- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-1687-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13446-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Balcia Insurance SE
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Balcia Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Balcia Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomo sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 7 d.) aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 736,90 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuomet automobilis Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio statinius (atitvarus) ir juos apgadino. Dėl šio įvykio kilimo ir žalos padarymo atsakingu pripažintas minėtos transporto priemonės vairuotojas. Įvykis registruotas ir tyrimas atliktas Vokietijos Karlsruhes policijos greitkelio nuovadoje. Transporto priemonės Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta su juo sudaryta draudimo sutartimi Nr. 02-4327170, o priekabos Schmitz Carcobull, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Balcia Insurance SE Lietuvos Filiale, draudimo sutartimi Nr. 1301796. Nuostolius dėl kelio statinių (atitvarų) apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į jo atstovą Vokietijoje t. y. į ERGO Versicherung AG, atsižvelgiant į tai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 4 763,57 Eur dydžio draudimo išmoką. Šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO Versicherung AG apmokėjo 710,00 Eur administravimo mokestį. Pagal suformuotą teismų praktiką turi teisę reikalauti iš atsakovo 50 procentų sumokėtos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 2 736,90 Eur, tačiau iki šios dienos pretenzija nėra apmokėta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo iš ieškovo regresinę pretenziją, kurioje ieškovas reikalavo atlyginti 50 procentų išmokėtos žalos už 2017 m. gegužės 10 d. Vokietijoje įvykusį eismo įvykį. Neginčijo ir neginčija pačio eismo įvykio buvimo fakto, kaip ir aplinkybės, kad minėtame eismo įvykyje dalyvavo jo apdrausta puspriekabė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą pretenziją 2019 m. rugsėjo 18 d. paprašė ieškovo papildomai pateikti patį žalos išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kadangi tokie dokumentai visada yra teikiami draudikams su regresinėmis pretenzijomis, nes tai yra pagrindinis įrodymas, kad draudikui apskritai atsirado regreso teisė. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 24 d. el. paštu atsiuntė paprašytus dokumentus su bankinių mokėjimų kopijomis. 2019 m. spalio 9 d. įvertinęs žalos byloje esančius dokumentus informavo ieškovą, kad atsisako tenkinti regresinę pretenziją, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato sutrumpintą vienerių metų senaties terminą ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, ieškovas su savo atstovu Vokietijoje administravusiu draudžiamąjį įvykį jo vardu atsiskaitė tik 2019 m. birželio 18 d., o sąskaita apmokėjimui buvo pateikta dar 2018 m. liepos 10 d. ir turėjo būti apmokėta per du mėnesius, todėl ieškovo regresinis reikalavimas buvo pateiktas suėjus senaties terminui.
5. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, nurodė nesutinkanti, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Paaiškino, jog gavus iš Vokietijoje veikiančio korespondento sąskaitą eismo įvykio žalai padengti, kreipėsi dėl papildomų dokumentų pateikimo. Prašomi pateikti dokumentai buvo gauti tik 2019 m. vasario 19 d., tuomet patikrinus atliktus administravimo veiksmus buvo išmokėta draudimo išmoka ir kreiptasi į atsakovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui ERGO Insurance SE iš atsakovo Balcia Insurance SE 2 736,90 Eur nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 736,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas su Vokietijoje esančiu patikėtiniu atsiskaitė 2019 m. birželio 18 d. atlikęs du mokėjimo pavedimus dėl 4 463,57 Eur žalos ir dėl 710,22 Eur administravimo išlaidų atlyginimo. Į teismą ieškovas su ieškiniu kreipėsi 2020 m. gegužės 11 d., todėl konstatuotina, jog nepraleido įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog toks teisės aiškinimas leidžia draudikui delsti ir nemokėti draudimo išmokos patikėtiniui nepagrįstai ilgą laiką. Pats atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisinius santykius tarp nacionalinių draudikų reglamentuoja Vidaus nuostatai, kuriuose yra numatyti reikalavimai dėl draudimo išmokų mokėjimo terminų ir šių terminų nesumokėjimo pasekmės (netesybos ir kt.). Dėl šio priežasties nepagrįstas delsimas atsiskaityti su patikėtiniu gali kelti tam tikras neigiamas pasekmes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį draudimo išmoka mokama ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos, tad saugikliai dėl nepagrįsto delsimo yra numatyti ir šiame įstatyme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį atmesti.
9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017 esančiu išaiškinimu dėl senaties termino skaičiavimo pradžios momento tuo atveju, kai yra reiškiamas regresinis reikalavimas transporto junginio priekabos draudikui dėl užsienyje padarytos žalos atlyginimo. Šioje kasacinio teismo nutartyje nebuvo analizuojama situacija, kai viena iš ginčo šalių, daugiau kaip metus laiko delsia ir neapmoka jam pateiktos jo korespondento Vokietijoje sąskaitos. Atsakovas sutinka su LAT praktika ginčuose tarp draudikų, dėl iš regresinių reikalavimų atsirandančio senaties termino pradžios momento, tačiau šis tarp šalių kilęs ginčas yra kiek kitokio pobūdžio. Skirtumas tarp LAT nagrinėtos bylos aplinkybių ir šio ginčo yra tas, kad šiame ginče susiklostė situacija, kad senaties termino pradžios momentas yra ne tada, kai ieškovas subjektyviai suvokia apie savo teisės pažeidimą, o tada kai jis savo iniciatyva nusprendžia apmokėti jo korespondento Vokietijoje jam pateiktą sąskaitą. Atsižvelgiant į formuojamą teismų, manytina, kad tokio pobūdžio ginčuose, kai draudikas nepateisinamai ilgai delsia apmokėti jo korespondento, jam pateiktą sąskaitą už suteiktas paslaugas, senaties termino pradžios momentas turėtų būti nustatomas ne pagal korespondento sąskaitos apmokėjimo datą, tačiau nuo korespondento draudikui pateiktos sąskaitos apmokėjimo termino pabaigos, arba nuo galutinių žalos bylos dokumentų administruojamoje žalos byloje gavimo dienos t. y., per du mėnesius nuo sąskaitos gavimo, arba per du mėnesius nuo paskutinių dokumentų gavimo dienos, kaip tai nustato Biurų tarybos memorandumo „Explanatory Memorandum of the Internal Regulations“ nuostatai (toliau – Vidaus nuostatai).
Atsiliepimas
10. Ieškovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas painioja skirtingus teisinius reguliavimus, t. y. be pagrindo sutapatina skirtinguose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Šalys sutaria, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje analogiškose bylose, draudikas, kompensavęs nuostolių dalį, kurią turėjo padengti atsakovas, laikomas įgijusiu regresinį (atgręžtinį), o ne subrogacinį, reikalavimą (CK 6.114 str. 3 p., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d.). Taigi, tais atvejais, kai ieškinio dalykas yra iš regresinių prievolių atsirandantys reikalavimai, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje aiškiai apibrėžta, jog draudikas, prievolę kylančią iš sudarytos draudimo sutarties, laikomas įvykdęs, kuomet visiškai atlygina trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, o jei žalą sukėlęs eismo įvykis įvyko kitoje valstybėje, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
13. Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovas mano, jog nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo įvykyje dalyvavo Balcia Insurance SE Lietuvos Filiale apdrausta puspriekabė Schmitz Carcobull, v/n (duomenys neskelbtini), ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-701/2016 ; 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-469/2016; 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-684/2016. Atsakovas pripažįsta, jog pagal suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju jam kiltų pareiga atlyginti 50 proc. žalos, padarytos transporto priemonių junginiu, ir teigia, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
14. Apeliantas nurodo, jog ieškovas praleido ieškinio senatį, remdamasis Biurų tarybos išleistais vidiniais dokumentais („Explanatory Memorandum of the Internal Regulations“ (toliau - Bendrieji nuostatai) ir teigia, kad ieškovui per nustatytą laikotarpį neapmokėjus Korespondento sąskaitos už paslaugų suteikimą turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju apeliantas be pagrindo sutapatina skirtinguose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.
15. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečiui rekomendavus Vyriausybėms sudaryti sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo buvo sukurta žaliosios kortelės sistema. Ši sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Vidaus nuostatais iš esmės yra sukuriama žaliosios kortelės sistema ir užtikrinamas jos veikimas, taip pat, kad egzistuoja dvi tarpvalstybinį elementą turinčios sistemos, reguliuojančios kai kuriuos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo aspektus, todėl nacionalinis teismas kiekvienoje konkrečioje byloje turi įvertinti, pagal kurią iš sistemų yra reiškiamas (atgręžtinis) reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir kurių teisės aktų – ES motorinių transporto priemonių direktyvas įgyvendinančios nacionalinės teisės ar žaliosios kortelės sistemos – nuostatos yra aktualios byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 24, 25 punktai; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 32 punktas).
17. Vidaus nuostatų 1 straipsnyje nurodyta, kad šių nuostatų tikslas yra reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui pranešama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalą, ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneša transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali būti kaltinamas dėl šių veiksmų neatlikimo. Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). Pagal Vidaus nuostatų 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienas biuras garantuoja, kad jo nariai atlygins bet kokias sumas, kurių 5 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikalauti autoavarijos šalies biuras.
18. Kasacinis teismas pažymėjo, kad visos bylai reikšmingos Vidaus nuostatų taisyklės yra susijusios išimtinai su santykių tarp pačių draudikų biurų reguliavimu, nes būtent jiems Vidaus nuostatais nustatomos tam tikros teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatoma tokios žalos administravimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 30 punktas). TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalies apibrėžtis, kurioje nurodyta, jog nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai (Vidaus nuostatai) yra Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės, patvirtina, kad Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 35 punktas).
19. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoką išmoka dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką dėl kitoje šalyje padarytos ir administruotos žalos, pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-313/2017, 36 punktas).
20. Taigi, nurodyti žaliosios kortelės sistemos teisės aktai yra skirti koordinuoti ir reglamentuoti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimą, (atitinkamai draudikų ir jų korespondentų), ir jokiu būdų negali būti tapatinami su nacionaliniais teisės aktais užtikrinančiais asmens teisę ginti teisėtus interesus nacionalinėje teisėje įtvirtintu reguliavimu.
21. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių kilusiems atgręžtinio reikalavimo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Remiantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau ginčo šalys nesutaria dėl to, nuo kada turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai dėl užsienio valstybėje įvykusio draudžiamojo įvykio transporto priemonių (vilkiko ir priekabos) junginio padarytą žalą atlygina vilkiko draudiko patikėtinis (korespondentas) ir šis draudikas vėliau reiškia atgręžtinį reikalavimą už žalą solidariai atsakingam priekabos draudikui.
22. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
23. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtą žalą, kai transporto priemonė, kuri šią žalą sukėlė, yra registruota to nacionalinio biuro valstybėje. Draudimo įmonės turi teisę paskirti korespondentą pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles. Korespondentas - tai draudimo įmonės kitoje žaliosios kortelės sistemos valstybėje narėje paskiriama draudimo įmonė, kuri administruoja ir atlygina toje valstybėje eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą, kai ji padaryta transporto priemonės vairuotojo, turinčio Lietuvos draudimo įmonės išduotą žaliąją kortelę, liudijančią, kad transporto priemonės valdytojas yra sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors kasatoriaus korespondentas subrogacijos pagrindu atsiradusią žalą atlygino 2010 m. vasario 11 d., kasatoriui teisė reikalauti sugrąžinti dalį draudimo išmokos iš atsakovo atsirado nuo to momento, kai jis draudimo išmokos sumą sumokėjo savo korespondentui AVUS Romania International SRL. Taigi, nuo šio momento kasatorius įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalą. (Analogiškai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2014 ir 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-165-686/2017).Tokiu atveju, ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1. 124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-894-881/2018).
25. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Taigi, šiuo atveju priešingai nei teigia atsakovas, ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo tada kai ieškovas įgijo pareigą sumokėti draudimo išmoką korespondentui, o nuo tada kai jis realiai pervedė korespondentui lėšas.
26. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Ieškovas savo korespondentui mokėjimą atliko 2019 m. birželio 18 d., ieškinys teisme pareikštas – 2020 m. gegužės 12 d., t. y. nepraėjus 1 metams nuo atlikto mokėjimo korespondentui, tai patvirtina, kad Ieškovas nėra praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymais apibrėžto ieškinio senaties termino. Dėl šios priežasties apelianto apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
Dėl bylos baigties
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, o ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas, teismas jų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Apelianto (atsakovo) Balcia Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.