Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ nemokumo administratorės R. Ž. ginčijamą R. V. kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Hodeo“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta R. Ž.. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ kreditoriniai reikalavimai, kurie patikslinti 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 11 d. nutartimis. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Hodeo“ likviduoti dėl bankroto.

2. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 3 d. gautas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorinių reikalavimų, tarp kurių, iš dalies, administratorė nesutiko su kreditorės R. V. reikalavimu. Nurodo, kad administratorei buvo pateiktas Darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 27 d., kuriuo R. V. priteista 999,66 Eur neatskaičius mokesčių už 2023 m. lapkričio mėnesį, 26,06 Eur ligos pašalpa už 2023 m. lapkričio 30 d neatskaičius mokesčių; 26,07 Eur ligos pašalpa už 2023 m. gruodžio 1 d. neatskaičius mokesčių, 377,20 kompensacija už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, 1 428,99 Eur dydžio netesybos neatskaičius mokesčių atimant 250 Eur sumą atskaičius mokesčius už kiekvieną uždelstą mėnesį bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Kreditorė buvo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ darbuotoja nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. vasario 1 d. ir atsižvelgiant į darbo ginčų komisijos sprendimą, jai turėjo būti išmokėta 1024,76 Eur atskaičius mokesčius. Nurodo, kad pagal mokėjimo dokumentus, kreditorei bendrovės buvo sumokėta 1 046 Eur suma, padengtas 1 024,76 Eur darbo užmokestis ir 21,24 Eur delspinigių. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog darbo užmokestis buvo išmokėtas, į netesybų skaičiavimo laikotarpį, jai priklauso 3 331,61 Eur netesybų ((670,57*5)-21,24) ir ginčija 1 024,76 Eur pirmo etapo finansinis reikalavimą, kuris R. V. buvo išmokėtas.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iš dalies patenkinus nemokumo administratorės prašymą patvirtintas kreditorės R. V. kreditorinis reikalavimas 3 331,61 Eur sumai, dėl kurio ginčo nėra ir į atskirą bylą išskirtas ginčijamas R. V. reikalavimas 1 024,76 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjo.

4. Procesiniai dokumentai kreditorei R. V. įteikti 2024 m. rugsėjo 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Kreditorė patvirtino dokumentų gavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo netenkinamas.

5. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

6. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

8. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei buvo pateiktas Darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimas, kurio pagrindu nuspręsta iš uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ išieškoti kreditorei 999,66 Eur neatskaičius mokesčių už 2023 m. lapkričio mėnesį, 26,06 Eur ligos pašalpa už 2023 m. lapkričio 30 d neatskaičius mokesčių; 26,07 Eur ligos pašalpa už 2023 m. gruodžio 1 d. neatskaičius mokesčių, 377,20 kompensacija už nepanaudotas atostogas neatskaičius mokesčių, 1 428,99 Eur dydžio netesybos neatskaičius mokesčių atimant 250 Eur sumą atskaičius mokesčius už kiekvieną uždelstą mėnesį bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Sprendime konstatuota, kad šalių darbo santykiai tęsėsi nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. vasario 1 d. ir nutraukus sutartį bendrovė liko skolinga kreditorei 999,66 Eur darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, 26,06 Eur ligos pašalpą, 26, 07 Eur ligos pašalpą, 377,20 Eur kompensaciją už atostogas. Pažymėjo, kad bendrovė yra sumokėjusi kreditorei 250 Eur, todėl ši suma atskaičiuotina nuo darbo užmokesčio sumos. Nemokumo administratorė nurodo, kad atskaičius mokėtinus mokesčius, kreditorei pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą, priklauso 1 024,76 Eur suma. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, į tai, kad kreditorė pateikto apskaičiavimo neginčijo, teismas neturi pagrindo abejoti nemokumo administratorės atliktu mokėtinų mokesčių apskaičiavimu, todėl laiko, kad nurodyta 1 024,76 Eur suma yra apskaičiuota tinkamai.

9. Nemokumo administratorė pateikė rašytinius įrodymus, tai yra banko sąskaitos išrašus, „Perlo“ terminalo kvitus, kuriais remiantis nustatyta, jog darbo santykių metu kreditorei buvo išmokėta 1 046 Eur suma, dėl ko sutiktina su nemokumo administratore, jog šiuo atveju iš išmokėtos sumos padengtas neišmokėtas darbo užmokestis (1 024,76 Eur) ir padengta 21,24 Eur delspinigių, todėl šiuo atveju tvirtinti kreditorinį reikalavimą 1 024,76 Eur sumai nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl netesybų dydžio (3 331,61 Eur sumoje) nėra šios bylos ginčo dalykas, administratorė pateikė ir apskaičiavo, jog delspinigių dydis pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą yra 3 331,61 Eur. Toks kreditorinio reikalavimo dydis ir buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo, kreditorė prieštaravimų dėl jo nereiškė.

10. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad būtent pareiškėja, siekianti jos, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su kreditoriaus reiškiamu reikalavimu, jo pagrindu ar dydžiu, turi tai paneigti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024). Teismo vertinimu, šiuo atveju nemokumo administratorės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kreditorei buvo sumokėta 1 046 Eur suma, administratorė pagrįstai apskaičiavo jog dalis lėšų buvo išmokėta kaip darbo užmokestis ir 21,24 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad kreditorei buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą, teikti nesutikimo motyvus dėl nemokumo administratorės prieštaravimų argumentų, tačiau jokių argumentų ir (ar) įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nemokumo administratorės atliktais skaičiavimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, kreditorė nepateikė, o ir teismas, juos įvertinęs, neturi pagrindo jais abejoti (CPK 185 straipsnis).

11. Teismo vertinimu, R. V. neįrodyto reikalavimo dalies (1 024,76 Eur sumai) patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020), todėl prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 150 Eur netenkinamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (JANĮ 42 straipsnis, 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, teismas

nutaria:

netenkinti R. V. prašymo dalies dėl 1 024,76 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.