Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-130-826/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-09
Bylos Nr.: e2A-130-826/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: M. U.
Atsakovas: J. U.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-130-826/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00513-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. U. ir atsakovės J. U. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-760/2022 pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei J. U., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, ir R. B., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės J. U. priešieškinį M. U. dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas M. U. ieškiniu ir 2022 m. rugsėjo 7 d. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. panaikinti 2007 m. liepos 27 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 129, kuriuo ieškovo ir atsakovės santuoka, sudaryta 2007 m. liepos 21 d. Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo įtraukta į civilinę apskaitą, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. palikti po įrašo panaikinimo ieškovui prigimtinę pavardę – U., atsakovei pageidaujant, palikti santuokinę pavardę – U.;

1.3. nustatyti nepilnamečio vaiko N. U., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu;

1.4. priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. U., gimusiam (duomenys neskelbtini)., po 267,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 d. į ieškovo, kaip nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000;

1.5. nustatyti J. U. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. U. tvarką: atsakovė bendrauja su sūnumi N. be ieškovo priežiūros kas antrą savaitgalį. Atsakovė pasiima sūnų N. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Atsakovė bendrauja su sūnumi N. be ieškovo priežiūros antradieniais ir ketvirtadieniais. Atsakovė pasiima sūnų N. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos antradienį / ketvirtadienį 17.00 val. ir pristato sūnų į jo gyvenamąją vietą antradienį / ketvirtadienį 20.00 val. Atsakovė nuolat bendrauja su sūnumi N. telefonu, neribojant skambučių skaičiaus ir skambučių trukmės. Šalių susitarimu atsakovė bendrauja su sūnumi N. ir kitomis tvarkoje nenumatytomis dienomis, apie tai prieš vieną dieną SMS žinute informavusi ieškovą. Sūnaus ir motinos bendravimas galimas tik esant abiejų išreikštam norui. Jeigu dėl objektyvių priežasčių atsakovė negali pasimatyti su sūnumi nustatytu laiku, ji privalo nedelsiant informuoti apie tai ieškovą ir suderinti kitą susitikimo su sūnumi laiką;

1.6. padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant M. U. natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vidutinė rinkos vertė – 71 800 Eur, ir transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 300,00 Eur, o J. U. – 25 741,53 Eur piniginę kompensaciją;

1.7. pripažinti prievoles kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA ir pagal 2012 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. VL-ST-12-4536 ir prievolę kreditoriui R. B. pagal 2016 m. gruodžio 1 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis, kurias vienasmeniškai įvykdys ieškovas.

7. Ieškovas bei jo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, atmesti atsakovės priešieškinį ir jo patikslintus reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paskutiniame teismo posėdyje ieškovas patikslino prašomo padalinti buto vertę, nurodydamas, kad rinkos vertė yra 71 800 Eur, o ne 66 300 Eur, kaip nurodyta 2022 m. rugsėjo 7 d patikslintame ieškinyje. Taip pat tikslino reikalavimą dėl J. U. piniginės kompensacijos priteisimo, prašydamas jai iš jo priteisti 26 266, 76 Eur.

8. Atsakovė J. U. priešieškiniu ir 2022 m. rugsėjo 19 d. patikslintu priešieškiniu prašė:

3.1. panaikinti 2007 m. liepos 27 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą Nr. 129, kuriuo atsakovės ir ieškovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo įtraukta į civilinę apskaitą, pripažinus, kad santuoka iširo dėl M. U. kaltės;

3.2. palikti po įrašo panaikinimo atsakovei santuokinę pavardę – U.;

3.3. nustatyti nepilnamečio vaiko N. U. gyvenamąją vieta su atsakove;

3.4. nustatyti, kad M. U. su nepilnamečiu sūnumi N. U. bendrauja neribotai atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus norą ir jo užimtumą ugdymo įstaigoje;

3.5. priteisti iš M. U. 260 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. U., mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, periodines išmokas pervedant į J. U., kaip nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojos uzufrukto teise, banko sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 20 dienos;

3.6. priteisti J. U. ir M. U. po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio J. T.- (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vidutinė rinkos vertė – 71 800,00 Eur;

3.7. nustatyti, kad J. U. naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 32-6, M. U. naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 32-2, nepilnametis sūnus N. U. ir toliau naudojasi savo kambariu, pažymėtu indeksu 32-5, kitos patalpos, esančios bute, t. y. 32-1, 32-4, 32-3, 32-7, 32-8, šalių naudojamos bendrai;

3.8. nustatyti, kad J. U. ir M. U. išlaidas, susijusias su buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Tauragėje, išlaikymu, įskaitant komunalinius patarnavimus, dengia lygiomis dalimis pagal gautas sąskaitas faktūras;

3.9. priteisti M. U. nuosavybės teise transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur;

3.10. priteisti J. U. 150,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už M. U. tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

3.11. pripažinti, kad prievolė kreditoriui R. B. pagal 2016 m. gruodžio 1 d. paprastus neprotestuotinus vekselius yra asmeninė M. U. prievolė, kurią vienasmeniškai privalo vykdyti M. U.;

3.12. prievolės bankui AB „Swedbank“ pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA ir 2012 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. VL-ST-12-4536 nekeičiamos ir nemodifikuojamos;

3.13. nustatyti, kad J. U. ir M. U. toliau prievoles bankui AB „Swedbank“ pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA ir 2012 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. VL-ST-12-4536 vykdo lygiomis dalimis;

3.14. priteisti iš M. U. J. U. naudai 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė J. U. ir jos atstovai prašė atmesti ieškovo ieškinį ir jo patikslintus reikalavimus, tenkinti jos priešieškinį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paskutiniame teismo posėdyje atsakovė patikslino prašomo padalinti buto vertę, nurodydama, kad rinkos vertė yra 71 800 Eur, o ne 72 100 Eur, kaip nurodyta 2022 m. rugsėjo 19 d. patikslintame priešieškinyje. Taip pat patikslino reikalavimą dėl buto padalijimo, nurodydama, kad tuo atveju, jeigu teismas jo nepadalins natūra, prašo jai priteisti butą, o ieškovui kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

5.1. Panaikino 2007 m. liepos 27 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 129, kuriuo į apskaitą įtraukta J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bažnytinė santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio M. U. kaltės. Paliko M. U. prigimtinę pavardę – U., J. U. paliko santuokinę pavardę – U..

5.2. Nustatė N. U., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. U., gimusiam 2007 m. gruodžio 26 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 30 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų vaikui tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio 20 dienos į M. U. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Nusprendė įskaityti į priteistą išlaikymą J. U. teiktą išlaikymą sūnui, iš viso 582 Eur. Nurodė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

5.3. Nustatė J. U. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

5.3.1. J. U. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos penktadienį iki 18 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;

5.3.2. J. U. bendrauja su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos antradienį ir ketvirtadienį iki 17 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

5.3.3. J. U. neribotai bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;

5.3.4. J. U. bendrauja su sūnumi pusę vaiko mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) atostogų laiko. Apie ketinimą praleisti kartu su vaiku dalį jo atostogų atsakovė įspėja M. U. prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Siekdami suderinti vaiko vasaros atostogų laiką, J. U. ir M. U. turi vienas kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaiku datas;

5.3.5. J. U. bendrauja su sūnumi šiomis švenčių dienomis, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos iki 10 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20 val.: gruodžio 24-ąją Kūčių dieną – neporiniais metais; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją Kalėdų dienomis – poriniais metais; Naujųjų Metų sutikimas (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) – neporiniais metais; krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis – poriniais metais; Motinos dieną – kiekvienais metais;

5.3.6. J. U. ir M. U. bendru susitarimu mama bendrauja su sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą, galimybes ir norą bendrauti, apie tai prieš vieną dieną SMS žinute informavusi M. U.;

5.3.7. J. U. ir M. U. privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Taip pat tuo atveju, jeigu J. U. dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, privalo iš anksto pranešti apie tai M. U. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Jeigu nepilnametis vaikas dėl svarbių priežasčių (ligos, užimtumo ir pan.) negali bendrauti su mama nustatytu laiku, M. U. privalo iš anksto pranešti apie tai J. U. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais bendravimas perkeliamas į kitą šalių suderintą laiką, laikantis nuostatos, kad bendravimų skaičius būtų ne mažesnis, nei yra nustatyta.

5.4. Priteisė M. U. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 300,00 Eur.

5.5. Priteisė J. U. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragėje, kurio vidutinė rinkos vertė 71 800,00 Eur. Priteisė iš J. U. M. U. 33 873,33 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir ieškovo sumokėtas bendrąsias prievoles. Įpareigojo J. U. kompensaciją M. U. sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5.6. Nustatė, kad prievolės bankui „Swedbank“, AB, pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA ir 2012 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio namo kredito sutartį Nr. VL-ST-12-4536 nekeičiamos ir nemodifikuojamos. J. U. ir M. U. lieka solidarieji skolininkai. J. U. įpareigojama toliau asmeniškai vykdyti kredito sutarčių sąlygas iki visiško kredito sutarčių įvykdymo.

5.7. Pripažino, kad prievolė kreditoriui R. B. pagal 2016 m. gruodžio 1 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius yra asmeninė M. U. prievolė.

5.8. Priteisė iš M. U. J. U. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusias ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio dalis atmetė.

5.9. Priteisė iš J. U. M. U. 1 162,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.10. Priteisė iš M. U. valstybei 21,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5.11. Priteisė iš J. U. valstybei 121,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. , jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad M. U. ir J. U. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Šalių bažnytinė santuoka buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 129. Šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. U., kuris šiuo metu yra nepilnametis.

5. Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas ir atsakovė sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovas teigia, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė teigia, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės, jo neištikimybės. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka iširo dėl atsakovės konfliktiško elgesio namuose ir viešosiose vietose dėl to, kad ji vėlai grįždavo iš vakarėlių. Taip pat atmestina kaip nepagrįsta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovei nebuvo svarbi šeima. Teismas nustatė priešingas aplinkybes, kad atsakovė siekė išsaugoti santuoką, jos prašymu teismas buvo nustatęs ir susitaikymo terminą, tačiau susitaikyti ir išsaugoti santuokos nenorėjo būtent ieškovas. Taigi, ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovė būtų iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas ir kad dėl jos kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, teigė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio neištikimybės. Ieškovas neneigė, kad bendravo su M. L., kad su ja susirašinėjo, tačiau tvirtino, kad jų santykiai buvo tik darbiniai, nes yra bendradarbiai. Nors ieškovas nepripažino turėjęs artimų santykių su M. L., tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas gyvendamas santuokoje su atsakove buvo jai neištikimas. Liudytoja M. L. neneigė, kad atsakovės pateikti susirašinėjimai yra jos ir M. U., taip pat kad po gimtadienio šventės ji miegojo vienoje lovoje su M. U. ir juos pamatė jos sutuoktinis E. L.. Byloje pateikti įrodymai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jo santykiai su M. L. buvo tik darbiniai, priešingai, šie įrodymai patvirtina, kad jis buvo neištikimas. Moralės požiūriu nėra priimtina, kai sutuoktinis nakties metu miega su kita moterimi, kai susirašinėdamas su ja kalba apie ilgesį, naudoja simbolius „bučiukus, širdeles“. Tokie veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip darbiniai santykiai. Pagal įstatymą, sutuoktinio neištikimybės faktas reiškia sutuoktinio elgesį, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu ir kuris parodo nelojalų ir nepagarbų sutuoktinio poelgį santuokos metu (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė įrodė ieškovo neištikimybės faktą, preziumuojama, kad M. U. yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Iš esmės ieškovas ir pats pripažino, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos įrašo panaikinimo jai paliktina santuokos metu turėta pavardė – U., o ieškovui prigimtinė pavardė – U..

Šalies argumentai

6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Akivaizdu, kad dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, sutuoktinio vertės sutrypimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą, kartu auginti vaiką. Atsakovė patyrė didžiulį nervinį stresą, jai buvo sutrikęs miegas, vargino širdies plakimas, galvos svaigimas. Dėl patirtų išgyvenimų atsakovei buvo teikiama psichologinė pagalba. Tai patvirtina ambulatorinio apsilankymo išrašas, psichologų pažymos. Įvertinus šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteista 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas ir atsakovė nesusitarė dėl sūnaus N. U. gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal patikslintą 2022 m. rugsėjo 7 d. ieškinį ieškovas prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 19 d. patikslintu priešieškiniu prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Iš ieškovo, atsakovės, nepilnamečio vaiko paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. U. nuo 2022 m. kovo 30 d. gyvena su tėvu M. U. jo gyvenamojoje vietoje, esančioje Gaurės mstl., Gaurės sen., Tauragės r., kur kartu gyvena ir vaiko močiutė, tai yra ieškovo mama E. N.. N. U. yra 14 metų amžiaus, tai yra pakankamo amžiaus, kad galėtų teisingai suprasti savo teises ir tinkamai išreikšti savo nuomonę sprendžiamu klausimu. Vaiko išreikštas noras gyventi su tėvu neprieštarauja jo interesams. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat prašė atsižvelgti į vaiko norą ir jo gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Svarbu tai, kad jau pusė metų N. U. gyvena tik su tėvu ir turėjo galimybę įvertinti, ar tikrai nori ir toliau gyventi su juo. Vaiko noras nepasikeitė. Atsakovė patvirtino, kad, sūnui apsigyvenus pas tėvą, jis bendrauja ir su ja, taip pat kartais grįžta ir į namus. Vadinasi, vaikui toks gyvenimas su tėvu ir bendravimas su mama yra priimtinas bei tinkamas ir, teismo vertinimu, atitinka jo interesus. N. U. teismo psichologei nurodė ir teisme patvirtino, kad jis visada geriau sutarė su tėvu, jam patinka, kad jis gražiai su juo bendrauja, visada pamoko, jie turi daug bendros kalbos, bendrų užsiėmimų. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo noras praleisti daugiau laiko su tėvu, o ne su mama yra suprantamas. Ir psichologė pažymėjo, kad paauglystėje yra būdinga, kad berniukas nori tapatintis, daugiau laiko praleisti su savo lyties šeimos atstovu, šiuo atveju su tėvu, kas yra natūraliai būdinga šiame paauglystės amžiaus etape, ieškant tapatumo. Todėl šiuo gyvenimo periodu ypač svarbus berniuko ryšys su tėvu. Kaip buvo nurodyta, šiuo metu ieškovas su sūnumi gyvena ieškovo motinai E. N. priklausančiame gyvenamajame name, vaikas turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi būtini baldai, daiktai, mokymo, ugdymo priemonės. Šioje gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui yra sudarytos visos sąlygos augti, mokytis, ilsėtis. Taip pat teismas nenustatė, kad pagal savo asmenines savybes ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku. Remiantis faktinių bylos duomenų visuma, Institucijos išvada, vaiko išsakytu noru, yra pagrindas N. U. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į vaiko norą ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su atsakove vien dėl to, kad ji yra motina.

8. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių veiksnių, kurie būtų pagrindas riboti mamos bendravimą su sūnumi. Nors N. U. nurodė, kad jis nori pats pasirinkti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (mama) laiką, savaitės dienas ir pan., tačiau vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. O šioje byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santykiai vis dar yra labai konfliktiški, jie nebendradarbiauja tarpusavyje, todėl, nesant nustatytos konkrečios vaiko bendravimo su mama tvarkos, jam gali būti sunku apsispręsti dėl bendravimo laiko, būdo. Be to, kaip nurodyta anksčiau, tėvams geranoriškai nesusitarus dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, šią tvarką privalo nustatyti teismas. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka numato vaiko bendravimą su mama tik savaitgaliais ir darbo dienomis, tačiau nenumato bendravimo tvarkos jo atostogų, taip pat švenčių dienomis. Nors ieškovo prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje yra numatytas punktas, kad šalių susitarimu atsakovė bendrauja su sūnumi ir kitomis tvarkoje nenumatytomis dienomis, apie tai prieš vieną dieną SMS žinute informavusi ieškovą, tačiau, esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu jie galėtų geranoriškai susitarti. Todėl siekiant, kad vaikas galėtų maksimaliai bendrauti su mama, būtina nustatyti bendravimo tvarką ir jo atostogų, taip pat tam tikrų švenčių dienomis. Teismas nustato ieškovo 2022 m. rugsėjo 7 d. patikslintame ieškinyje siūlomą atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, ją patikslindamas, kad tvarka būtų aiški ir suprantama. Taip pat papildomai nustatytina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka jo atostogų, taip pat svarbiausių metų švenčių dienomis, nustatoma tvarka apie informacijos vienas kitam teikimą. Papildydamas bendravimo tvarką teismas atsižvelgia ir į atsakovės priešieškinyje siūlytą bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Nors atsakovė teigia, kad sūnaus elgesys jos atžvilgiu yra pasikeitęs, nes nenori ilgai su ja bendrauti, retai paskambina, tačiau svarbu tai, kad šalių sūnus yra paauglys. O tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl abu tėvai turėtų kantriai, ne reikalaudami, o įsiklausydami ir atsiliepdami, kurti ryšį su vaiku. Šiuo atveju abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiam vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.

9. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nebėra ginčo dėl išlaikymo vaikui būdo. Abu sutinka, kad išlaikymas sūnui N. U. turi būti teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš esmės jie sutinka ir su periodinių išmokų dydžiu. Ieškovas prašo priteisti 260 Eur dydžio išlaikymą, o atsakovė – 267 Eur išlaikymą. Šalys nesutaria, iš ko turi būti priteistas išlaikymas ir nuo kada jis turi būti mokamas. Ieškovas paskutiniu patikslintu ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui nuo 2022 m. kovo 30 d., nuo tada, kai jis išėjo iš buto ir sūnus apsigyveno su juo. Atsakovė prašo priteisti išlaikymą iš ieškovo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teigė, kad, sūnui gyvenant su tėvu, ji teikė jam išlaikymą. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „Jurbarko karjerai“, kur gauna apie 1 500 Eur atlyginimą (atskaičius mokesčius). Taip pat gauna pajamų iš automobilių sporto. Jo mėnesio pajamas sudaro apie 2 000 Eur. Atsakovė šiuo metu dirba Tauragės M. M. progimnazijoje, taip pat vykdo individualią veiklą. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 2 000 Eur. Ieškovas ir atsakovė turi butą, kurį valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šalys kitų išlaikytinių neturi. Vertinant vaiko N. U. poreikius nustatyta, kad jam šiuo metu yra 14 metų, jis mokosi Žalgirių gimnazijoje. Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, higienai, sveikatai, ugdymui. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad vaikui išlaikyti būtina apie 470 Eur suma, tačiau apklaustas teisme sutiko su atsakovės nurodyta išlaikymo suma – 580 Eur per mėnesį. Ieškovas ir atsakovė paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, kad ir šiuo metu sūnui išlaikyti reikalinga apie 580 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, mokymo bei ugdymo priemonėms, vitaminams, higienos priemonėms, mokesčiams, laisvalaikiui. Atsižvelgdamas į N. U. amžių, į šalių nurodytas aplinkybes, kad vaikas auga sveikas, neturi specialiųjų poreikių, teismas pripažįsta kaip būtiną vaikui išlaikyti šalių nurodytą sumą – 580 Eur. Nustatyta, kad valstybė šiuo metu kiekvieną mėnesį moka 80,5 Eur išmoką vaikui. Teismo nustatyta N. U. reikalingo išlaikymo suma mažintina 80 Eur išmoka (580 Eur – 80 Eur = 500 Eur : 2 = 250 Eur). Sūnaus išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Kaip buvo nurodyta anksčiau, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Todėl iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteitina po 250 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti išlaikymą sūnui nuo 2022 m. kovo 30 d., atsakovė – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. U. su tėvu gyvena nuo 2022 m. kovo 30 d. Iki to laiko jis gyveno su abiem tėvais ir buvo jų abiejų išlaikomas. Nors atsakovė teigia, kad išlaikymą sūnui teikia ir nuo 2022 m. kovo 30 d., tačiau jos pateikti rašytiniai įrodymai tik iš dalies patvirtina šią aplinkybę. Iš mokėjimo nurodymų nustatyta, kad nuo kovo 30 d. ji į sūnaus sąskaitą pervedė iš viso 286 Eur (2022-03-29 – 30 Eur pietums savaitei, 2022-04-11 – 6 Eur pietums, 2022-05-11 – 50 Eur ekskursijai, 2022-06-21 – 100 Eur, 2022-09-01 – 100 Eur). Taip pat atsakovė šiuo laikotarpiu apmokėjo sūnaus mobiliojo ryšio sąskaitas, iš viso 95,40 Eur už balandžio–rugsėjo mėnesius (6 mėn. x 15,90 Eur), mokėjo įmokas už mobilųjį telefoną, iš viso 141 Eur (6 mėn. x 23,50 Eur), ir sūnaus telefono draudimo išlaidas, iš viso 60 Eur (6 mėn. x 10 Eur). Iš viso atsakovės teiktas išlaikymas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki rugsėjo 30 d. sudaro 582 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji visiškai prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Išlaikymas nepilnamečiam N. U. priteisiamas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki jo pilnametystės. Į priteistą išlaikymą įskaitytinas atsakovės teiktas išlaikymas – 582 Eur suma.

10. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų, nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad po santuokos sudarymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovas ir atsakovė įgijo šį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragėje, ir automobilį BMW530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešame eisme sustabdytas. Šalys teismui nepateikė duomenų apie kitą įgytą neregistruotą kilnojamąjį turtą. Jokio kito turto ieškovas ir atsakovė dalinti neprašo. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Šioje byloje šalys 2022 m. rugpjūčio 24 d. atliko nekilnojamojo turto vertinimą. Iš vertinimo ataskaitos nustatyta, kad buto, esančio J. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, rinkos vertė yra 71 800 Eur. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad automobilio BMW 530 rinkos vertė yra 300 Eur. Ginčo dėl turto vertės tarp šalių nėra. Bendra dalintino turto vertė – 72 100 Eur. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo ir dėl dalijamo turto dalių nustatymo. Abu prašo santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis. Tarp ieškovo ir atsakovės taip pat nėra ginčo dėl automobilio padalijimo būdo. Ieškovas ir atsakovė prašo automobilį priteisti M. U., o J. U. priteisti kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę šio turto dalį. Atsižvelgiant į tai, santuokoje įgytas automobilis BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 300 Eur, priteistinas M. U.. J. U. iš M. U. priteistina 150 Eur dydžio kompensacija už jam tenkančią jos turto dalį. Šalys nesutaria dėl nekilnojamojo turto – buto padalijimo būdo. Ieškovas prašo jam priteisti butą, išmokant atsakovei kompensaciją pinigais. Atsakovė paskutiniu patikslintu priešieškiniu prašė padalinti butą natūra, po 1/2 dalį kiekvienam, nustatant naudojimosi juo tvarką. Teismo posėdyje atsakovė patikslino savo reikalavimą dėl šio turto padalinimo. Prašė, teismui atsisakius butą padalinti natūra, jį priteisti jai, o ieškovui priteisti kompensaciją pinigais. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatavo, kad nėra galimybės padalinti santuokoje įgytą butą natūra po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, tačiau šiuo atveju yra dalijamas butas, kurio turto dalių techniškai neįmanoma atskirti. Kita svarbi subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, dėl ko negalima padalinti buto natūra, tai bendraturčių konfliktiški santykiai. Santuokoje įgytas butas dalintinas priteisiant jį vienam sutuoktiniui natūra, o kitam priteisiama kompensacija pinigais. Tokį turto padalijimo būdą prašo taikyti ieškovas. Su tokiu būdu sutinka ir atsakovė, nes ji prašė jį taikyti tokiu atveju, jeigu teismas nuspręs nedalinti buto natūra. Ieškovas prašo priteisti butą jam, o atsakovei priteisti kompensaciją. Atsakovė priešingai, prašo butą priteisti jai, o ieškovui priteisti kompensaciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra finansiškai pajėgūs išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, abu nurodė, kad teismo priteistą kompensaciją galės išmokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Butas buvo įvertintas turto vertintojo 2022 m. rugpjūčio 24 d. Jo rinkos vertė yra 71 800 Eur, o vienam sutuoktiniui tenkančio šio turto vertė sudaro 35 900 Eur. Yra pagrindas teigti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės. Teismas priteisė butą natūra atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisė kompensaciją už jai tenkančią jo turto dalį. Teismas įvertino aplinkybes, kad šiuo metu ieškovas turi gyvenamąją vietą, o gavęs piniginę kompensaciją turės galimybę įsigyti kitą būstą arba jį išsinuomoti. Atsakovė kito gyvenamojo būsto neturi. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl jis, o ne atsakovė turi patirti didesnių nepatogumų tiek išsikraustant iš būsto, tiek ir įsigyjant naują.

11. Dėl kreditinių įsiskolinimų. Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolių pagal vekselius priskyrimo bendroms solidariosioms prievolėms. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašė penkis vekselius (neprotestuotinus paprastuosius vekselius), kuriuose nurodyta, kad M. U. privalo iki 2022 m. sausio 1 d. sumokėti R. B. iš viso 12 200 Eur (2 500 + 2 800 + 2 500 + 2 000 + 2 400). Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teisme teigė, kad šie pinigai buvo panaudoti įsigyto buto remontui, nes, nusipirkę butą, neturėjo pinigų jo remontui. Atsakovė tvirtino, kad apie sutuoktinio pasirašytus vekselius, skolos raštelius ji sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Pasirašant juos ji nedalyvavo, sutuoktinis apie tai, kad skolinasi pinigų iš draugo R. B., nėra jai sakęs. Tvirtino, kad šie pinigai nebuvo panaudoti buto remontui, nes remontą darė iš savo lėšų. R. B. atsiliepime nurodė ir teisme paaiškino, kad 2011 metais M. U. kreipėsi į jį, prašydamas paskolinti pinigų buto remontui. Iš viso 2011, 2012 metais paskolino 55 000 Lt. Pinigus skolino M. U., jis parašydavo skolos raštelius. 2016 metais su M. U. susitarė skolos raštelius perrašyti į paprastuosius neprotestuotinus vekselius. 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašė vekselius, pagal kuriuos M. U. įsipareigojo iki 2022 m. sausio 1 d. grąžinti jam 12 200 Eur. Vekseliai buvo pasirašyti atskiromis sumomis, kad nereikėtų kreiptis į notarą dėl vekselio tvirtinimo. J. U. pasirašant skolos raštelius, vekselius, perduodant pinigus nedalyvavo. Mano, kad ji žinojo apie suteiktą paskolą, todėl yra solidarioji skolininkė. Iš ieškovo bei trečiojo asmens R. B. paaiškinimų nustatyta, kad, 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašius vekselius, R. B. neperdavė M. U. jokių pinigų. Ieškovas ir trečiasis asmuo tvirtino, kad prievolė R. B. atsirado anksčiau, negu buvo sudaryti teismui pateikti vekseliai, tai yra pagal 2011–2012 metais M. U. pasirašytus skolos raštelius. Ieškovas teismui pateikė jo rašytus skolos raštelius, iš kurių nustatyta, kad jis 2011 m. rugsėjo 27 d. iš R. B. pasiskolino 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 1 d. – 8 000 Lt, 2012 m. vasario 3 d. – 9 500 Lt, 2012 m. balandžio 2 d. – 8 500 Lt, 2012 m. birželio 15 d. – 8 500 Lt, 2012 m. rugpjūčio 10 d. – 7 000 Lt, iš viso 51 500 Lt (14 915,43 Eur). Šiuose paskolos rašteliuose nėra nurodyta, kokiam tikslui M. U. pasiskolino pinigų iš R. B.. To nėra nurodyta ir 2016 m. gruodžio 1 d. vekseliuose. Ieškovas bei trečiasis asmuo patvirtino, kad 2011–2012 metais surašant skolos raštelius, perduodant pinigus, taip pat 2016 metais surašant vekselius atsakovė nedalyvavo. Ieškovas nurodė, kad skolos rašteliai ir vekseliai buvo saugomi jo mamos namuose esančiame seife. Yra pagrindo teigti, kad atsakovė apie šias sutuoktinio prievoles nežinojo, skolintis pinigų iš R. B. sutikimo nedavė. Nors ieškovas teigė, kad atsakovė žinojo apie pasiskolintus pinigus, nes jam nuolatos prikaišiodavo, kad jis „sėdi Balašaičio kišenėje“, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsakovė šią aplinkybę neigė. Taigi, nesant duomenų, kad atsakovė būtų davusi sutikimą ieškovui skolintis iš R. B. pinigų, siekiant įrodyti šių prievolių bendrumą, turi būti nustatyta, kad jos prisiimtos šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas teigia, kad pasiskolinti pinigai buvo panaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės objekto – buto remontui. Tvirtino, kad jie neturėjo kitų lėšų jo remontui. Atsakovė neigė šią aplinkybę, tvirtino, kad butą remontavo iš šeimos bendrų lėšų. Vertinant šalių pateiktus įrodymus apie 2011–2012 metais gautas pajamas, nustatyta, kad, priešingai, nei nurodo ieškovas, sutuoktiniai turėjo pajamų. Iš viso sutuoktiniai 2011–2012 metais gavo 100 312 Lt (atskaičius mokesčius) pajamų, susijusių su darbo santykiais ir vykdoma individualia veikla. Liudytoja E. N. parodė, kad sūnus ir marti butą remontavo iš savo gautų pajamų, teigė, kad kiek užsidirbo, tiek jį ir įrenginėjo. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina visų išlaidų, kokias sutuoktiniai patyrė 2012 metais remontuodami butą, tačiau, kaip buvo nurodyta, būtent ieškovo pareiga buvo įrodyti, kad iš R. B. gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, tai yra buto remontui. Ieškovas neįrodė, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. iš R. B. gauti pinigai – 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 1 d. – 8 000 Lt, 2012 m. vasario 3 d. – 9 500 Lt, 2012 m. balandžio 2 d. – 8 500 Lt, 2012 m. birželio 15 d. – 8 500 Lt, 2012 m. rugpjūčio 10 d. – 7 000 Lt, iš viso 51 500 Lt, buvo panaudoti būtent šalių buto remontui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kiek iš viso kainavo buto remontas. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad buto remonto metu, tai yra 2011–2012 metais, šalys gavo daugiau nei 100 000 Lt pajamų, tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad buto remontas galėjo būti padarytas tik iš skolintų lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti prievolę kreditoriui R. B. pagal 2016 m. gruodžio 1 d. vekselius solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Tenkintinas atsakovės reikalavimas prievolę R. B. pripažinti asmenine M. U. prievole. Taip pat nustatyta, kad santuokoje buvo įgytos šios solidariosios sutuoktinių prievolės: prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA (kreditas butui įsigyti), prievolė kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2012 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio namo kredito sutartį Nr. VL-ST-12-4536 (kreditas gyvenamajam namui modernizuoti). Šios prievolės nėra įvykdytos ir nėra suėjęs jų įvykdymo terminas. Teismas nustatydamas negrąžinto kredito sumas remiasi oficialiomis „Swedbank“, AB, 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. pažymomis ir konstatuoja, kad negrąžinto kredito suma pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA yra 2 428,06 Eur, o pagal 2012 m. rugsėjo 14 d. kredito sutartį Nr. VL-ST-12-4536 – 3 072,37 Eur. Bendra solidariųjų sutuoktinių prievolių suma yra 5 500,43 Eur. Vienam sutuoktiniui atitenkančių prievolių suma yra 2 750,215 Eur. Prievolės bankui AB Swedbank pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. kredito sutartį Nr. 11-03811-FA ir 2012 m. rugsėjo 14 d. daugiabučio namo kredito sutartį Nr. VL-ST-12-4536 nekeičiamos ir nemodifikuojamos. Pagal kredito sutartis, J. U. ir M. U. lieka solidarūs skolininkai, tačiau atsižvelgiant, kad butas priteistinas J. U., ji įpareigotina toliau asmeniškai vykdyti kredito sutarčių sąlygas iki visiško kredito sutarčių įvykdymo.

12. Dėl kompensacijos priteisimo. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, dalintino nekilnojamojo turto – buto rinkos vertė yra 71 800 Eur. Dalintino kilnojamojo turto – automobilio vertė yra 300 Eur. Bendra dalintino turto vertė – 72 100 Eur, vienam sutuoktiniui tenkančio turto vertė – 36 050 Eur. Bendra solidariųjų sutuoktinių prievolių suma – 5 500,43 Eur, vienam sutuoktiniui atitenkančių prievolių suma – 2 750,21 Eur. Įvertinus ieškovo už atsakovę sumokėtą bendrųjų prievolių 723,54 Eur sumą, atsakovo mokėtiną 150 Eur kompensaciją atsakovei už jam tenkantį automobilį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutinka bendrąsias sutuoktinių prievoles bankui toliau vykdyti iš savo asmeninių lėšų, taip įgydama teisę iš ieškovo į 1/2 dalies įvykdytų prievolių sumos kompensaciją, sudarančią 2 750,21 Eur, iš atsakovės ieškovui priteistina 33 873,33 Eur piniginė kompensacija (72 100 Eur : 2 = 36 050 Eur – 150 Eur = 35 900 Eur – 2 750,21 Eur = 33 149,79 Eur + 723,54 Eur = 33 873,33 Eur). J. U. įpareigotina kompensaciją M. U. sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

13. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atlikus tarpusavio vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą (3 163,22 Eur – 2 000,25 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistina 1 162,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, o atsakovė priešieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, žyminio mokesčio nemokėjo, nes ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kadangi išlaikymas vaikui priteistas iš atsakovės, tai žyminis mokestis, kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad byla yra elektroninė. Iš atsakovės valstybei priteistinas 67,50 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. = 3 000 Eur x 3 % = 90,00 Eur x 75 % = 67,50 Eur). Taip pat iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atitinkamai iš ieškovo – 21,62 Eur, iš atsakovės – 54,38 Eur. Iš viso valstybei iš ieškovo priteistina 21,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybei priteistina 121,88 Eur (67,50 + 54,38) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, nekilnojamojo turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, prievolės kreditoriui R. B. pobūdžio ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: panaikinti (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. 129, kuriuo ieškovo ir atsakovės santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo įtraukta į civilinę apskaitą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei priteisimo; padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, priteisiant M. U. natūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Tauragėje, vidutinė rinkos vertė – 71 800,00 Eur, o J. U. – 26 036,97 Eur piniginę kompensaciją; pripažinti prievolę kreditoriui R. B. pagal 2016 m. gruodžio 1 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės – neištikimybės, nepagrįsta, kadangi netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Teismui pateikta tik viena SMS žinutė, iš kurios teismas padarė išvadą, jog ieškovas buvo neištikimas. Liudytoja M. L. paaiškino, jog su ieškovu nemiegojo, SMS žinutė buvo parašyta visai kitokiu tikslu, nei nurodo teismas. Liudytojo E. L. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis gali būti subjektyvus dėl santuokos griūties su M. L..

Atsiliepimas

16.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovo į bylą 2021 m. birželio 22 d. pateikto atsiliepime į atsakovės priešieškinį išdėstytų faktinių aplinkybių – atsakovė elgėsi nelojaliai, nevykdė savo sutuoktinės pareigų, nuo 2020 m. šalys nepalaikė jokio intymaus gyvenimo, iniciatyvos nerodė nė viena iš šalių. Atsakovė patvirtino, jog nuolatos kontroliavo ieškovą, slapčia tikrino jo telefoną, elektroninį paštą, kas yra nesuderinama su sutuoktinių pagarba vienas kitam ir lojalumu.

16.3. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovei padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovė pateikė į bylą kelias pažymas apie apsilankymus pas psichologus. Nėra pateikta vizito išrašų, mokėjimų už vizitus, įsigytus vaistus, jeigu tokie buvo skirti. Iš to išeina, kad šie atsakovės apsilankymai laikytini tendencingu įrodymų teismui rinkimu ir jokiu būdu negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys faktinę aplinkybę, kad atsakovė kada nors patyrė psichologinį sukrėtimą, nulėmusį neturtinės žalos atsiradimą, nes nuo 2019 m., kai neva ieškovas buvo atsakovei neištikimas, atsakovė dėl jokios psichologinės pagalbos nesikreipė, vaistų nevartojo.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė butą natūra atsakovei, remdamasis įrašo apie santuokos sudarymą panaikinimo pagrindu – ieškovo kalte, taip pat remdamasis išvada, kad ieškovas turi kitą gyvenamąjį būstą. Tokiu būdu iš esmės dvigubai „nubaudė“ ieškovą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi kitą būstą (mamos namus), o atsakovė kito būsto neturi. Atsakovė teismui patvirtino, kad jos tėvai taip pat turi nuosavą gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, taip pat remiasi ir vaiko nuomone, nors CK yra aiškiai reglamentuota, kad vaiko nuomonės teismas išklauso tik vienu atveju – dėl vaiko noro gyventi su vienu iš tėvų.

16.5. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti jai butą natūra, o ieškovui kompensaciją. Atsakovė tokį reikalavimą pareiškė baigiamųjų kalbų metu – sakydama baigiamąją kalbą atsakovė nurodė, kad sutinka dėl vaiko kentėti ir gyventi kartu su ieškovu, taip pat nurodė, kad jeigu butas būtų priteistas jai, ji sutinka išmokėti ieškovui kompensaciją, o atsakovės atstovai palaikė atsakovės 2022 m. rugsėjo 19 d. patikslinto priešieškinio reikalavimus visa apimtimi. Kadangi atsakovė baigiamųjų kalbų metu patikslino savo reikalavimus, teismas privalėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą šioje civilinėje byloje.

16.6. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įsiskolinimo kreditoriui R. B. kvalifikavimo prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pačių šalių paaiškinimams. R. B. patvirtino, kad pinigus jis skolino ieškovui, kuris paaiškino R. B., kad jam reikalingi pinigai buto remontui atlikti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavus, kad šalys per 2011–2012 m. gavo daugiau kaip 100 000 Lt pajamų, iš esmės yra paneigta būtinybė šalims skolintis pinigines lėšas netgi iš banko, nes, vadovaujantis teismo padarytomis išvadomis, šalys per vienerius metus galėjo susitaupyti pinigų butui įsigyti arba grąžinti visą paskolą bankui per 2011–2012 m. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šalys negrąžino banko paskolų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių galimybių savo lėšomis atlikti buto kapitalinį remontą per 15 mėnesių laikotarpį yra nepagrįstos ir neįrodytos.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo, nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja neribotai atsižvelgiant į nepilnamečio norą ir jo užimtumą ugdymo įstaigoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, kadangi nepilnametis vaikas buvo išreiškęs norą bendrauti su mama arba tėčiu pats pasirinkdamas savaitės dienas, laiką ir pan.

17.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad atsakovei dėl paties nepilnamečio vaiko noro ar jo savarankiškai suplanuoto užimtumo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali tapti tam tikru teisiniu ginču arba išprovokuoti nepilnamečio nepasitenkinimą ir (arba) pyktį, kuris dar labiau apsunkintų atsakovės bendravimo galimybes su nepilnamečiu vaiku.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais vakarais, neįvertino, jog tokia bendravimo tvarka nepriimtina nepilnamečiui, be to, kenkia dienos režimui, nes vaikas gali nespėti paruošti namų darbų. Vaikui nusprendus lankyti užklasinės veiklos užsiėmimus, paminėto bendravimo tvarkos punkto įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas nurodyti šie motyvai:

18.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka negali būti įgyvendinama, o tik labai abstrakčiai nurodo, kad tokia bendravimo tvarka yra nenaudinga nepilnamečiam sūnui. Ieškovo vertinimu, tokiu būdu atsakovė siekia ne nepilnamečio sūnaus gerovės, bet neįpareigojančio bendravimo su sūnumi sau, t. y. siekia tik teisės bendrauti įgyvendinimo, bet nenori prisiimti pareigos bendrauti su vaiku nustatytu laiku, kai apie tai iš anksto žino ir vaikas, ir tėvas ir abu deda pastangas tokiam bendravimui įgyvendinti. Pažymėtina, jog nuo tada, kai ieškovas su sūnumi išsikraustė pas ieškovo mamą, iki teismo sprendimo priėmimo atsakovė su nepilnamečiu vaiku matėsi tik 3 kartus, bendravo telefonu, toks ribotas bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyko tik pačios atsakovės iniciatyva.

18.2. Nepilnametis šalių sūnus tik išreiškė pageidavimą, kad bendravimo tvarka su motina arba tėvu nebūtų konkreti, tačiau neišreiškė kategoriško nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina pagal konkrečią bendravimo tvarką. Kaip nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, šalių nepilnametis sūnus šiuo metu yra 14 metų amžiaus paauglys. Būtent šiuo metu vaikas jau turi būti pratinamas prie tvarkos. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, ir atsakovė, ir šalių nepilnametis sūnus iš anksto žinos, kada pasimatys, ir prisiderins prie tokių pasimatymų.

18.3. Nepilnametis vaikas gali pasiruošti pamokoms ir bendraudamas su motina, kuri jam gali padėti paruošti visas pamokas, – atsakovė turi pedagoginį išsilavinimą. Tokiu būdu bus įgyvendinta ne tik atsakovės teisė ir pareiga bendrauti su sūnumi, bet ir atsakovės pareiga auklėti sūnų, būti atsakingai už sūnaus vystymąsi.

17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

Šalies argumentai

19.1. Ieškovo apeliacinis skundas pateiktas teismui, praleidus teismo sprendimo apskundimo terminą, todėl, nesant prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas.

19.2. Ieškovo teiginiai, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei kelia nuostabą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovo bei jo bendradarbės (liudytojos), kuri yra įvardijama kaip asmuo, lėmęs santuokos iširimą, suderinti paaiškinimai bendrame bylos kontekste yra prieštaringi bei neįtikinantys.

19.3. Ieškovas teigia, jog atsakovė neįrodė patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio. Tačiau byloje pateiktos trys specialistų išvados, kurios patvirtina, jog atsakovės neigiamos emocijos buvo ne vienkartinės, o tęstinio pobūdžio.

19.4. Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi dėl turto – buto padalijimo. Nesutiktina su ieškovu, jog atsakovė turi, kur apsigyventi, kadangi atsakovės tėvai gyvena ne Tauragėje, atsakovė neturi transporto priemonės, susiekimas su miestu bei darboviete atsakovei labai sudėtingas. Todėl buto priteisimas ieškovui atsakovei sukeltų daug didesnes neigiamas pasekmes nei ieškovui.

19.5. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, kodėl butas natūra turėtų būti priteistas ieškovui, vienintele priežastimi įvardina vaiko interesus, tačiau nepagrindžia, kaip teismo sprendimo dalis pažeidžia vaiko interesus. Nustatyta, jog vaikas turi ieškovo mamos namuose savo kambarį, daiktų, saugią aplinką, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaiko teisė į būstą yra užtikrinta. Be to, vaikas laisvu laiku galės leisti tiek laiko ginčo bute, kiek jam norėsis.

Atsiliepimas

19.6. Atsakovas iškraipo kreditoriaus R. B. paaiškinimus dėl skolos suteikimo aplinkybių bei tikslo. Kreditorius R. B. negalėjo pasakyti, nei kokio dydžio suma buvo paskolinta, nei kokiam tikslui. Tik išsakė savo nuomonę, jog suteikta paskola buvo būsto remontui.

19.7. Ieškovas taip pat negalėjo tiksliai įvardinti nei datų, kada paskolinti pinigai, nei aplinkybių. Tiek ieškovas, tiek kreditorius R. B. patvirtino, jog atsakovė nedalyvavo pinigų skolinimo procese, skolos dokumentų nematė. Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog prievolė kreditoriui R. B. yra asmeninė ieškovo prievolė, kadangi ieškovas neįrodė, jog pinigai panaudoti šeimos poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarka ir ribos

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

21. Ieškovas prašo pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – ieškovo atstovės pasiūlymą nutraukti santuoką ir atsakovės atsakymą į šį pasiūlymą. Ieškovo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, jog atsakovė nekaltina ieškovo neištikimybe, ir patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkami nustatė santuokos iširimo kaltininką. Ieškovas taip pat prašo pridėti prie bylos įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį įsigyjant būstą, kurie patvirtina, jog būsto įsigijimo metu šalys turėjo tik 16 000 Lt, todėl buvo būtina pasiskolinti pinigų iš trečiojo asmens būstui įrengti.

22. Atsakovė nesutinka su papildomų įrodymų pridėjimu, mano, jog juos buvo galima pateikti anksčiau. Be to, nurodo, jog įrodymai apie šalių turtinę padėtį įsigyjant būstą neįrodo tos aplinkybės, jog šalims buvo būtina pasiskolinti pinigų iš trečiojo asmens, kadangi pradinis įnašas už būstą buvo mokamas grynaisiais pinigais. Todėl banko sąskaitoje esantis likutis (16 000 Lt) nebuvo panaudotas būstui įsigyti. Ieškovo atstovės pasiūlymas nutraukti santuoką ir atsakovės atsakymas į šį pasiūlymą neįrodo, jog santuoka nutrūko ne dėl ieškovo kaltės. Atsakovė siekė išsaugoti santuoką, to nepavykus padaryti, siekė kuo greičiau užbaigti teisminį ginčą. Tačiau nuosekliai kartojo, jog būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovas minėtais įrodymais grindžia apeliacinio skundo pagrindu nurodytus argumentus, atsakovė turėjo galimybę susipažinti su papildomai pateiktais įrodymais ir pasisakyti dėl jų pridėjimo prie bylos, minėti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini.

24. Teisėjų kolegija taip pat trumpai pasisako dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, jog ieškovo apeliacinis skundas pateiktas teismui, praleidus teismo sprendimo apskundimo terminą, todėl, nesant prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas.

25. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2022 m. spalio 24 d. Taigi, terminas pateikti apeliacinį skundą baigėsi 2022 m. lapkričio 23 d. imtinai. Ieškovo apeliacinis skundas pateiktas (pasirašytas) per EPP sistemą 2022 m. lapkričio 23 d. 20 val. 59 min. Taigi, ieškovo apeliacinis skundas pateiktas, nepraleidus įstatyme nustatyto termino, todėl pagrįstai priimtas ir nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

28.1. J. U. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį), pasiimdama nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos penktadienį iki 18 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.

28.2. J. U. bendrauja su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos antradienį ir ketvirtadienį iki 17 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

28.3. J. U. neribotai bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

28.4. J. U. bendrauja su sūnumi pusę vaiko mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) atostogų laiko. Apie ketinimą praleisti kartu su vaiku dalį jo atostogų atsakovė įspėja M. U. prieš 10 dienų iki atostogų pradžios. Siekdami suderinti vaiko vasaros atostogų laiką, J. U. ir M. U. turi vienas kitą informuoti prieš mėnesį apie savo planuojamas vasaros atostogų kartu su vaiku datas.

28.5. J. U. bendrauja su sūnumi šiomis švenčių dienomis, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos iki 10 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 20 val.: gruodžio 24-ąją Kūčių dieną – neporiniais metais; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją Kalėdų dienomis – poriniais metais; Naujųjų Metų sutikimas (gruodžio 31 d.–sausio 1 d.) – neporiniais metais; krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis – poriniais metais; Motinos dieną – kiekvienais metais.

28.6. J. U. ir M. U. bendru susitarimu mama bendrauja su sūnumi ir kitu laiku, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumą, galimybes ir norą bendrauti, apie tai prieš vieną dieną SMS žinute informavusi M. U..

28.7. J. U. ir M. U. privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, jeigu pasikeičia jų ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeriai arba kitų elektroninių ryšių priemonių adresai. Taip pat tuo atveju, jeigu J. U. dėl svarbių priežasčių negali bendrauti su sūnumi nustatytu laiku, privalo iš anksto pranešti apie tai M. U. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Jeigu nepilnametis vaikas dėl svarbių priežasčių (ligos, užimtumo ir pan.) negali bendrauti su mama nustatytu laiku, M. U. privalo iš anksto pranešti apie tai J. U. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais bendravimas perkeliamas į kitą šalių suderintą laiką, laikantis nuostatos, kad bendravimų skaičius būtų ne mažesnis, nei yra nustatyta.

27. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, kadangi nepilnametis vaikas buvo išreiškęs norą bendrauti su mama arba tėčiu pats pasirinkdamas savaitės dienas, laiką ir pan. Atsakovei dėl paties nepilnamečio vaiko noro ar jo savarankiškai suplanuoto užimtumo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali tapti tam tikru teisiniu ginču arba išprovokuoti nepilnamečio nepasitenkinimą ir (arba) pyktį, kuris dar labiau apsunkintų atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybes. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

28. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas).

30. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog, nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, turėjo būti atsižvelgta į nepilnamečio vaiko nuomonę bendrauti su tėvais neribotai, jam pačiam pasirenkant bendravimo laiką, dienas ir formą.

31. Nors įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis), tačiau vaiko nuomonė yra tik viena aplinkybių, kuri turi būti įvertinta nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ir tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalių keturiolikmetis sūnus tiek išklausant jo nuomonės teismo posėdžio metu, tiek bendraujant su specialistais išreiškė norą bendrauti su abiem tėvais neribotai. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog šalių santykiai yra labai konfliktiški, specialisto 2021 m. lapkričio 4 d. išvadoje nurodyta, jog specialistams kyla abejonių dėl galimos tėvų įtakos vaiko nuomonei būtent dėl kilusio konflikto. Psichologo 2021m. gruodžio 15 d. išvadoje nurodyta, jog labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į išsakytą nepilnamečio nuomonę dėl gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, bet ir išsamiau analizuoti išsakytos nuomonės susiformavimo aplinkybes bei motyvus.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė konkrečią ir detalią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgęs ne tik į vaiko nuomonę, bet būtent ir į tai, kad šalių santykiai vis dar išlieka konfliktiški, šalys nebendradarbiauja tarpusavyje, todėl gali būti sunku šalims suderinti nepilnamečio vaiko ir mamos susitikimų laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaikas nori bendrauti su abiem tėvais maksimaliai, todėl detali ir konkreti bendravimo tvarka užtikrins stabilų vaiko ryšį su mama, nesukeliant papildomų konfliktų tarp tėvų, taip pat padės išvengti galimų situacijų, kad konfliktiški tėvų santykiai, nenustačius aiškios bendravimo tvarkos, apsunkins vaiko galimybę bendrauti su mama.

33. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais vakarais, neįvertino, jog tokia bendravimo tvarka nepriimtina nepilnamečiui, be to, kenkia dienos režimui, nes vaikas gali nespėti paruošti namų darbų. Vaikui nusprendus lankyti užklasinės veiklos užsiėmimus, paminėto bendravimo tvarkos punkto įgyvendinimas taptų neįmanomas.

34. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, jog nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka antradienio bei ketvirtadienio vakarais pakenks mokymosi režimui, pažymėtina, jog nepilnametis vaikas, iš anksto žinodamas susitikimo laiką, gali paruošti namų darbus anksčiau arba gali juos ruošti būdamas su atsakove. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog, vaikui nusprendus lankyti užklasinės veiklos užsiėmimus, iš viso taps neįmanoma įgyvendinti šio bendravimo su nepilnamečiu vaiku punkto, pažymėtina, jog CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, tėvas ar motina ir kt. gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

35. Taigi, atsakovė ateityje matydama, jog pagal nustatytą tvarką bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra neįmanomas dėl to, jog pasikeitė vaiko dienotvarkė, užimtumas, laisvalaikio leidimo pobūdis ir kitos aplinkybės, turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Be to, pasikeitus šalių tarpusavio santykiams – pradėjus bendrauti ir bendradarbiauti, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka gali kisti pagal vaiko ir abiejų tėvų pageidavimus bei geranorišką susitarimą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo – dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės

36. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės.

37. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. U. ir J. U. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje. Šalių bažnytinė santuoka buvo įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 129.

38. Skundžiamu sprendimu pripažinta, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės – neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

39. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės – neištikimybės, nepagrįsta, kadangi netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Teismui pateikta tik viena SMS žinutė, iš kurios teismas padarė išvadą, jog ieškovas buvo neištikimas. Liudytoja M. L. paaiškino, jog su ieškovu nemiegojo, SMS žinutė buvo parašyta visai kitokiu tikslu, nei nurodo teismas. L. L. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis gali būti subjektyvus dėl santuokos griūties su M. L.. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

41. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, padarė išvadą, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo.

42. Nors ieškovas teigia, jog atsakovė pateikė tik vieną SMS žinutę, tačiau vertinant, ar ieškovas galėjo būti neištikimas atsakovei, svarbu SMS žinutės turinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir liudytojos M. L. SMS pokalbio turinys („pasiilgau“; „man ilgu irgi“), ženkliukai („širdelės“, „bučiniai“) kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovo ištikimybės. Nors ieškovas teigia, kad liudytoja M. L. paaiškino, jog minėtos SMS žinutės turinys reiškia, jog, liudytojai M. L. nebuvus darbe, kolektyvas jos yra „pasiilgęs“, tačiau tokie ieškovo bei liudytojos argumentai neįtikinantys, nes SMS žinutėje vartojama vienaskaita, o tai reiškia, kad tiek ieškovas, tiek liudytoja bendrauja savo, o ne kolektyvo vardu.

43. Be to, liudytojų M. L. bei E. L. paaiškinimais nustatyta, jog 2019 m. vieno vakarėlio metu sodo namelyje ieškovas miegojo vienoje lovoje kartu su liudytoja M. L.. Nors ieškovas teigia, jog tam, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, turėjo būti nustatytos aplinkybės, jog ieškovas turėjo intymių santykių su liudytoja M. L., tačiau kompleksiškai vertinant susirašinėjimą SMS žinutėmis su liudytoja M. L. ir faktą, kad ieškovas, nenutraukęs santuokos su atsakove, miegojo vienoje lovoje su liudytoja M. L., teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas (CPK 185 straipsnis).

44. Visiškai nesutiktina su ieškovu, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas pasiūlymas atsakovei nutraukti santuoką bendru sutikimu ir atsakovės atsakymas, kuriuo ji nesutinka su santuokos nutraukimu bendru sutikimu, patvirtina, jog atsakovė nekaltina ieškovo neištikimybe. Tai, kad atsakovė paminėtame atsakyme neužsimena apie ieškovo neištikimybę, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas buvo neištikimas.

45. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsiliepime į atsakovės priešieškinį išdėstytų faktinių aplinkybių – atsakovė elgėsi nelojaliai, nevykdė savo sutuoktinės pareigų, nuolat kontroliavo ieškovą, tikrino telefoną, elektroninį paštą, kas yra nesuderinama su sutuoktinių tarpusavio pagarba. Nesutiktina ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

46. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė kiekvieną ieškovo nurodytą argumentą, kuriais ieškovas įrodinėjo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams jų papildomai neatkartodama ir išvadai, jog ieškovas neįrodė, jog dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė. Visi ieškovo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, grįsti tik ieškovo paaiškinimais ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovė tikrino ieškovo telefoną ar elektroninį paštą, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė buvo nelojali ieškovui. Visiškai normalu, jog, atsakovei pamačius SMS žinutes, kurios buvo pateiktos byloje, jai kilo abejonių dėl ieškovo elgesio, todėl ji ne kartą tikrino ieškovo telefoną ar elektroninį paštą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

47. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog dėl ieškovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, garbės ir orumo sumenkinimą, sutuoktinio vertės sutrypimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą, kartu auginti vaiką. Atsakovė patyrė didžiulį nervinį stresą, jai buvo sutrikęs miegas, vargino širdies plakimas, galvos svaigimas. Dėl patirtų išgyvenimų atsakovei buvo teikiama psichologinė pagalba.

48. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovei padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovo teigimu, atsakovė pateikė į bylą kelias pažymas apie apsilankymus pas psichologus. Nėra pateikta vizito išrašų, mokėjimų už vizitus, įsigytus vaistus, jeigu tokie buvo skirti. Todėl ieškovo vertinimu, šie atsakovės apsilankymai laikytini tendencingu įrodymų teismui rinkimu ir jokiu būdu negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys faktinę aplinkybę, kad atsakovė kada nors patyrė psichologinį sukrėtimą, nulėmusį neturtinės žalos atsiradimą, nes nuo 2019 m., kai neva ieškovas buvo atsakovei neištikimas, atsakovė dėl jokios psichologinės pagalbos nesikreipė, vaistų nevartojo. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.

49. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

50. Atsakovė neturtinę žalą įrodinėjo 2021 m. psichologų pažymomis bei ambulatorinio apsilankymo gydymo įstaigoje pažyma. Iš ambulatorinio apsilankymo pažymos nustatyta, jog 2021 m. balandžio mėnesį atsakovė kreipėsi į medikus dėl galvos svaigimo, rankų tirpimo, širdies stipraus plakimo, mirgėjimo akyse. Atsakovei rekomenduota psichologo konsultacija. Iš psichologės L. C. pažymos nustatyta, jog atsakovė į psichologą kreipėsi 4 kartus 2021 m. balandžio mėnesį, vėliau 2021 m. lapkričio mėnesį. Nustatyta, jog atsakovė jaučia bejėgiškumą, nerimą, nesukoncentruoja dėmesio, dažnai pravirksta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nesutiktina su ieškovu, jog minėti įrodymai nėra pakankami neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai patvirtina, jog atsakovė patyrė emocinius išgyvenimus, kurie buvo tęstinio pobūdžio, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog atsakovė įrodė patirtą neturtinę žalą (CPK 178 straipsnis).

51. Ieškovas taip pat nesutinka su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 2 500 Eur. Kaip yra išaiškinta anksčiau paminėtoje teismų praktikoje, atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti neturtinės žalos dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą neturtinės žalos dydį. Įvertinus tai, jog šalys santuokoje išgyveno 14 metų, santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės, taip pat į atsakovės patirtus emocinius išgyvenimus, šalių turtinę padėtį, priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl yra pagrįstas bei atitinkantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1086-580/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-562/2021)

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

53. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, jį priteisiant atsakovei, o kompensaciją priteisiant ieškovui. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog nekilnojamojo turto vertė yra 71 800 Eur ir turtas dalintinas lygiomis dalimis.

54. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas prašė jam priteisti butą, išmokant atsakovei kompensaciją pinigais. Atsakovė priešieškiniu prašė padalinti butą natūra, po 1/2 dalį kiekvienam, nustatant naudojimosi juo tvarką. Vėliau teismo posėdžio metu atsakovė išreiškė nuomonę, jog sutinka išmokėti ieškovui kompensaciją, jeigu turtas būtų priteistas atsakovei.

55. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, buto padalinti natūra, nustatant naudojimosi juo tvarką, nėra techninių galimybių. Ieškovas neprieštarauja šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pirmosios instancijos teismas priteisė butą natūra atsakovei, o ieškovui priteisė kompensaciją, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, ir tai, jog ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, todėl tiek ieškovo, tiek nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti.

56. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė butą natūra atsakovei, remdamasis įrašo apie santuokos sudarymą panaikinimo pagrindu – ieškovo kalte, taip pat remdamasis išvada, kad ieškovas turi kitą gyvenamąjį būstą. Ieškovas teigia, jog atsakovė teismui patvirtino, kad jos tėvai taip pat turi nuosavą gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, taip pat rėmėsi ir vaiko nuomone, nors CK yra aiškiai reglamentuota, kad vaiko nuomonės teismas išklauso tik vienu atveju – dėl vaiko noro gyventi su vienu iš tėvų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovo argumentais.

57. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, pažymėtina, jog byloje esančiais įrodymais bei paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas su nepilnamečiu sūnumi gyvena savo mamos name. Ieškovas nenurodo jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis su nepilnamečiu vaiku nebeturi galimybės gyventi savo mamos name arba tai sukeltų neproporcingų nepatogumų. Tuo tarpu atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, jog jos tėvai negyvena Tauragėje, atsakovė neturi transporto priemonės, viešasis transportas nėra taip išvystytas aplinkinėse Tauragės vietovėse, todėl jai iškiltų sunkumų laiku pasiekti darbovietę. Esant šioms aplinkybėms, visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei butas labiau reikalingas nei ieškovui.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė butą atsakovei įvertinęs ir tai, jog būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Kaip jau paminėta anksčiau, teismas padalindamas turtą įvertina visas aplinkybes, todėl kaltės dėl santuokos iširimo faktas taip pat yra reikšmingas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas kaip kaltas dėl santuokos iširimo turėtų patirti didesnių nepatogumų šiuo atveju dalijant santuokoje įgytą turtą.

59. Nesutiktina su ieškovu, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vaiko nuomone, spręsdamas dėl turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto padalijimo įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nepilnamečio vaiko nuomonę, kur vaikas labiau norėtų gyventi, tačiau vaiko nuomonė šiuo atveju nėra lemianti. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovė nėra pajėgi sumokėti priteistos kompensacijos, tačiau šie ieškovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundė, taigi darytina išvada, jog atsakovė turi finansines galimybes sumokėti priteistą kompensaciją.

60. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti butą atsakovei, o ieškovui kompensaciją, kadangi byloje nebuvo pareikštas toks reikalavimas. Nurodo, jog atsakovė reikalavimą priteisti jai butą, o ieškovui kompensaciją pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu. Ieškovo teigimu, atsakovei baigiamųjų kalbų metu patikslinus priešieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir iš naujo tirti aplinkybes.

61. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymėtina, jog, santuokos nutraukimo metu sutuoktiniams nesutartus dėl bendro turto padalijimo, jį teismas padalina savo nuožiūra ir nebūtinai atsižvelgdamas į sutuoktinių pageidavimus. Taigi, atsakovei baigiamųjų kalbų metu išreiškus sutikimą, kad butas būtų priteistas jai, o ieškovui būtų priteista kompensacija, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atnaujinti bylos nagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų.

62. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Tauragėje, padalijimo yra teisėta ir pagrįsta. Kadangi ginčo tarp šalių nėra dėl priteistos ieškovui kompensacijos dydžio, plačiau dėl to nepasisakytina.

Dėl prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. B.

63. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti prievolę kreditoriui R. B. pagal 2016 m. gruodžio 1 d. vekselius solidariąja sutuoktinių prievole ir tenkino atsakovės reikalavimą prievolę R. B. pripažinti asmenine ieškovo prievole.

64. Apeliaciniame skunde keliamas ginčas tik dėl prievolės pobūdžio, tai yra ieškovas nesutinka, jog minėta prievolė pripažintina ieškovo asmenine prievole. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įsiskolinimo kreditoriui R. B. kvalifikavimo prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pačių šalių paaiškinimams. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. patvirtino, kad pinigus skolino ieškovui buto remontui atlikti. Pirmosios instancijos teismui sprendimu konstatavus, kad šalys per 2011–2012 m. gavo daugiau kaip 100 000 Lt pajamų, reiškia, jog šalys per vienerius metus galėjo susitaupyti pinigų butui įsigyti arba grąžinti visą paskolą bankui per 2011–2012 m. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šalys negrąžino banko paskolų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių galimybių savo lėšomis atlikti buto kapitalinį remontą per 15 mėnesių laikotarpį yra nepagrįstos ir neįrodytos. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

65. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašė penkis vekselius (neprotestuotinus paprastuosius vekselius), kuriuose nurodyta, kad ieškovas privalo iki 2022 m. sausio 1 d. sumokėti R. B. iš viso 12 200 Eur. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš ieškovo bei trečiojo asmens R. B. paaiškinimų, 2016 m. gruodžio 1 d. pasirašius vekselius, R. B. neperdavė ieškovui jokių pinigų. Ieškovas ir trečiasis asmuo tvirtino, kad prievolė atsirado anksčiau, negu buvo sudaryti teismui pateikti vekseliai, tai yra pagal 2011–2012 m. ieškovo pasirašytus skolos raštelius. Ieškovas teismui pateikė jo rašytus skolos raštelius, iš kurių nustatyta, kad jis 2011 m. rugsėjo 27 d. iš R. B. pasiskolino 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 1 d. – 8 000 Lt, 2012 m. vasario 3 d. – 9 500 Lt, 2012 m. balandžio 2 d. – 8 500 Lt, 2012 m. birželio 15 d. – 8 500 Lt, 2012 m. rugpjūčio 10 d. – 7 000 Lt, iš viso 51 500 Lt (14 915,43 Eur).

66. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 34 punktas).

67. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos interesams patenkinti. Pats ieškovas bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, patvirtino, jog atsakovė nedalyvavo nė vieno sandorio sudarymo metu. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, papildomai paaiškino, jog su atsakove apie tai, kokiam tikslui bus panaudoti pinigai, nekalbėjo. Paskolos dokumentuose nenurodytas paskolų suteikimo tikslas. Paskolos dokumentų atsakovė nėra mačiusi, nes jie buvo saugomi ieškovo mamos name esančiame seife. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog atsakovė būtų žinojusi ir davusi sutikimą sudaryti paskolos sandorius su trečiuoju asmeniu (CPK 178 straipsnis). Nesutiktina su ieškovu, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. patvirtino, kad pinigus jis skolino ieškovui buto remontui atlikti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog jis tiksliai neprisiminė, kokiam tikslui ieškovas skolinosi. Nurodė, jog manė, kad pinigai skirti butui remontuoti.

68. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį buto įrengimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalys turėjo pakankamai lėšų buto įrengimui ir nebuvo būtinybės skolintis iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. B..

69. Ieškovas ir atsakovė 2011 m. rugsėjo 7 d. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), Tauragėje, už 75 000 litų. Dalį pirkimo kainos, tai yra 15 000 Lt, sutuoktiniai sumokėjo pirkėjui grynaisiais, likusią dalį – 60 000 Lt sumokėjo iš banko paimto kredito. Dėl šių aplinkybių ginčo neiškilo.

70. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – išrašus iš banko sąskaitų už 2011 m. birželio mėnesį, atsakovės pajamas iš jos veiklos 2011 m. pradžioje, kuriais įrodinėja, jog šalys buto įsigijimo metu turėjo tik apie 16 000 Lt. Ieškovo teigimu, šiuos pinigus šalys panaudojo butui įsigyti, todėl reikėjo pasiskolinti pinigų buto įrengimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai apie šalių turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose 2011 m. birželio mėnesį nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog šalių bendros pajamos 2011–2012 m. laikotarpiu sudarė daugiau nei 100 000 Lt. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ieškovas nėra pateikęs.

71. Ieškovas teigia, jog, prieš vertinant šalių turtinę padėtį, reikėtų iš minėtos 100 000 Lt sumos išminusuoti išlaidas pragyvenimui, finansiniams įsipareigojimas. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog buto įrengimo metu šalys gyveno nuomojamame bute, mokėjo 100 Lt nuomos mokestį bei papildomai už komunalinius patarnavimus. Net ir išminusavus išlaidas šalių pragyvenimui, teisėjų kolegijos vertinimu, piniginių lėšų šalims turėjo likti pakankamai remonto darbams atlikti, kadangi mėnesinės šalių pajamos minėtu laikotarpiu sudarė apie 8 333 Lt per mėnesį. Papildomai pažymėtina, jog liudytoja E. N. paaiškino, kad sūnus ir marti butą remontavo iš savo gautų pajamų, teigė, kad kiek užsidirbo, tiek jį ir įrenginėjo. Papildomai nurodė, jog ieškovas dirbo užsienyje. Be to, pažymėtina, jog šalys bute apsigyveno pakankamai negreitai, tai yra tik po daugiau nei metų (2012 m. lapkričio mėnesį). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė faktines aplinkybes, jog galutinai butas buvo įrengtas tik 2015 metais. Taigi, šalys turėjo pakankamai laiko iš santaupų įsirengti butą.

72. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, jog prievolė R. B. yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė.

73. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

74. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 105 Eur žyminį mokestį, 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 400 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 105 Eur žyminį mokestį, 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. U. 400 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. U., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo M. U. 450 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei J. U., patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė