Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovei J. V. dėl dalies avanso, baudos, palūkanų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, jog atsakovė įsipareigojo sutvarkyti buto dokumentus, jai buvo žinoma, kad butas perkamas su paskola. Atsakovė nustatytais terminais įsipareigojimų nevykdė. Šalys sutartį pratęsė, terminus nustatė pati atsakovė, tačiau savo kaip pardavėjo prievolių neįvykdė, dėl ko sutartis pasibaigė. Ieškovė tikėjosi, kad sutartis bus įgyvendinta, tačiau kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės prašymai suformuoti naują daiktą buvo atmesti, todėl ieškovė neturėdama jokių vilčių, atsisakė nuo sutarties ir pareikalavo avanso bei baudos. Mano, jog ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta, prašymu negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nėra žinomos. Esant nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 122 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis, 175-1 straipsnio 10 dalis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų, nustatyta, kad tarp nekilnojamojo turto tarpininkės, ieškovės ir atsakovės 2022 m. balandžio 20 d. sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovė J. V. (pardavėjas) įpareigojo parduoti nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 4637/6744, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,3 kv. m., o ieškovė V. Š. (pirkėja) pirkti turtą už 65 000 Eur kainą. Šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 20 d. sudaryti pagrindinę sutartį (Sutarties 4 punktas). Pagal Sutarties 10 d. pirkėja Sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjai (atsakovei) 3 000 Eur avansą, kuris įskaitomas į pardavimo kainą (Sutarties 10.1 punktas). 2022 m. liepos 20 d. šalys sudarė Priedą prie Sutarties, kuriuo pratęsė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

2022 m. gruodžio 15 d. reikalavimu dėl avanso ir baudos sumokėjimo ieškovė pareikalavo atsakovės iki 2022 m. gruodžio 22 d. grąžinti pagal sutartį sumokėto avanso dalį 1 000 Eur bei sumokėti baudą pagal Sutartį (3 000 Eur), o taip pat padengti patirtas advokato padėjėjo pagalbos išlaidas (100 Eur). Rašte nurodoma, jog pagrindė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, dėl ko ji grąžino dalį avanso – 2 000 Eur, tačiau atsakovė nėra pilnai įvykdžiusi įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties – grąžinti avansą ir sumokėti baudą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovei nuosavybės teise registruota 4637/6744 dalis 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė duomenis apie išduotą statybos leidimą pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų amalgamacijos ir kapitalinio remonto projektą, projekto parengimo metai 2022 (statybos leidimo išdavimo data ir numeris nenurodomi).

Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2022 m. gruodžio 1 d. V. Š. (ieškovės motina) sumokėti 2 500 Eur. Be to, 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo 2022 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo V. Š. sumokėti 2 500 Eur. 2022 m. rugsėjo 22 d. atsakovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo 2022 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo V. Š. sumokėti 2 500 Eur. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio 2022 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo V. Š. sumokėti 2 500 Eur. V. Š. 2022 m. gruodžio 1 d. pranešimais pateikė vekselius apmokėti.

Teismo posėdyje liudytoja V. Š. (ieškovės motina) paaiškino, jog dukra (ieškovė) butą iš atsakovės įsigyti ketino, kadangi tiko turto buvimo vieta (ieškovei aktualus parkavimas; netoli gyvena pati liudytoja, kad vaikaitė galėtų ateiti; namas buvo renovuotas). Papildomai paaiškino, jog atsakovė nuo birželio mėn. pradėjo prašyti papildomų lėšų, niekas jai nedavė, kadangi ir ji neturėjo, atsakovė nebespėjo pasidaryti dokumentų. Nurodė, jog pirmą kartą pinigus mokėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. Paaiškino, jog skolino lėšas, kad dukra galėtų įsikelti į butą, žadėjo jį atlaisvinti, atsakovė tvirtino, jog viskas bus sutvarkyta, tik reikia pinigų. Nurodė, jog atsakove pasitikėjo.

Dėl reikalavimo grąžinti avansą

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje nustatytu ir šalių pratęstu terminu nebuvo sudaryta (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tarp šalių ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė atsakovei pagal Sutartį sumokėjo 3 000 Eur avansą nėra (CPK 187 straipsnis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė ieškovei grąžino 2 000 Eur avanso dalį. Atsakovė atsiliepime prievolės grąžinti avanso nepripažino, nurodė, jog dalį lėšų grąžino iš streso, tačiau pareigos to padaryti neturėjo.

Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl preliminarios sutarties vykdymo bei sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių (atsakomybės) taikymo, avanso grąžinimo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog šalių sudaryta Sutartis (su pakeitimais) ar atskiros jos dalys prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti vadovaujamasi šalių sudarytos Sutarties nuostatomis.

Minėta, jog šalys Sutartimi susitarė dėl avanso mokėjimo. Ieškovė atsakovei pagal Sutartį sumokėjo 3 000 Eur avansą, o atsakovė ranka darytu įrašu Sutartyje patvirtino, jog šias lėšas gavo (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

Įvertinus Sutarties (su pakeitimais) nuostatas, matyti, jog šalys susitarė dėl Sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmių (CPK 185 straipsnis).

Pagal Sutarties 2.4 punktą atsakovė (pardavėja) įsipareigojo iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sutvarkyti buto dokumentus, balkoną su langu, grindis bute. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė įsipareigojo jai priklausantį turtą (buto dalį) suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Nors šalių sudarytos Sutarties nuostata (,,sutvarkyti dokumentus“) nėra aiškiai apibrėžta Sutarties tekste, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė ketino įsigyti, o atsakovė parduoti jai priklausantį butą, kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą (Sutartyje parduodamas objektas apibrėžiamas kaip 2 (dviejų) kambarių butas, ieškovė įsipareigojo sutvarkyti buto dokumentus, balkoną su langu ir grindis) (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog tokių išvadų nepaneigia atsakovės atlikti veiksmai pasibaigus Sutarties galiojimui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, kuris 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo atmestas atsakovei nepateikus visų dokumentų. Byloje pateiktais duomenimis, atsakovė pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo, tačiau atsakovės prašymas 2022 m. spalio 13 d. atmestas atsakovei nepateikus visų būtinų dokumentų. Be to, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovė ir po Sutartyje numatyto termino pabaigos domėjosi galimybe išsaugoti Sutartį, jei dokumentus sutvarkys iki 2022 m. lapkričio 12 d. (atsakovės 2022 m. spalio 31 d. el. laiškas ieškovei). Esant nurodytoms aplinkybėms, matyti, jog atsakovė savo įsipareigojimų turinį apie Sutarties 2.4 punktą žinojo ir suprato (CPK 185 straipsnis). Įvertinus šalių elgesį vykdant Sutartį (atsakovė aktyvių veiksmų dokumentams tvarkyti ėmėsi tik po Sutartyje numatyto termino pabaigos), matyti, jog atsakovė, įsipareigojusi atlikti Sutarties 2.4 punkte numatytus veiksmus, iki Sutarties termino pabaigos aktyvių veiksmų neatliko (priešingų duomenų nepateikta), nors turėjo pareigą Sutartį vykdyti tinkamai, kas suponuoja tikėtinai pagrįstą išvadą, jog Sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės (CPK 183 straipsnis, 185, straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai)

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).

Atsikirsdama į ieškinį atsakovė nurodė, jog avanso pagal Sutartį grąžinti neturėjo, nes V. Š. (ieškovės motina) neįgyvendino Priedo prie Sutarties 3 punkto įsipareigojimo (jei ieškovei bankas nesuteiks finansavimo ar ji negautų valstybės paramos būstui įsigyti, butą pirks V. Š.). Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė finansavimo būstui įsigyti negavo, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, kritiškai vertintini atsakovės argumentai, jog nebuvo įvykdyta Priedo prie Sutarties 3 punkto sąlyga, kadangi byloje nesant duomenų, jog ieškovė finansavimo negavo, pareiga kitam asmeniui pirkti butą nekilo. Byloje pateikti duomenys apie liudytojos V. Š. ir atsakovės santykius, kylančius iš vekselių, nėra susiję su ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties nuostatomis. Liudytoja byloje apklausta V. Š. paaiškino, jog pinigus atsakovei pagal vekselius mokėjo, kadangi tikėjo, jog atsakovė dokumentus sutvarkys, sumokėtos lėšos nebuvo avansu ar rankpinigiais. Netikėti liudytojos paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, teismas neturi pagrindo. Kitų objektyvių duomenų, jog Sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės byloje nėra, savo ruožtu visuma byloje pateiktų duomenų suponuoja, kad Sutarties tikslas nebuvo pasiektas būtent dėl atsakovės neveikimo, pasyvių veiksmų vykdant įsipareigojimus, prisiimtus Sutarties 2.4 punkte (CPK 185 straipsnis). Aplinkybių, šalinančių pardavėjo civilinę atsakomybę pagal Sutartį atsakovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą). Kasacinio teismo praktikoje tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, nurodoma, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Nagrinėjamu atveju byloje nesant nustatytų aplinkybių, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės (pirkėjos) kaltės, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nustačius, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamų ir pasyvių atsakovės (pardavėjos) veiksmų (neveikimo) vykdant sutartinius įsipareigojimus (nesutvarkius dokumentų, neįregistravus atliktų buto remonto darbų, pakeistų kadastrinių duomenų bylos), pripažintina, jog ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 4 dalis, Sutarties 10.2 punktas).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 100 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas (nuostolius), patirtas už reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo ne teismo tvarka, parengimą. Byloje pateikti įrodymai, jog už 2022 m. gruodžio 15 d. reikalavimo dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo parengimą ieškovė advokato padėjėjui sumokėjo 100 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos pagrindinės sutarties nesudarymo nukentėjusioji šalis gali ginti tikrumo, o ne lūkesčio interesą apimančius nuostolius, t. y. jos nuostoliai apima dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtas išlaidas. Būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su Sutarties vykdymu, taigi įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šias išlaidas tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.154 straipsnio 4 dalis).

CK 6.261 straipsnis įtvirtina, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovė prievolę pažeidė, per Sutartyje nustatytą terminą bei ieškovės papildomai nustatytą terminą avanso dalies ir baudos ieškovei nesumokėjo, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, reikalavimas priteisti 88,77 Eur palūkanas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.210 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 000 Eur negrąžinto avanso dalis, 3 000 Eur bauda pagal Sutartį, 88,77 Eur palūkanos ir 100 Eur su Sutarties vykdymo susijusių išlaidų.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, procesinę bylos baigtį, ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 12 d. – teismo įsakymo priėmimo data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą ieškovė patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Už ieškinio parengimą ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Byloje pateikti duomenys, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose ieškovė patyrė 250 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tokiu būdu iš viso patirtos 1 045,00 Eur išlaidos.

Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 045,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 6,64 Eur. Patenkinus ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės J. V. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) negrąžinto avanso dalį, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą, 88,77 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 77 ct) palūkanas, 100 Eur (vieno šimto eurų) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 188,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 045,00 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. Š..

Priteisti iš atsakovės J. V. 6,64 Eur (šeši eurai 64 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.