Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROELEKTRONIKA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROELEKTRONIKA“ ieškinį atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „FIMA“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EUROELEKTRONIKA“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovėms Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinė, perkančioji organizacija) ir UAB „FIMA“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė:

1.1. pripažinti negaliojančia 2024 m. spalio 22 d. atsakovių sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. 11BE-202 „Eismo kontrolės sistemos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte sukūrimo ir įrengimo viešojo Pirkimo–pardavimo sutartis“;

1.2. panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime Nr. 710910 „Eismo kontrolės sistemos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte sukūrimo ir įrengimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas);

1.3. panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoja pripažintas UAB „FIMA“ pasiūlymas ir nuspręsta su UAB „FIMA“ sudaryti viešojo pirkimo sutartį;

1.4. panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimą, kuriuo ieškovei buvo neleista susipažinti su UAB „FIMA“ pasiūlymu, ir įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ieškovę su UAB „FIMA“ pasiūlymu;

1.5. grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti UAB ,,EUROELEKTRONIKA“ ir UAB „FIMA“ pasiūlymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais viešųjų pirkimų principais, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, lygiaverčiai vertinant UAB ,,EUROELEKTRONIKA“ ir UAB „FIMA“ pasiūlymus;

1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo pabaigos. Ieškovė nurodė, kad ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir leidžiant perkančiajai organizacijai bei UAB „FIMA“ toliau vykdyti viešojo pirkimo sutartį, net ir pripažinus, kad sutartis buvo sudaryta neteisėtai, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Tai pažeistų ieškovės byloje siekiamas apginti teises ir teisėtus interesus, nes jos pagrindinis siekis yra sutarties su perkančiąja organizacija sudarymas. Ieškovė nurodo, kad viešajam interesui, susijusiam su viešųjų pirkimų principais, turi būti teikiamas prioritetas prieš perkančiosios organizacijos siekį kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą. Pirkimu siekiamos įsigyti sistemos tikslas yra automatizuotai užtikrinti transporto priemonių, vykstančių per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, valstybinių registracijos numerių atpažinimą ir nuskaitytų duomenų perdavimą kitoms Muitinės sistemoms. Ieškovė neneigia sistemos naudingumo ir (ar) reikalingumo, tačiau bylos kontekste reikšminga yra tai, kad šiuo metu Šalčininkų pasienio kontrolės punkte yra įrengtas neautomatizuotas transporto priemonių atskyrimo procesas, kuris iš esmės leidžia užtikrinti tas pačias funkcijas. Toks neautomatizuotas transporto priemonių atskyrimo procesas buvo naudojamas eilę metų ir tai savo esme netrukdė perkančiajai organizacijai atlikti jai priskirtų funkcijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė viešojo pirkimo sutarties vykdymą.

4. Nustatęs, kad ieškovė ieškinyje nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, prašo išreikalauti rašytinius įrodymus, kurių ji pati negali gauti, teismas vertino, jog ieškinys preliminariai pagrįstas.

5. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažintas atsakovės UAB „FIMA“ pasiūlymas bei su šia bendrove pasirašyta viešojo pirkimo sutartis (pasak ieškovės, to paties gamintojo ir to paties modelio lazerinį jutiklį perkančioji organizacija vertino visiškai priešingai ieškovės ir atsakovės UAB „FIMA“ pasiūlymų vertinimo metu; atmetė daugiau nei 70 000 Eur pigesnį ieškovės pasiūlymą vien tik neva dėl lazerinio jutiklio neatitikties dviem Techninės specifikacijos reikalavimams). Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes kyla reali grėsmė, kad atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį su tiekėja, kurios pasiūlymas galbūt neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismui nustačius Pirkimo procedūrinius pažeidimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Įvertinęs ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog viešuoju pirkimu siekiama įsigyti sistema būtų reikalinga skubiai ir neatidėliotinai, teismas padarė išvadą, kad pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nenustatyta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atsakovė (apeliantė) UAB ,,FIMA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Pirma, ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ieškovė turėjo net kelias galimybes teikti pretenziją ir (ar) kreiptis į teismą su ieškiniu dar iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau, apeliantės vertinimu, ieškovė sąmoningai ir tikslingai pasirinko neskųsti perkančiosios organizacijos sprendimų Pirkime, o reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, tokiu būdu siekdama sutaupyti žyminio mokesčio dalį. Antra, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Ieškovė nesinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir neginčijo perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą. Ieškovė yra galutinai pašalinta iš Pirkimo procedūros, todėl neatitinka suinteresuoto tiekėjo kriterijaus. Ieškovės reikalavimas pripažinti viešojo pirkimo sutartį negaliojančia nesukeltų ieškovei teisinių padarinių, todėl ieškinys apskritai neturėjo būti priimtas. Trečia, ieškovė grindžia savo reikalavimus klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, neva ieškovė ir UAB ,,FIMA“ siūlo analogiškus lazerinius jutiklius.

6.2. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovams leidus vykdyti viešojo pirkimo sutartį, esant palankaus ieškovei sprendimo sąlygai, ieškovė nepraras galimybės ginti savo tariamai pažeistas teises reikalaudama žalos atlyginimo (negauto pelno dėl prarastos galimybės sudaryti sutartį).

6.3. Nepagrįstai buvo suteiktas prioritetas ieškovės interesams, o ne visuomenės poreikiui Pirkimo objektu. Šiuo metu galioja valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos. Iš penkių sienos su Baltarusijos Respublika pasienio kontrolės punktų šiuo metu veikia tik du – Šalčininkų ir Medininkų. Dėl uždarytų kitų pasienio su Baltarusijos Respublika kontrolės punktų, būtent Medininkų ir Šalčininkų punktams tenka didesnis transporto priemonių srautas. Laiku neįdiegus eismo kontrolės sistemos ir delsiant ją diegti, padidėja rizika ir tikimybė, kad į Lietuvos Respubliką gali patekti šios teisės neturintys asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bendro valstybės nacionalinio saugumo intereso tikslo, esant ekstremaliai situacijai, negalima lyginti su ieškovės finansiniais interesais.

7. Ieškovė UAB ,,EUROELEKTRONIKA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus:

7.1. Teismas teisingai nutarė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškovė tinkamai pasinaudojo savo teisių gynybos būdais. Ieškovė neturėjo galimybės dar prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį teikti ieškinio dėl pasiūlymo vertinimo, nes byloje įrodinėjamas šiurkštus viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas, jog perkančioji organizacija nelygiaverčiai vertino ieškovės ir UAB ,,FIMA“ pasiūlymus bei tą pačią įrangą laikė netinkama ieškovės atžvilgiu, o vėliau tinkama UAB ,,FIMA“ atžvilgiu. UAB ,,FIMA“ pasiūlymo pripažinimo laimėtoju ieškovė negalėjo apskųsti dėl pačios perkančiosios organizacijos veiksmų neleidžiant ieškovei susipažinti su atsakovės pasiūlymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nurodė faktinio ir teisinio pobūdžio argumentus, kuriais yra grindžiamas ieškinys, kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, o tai ir sudaro ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą.

7.2. Teismas pagrįstai nutarė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba taps neįmanomas, o tokiu būdu bus nepagrįstai pabloginta ieškovės padėtis. Tokiu atveju iki bylos išnagrinėjimo pabaigos viešojo pirkimo sutartis būtų įvykdyta visa arba didžiąja dalimi, dėl ko nebūtų net teorinės galimybės grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

7.3. Viešojo pirkimo sutartimi siekiamas patenkinti perkančiosios organizacijos poreikis nesudaro ypatingos skubos. Dabartinė padėtis leidžia perkančiajai organizacijai kitais būdais užtikrinti funkcijas, kurias vėliau turėtų atlikti pagal sutartį įsigyjama sistema. Vien tik siekis modernizuoti ar atnaujinti tam tikrus procesus nėra pakankamas prioretizuoti viešąjį interesą dėl sistemos įdiegimo prieš viešąjį interesą užtikrinti viešųjų pirkimų reguliavimo laikymąsi.

8. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundą patenkinti. Nurodo, kad pritaria atskirojo skundo argumentams. Laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neleis vykdyti arba komplikuos Muitinės funkcijų vykdymą: muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą bei nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą valstybės finansams, užkardymą. Pirkimas vykdomas siekiant patenkinti ne Muitinės administracinius – ūkinius tikslus, bet visos valstybės ir jos visuomenės strateginius interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas yra Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

13. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).

14. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

15. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑11‑196/2018). Viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Dėl tikėtino ieškinio (ne)pagrįstumo

18. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑159‑464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑90‑464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑27‑370/2020).

19. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje priėjo prie išvados, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes: ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ir ieškinį grindžia klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, jog ieškovė ir UAB ,,FIMA“ pasiūlė analogiškus lazerinius jutiklius.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė UAB „FIMA“ Pirkime pasiūlė to paties modelio analogišką lazerinį jutiklį, dėl kurio neatitikties Techninės specifikacijos reikalavimams perkančioji organizacija atmetė ieškovės pasiūlymą tame pačiame Pirkime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ir pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, dėl kurių įrodomosios vertės sprendžiama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pasisakant dėl ieškovės nurodomų ieškinio preliminaraus nepagrįstumo argumentų, pažymėtina, kad, kaip minėta, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, ar ieškovė tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be to, priimdamas ieškinį, teismas prima facie konstatuoja, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos buvo laikytasi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-790/2019; 2021 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1179-370/2021). Antra, šioje proceso stadijoje klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo taip pat nesprendžiamas; aplinkybės dėl ieškovės suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑270‑934/2023; 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑521-553/2024 24 punktą). Dėl ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių, susijusių su klausimu, ar ieškovė ir UAB ,,FIMA“ Pirkime pasiūlė analogiškus lazerinius jutiklius, taip pat sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu byla dėl ginčo iš esmės pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta ir dėl ginčo esmės yra priimtas, tačiau dar nėra įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimai atmesti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo po teismo sprendimo priėmimo buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo kyla tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, nors jis dar neįsiteisėjęs. Ieškovui nepalanki bylos procesinė baigtis reiškia, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtiną reikalavimo pagrįstumą – negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019). Plėtodamas šią praktiką Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-547-464/2023 išaiškino, kad kiekvienas atvejis visgi turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į ieškinio atmetimo pagrindus (pavyzdžiui, ar ieškinio atmetimas implikuoja išvadą dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo civilinių teisių gynimo būdo, ieškinio visiško nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, piktnaudžiavimo pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, ir pan.), to konkretaus ginčo esmę ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei jų taikymu siekiamus tikslus.

24. Iš Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-197-856/2025 turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, įvertinęs abiejų šalių įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, jog ieškovės ir UAB ,,FIMA“ Pirkime pasiūlyti lazeriniai jutikliai nėra analogiški. Ieškinio atmetimas neimplikuoja išvados dėl neleistino ar aiškiai neįmanomo ieškovės pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo, ieškinio visiško nepagrįstumo faktinėmis aplinkybėmis, piktnaudžiavimo pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Aptarti neįsiteisėjusio teismo sprendimo argumentai, kilusio ginčo pobūdis (ieškovė siekia perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia) bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas) leidžia daryti išvadą, jog ieškovei nepalanki bylos procesinė baigtis pati savaime nėra pakankama konstatuoti prima facie nepagrįsto ieškinio padavimą. Taigi, pirmoji būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo tenkinama. Tuo pačiu CPK 150 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

25. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-467/2022, 21 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą, konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes kyla reali grėsmė, jog atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį su tiekėja, kurios pasiūlymas galbūt neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. Teismui nustačius Pirkimo procedūrinius pažeidimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

27. Apeliantė, kvestionuodama minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikant, net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, ieškovė nepraras galimybės ginti savo, jos manymu, pažeistas teises, reikalaudama žalos atlyginimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos nesustabdytų viešojo pirkimo sutarties vykdymo, iki galutinio ginčo išnagrinėjimo viešojo pirkimo sutartis su laimėjusia tiekėja galėtų būti didžiąja dalimi arba visiškai įvykdyta. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir perkančiajai organizacijai, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik viešojo pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su Pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl kitų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

29. Minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr. šios nutarties 15 punktą).

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑155/2011). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

31. Iš bylos duomenų nustatyta, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, siekia įsigyti eismo kontrolės sistemos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte sukūrimą ir įrengimą. Iš Techninės specifikacijos matyti, kad rangovas turės įrengti ir įdiegti eismo kontrolės sistemą Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, kurios pagrindinis tikslas užtikrinti 100 proc. transporto priemonių, atvykstančių iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų pasienio punktą, valstybinių registracijos numerių atpažinimą ir nuskaitytų duomenų perdavimą kitoms Muitinės sistemoms, siekiant užkardyti nesankcionuotą pasišalinimą iš pasienio kontrolės punkto (Techninės specifikacijos 2 skyrius ,,Uždaviniai“). Šiuo metu Šalčininkų pasienio punkte yra įrengtas neautomatizuotas transporto priemonių atskyrimo procesas. Pareigūnams uždegus žalią šviesoforo signalą ir pakėlus pakeliamąjį užtvarą į pasienio kontrolės punkto teritoriją vienu metu įvažiuoja kelios eilėje laukiančios transporto priemonės ir važiuodamos viena paskui kitą užstoja valstybinius registracijos numerius. Transporto priemonėms išvažiuojant iš pasienio kontrolės punkto į Lietuvos Respubliką šviesoforų įjungimas į žalią šviesą ir automatinis pakeliamų užtvarų pakėlimas nėra susijęs su transporto priemonės statusu (ar yra Muitinės leidimas išvykti iš pasienio kontrolės punkto teritorijos, ar tokio leidimo nėra). Muitinės pareigūnas mygtuko pagalba pakelia pakeliamąjį užtvarą ir įjungia žalią šviesoforo signalą. Priverstinio stabdymo įrenginiai neintegruoti su kitomis pasienio kontrolės punkte veikiančiomis sistemomis (Techninės specifikacijos 1.3 skyrius ,,Esamos padėties aprašymas“). Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Pirkimu siekiama įsigyti sistema būtų reikalinga skubiai ir neatidėliotinai.

32. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad nepagrįstai buvo suteiktas prioritetas ieškovės interesams, o ne visuomenės poreikiui Pirkimo objektu. Laiku neįdiegus eismo kontrolės sistemos ir delsiant ją diegti, padidėja rizika ir tikimybė, kad į Lietuvos Respubliką gali patekti šios teisės neturintys asmenys. Apeliantės vertinimu, ieškovės finansiniams interesams negalima suteikti prioriteto prieš valstybės nacionalinio saugumo intereso tikslą, esant ekstremaliai situacijai.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju viešasis interesas pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą.

34. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ,,Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, kurio nauja redakcija išdėstyta 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 134, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos, nekvestionuojama aplinkybė, jog Pirkimo objektu siekiama užtikrinti reikšmingas vertybes – nacionalinį ir visuomenės saugumą. Vis dėlto, kaip matyti iš pirmiau aptartos teismų praktikos, tokios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu.

35. Iš Techninės specifikacijos turinio matyti, kad šiuo metu Šalčininkų pasienio punkte jau yra įrengtas transporto priemonių atskyrimo procesas, kuris leidžia atlikti esmines Muitinės funkcijas, be kita ko, kontroliuoti transporto priemones, atvykstančias iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų pasienio punktą, užkardyti nesankcionuotą pasišalinimą iš pasienio kontrolės punkto, taip pat užtikrinti, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją patektų tik tokią teisę turintys asmenys. Pirkimo objektu (eismo kontrolės sistema) iš esmės transporto priemonių atskyrimo procesą siekiama automatizuoti ir integruoti su kitomis pasienio punkte veikiančiomis sistemomis. Sutiktina, kad automatizuota eismo kontrolės sistema leistų efektyviau užtikrinti Muitinės funkcijų vykdymą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog šiuo metu Šalčininkų pasienio kontrolės punkte vykdomas transporto priemonių atskyrimo procesas nėra pakankamas užtikrinti pirmiau nurodytų Muitinės funkcijų vykdymą ar, kad negalėjimas nedelsiant vykdyti viešojo pirkimo sutartį sutrikdytų esminių Muitinės funkcijų vykdymą arba turėtų ženkliai neigiamos įtakos perkančiajai organizacijai ir (arba) visuomenės bei nacionaliniam saugumui.

36. Be to, nors tiek apeliantė, tiek perkančioji organizacija akcentuoja, kad egzistuoja skubus poreikis vykdyti viešojo pirkimo sutartį dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir dėl uždarytų pasienio punktų su Baltarusijos Respublika Šalčininkų pasienio punkte padidėjusių transporto priemonių srautų, iš bylos duomenų matyti, jog ekstremalioji situacija šalyje paskelbta 2021 m. liepos 2 d., o Pirkimas paskelbtas tik 2024 m. kovo 4 d. Pirmasis sprendimas dėl Pirkimo laimėtojo buvo priimtas 2024 m. liepos 19 d. Antrasis sprendimas dėl Pirkimo laimėtojo (UAB ,,FIMA“) pripažinimo laimėtoju priimtas 2024 m. spalio 9 d. Techninės specifikacijos 2 skyriuje ,,Uždaviniai“ numatyta, kad eismo kontrolės sistema privalo būti įrengta, įdiegta, ištestuota ir parengta priėmimo–perdavimo procedūroms ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad perkančioji organizacija Pirkimą vertino kaip itin skubų ir neatidėliotiną.

37. Apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apeliantė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas ir reikalauja skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl viešojo pirkimo objekto (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad Pirkimo objektas susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

38. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑625‑516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023).

39. Atsižvelgus į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, jog viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380‑690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.