- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-1705-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17236-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Dainava“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ (toliau – atsakovė), 267,56 Eur skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2020-03-31, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14-16).
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, priėmusi mirusio A. V. palikimą. Atsakovė nevykdė buto savininko pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą bei kitas komunalines paslaugas, todėl nuo 2018-11-01 iki 2020-03-31 susidarė 267,56 Eur skola.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko (b. l. 30-32). Atsiliepime pažymėjo, jog 2019-04-11 palikimo perėjimo valstybės liudijimu valstybė paveldėjo A. V. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenys apie susidariusias skolas už ieškovės suteiktas paslaugas, kai valstybės atstovai perėmė minėtą nekilnojamąjį objektą, jai pateikti nebuvo, ieškovė neteikė atsakovei jokių mokestinių pranešimų, nesiėmė jokių veiksmų, jog paveldėtoją informuotų apie besikaupiančią skolą (duomenys neskelbtini). Tuo buvo pažeistas reikalavimas ieškovei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ iš ieškovės apskritai nėra gavusi jokių sąskaitų už jos suteiktas paslaugas minėtame nekilnojamojo turto objekte, todėl jų neapmokėjo. Ieškovė delsė atlikti aktyvius veiksmus dėl skolos išieškojimo, įsiskolinimas kaupėsi dėl to, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tai sudaro pagrindą atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo. Taip pat nurodė, kad valstybė, paveldėjusi mirusiojo turtą, neperėmė prievolės mokėti ieškovės prašomas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 106-107).
5. Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku, atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atsakovės atstovui nedalyvaujant (b. l. 102).
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-25 sprendimu ieškinį tenkino – priteisti ieškovei iš atsakovės 267,56 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2020-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 578,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 108-110).
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Buto savininko įsiskolinimas už nuo 2018-11-01 iki 2020-03-31 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 267,56 Eur. Iš byloje pateiktų sąskaitų, atliktų darbų priėmimo aktų, abonento Nr. 7334817 mokesčių suvestinės nustatyta, kad dalis įsiskolinimo (68,88 Eur) yra už atliktus nuotekų vamzdžių, šalto vandens stovo keitimo, skylių taisymo, klozetų statymo ir pajungimo, elektromagnetinio užrakto sistemos montavimo darbus, o likusi skolos dalis susidarė atsakovei laiku nesumokėjus einamųjų įmokų. Šioms išlaidoms ir mokesčiams pagrįsti ieškovas pateikė įrodymus, paaiškino, kad sąskaitos, kurios pateiktos į bylą, yra atspausdintos iš buhalterinės programos, todėl jos yra su ieškovės, o ne UAB „Nemuno būstas“ logotipu. Atsakovė apskaičiuotų mokesčių dydžių, tarifų, skolos apskaičiavimo būdo neginčijo;
7.2. Nors atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į A. V. palikimą sudarantį turtą išduotas tik 2019-04-11, tačiau nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą, ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi atsakovei kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjo A. V. palikimo atsiradimo momento, t. y. jo mirties (duomenys neskelbtini). Iš skolos susidarymo laikotarpio matyti, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė po palikėjo mirties, todėl minėta skola negali būti traktuojama kaip palikėjo skola ir CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai dėl termino kreditoriams pareikšti reikalavimus įpėdiniams šiuo atveju netaikytini;
Šalies argumentai
7.3. Ieškovė nurodė, kad sąskaitos butui teikiamos į pašto dėžutę, tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui duomenų, kokių veiksmų ji ėmėsi, siekdama įgyvendinti savo kaip nekilnojamojo turto savininkės pareigas išlaikyti turtą, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji turi būti atleista nuo prievolių vykdymo;
7.4. Visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis įvertinimas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovei nuo 2018-11-01 iki 2020-03-31 priskaičiuotus mokesčius už administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas pagal pateiktas sąskaitas. Dėl nurodyto iš atsakovės ieškovei priteistina 267,56 Eur skola (CK 4.82 – 4.83 straipsniai);
7.5. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl nurodyto ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 267,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-06-15, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
7.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (NTR išrašas), 562,40 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai, iš viso – 578,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (b. l. 118-123).
9. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, tinkamai neišanalizavo ieškovės pateiktų mokestinių dokumentų. Skolų valdymo ataskaita, kurioje buvo apskaičiuota ieškovės prašoma priteisti skola, buvo pateikta „Exel“ formatu, nepasirašyta ir neužantspauduota, taip pat niekaip kitaip nepatvirtinta ją rengusio asmens (asmenų) rekvizitais. Be to, nėra aišku, pagal kurios įmonės, t. y., UAB „Mano Būstas Dainava“ ar UAB ,,Mano Būstas“, PVM sąskaitų faktūrų duomenimis ji buvo sudaryta. Ieškovė nepateikė mokestinių dokumentų, kurie buvo siunčiami jos paslaugos gavėjui, nedetalizavo, kokiu būdu ir forma, bei kokiais terminais siuntė mokestinius dokumentus atsakovei;
9.2. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu ir kuo vadovaudamasi, nesant sutartinių santykių su atsakove, dėl jos paslaugų teikimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiavo ir į savo Skolų valdymo ataskaitos duomenis įtraukė 46,19 Eur palūkanų sumą;
9.3. Ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą, taip pat žinodama apie skolas už administravimo paslaugas, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti, neketino bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove, siekti tokias prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), mažinti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes abiems šalims. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo yra kalta pati ieškovė, kuri nepateikė atskirų, tiksliai apskaičiuotų ir pagrįstų mokestinių dokumentų už suteiktas administravimo paslaugas nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. balandžio mėn., manytina, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško minėto teismo sprendimo įvykdymo, vertintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negalėjo būti patenkintas;
9.4. Prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra didelė ir nepagrįsta. Pateiktas ieškinys nėra plačios apimties, bylos situacija nėra priskirtina prie sudėtingų teisės aktų taikymo prasme, ieškinys tipinio pobūdžio, byla nėra reikalaujanti didelio pasiruošimo bei apžvalgos, ieškinio suma nėra didelė, ieškinyje iš esmės pakako nurodyti tik faktines aplinkybes, todėl manytina, jog ieškovės turėtos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje neatitinka protingumo bei sąžiningumo principo ir laikytinos neproporcingai didelėmis.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 127-134).
11. Ieškovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
11.1. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia naujas aplinkybes, dėl kurių teisme ginčas nebuvo kilęs. Atsakovė aplinkybės dėl ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos nepagrįstumo ar kaip įrodymo netinkamumo neįrodinėjo civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu;
11.2. 2021-02-16 į civilinę bylą buvo teiktas prašymas dėl įrodymų prijungimo, su kuriuo kartu buvo pateiktos atsakovei ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bei skolų valdymo ataskaita. Visos sumos, nurodytos PVM sąskaitose – faktūrose, sutampa su sumomis, nurodytomis skolų valdymo ataskaitoje, todėl atsakovės abejonėms dėl ieškovės paskaičiuotų mokesčių tarifų nėra pagrindo;
11.3. 2019-06-28 įvykus reorganizacijai UAB „Nemuno būstas“ buvo prijungta prie UAB „Dainavos būstas“. UAB „Nemuno būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Dainavos būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Dainava“ pavadinimu. Šiuo atveju pažymėtina, kad įmonių reorganizacija įvyko prijungimo būdu, kurio metu nebuvo sukurtas naujas juridinis asmuo, vadinasi, ieškovė tik perėmė reorganizuoto juridinio asmens teises ir pareigas, o ieškovės naudojamojoje buhalterinėje sistemoje visos PVM sąskaitos – faktūros konvertavosi į ieškovės bendrovės pavadinimą;
11.4. Atsakovė, būdama pakankamai rūpestingu ir apdairiu juridiniu asmeniu, priėmusi palikimą, turėjo ne tik pareigą pranešti ieškovei apie pasikeitusį buto savininką, bet ir teisę kreiptis su prašymu dėl informacijos apie susidariusią skolą suteikimo, tačiau ji geranoriškai į administratorių nesikreipė bei nenurodė, jog negauna jokių sąskaitų už suteiktas paslaugas namui išlaikyti ir išsaugoti. Naivu tikėtis, kad atsakovė, valdanti itin daug nekilnojajomo turto, ypatingai tokio, kuriame byrauja bendrojo naudojimo objektai, nežinojo apie ieškovės teikiamas paslaugas. Be to, ieškovės teikiamos paslaugos yra išimtinai susijusios su objektu, o ne objekto savininku;
11.5. Atsakovė nemokėjo už ieškovės suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas nuo 2018-11-01 iki 2020-03-31, todėl ieškovė atsakovei skaičiavo palūkanas iki civilinės bylos iškėlimo teisme;
Šalies argumentai
11.6. Ieškovės atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, todėl pagrįstai prašo priteisti 4 valandų advokato padėjėjo darbą sudarančias ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodytina, kad darbų ataskaita yra teikiama į kiekvieną bylą ir joje yra nurodoma, kuriai PVM sąskaitai-faktūrai ji yra priskiriama, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nėra nurodytas bylos numeris, kadangi jis atsispindi PVM sąskaitai-faktūrai priskirtoje darbų ataskaitoje. Ieškovė nurodo, kad PVM sąskaita-faktūra AVC 20-728 yra išrašyta už teismo posėdį vykusį dar 2020 metais, o PVM sąskaita-faktūra AVC 21-056 yra išrašyta už teismo posėdį, vykusį 2021 metais, todėl atsakovės argumentas, neva, abiejose PVM sąskaitose – faktūrose yra nurodyti tie patys darbai, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ieškovės pateiktų mokestinių dokumentų. Apeliantės vertinimu, ieškovė nenurodė, pagal kurios įmonės dokumentus sudaryta skolos valdymo ataskaita. Be to, skolos valdymo ataskaita, kurioje buvo apskaičiuota ieškovės prašoma priteisti skola, buvo pateikta „Exel“ formatu, nepasirašyta ir neužantspauduota, taip pat niekaip kitaip nepatvirtinta ją rengusio asmens (asmenų) rekvizitais.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos nustatytos, be kita ko, kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neginčijo ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, teigdama, jog ji pateikta „Exel“ formatu, nepasirašyta ir neužantspauduota, taip pat niekaip kitaip nepatvirtinta ją rengusio asmens (asmenų) rekvizitais. Atsikirdama į ieškovės pareikštą ieškinį, atsiliepime atsakovė nurodė, jog skolų valdymo ataskaitoje nėra išrašytų ir pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų numerių ir serijų, išrašymo ir apmokėjimo terminų, tačiau nekėlė klausimo dėl skolų valdymo ataskaitos pateikimo būdo ar pasirašymo/patvirtinimo. Pažymėtina, jog atsižvelgusi į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, ieškovė kartu su dubliku pateikė laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio iki 2020 m. kovo atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodytos ieškovės suteiktos paslaugos ir jų įkainiai (tarifai), sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo datos („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 44, DOK-184715). Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos skolos sumos sutampa su nurodytomis skolų valdymo ataskaitoje (kiekvienoje lentelės eilutėje prie esamos skolos sumos pridedama naujai išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma ir nurodoma tik bendra skolos suma), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog skolų valdymo ataskaita parengta ne atsakovei (paveldėtam butui) išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu.
19. Atsižvelgiant į tai, jog su dubliku ieškovė pateikė laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio iki 2020 m. kovo atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė nepateikė mokestinių dokumentų, kurie buvo siunčiami jos paslaugos gavėjui. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nurodyti duomenys patvirtina, kad sąskaitos buvo išrašomos kiekvieną mėnesį, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad sąskaitos butui buvo teikiamos į pašto dėžutę, todėl atsakovė, būdama atsakinga paveldėto turto savininke, turėjo rūpintis paveldėtam turtui teikiama korespondecija.
20. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog ieškovė savo juridinio asmens veiklą pradėjo vykdyti 2019-06-28, todėl iki šios datos apskaičiuotą skolą ieškovė galėjo pagrįsti tik namą administravusios įmonės, veikusios iki 2019-06-28, sudarytais dokumentais. Pažymėjo, jog UAB „Mano Būstas Dainava“ ir UAB „Nemuno būstas“ yra du savarankiškai veikiantys juridiniai asmenys ir skolos, kurią prašė priteisti ieškovė, apskaičiavimo laikotarpiu visą laiką šio objekto neadministravo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime, atsižvelgęs į byloje pateiktus ir kitus viešai prieinamus duomenis, nurodė, kad buvęs namo administratorius UAB „Nemuno būstas“ buvo reorganizuotas prijungimo būdu ir visas pasibaigusio UAB „Nemuno būstas“ teises ir pareigas perėmė ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog sąskaitos, kurios pateiktos į bylą, yra atspausdintos iš buhalterinės programos, todėl jos yra su ieškovės, o ne UAB „Nemuno būstas“ logotipu. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pažymėjo, kad įmonių reorganizacija įvyko prijungimo būdu, kurio metu nebuvo sukurtas naujas juridinis asmuo, o ieškovė tik perėmė reorganizuoto juridinio asmens teises ir pareigas, o ieškovės naudojamojoje buhalterinėje sistemoje visos PVM sąskaitos – faktūros konvertavosi į ieškovės pavadinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimą dėl skolos priteisimo ieškovė grindė ne tik savo, bet ir buvusio namo administratoriaus išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, nepaisant to, kad pridėtos PVM sąskaitos – faktūros yra su ieškovės emblema ir pavadinimu. Įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantė nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.
22. Apeliantė skunde nurodė, jog ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu ir kuo vadovaudamasi, nesant sutartinių santykių su atsakove, dėl jos paslaugų teikimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apskaičiavo ir į savo skolų valdymo ataskaitos duomenis įtraukė 46,19 Eur palūkanų sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
23. Pažymėtina, jog CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš išdėstyto seka, kad palūkanos skaičiuojamos skolininkui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovei kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjo palikimo atsiradimo momento, t. y. jo mirties (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2018-11-01 iki 2020-03-31, t.y. po palikėjo mirties, atsakovė, paveldėjusi turtą, privalėjo apmokėti minėtu laikotarpiu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, o atsakovei laiku jų neapmokant – ieškovė įgijo teisę skaičiuoti palūkanas už praleistą įvykdyti piniginę prievolę. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog jos ir ieškovės nesieja sutartiniai santykiai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes pareiga mokėti palūkanas kyla iš įstatymo. Be to, paveldėjusi turtą, atsakovė perėmė ir buvusio turto savininko teises bei pareigas, susijusias su paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taip pat ir pareigą mokėti už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas.
25. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško minėto teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantės vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą, taip pat žinodama apie skolas už administravimo paslaugas, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti, neketino bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove, siekti tokias prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, mažinti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes abiems šalims. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pažymėtina, jog procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021; 2020-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-969/2020).
27. Pagal kasacinio teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017; 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
28. Ieškovė prašė priteisti 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško minėto teismo sprendimo įvykdymo, todėl patenkinęs ieškovės pareikštą ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šias palūkanas iš atsakovės ieškovės naudai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad ieškovė pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą sutarties šalių bendradarbiavimo principą, taip pat žinodama apie skolas už administravimo paslaugas, nesiėmė priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti, neketino bendradarbiauti ir kooperuotis su atsakove, siekti tokias prievoles atlikti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, mažinti dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes abiems šalims.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021; 2018-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, būtent valstybei, priėmusiai mirusio skolininko palikimą, kyla pareiga informuoti skolininko kreditorius apie palikimo perėjimą valstybei ir atitinkamai perėjusias pareigas vykdyti palikėjo įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad valstybę atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ būtų informavusi ieškovę apie tai, jog valstybė paveldėjo turtą, kuriam ieškovė teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Nesant atsakovės kreipimosi, ieškovei nebuvo žinoma, kad PVM sąskaitas – faktūras už butui teikiamas administravimo paslaugas ji turi teikti valstybei, atitinkamai ji neturėjo galimybės ir bendradarbiauti su atsakove dėl įsipareigojimų vykdymo.
32. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantės vertinimu, bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir nepagrįsta, kadangi pateiktas ieškinys nėra plačios apimties, bylos situacija nėra sudėtinga teisės aktų taikymo prasme, nereikalaujanti didelio pasiruošimo, ieškinyje iš esmės pakako nurodyti tik faktines aplinkybes. Be to, byla buvo išnagrinėta per keletą teismo posėdžių, įvykusių nuotoliniu būdu per ZOOM programinę įrangą, kurių trukmė buvo 30, 7 ir 14 minučių. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
33. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
34. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378//2020; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasirengimas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentu būdu (b. l. 35), ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį (b. l. 14-16), dubliką (b. l. 40-43), papildomus paaiškinimnus (b. l. 70-72). Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų rengimą neviršija Rekomandacijoje nustatytų dydžių, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės skundo teiginiams, kad šios išlaidos yra nepagrįstai didelės.
37. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių skaičių (ieškovės atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (b. l. 68-69, 98, 106-107), trukmę, sprendžia, jog priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
41. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija).
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 660,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš atsakovės (b. l. 138-139), pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 140, DOK-20132). Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“, juridinio asmens kodas 302709722, naudai 660,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.