ko“ parengta turto vertinimo ataskaita nepatvirtina jo atsiliepime nurodomų argumentų dėl akcijų vertės. Susipažinus su pateikta ataskaita yra nustatyta, kad UAB „Lituka ir ko“ atliko viešbučio-restorano turto vertinimą. Tačiau nekilnojamojo turto viešbučio-restorano vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė iš esmės negali būti prilyginama UAB „BABILONAS LT“ akcijų vertei. Todėl laikytina, kad atsakovas nagrinėjamo ginčo atveju neįrodė, jog UAB „BABILONAS LT“ akcijų vertė siekia 965 tūkst. Eur vien todėl, jog tokios vertės nekilnojamasis turtas galimai yra registruotas įmonės vardu.

31. Kaip paaiškino ieškovo atstovė teismo posėdžio metu, žyminis mokestis šiuo atveju buvo sumokėtas atsižvelgiant į balansinę nuosavo kapitalo vertę už 2019 metus (tais pačiais metais ieškinys pateiktas teismui), t. y. 498 009 Eur. Būtent šie duomenys buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, vadinasi yra teisingi kol nenuginčyti. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi UAB „Lituka ir ko“ viešbučio-restorano turto vertės nustatymo ataskaita dar ir dėl to, kad ji yra atlikta ne ieškinio pateikimo dieną (2019 m. gegužės 9 d.), o 2019 m. gruodžio 6 d., tačiau žyminio mokesčio dydis yra apskaičiuojamas ieškinio pateikimo dieną.

32. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

33. Teisėjų kolegija nustatė, kad teikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 2 843 Eur žyminį mokestį. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą primokėti žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą netenkintinas.

Dėl jungtinės veiklos sutarties

34. Apelianto teigimu, ieškovas R. K. ir atsakovas V. K. veikė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, kad jungtinės veiklos santykiai tarp šalių nesusiklostė. Apelianto manymu, bendrovės steigimo metu atsakovas iš esmės veikė kaip statytinis, t. y. veikė savo vardu, tačiau ieškovo naudai, tai patvirtino byloje liudijęs bendrovės steigėjas V. E.

35. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

36. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu; kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

Žemesnės instancijos teismas

37. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad į bylą pateikta 1996 m. vasario 29 d. Steigimo sutartis patvirtina, jog UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ (UAB „BABILONAS LT“) buvo steigiama dviejų asmenų, t. y. V. K. ir V. E. Sutartis patvirtinta Kauno 17-ojo notaro biuro notarės. Steigėjai susitarė, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudarys 10 000 Lt. Ši suma buvo įnešta grynaisiais. Juridinių asmenų registro trumpasis išrašas patvirtina, kad UAB „BABILONAS LT“ buvo įsteigtas 1996 m. kovo 12 d.

38. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta ir notariškai patvirtinta taip pat nebuvo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų galinčių patvirtinti, kad apeliantas R. K. prisidėjo piniginiu įnašu prie ginčo bendrovės įstatinio kapitalo sudarymo. Vadinasi, ieškovo įnašas pinigais nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas. Taigi, apeliantas, siekdamas, kad jis būtų pripažintas jungtinės veiklos sutarties dalyviu, privalėjo įrodyti, kad jis prie jungtinės veiklos prisidėjo dalyvaudamas savo darbu.

Žemesnės instancijos teismas

39. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

40. Apeliantas ne kartą procesiniuose dokumentuose pabrėžė, kad vienas iš brolių verslų buvo bendrovė UAB „Bistroma“. Įmonę UAB „Bistroma“ broliai, vykdydami savo bendrą susitarimą vykdyti verslą, palaipsniui įsigijo iš tuometinio UAB „Bistroma“ akcininko R. P., kuris, anot apelianto, yra patvirtinęs bendrą brolių indėlį šiame versle. UAB „Bistroma“ akcininkais buvo K. šeima, o UAB „Bistroma“ turėtas nekilnojamasis turtas, galiausiai tapo pagrindiniu, kuriame broliai nutarė vykdyti apgyvendinimo verslą ir įkūrė viešbutį „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, ieškovas visuomet buvo verslus ir veiklos pradžioje valdė ne vieną bendrovę: UAB „Solidija“, UAB „Bistroma“, taip pat ir ginčo bendrovę.

41. Byloje pateikta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina faktą, kad ieškovas R. K. UAB „Bistroma“ akcijas iš tuometinio savininko R. P. įsigijo 1999 m. kovo 27 d. Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2000 m. rugpjūčio 1 d. R. K. UAB „Bistroma“ akcijas pardavė broliui V. K., o pastarasis dalį akcijų perleido motinai E. K. (byloje nėra ginčo, kad periodiškai akcininkai įmonėje keitėsi). Taigi, apeliantas UAB „Bistroma“ akcininku buvo gana trumpą laiką. Daugiau duomenų apie tai, kad apeliantas būtų buvęs UAB „Bistroma“ akcininku nėra. Nors apeliantas teigia, kad UAB „BABILONAS LT“ steigėju ir akcininku nuo pat jos įkūrimo jis nesutiko būti dėl to, jog tuometinė jo bendrovė UAB „Solidija“ turėjo finansinių problemų, šiuos duomenis patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Net ir tuo atveju, jei apeliantas iš tiesų bandė spręsti UAB „Solidija“ ir / arba UAB „Solidijos vaisiai“ finansines problemas, tai šių įmonių išregistravimas iš Juridinių asmenų registro tik įrodo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad apeliantui sunkiai sekėsi vystyti nuosavą verslą.

42. Apelianto teigimu, motinos jam išduoti įgaliojimai patvirtina faktą, kad jis veikė kaip ginčo įmonės akcininkas, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Žemesnės instancijos teismas

43. Byloje yra pateiktas 2002 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojimas, kuriuo E. K. įgaliojo ieškovą R. K. valdyti ir tvarkyti (be teisės disponuoti) visomis jai priklausančiomis UAB „Bistroma“ paprastosiomis vardinėmis akcijomis, dalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise visais klausimais, gauti dividendus, rašyti pareiškimus, juos pasirašyti motinos vardu ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su įgaliojimu. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra nurodyta, kad E. K. 2011 m. lapkričio 10 d. išdavė įgaliojimą valdyti naudoti ir disponuoti tiek UAB „BABILONAS LT“, tiek UAB „Bistroma“ jai priklausančiomis akcijomis, o 2014 m. birželio 3 d. išdavė įgaliojimą valdyti naudotis ir disponuoti UAB „BABILONAS LT“ jai priklausančiomis akcijomis. Iš 2017 m. liepos 10 d. pranešimo matosi, kad E. K. informavo V. K. ir R. K., kad įgaliojimas 2014 m. birželio 3 d. skirtas R. K., patvirtintas Ukmergės rajono I-ojo notaro biuro notarės R. S., registro Nr. RS-3886 ident. kodas 140034996, panaikintas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikti įgaliojimai nesuteikė ieškovui akcininko teisių, jie suteikė ieškovui teisę tik atlikti tam tikrus veiksmus E. K. vardu, tačiau tai neįrodo, kad R. K., veikdamas E. K. vardu, veikė kaip UAB „BABILONAS LT“ akcininkas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

44. Apeliantas su aukščiau nurodytais teismo argumentais dalyje dėl įgaliojimų vertinimo nesutiko ir nurodė, kad priešingai, nei nurodo teismas, įgaliojimų turinys liudija ieškovo teisę veikti kaip visas akcininko teises turinčiam asmeniui. Pavyzdžiui, 2011 m. lapkričio 10 d. įgaliojimo ir 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimo pagrindu ieškovas turėjo teisę ne tik balsuoti bendrovės akcininkų susirinkimuose savo nuožiūra, tačiau taip pat ir disponuoti bendrovės akcijomis savo nuožiūra. Su šiais argumentais yra pagrindo sutikti iš dalies.

45. CK 2.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Pripažįstama, kad įgaliojimas yra vienašalis teisinis sandoris, išreiškiantis įgaliotojo valią būti atstovaujamam įgaliotinio. Įgaliotinio sudaryti sandoriai, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant įgaliojimu suteiktų teisių, yra privalomi atstovaujamajam ir jį teisiškai įpareigoja.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas susiaurino ieškovui R. K. suteiktų įgaliojimų ribas, kadangi 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2014 m. birželio 3 d. įgaliojimai suteikė apeliantui teisę disponuoti ginčo bendrovės akcijomis savo nuožiūra, tame tarpe jas parduoti už savo paties nustatytą kainą. Visgi, įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad įgaliotinis veikia įgaliotojo vardu. Todėl net ir sutinkant su apelianto argumentais, kad motinos išduotų įgaliojimų pagrindu jis galėjo plačiai veikti ir savo nuožiūra ginčo bendrovės akcijas netgi parduoti, tai nereiškia, kad įgaliotiniam buvo suteiktas ginčo bendrovės akcininko statusas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įgaliojimai nesuteikė ieškovui akcininko teisių, jie suteikė ieškovui teisę tik atlikti tam tikrus veiksmus įmonės akcininkės E. K. (motinos) vardu. Todėl konstatuoti, kad apeliantas, veikdamas įgaliojimų pagrindu, veikė kaip įmonės UAB „BABILONAS LT“ akcininkas, nėra teisinio pagrindo.

47. Apeliantas skundo argumentus įrodinėja ir E. K. parodymais, duotais 2017 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1637-480/2017. Anot apelianto posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ginčo bendrovės UAB „BABILONAS LT“ akcijos nuo pat jos įsteigimo priklauso abiem broliams lygiomis dalimis.

48. Teisėjų kolegija, susipažinusi su paminėtoje byloje garso įrašais ir E. K. parodymais, nenustatė, kad pastaroji būtų tvirtinusi, jog UAB „BABILONAS LT“ akcijos priklausė abiem broliams. Teismo posėdžio metu apklausta brolių motina patvirtino, kad abu broliai gerai sutardavo, kartu dirbdavo, tuo pačiu nurodė, jog akcijos priklausė tik V. K., o apeliantui jos nepriklausė. Taigi, išklausius E. K. parodymus negalima daryti jokių kategoriškų išvadų nei dėl jungtinės veiklos sutarties egzistavimo, nei dėl šalių valios per pusę turėti UAB „BABILONAS LT“. Aukščiau nurodytoje byloje duoti parodymai patvirtina, kad tarp brolių įvyko konfliktas, kurio viena iš pasekmių yra ši civilinė byla dėl akcijų nuosavybės teisės nustatymo. Tiek vienoje, tiek kitoje byloje esantys duomenys labiau patvirtina atsakovo atsiliepimo argumentus, kad po įvykusio konflikto ieškovas ėmė elgtis netinkamai tiek kaip atsakovo brolis, tiek kaip įmonės darbuotojas. Byloje esantis brolių susirašinėjimas ir motinos parodymai patvirtina, kad būtent R. K. netinkamai ir užgauliai elgėsi tiek brolio atžvilgiu, tiek įmonės darbuotojų atžvilgiu. Galiausiai, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, E. K., teikdama atsiliepimą į R. K. ieškinį, su juo nesutiko ir nurodė, kad ieškovui UAB „BABILONAS LT“ akcijos nepriklausė.

49. Taip pat atmestini yra apelianto argumentai dėl to, kad R. N. reikalavimas, pareikštas Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1637-480/2017 V. K., yra fiktyvus, kadangi tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje nėra įrodymų galinčių patvirtinti nurodytą apelianto argumentą.

50. Byloje esanti 2002 m. rugsėjo 11 d. darbo sutartis patvirtina, kad ieškovas buvo priimtas į darbą tuometinėje UAB „Kauno bulvių perdirbimo centras“ komercijos direktoriumi. Į bylą pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d. ieškovo prašymas UAB „BABILONAS LT“ direktoriui V. K. dėl darbo užmokesčio padidinimo, kuriame jis nurodo, kad įmonėje dirba nuo steigimo pradžios, jo kuruojama komercijos ir marketingo sritis įmonėje pastaraisiais metais išaugo 100 proc., įvesta į didmeninius tinklus papildomai 6 pozicijos vynų, pravestas rinkodaros banketas. Prašyme nurodoma, kad ieškovas toliau dės pastangas ir ekoturizmo srityje ir pažymi sėkmingą UAB „BABILONAS LT“ išreklamavimą. Ieškovo darbo sutartis buvo ne vieną kartą keičiama, didinant apelianto darbo užmokestį. Byloje esantys prašymai patvirtina, kad atlyginimas apeliantui buvo keliamas jo prašymu. Šie duomenys patvirtina apelianto indėlį į įmonės veiklą, tačiau tik kaip darbuotojo, o ne įmonės vadovo.

51. Į bylą taip pat yra pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. DGKS-2267. Iš nurodyto Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad darbo sutarties su ieškovu nutraukimo priežastys buvo susijusios su ieškovo asmeninėmis savybėmis, kurios yra nesuderinamos su įmonės tikslais ir verslo politika. Ir nors apeliantas siekia sudaryti įspūdį, kad jis ginčo bendrovėje veikė išimtinai tik įmonės tikslais ir kūrė tik naudą, Darbo ginčo komisijos sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina ir priešingas aplinkybes. Pvz., kad ieškovas imdavo pinigus iš įmonės kasos, neinformuodamas įmonės vadovo, nepateisinamai neatvykdavo į darbą, o taip pat ieškovas ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio vykdant savo, kaip komercijos direktoriaus, pareigas. Darbo ginčų komisijos vertinimu, tai tik keletas pavyzdžių, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas nenorėjo įsiklausyti į jam reiškiamas pastabas, derinti savo elgesį su bendrovės standartais, siekė vadovauti paties suskurtomis taisyklėmis. Aplinkybė, kad ieškovas išėjo atostogauti nesulaukęs vadovo pritarimo (įsakymo), tik dar labiau patvirtino ieškovo nenorą paklusti darbdavio nustatytai tvarkai. Darbo ginčų komisija padarė išvadą, kad ieškovas, dirbdamas komercijos direktoriaus pareigose, sprendimus priimdavo kaip įmonės vadovas, vadinasi elgėsi netinkamai, nesilaikė darbo drausmės, nesiskaitė su vadovu ir prieštaravo bet kokiems darbdavio nurodymams. Darbdavys neprivalo toleruoti kokio darbuotojo elgesio. Konfliktiškas darbdavio ir darbuotojo santykis taip pat sukūrė neigiamą mikroklimatą darbo vietoje. Darbo ginčų komisija nusprendė, kad ieškovas iš UAB „BABILONAS LT“ buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos Darbo ginčų komisijos nenuginčytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, laikydamas save ginčo bendrovės bendraturčiu. ir akcininku, elgėsi netinkamai.

53. Į bylą yra pateiktas UAB „BABILONAS LT“ laikinai einančio direktoriaus pareigas R. K. 2016 m. rugsėjo 15 d. prašymas AB Šiaulių banko Kauno filialui leisto perleisti (dovanoti) E. K. priklausančias ir bankui įkeistas UAB „BABILONAS LT“ 7 125 akcijas sūnui R. K. ir E. K. 2016 m. spalio 12 d. pranešimas A. K. apie tai, kad ji ketina savo turimas UAB „BABILONAS LT“ akcijas perleisti sūnui R. K. Pranešime bankui buvo nurodyta, kad akcininkė skundžiasi sveikatos sutrikimais, įmonės akcijų valdyti nebenori.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti dokumentai nepatvirtina apelianto skundo argumentų, t. y. nepatvirtina nei jungtinės partnerystės sutarties buvimo, nei šalių valios perrašyti R. K. dalį ginčo bendrovės akcijų. Kaip minėta panešimas bankui buvo pasirašytas paties apelianto, jam laikinai einant įmonės vadovo pareigas. Daugiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad tokią valią būtų išreiškęs įmonės vadovas V. K.

55. Kaip jau buvo minėta, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad iš ginčo veiklos gautas pelnas buvo dalijamas tarp dviejų brolių. Be to, kad ieškovas, kaip įmonės darbuotojas, gaudavo atlyginimą už savo atliekamas funkcijas.

56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nei vienas į bylą pateiktas rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog R. K. yra ar buvo UAB „BABILONAS LT“ akcininkas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik apelianto argumentus, kad viešoje erdvėje jis prisistatinėjo kaip ginčo bendrovės akcininkas. Taip pat į bylą pateiktas Olis de Catalunya SL 2019 m. spalio 7 d. laiškas, kuriame nurodyta, kad pagrindinis jų kontaktinis asmuo bendradarbiaujant su UAB „BABILONAS LT“ buvo R. K., kuris laikomas verslo plėtotoju ir savininku. Visgi, šis laiškas nepatvirtina jungtinės veiklos sutarties egzistavimo.

57. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, kurie anot apelianto patvirtino esant susitarimą, kad jam priklauso pusė ginčo bendrovės akcijų.

58. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

59. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad ieškovas, įrodinėdamas tarp jo ir atsakovo buvusius jungtinės veiklos teisinius santykius, remiasi liudytojų parodymais: 1) S. P., buvusi UAB „Bistroma“ direktore 2001-2004 metais paliudijo, kad ieškovas ir atsakovas buvo UAB „BABILONAS LT“ akcininkai ir viskas tarp jų buvo padalyta per pusę, visas turtas jiems priklausė po 50 procentų; 2) J. J., buvusi UAB „Bistroma“ direktore 2005-2013 metais paliudijo, kad ieškovas ir atsakovas buvo UAB „BABILONAS LT“ akcininkai, kuriems priklausė po 50 procentų akcijų; 3) J. V. K., dirbusi bendrovėje vyr. finansininke davė analogiškus parodymus; 4) V. E., pasirašęs bendrovės Steigimo sutartį paliudijo, kad jis bendrovę steigė kartu su ieškovu, kurio prašymu formaliai akcininku buvo nurodytas atsakovas. Visgi, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad ieškovas, įrodinėdamas tarp jo ir atsakovo buvusius jungtinės veiklos teisinius santykius, remiasi CK normomis, reglamentuojančiomis sandorių negaliojimą dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas neginčija įmonės steigimo dokumentų ir nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su sandorių negaliojimu.

60. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė, kad ją reikia sudaryti rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

61. Pasakytina, kad verslo vykdymas yra visuomet susijęs su pelno siekimu. Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai galiojo CK 6.969 straipsnio 4 dalyje numatytas formos reikalavimas. Iš to seka, kad siekdami sukurti juridinį asmenį pelno siekimo tikslu, vykdyti bendrą veiklą, vystyti bendrą verslą ir t.t., šalys privalėjo sudaryti rašytinės formos susitarimą, o įstatymo numatytais atvejais – notarinį. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesudarius nustatytos formos sutarties atsiranda ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai. Atitinkamai pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką vertintina, kad apeliantas su broliu jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo fakto negalėjo įrodinėti liudytojų parodymais, kadangi nesilaikius nustatytų formos reikalavimų, sutartis yra negaliojanti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šioje byloje liudytojų parodymais, apelianto teigimu, patvirtinančiais jungtinės veiklos vykdymą.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir V. K. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytas nei vienas reikšmingas jungtinės veiklos sutarties požymis. Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantui galėtų priklausyti pusė (7 125 vnt.) vardinių paprastųjų UAB „BABILONAS LT“ akcijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių galimo pažeidimo

63. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Ūkio bankas nurodė, kad Kauno apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo atžvilgiu, nes visiškai nevertino ir nepasisakė dėl AB Ūkio banko pateiktų faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo veikimo UAB „BABILONAS LT“ interesais apimtį ir svarbą, ir nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių teismo išvadas dėl pateiktų rašytinių įrodymų nepagrįstumo. AB Ūkio banko vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėjo itin daug pastangų, jog UAB „BABILONAS LT“ laiku gautų paskolas ir paramas, pavyzdžiui, organizavo ir įgyvendino projektą „Aktyvaus ekoturizmo centro „(duomenys neskelbtini)“ plėtra“. Dar daugiau, būtent ieškovas organizavo paskolos iš AB Ūkio banko gavimą, o jos tinkamą grąžinimą laidavo asmeniškai. Be to, AB Ūkio banko duomenimis būtent ieškovas tvirtindavo įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitas bei informaciją apie įmonės turtą, įsipareigojimus ir sąnaudas. AB Ūkio banko vertinimu, ieškovo veikimas organizuojant ir įgyvendinant įmonės plėtros projektus, laikinai veikiant kaip UAB „BABILONAS LT“ direktoriui ir aktyviai tvirtinant su įmonės finansine padėtimi susijusius dokumentus bei asmeniškai laiduojant už UAB „BABILONAS LT“ pinigines prievoles, negali būti vertinama tik kaip užimamų komercijos direktoriaus pareigų atlikimas.

64. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

65. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

66. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima daryti išvados, jog trečiojo asmens pateikti į bylą įrodymai buvo atmesti. Nagrinėjamoje byloje jau yra nustatyta, kad ieškovas neveikė kaip įmonės akcininkas, o veikė kaip ginčo bendrovės darbuotojas eidamas komercijos direktoriaus pareigas, laikinai einantis direktoriaus pareigas ir pan. Ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Išvadas dėl jungtinės veiklos sutarties nebuvimo pirmosios instancijos teismas padarė išanalizavęs visų į bylą pateiktų įrodymų visumą. Antra, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo klaidingai nurodė, kad ieškovo veikimas asmeniškai laiduojant už UAB „BABILONAS LT“ pinigines prievoles, negali būti vertinama tik kaip užimamų komercijos direktoriaus pareigų atlikimas. Vien pats faktas, kad laikinai eidamas direktoriaus pareigas apeliantas, tvirtino finansinės atskaitomybės dokumentus, derino paskolos gavimo sąlygas su trečiuoju asmeniu bei atliko visas kitas įmonės direktoriaus pareigas, šiam įgaliojus, nepatvirtina jo skunde nurodomų argumentų dėl faktinio buvimo įmonės akcininku.

67. Be to, į bylą yra pateikta 2015 m. balandžio 30 d. Sutartinės hipotekos sutartis, kurioje nurodyta, kad už UAB „BABILONAS LT“ pinigines prievoles laiduoja UAB „BABILONAS LT“ įkeisdama jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o taip pat fiziniai asmenys – V. K. ir E. K. Sutartį kaip įgaliotas E. K. asmuo (pagal 2014 m. birželio 3 d. išduotą įgaliojimą Nr. RS-3886) pasirašė R. K. Iš šių duomenų negalima daryti išvados, kad R. K. yra UAB „BABILONAS LT“ laiduotojas. Jokių kitų duomenų apie tai, kad R. K. asmeniškai laiduotų nuosavu turtu už UAB „BABILONAS LT“ pinigines prievoles, nėra.

68. Apibendrinama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo atžvilgiu, nes visiškai nevertino ir nepasisakė dėl AB Ūkio banko pateiktų faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo veikimo UAB „BABILONAS LT“ interesais apimtį ir svarbą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Apeliantas R. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovo V. K. 5 943 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėtą už apeliacinį skundą žyminį mokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundą atmetus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

70. Atsakovas V. K. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš apelianto R. K. 2 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

71. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 981,46 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apelianto skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, sprendžia, kad iš apelianto atsakovo naudai priteistina 1 981,46 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

72. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, konstatuodamas, kad jungtinės veiklos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, kuris paliekamas nepakeistas.

73. Į pagrindinius argumentus teisėjų kolegija atsakė, o kiti apelianto skunde dėstomi argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėAntanas RudzinskasAldona Tilindienė