Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos Būstui“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-798-618/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos Būstui“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pastatų diagnostika ir statyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo sąlygų 3.1.11 ir 8.9 punktų sąlygas, nutraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo procedūras ir priteisti iš atsakovės UAB „Paslaugos Būstui“ (toliau – ir atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo konkursus ir uždrausti atsakovei sudaryti modernizavimo darbų techninės priežiūros sutartis su konkurso laimėtojais. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė toliau vykdys pirkimo procedūras, sudarys ir vykdys neteisėtą pirkimo sutartį, taip užkirsdama kelią ieškovei tinkamai apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi sustabdė atsakovės vykdomų pirkimų procedūras, įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei sutartys jau sudarytos – sustabdyti jų vykdymą.

4. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygų bendrųjų nuostatų 3.1.11 ir 8.9 punktų sąlygas ir nutraukti daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo procedūras. Nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyta, jog pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vertinimo kriterijai yra: 1) kaina (C) ir kvalifikacijos reikalavimai (T), kurie susideda iš P1 (techninės priežiūros inžinieriaus patirtis), P2 (darbų kontrolės užtikrinimas), tačiau pirkimo sąlygų 8.9 punkte nenurodyta, kaip skaičiuojami balai pagal P2 kriterijų. Pirkimo sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, siejamas su pareiga turėti architekto išsilavinimą, tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga.

5. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

6. Teismas pažymėjo, jog pateiktu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia, jog būtų panaikintos tam tikros pirkimo sąlygos ir nutrauktos vykstančios pirkimo procedūros. Jei būtų pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmai, tačiau pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu viešąja įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – trečiasis asmuo) jau būtų sudaryta ir vykdoma, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi reikėtų spręsti dėl pirkimo sutarties galiojimo, galimo jos išsaugojimo ar pan., ieškovė galėtų prarasti galimybę atlikti visus ar dalį pirkimo objektu esančių darbų, nes visus ar dalį jų jau galėtų būti atlikęs trečiasis asmuo. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, ieškovė ieškinio patenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti pirkimo sutartį, kadangi net ir pripažinęs atsakovės veiksmus neteisėtais, teismas turėtų teisę nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia, o spręsti dėl alternatyvių sankcijų atsakovei taikymo. Šios aplinkybės lemia ir dvigubo mokėjimo (už darbus pagal pirkimo sutartį, jei laikinosios apsaugos priemones nebūtų taikomos, ir ieškovei kaip nuostolių atlyginimo, jei būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai) grėsmę, jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Teismas nusprendė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „Paslaugos Būstui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Ieškovė preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės reikalavimas dėl pirkimų sąlygų P1 kriterijaus nebuvo pareikštas ieškovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje atsakovei, todėl ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl šios pirkimų sąlygos.

8.2. Ieškovė vienu formaliu sakiniu ieškinyje pažymėjo, kad vertinant P1 kriterijų, 8.9 punkte, jo lentelėje pateiktame aprašyme yra nurodyta ta pati formulė, kaip ir P2 kriterijaus aprašyme (tas pats lyginamasis). Teismas nevertino, kad atsakovė pastebėjo rašymo apsirikimo klaidą ir ištaisė pirkimų sąlygų 8.9 punkte nurodytą P2 kriterijaus formulę, bei tai pažymėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendime dėl ieškovės pretenzijos. Apie rašymo apsirikimo ištaisymą P1 kriterijaus formulėje paskelbta viešai trečiojo asmens tinklalapyje, išsiųsti pranešimai visiems suinteresuotiems asmenims, įskaitant ir ieškovę. Jei ieškovė kriterijaus P1 formulę vienu formaliu sakiniu ginčijo ne dėl rašymo apsirikimo (kuris ištaisytas), o kitu pagrindu, tai toks reikalavimas negali būti vertintas kaip tariamai pagrįstas, nes ieškovė nenurodė argumentų, kuo P1 formulė tariamai yra netinkama.

8.3. Ieškovė ginčija pirkimų sąlygų 8.7 punktus, tuo pagrindu, kad tariamai nėra nurodoma tai, kaip apskaičiuojami ir už ką bei kokie skiriami balai. Nesutiktina su ieškovės nurodytais argumentais, kad nėra nurodyta kaip bus apskaičiuojami P2 vertinimo kriterijaus balai. P2 vertinimo kriterijaus vertinimo formulė yra aiški. „Rp“ yra vizitų skaičius į objektą kartais per savaitę, o „Rmax“ – geriausia to paties parametro reikšmė. Šiuo atveju maksimalaus balų skaičiaus ribos nustatymas nėra tikslingas, nes didesnis apsilankymų objekte skaičius lemia betarpiškos ir efektyvios kontrolės užtikrinimą.

8.4. Ieškovė nurodė, kad kvalifikacinis reikalavimas turi būti siejamas su SPSC kvalifikacijos atestatais patvirtintais techninio prižiūrėtojo išsilavinimu ir kompetencija. Tačiau būtent tai ir yra nurodoma pirkimų sąlygų 3.1.11 punkte, kuris nustato, kad tiekėjas paslaugų teikimui privalo pasiūlyti kvalifikuotą ir patyrusį specialistą, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigą bei turi architekto ar statybos inžinieriaus išsilavinimą. Priešingai nei teigia ieškovė, tokia sąlyga kaip tik siekiama, kad paslaugas teiktų ne tik atestuotas specialistas, bet ir aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, užtikrinant, kad darbus ypatinguose statiniuose prižiūrės kvalifikuotas specialistas.

8.5. Taikius laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiamos daugiabučių namų butų savininkų teisės greičiau įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, po kurio jiems sumažėtų turto išlaikymo kaštai bei pakiltų turimo turto vertė, gyvenimas sveikoje, šiltoje aplinkoje taptų kokybiškesnis ir geresnis. Statybos techninės priežiūros paslaugos perkamos ne atsakovės, o daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Ieškovei reiškiant nepagrįstus reikalavimus atsakovei, realią žalą dėl užsitęsiančio daugiabučių namų modernizavimo patiria daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai. Perkami statybos techninės priežiūros darbai yra susiję su visos visuomenės bei valstybės interesų užtikrinimu – viešuoju interesu. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą.

8.6. Daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1972 m. statybos, o daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), net 1966 m. statybos. Daugiabučiai namai yra blogos techninės būklės, kai kuriuos defektus būtina remontuoti nedelsiant, nes egzistuoja pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, galimi dideli ekonominiai nuostoliai. Abiejuose namuose yra labai prasta vamzdynų būklė, kiekvieną dieną avarijų rizika tik didėja. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), siūlės praleidžia vandenį, butuose kaupiasi vanduo ir auga pelėsis. Siekiant užkirsti kelią šiems neigiamiems padariniams, būtina kuo skubiau atlikti šių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) darbus.

8.7. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neužtikrino ekonomiškumo principo, kadangi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gyventojai patiria ir toliau patirs turtinius praradimus (nuostolius), kurie susidarys dėl didesnių išlaidų už šilumą, nes nenupirkus statybos techninės priežiūros darbų, statybos rangos darbai negali būti vykdomi, o dėl tendencingo statybos rangos darbų kainos didėjimo, tikėtina, po bylinėjimosi pabaigos statybos rangos darbų kaina bus žymiai didesnė, dėl to statybos darbų rangovas galės nutraukti sutartį.

8.8. Daugiabučiai namai modernizuojami (atnaujinami) iš dalies finansuojant valstybės lėšomis. Pagal valstybės paramos sutartį daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimas turi būti užbaigtas iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., o daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. Iki nurodytų datų privalo būti baigti visi statybos darbai ir pasirašyti statybos užbaigimo aktai. Užsitęsus bylinėjimuisi pagal nepagrįstą ieškovės ieškinį, daugiabučių namų savininkai gali prarasti valstybės finansavimą dėl atnaujinimo neįvykdymo laiku.

8.9. Jau yra sudarytos ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartys. Užsitęsus šios bylos nagrinėjimui ir rangovams ne dėl jų kaltės negalint vykdyti rangos darbų, rangovai galės atsisakyti vykdyti sutartis ir jas nutraukti. Rangos darbų ir medžiagų kainai didėjant, rangovai negalės įvykdyti rangos darbų už tą pačią kainą, kokia numatyta rangos sutartyse, jei rangos darbai bus nukelti žiemos sezonui ar net metams. Rangovai dėl oro sąlygų negali tokiu pat pajėgumu vykdyti rangos darbų šiltuoju ir šaltuoju sezonu, tai dar labiau apsunkina rangos darbų įvykdymą.

8.10. Jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, ieškovė galėtų reikalauti negautų pajamų atlyginimo, kurios sudarytų vos keletą tūkstančių, kadangi statybos techninės priežiūros darbų rinkos kaina yra 10 000 – 15 000 Eur. Daugiabučio namo savininkai patirtų realią žalą dėl priverstinio daugiabučio namo modernizacijos sustabdymo, valstybės paramos praradimo ir vis didėjančių šildymo sąnaudų. Atlikus daugiabučių namų modernizaciją namo šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas palyginus su esamos padėties duomenimis būtų 69 proc. ir 71 proc. Negalėjimas vykdyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) lemia ir ekonominių daugiabučio namo savininkų interesų pažeidimą, kadangi vėliau atlikus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, savininkai kurį laiką negalės sutaupyti dėl sumažėjusio energetinių išteklių poreikio.

9. Ieškovė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Jau išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir nenustatyta akivaizdžių kliūčių, trukdančių rengtis bylai, todėl nėra prasmės kvestionuoti ieškinio tikėtino pagrįstumo, nes akivaizdžių sąlygų ieškiniui atmesti, ar konstatuoti, kad net teoriškai jis negalėtų būti patenkintas, nėra. Ieškovė ieškinyje pateikė argumentus dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo (taip pat ir dėl kriterijaus P1). Ieškovė siekia, kad pirkimas nebūtų vykdomas pagal neteisėtas sąlygas.

9.2. Teismas, nustatęs pirkimo sąlygų neatitiktį teisiniam reguliavimui ar kitokį atsakovės veiksmų neteisėtumą, nėra ribojamas ieškovės pareikštos pretenzijos ar paties ieškinio reikalavimais apibrėžtų ribų ir gali pirkimo sąlygas pripažinti negaliojančiomis, nutraukti pirkimą, panaikinti neteisėtomis pirkimo sąlygomis pagrįstus pirkimo vykdytojo sprendimus ar kitaip užkirsti kelią neteisėtiems pirkimo vykdytojo veiksmams ir pašalinti jų pasekmes. Dėl to, teiginys, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas dėl pretenzijoje nekvestionuotos, bet ieškinyje ginčijamos pirkimo sąlygos, yra negalimas. Teismas gali bei privalo net ir tokiu atveju panaikinti neteisėtą pirkimo sąlygą.

9.3. Viešojo intereso pažeidimas nėra sprendžiamas ir analizuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo metu. Dėl to atskirojo skundo teiginiai laikytini nepagrįstais.

9.4. Ginčo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neeliminuoja pirkimo objekto, tik sudaro prielaidas atidėti kuriam laikui renovacijos teikiamos naudos gavimą. Ir tai tik su sąlyga, kad perkamos paslaugos bus kokybiškos ir užtikrins kokybiškų rangos darbų atlikimą. Skundo teiginiai apie pastato būklę yra deklaratyvūs. Jei pastatas būtų avarinės būklės būtų priimti atitinkami sprendimai bei techninės būklės nustatymo aktai. Perkamos yra modernizavimo darbų techninės priežiūros paslaugos, o ne statinio avarinės būklės pašalinimo darbai.

9.5. Vėlesnis darbų užbaigimas savaime nėra blogai, priešingai, papildomas laikas gali būti naudingas, nes rangovas dės didesnes pastangas darbus užbaigti greičiau ir gyventojai patirs mažesnius nepatogumus, nes reikės trumpesnį laiko tarpą „gyventi statybose“.

9.6. Norint įvertinti tai, kokią įtaką laikinosios apsaugos priemonės gali turėti rangos sutarčiai, reikia analizuoti jos nuostatas, nutraukimo ir / ar pratęsimo sąlygas. Tačiau atsakovė šios sutarties neteikė ir nurodė tik deklaratyvius pamąstymus.

9.7. Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis sudarė galimybę gyventojams techninės priežiūros paslaugą įsigyti kokybišką ir už racionalią kainą. Daugiabučiuose nemaža dalis butų priklauso mažas pajamas turintiems, o dažnu atveju ir socialiai pažeidžiamiems asmenims, kuriems svarbiau gauti kokybišką paslaugą už kuo mažesnę kainą. Todėl vargu, ar viešasis interesas yra pažeidžiamas, nes apie paslaugų kokybę nėra kalbama, o teiginiai apie hipotetinius ateities kainų pokyčius yra deklaratyvūs. Be to, tai priklauso nuo rangos sutarties turinio ir teisės perskaičiuoti kainą dėl statybų medžiagų rinkos kainų pokyčio. Atliekant modernizavimo darbus, rangos sutartis taip pat yra sudaroma vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo / statybos techninės priežiūros paslaugų / statybos rangos darbų aprašu, kuris kainos peržiūrėjimą numato tik dėl besikeičiančio PVM dydžio.

9.8. Prioritetas turi būti teikiamas skaidriai, lygiateisiškai, nediskriminuojant ir vadovaujantis proporcingumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principais, atrinkto tiekėjo teiktinų statinio techninės priežiūros paslaugų svarbai ir kokybei, tai atitinka viešąjį interesą. Atsakovės nesąžiningai pasirinktas tiekėjas gali būti suinteresuotas paslaugas teikti tokiu būdu, kad skubinant darbų atlikimą nukentės darbų kokybė. Atsakovė džiaugsis darbų sparta, rangovas spaus techninį prižiūrėtoją, o pastarasis nenorės trukdyti užsakovui užbaigti koordinuojamą projektą, bet tai neužtikrina kokybės. Vėliau paaiškės, kad darbai atlikti nekokybiškai. Tik sąžiningai atrinktas tiekėjas gali veikti taip, kad būtų maksimaliai užtikrinta darbų kokybė ir patenkintas viešasis interesas.

9.9. Leidus sudaryti paslaugų teikimo sutartį, jos pagrindu gautoms paslaugoms nebebus galima taikyti restitucijos (neįmanoma gražinti paslaugos), todėl būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.

9.10. Iš kartu su skundu pateikto investicinio plano matyti, pastato būklė iš esmė yra įvertinta kaip gera. Dalis elementų, kurių būklė vertinama blogai, rekomenduotini remontuoti tik per artimiausius kelerius metus. Ypatingos skubos atlikti darbus nėra. Statinio elementams, kurių būklė įvertinta kaip bloga, pakanka atlikti paprastąjį remontą ir nebūtina skubos tvarka atlikti viso pastato modernizavimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

13. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).

15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taip pat nusprendė, kad nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, ar padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas.

16. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminaraus (prima facie) ieškinio pagrįstumo, taip pat teigia, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą.

Dėl ieškinio prima facie (ne)pagrįstumo

17. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtomis pirkimo sąlygų 3.1.11 ir 8.9 punktų sąlygas ir nutraukti pirkimo procedūras. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyta, jog pasiūlymų vertinimas bus atliekamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vertinimo kriterijai yra: 1) kaina (C) ir kvalifikacijos reikalavimai (T), kurie susideda iš P1 (techninės priežiūros inžinieriaus patirtis), P2 (darbų kontrolės užtikrinimas), tačiau pirkimo sąlygų 8.9 punkte nenurodyta, kaip skaičiuojami balai pagal P2 kriterijų. Pirkimo sąlygų 3.1.11 punkte numatytas kvalifikacinis reikalavimas, siejamas su pareiga turėti architekto išsilavinimą, tačiau pirkimo objektas yra daugiabučio namo modernizavimo darbų techninės priežiūros paslauga.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus.

19. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi ieškovės reikalavimas dėl pirkimų sąlygų P1 kriterijaus nebuvo pareikštas ieškovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje atsakovei, todėl ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl šios pirkimų sąlygos.

20. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad, be kita ko, tai, ar ieškovė tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Faktas, kad ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas teisme, patvirtina, jog išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymasis teismo preliminariai buvo įvertintas kaip tinkamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-790/2019). Ar laikytasi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, kontroliuoja pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Priimdamas ieškinį, teismas prima facie konstatuoja, kad ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2195/2014).

21. Taigi, ikiteisminės procedūros laikymasis, pirmosios instancijos teismui priėmus ieškinį nagrinėti, teismo buvo įvertintas kaip tinkamas, be to, šios procedūros laikymasis iš dalies yra ir ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje atsakovei kritikavo ne tik pirkimo sąlygų P2 kriterijų, kurio apskaičiavimas nurodytas pirkimo sąlygų 8.9 punkte, tačiau taip pat ir pirkimo sąlygų 8.9 papunktį apskritai (kuriame pateiktas ir P1 kriterijaus apskaičiavimas), kadangi, 8.9 punkte yra nurodytos vienodos formulės skirtingiems kriterijams. Ieškovė ieškiniu reikalauja pripažinti neteisėtu visą pirkimo sąlygų 8.9 punktą, todėl esminės reikšmės neturi tai, kad pretenzijoje nėra konkrečiai pasisakoma dėl P1 vertinimo kriterijaus. Aplinkybė, kad ieškinyje ieškovė ginčija pirkimo sąlygas platesne apimtimi nei pretenzijoje, nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovės ieškinys laikytinas preliminariai nepagrįstu – dalis pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų pirkimo sąlygų neteisėtumo argumentų sutampa (P2 kriterijus; 8.9 punktas; 3.1.11 punktas). Be to, pateiktu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia, jog būtų panaikintos tam tikros pirkimo sąlygos ir nutrauktos vykstančios pirkimo procedūros. Panaikinus bent vieną iš ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų, tokio pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos. Taigi, pripažinus bent vieną iš ieškovės nurodomų pirkimo sąlygų, ieškovės siekiamas rezultatas būtų pasiektas – pirkimas turėtų būti nutrauktas.

22. Kiti atskirajame skunde nurodomi argumentai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo (rašymo apsirikimo ištaisymas pirkimo sąlygose, keliami reikalavimai kvalifikacijai, vertinimo kriterijų balų apskaičiavimas) yra ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas, ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumas šiais aspektais neturi ir negali būti vertinamas sprendžiant procesinį – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – klausimą.

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-294-881/2021 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

24. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė savo argumentus, pateikė jos nurodytas aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba būtų prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šioje proceso stadijoje negalima daryti prielaidos, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus jų nepagrįstumo, todėl konstatuotina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamos žalos

25. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad perkami statybos techninės priežiūros darbai yra susiję su visuomenės bei valstybės interesų užtikrinimu – viešuoju interesu. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą, kadangi sustabdžius pirkimų vykdymą pažeidžiamos daugiabučių namų butų savininkų teisės greičiau įgyvendinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, po kurio jiems sumažėtų turto išlaikymo kaštai bei pakiltų turimo turto vertė, gyvenimas sveikoje, šiltoje aplinkoje taptų kokybiškesnis ir geresnis. Daugiabučiai namai yra blogos techninės būklės, kai kuriuos defektus būtina remontuoti nedelsiant, nes egzistuoja pavojus žmonių sveikatai ar net gyvybei arba galimi dideli ekonominiai nuostoliai. Užsitęsus bylinėjimuisi pagal ieškovės ieškinį, daugiabučių namų savininkai gali prarasti valstybės finansavimą dėl atnaujinimo neįvykdymo laiku.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

27. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2113/2012 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimų objektas (statybos (modernizavimo) darbų statybos techninės priežiūros paslaugos) yra svarbus siekiamų modernizuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, jog neįsigijus techninės priežiūros paslaugų negali būti vykdomi modernizavimo darbai, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Nagrinėjamu atveju pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, individų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Byloje nėra duomenų apie pastatų avarinę būklę ar ypatingus nepatogumus gyventojams, kurie kiltų artimiausiu metu nepradėjus pastatų modernizavimo. Taigi, skubiai neįgyvendinus pirkimo ir jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus modernizavimo darbus, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teiktinas prioritetas ne skubiam daugiabučių namų modernizavimo procesui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam daugiabučių namų gyventojų lėšų panaudojimui.

29. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012 ir kt.).

30. Tęsiant pirkimų procedūras, jas užbaigus, tačiau ieškovei ginčijant pirkimų sąlygas, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją galbūt taptų apsunkintas, nes lemtų atliktų pirkimo procedūrų padarinių šalinimą (pvz. jau sudarytų sutarčių nutraukimą, naujo pirkimo organizavimą ir pan.) bei nebūtų racionalus ir galėtų sukelti ketinamų modernizuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų nuostolius.

31. Atsakovė taip pat teigia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti prarandama valstybės parama daugiabučių modernizavimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021).

32. Be to, kaip matyti iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktos valstybės paramos sutarties 6.1.1 punkto, sutartis gali būti pakeista ir (ar) papildyta šalių rašytiniu susitarimu, jeigu projekto administratorius dėl objektyvių aplinkybių turi pakeisti projekto apimtį, jo įgyvendinimo terminą ar kitaip pakeisti projektą. Minėta nuostata sudaro pagrindą abejoti atsakovės teiginiu, kad, jeigu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebus panaikintos, gali būti prarandamas valstybės finansavimas. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad atsakovė jau pasinaudojo galimybe pakeisti valstybės paramos sutartį ir 2021 m. birželio 11 d. susitarimu iš dalies pakeista valstybės paramos sutartis dėl paramos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimui. Susitarimu, be kita ko, susitarta pakeisti 2.9 punktą ir jį išdėstyti taip: „2.9. Projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 29 d. Jeigu projektas, esant objektyvioms aplinkybėms (teisminiai ginčai, statybos rangovų bankrotas ar kitos nuo atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ar projekto administratoriaus nepriklausančios aplinkybės), neįgyvendinamas per šiame punkte nustatytą terminą, jis gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d., projekto administratoriaus ir Agentūros susitarimu, kuriuo keičiama sutartis“. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti valstybės finansavimą.

33. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, tikėtina, kad nebus ilgalaikis dėl įstatyme numatytų trumpų terminų byloms, susijusioms su viešaisiais pirkimais, nagrinėti. Ieškovės ieškinys teisme priimtas nagrinėti 2021 m. rugpjūčio 27 d., todėl turėtų būti išnagrinėtas 2021 m. spalio pabaigoje (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis). Jeigu ieškinys pirmosios instancijos teisme būtų atmestas, o sprendimas dar nebūtų įsiteisėjęs, atsakovė galėtų prašyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019).

34. Įvertinus šioje nutartyje nurodytas aplinkybės, konstatuotina, kad nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje taikė tinkamai nustatęs tiek faktinį, tiek teisinį jų taikymo pagrindą.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais panaikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi šia nutartimi išsprendžiamas procesinis – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – klausimas, apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas paskirtys pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, paaiškėjus tenkintinų / atmestinų ieškinio reikalavimų apimtims (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.