- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- eB2-680-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00134-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ nemokumo administratorės R. Ž. ginčijamą T. K. kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Hodeo“ iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta R. Ž.. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ kreditoriniai reikalavimai, kurie patikslinti 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 11 d. nutartimis. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Hodeo“ likviduoti dėl bankroto.
2. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 3 d. gautas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorinių reikalavimų, tarp kurių, iš dalies, administratorė nesutiko su kreditorės T. K. reikalavimu 350 Eur sumoje. Nurodo, kad T. K. pareiškė reikalavimą, nurodydama jog dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), negavo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, yra gavusi tik dalinį apmokėjimą (80 Eurų). Nemokumo administratorė patikrinusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatė, kad kreditorė uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hodeo“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir jai už visą laikotarpį turėjo būti sumokėta 1 505,22 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius 896,12 Eur). Nemokumo administratorė taip pat nustatė, kad pagal atliktus mokėjimus „Perlo“ terminale, šiai kreditorei buvo išmokėta 430 Eur suma, todėl mano, kad turi būti patvirtintas 466,12 Eur kreditorinis reikalavimas (896,12 Eur – 430 Eur) ir nesutinka, kad dalies, tai yra 350 Eur darbo užmokesčio kreditorė nėra gavusi.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iš dalies patenkinus nemokumo administratorės prašymą patvirtintas kreditorės T. K. kreditorinis reikalavimas 466,12 Eur sumai, dėl kurio ginčo nėra ir į atskirą bylą išskirtas ginčijamas T. K. reikalavimas 350 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjo.
4. Procesiniai dokumentai kreditorei T. K. įteikti 2024 m. rugsėjo 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis. Kreditorė T. K. patvirtino dokumentų gavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atidėjus bylos nagrinėjimą procesiniai dokumentai įteikti kreditorei T. K. 2024 m. spalio 2 d.. Kreditorė pateikė patvirtinimą apie gautus procesinius dokumentus, taip pat nurodė, kad prašo teismo patvirtinti ir 350 Eur reikalavimą.
Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo netenkinamas.
5. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
6. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
8. Nagrinėjamu atveju kreditorė T. K. pareiškusi kreditorinį reikalavimą nurodė, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hodeo“ dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir darbo santykių metu yra iš viso gavusi 80 Eur atlyginimo (2024 m. vasario 27 d. – 30 Eur; 2024 m. kovo 4 d. – 50 Eur), todėl prašo nustatyti, jog likęs neišmokėtas darbo užmokestis yra kreditorės T. K. kreditorinis reikalavimas. Pažymėtina, jog ginčo dėl fakto, jog kreditorė dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Hodeo“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nėra, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 24 d. išrašas. Nemokumo administratorės teigimu, už visą išdirbtą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) kreditorei T. K. turėjo būti sumokėta 1 505,22 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius 896,12 Eur) ir jai faktiškai buvo sumokėta, ne 80 Eur, o 430 Eur suma. Su šiais nemokumo administratorės argumentais sutiktina.
Šalies argumentai
9. Pirmiausia, pažymėtina, jog kreditorė prašyme nurodė jog yra gavusi 80 Eur sumą, tačiau prašyme nenurodė prašomo patvirtinti konkretaus kreditorinio reikalavimo dydžio (sumos), prašydama nustatyti, jog kreditorinis reikalavimas yra likęs neišmokėtas darbo užmokestis, tačiau kokio dydžio jis yra, teismui nenurodė. Teismas, patikrinęs nemokumo administratorės pateiktus dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. spalio 24 d. išrašo duomenis, atsižvelgęs į tai, jog kreditorė prieštaravimų dėl nemokumo administratorės atlikto mokėtino darbo užmokesčio atskaičius mokesčius 896,12 Eur sumai skaičiavimo neteikė, neturi pagrindo abejoti nemokumo administratorės atliktais skaičiavimais, jog kreditorei T. K. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklauso 896,12 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokėtinus mokesčius.
10. Antra, kreditorė T. K. nurodo, kad per visą darbo santykių laikotarpį yra gavusi 80 Eur atlyginimo (2024 m. vasario 27 d. – 30 Eur; 2024 m. kovo 4 d. – 50 Eur), tačiau nemokumo administratorės pateikti byloje rašytiniai įrodymai šias aplinkybes paneigia. Remiantis 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. sausio 31 d., 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. vasario 12 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. vasario 27 d., 2024 m. kovo 3 d. „Perlo“ terminalo kvitais nustatyta, jog kreditorei buvo sumokėta 430 Eur suma. Pažymėtina, jog visuose „Perlas“ terminalo kvituose yra nurodyti tikslūs kreditorės T. K. rekvizitai (vardas, pavardė, asmens kodas, banko sąskaitos numeris), kurie sutampa su kreditorės T. K. pateiktomis ekrano nuotraukomis, kuriais grindžiamas 80 Eur sumos jai sumokėjimas. Pažymėtina, jog visuose „Perlas“ terminalo kvituose taip pat nurodoma ir jų mokėjimo paskirtis „DU“ arba „DU už 11 mėn.“, „DU už 12 mėn.“, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog minėtos lėšos, atsižvelgiant į jos trumpinį „DU“ buvo mokamas kreditorei kaip jos „darbo užmokestis“.
11. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent pareiškėja, siekianti jos, kaip kreditorės, reikalavimo bankrutavusiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį. Kiti proceso dalyviai, nesutikdami su kreditoriaus reiškiamu reikalavimu, jo pagrindu ar dydžiu, turi tai paneigti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024). Teismo vertinimu, šiuo atveju nemokumo administratorės pateikti įrodymai paneigia kreditorės įrodinėjamą faktą, jog ji, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Hodeo“ darbuotoja buvo gavusi tik 80 Eur atlyginimą. Priešingai, nemokumo administratorės pateikti ir byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog kreditorei buvo išmokėta 430 Eur suma, kaip minėta, pateiktuose kvituose nurodant tikslius kreditorės rekvizitus, kurie sutampa su pačios kreditorės pateiktais rekvizitais ekrano nuotraukose, nurodant, kad lėšos mokamos, kaip darbo užmokestis, be kita ko pažymint ir tai, jog kreditorei buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą, teikti nesutikimo motyvus, tačiau jokių argumentų ir (ar) įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti nemokumo administratorės atliktais skaičiavimais, pateiktais rašytiniais įrodymais, nepateikė.
12. Teismo vertinimu, T. K. neįrodyto reikalavimo dalies (350 Eur sumai) patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020), todėl prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 350 Eur netenkinamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (JANĮ 42 straipsnis, 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti T. K. prašymo dalies dėl 350 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.