Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2040-779/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hansab“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hansab“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Belam LT“, akcinė bendrovė „LTG Infra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hansab“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2021 m. vasario 15 d. sprendimą? de?l laime?jusio pasiūlymo nustatymo.

2. Nurodė, kad atsakovė pagal AB „Lietuvos Geležinkelių infrastruktūra“ (dabar – AB „LTG Infra“) įgaliojimą skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Stočių informavimo sistemos paslaugos“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo laimėtoja 2021 m. vasario 15 d. sprendimu buvo pripažinta UAB „Belam LT“ (toliau – trečiasis asmuo 1). Ieškovė 2021 m. vasario 15 d. CVP IS priemonėmis kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti Pirkimo laimėtojo pasiūlymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus. Atsakovė 2021 m. vasario 18 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį 1 su prašymu patikslinti, kurie kartu su pasiūlymais pateikti dokumentai laikytini konfidencialiais, ir, jeigu laikytini konfidencialiais, argumentuoti nurodytos dokumentacijos konfidencialumą?. 2021 m. kovo 12 d. atsakovė pateikė ieškovei trečiojo asmens 1 pasiūlymo nekonfidencialią informaciją su užtušuotomis konfidencialiomis dalimis. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens 1 pasiūlymu, 2021 m. kovo 19 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl nepagrįsto trečiojo asmens 1 pasiūlymo dalių traktavimo konfidencialia informacija ir atsakovės sprendimo, tačiau atsakovė 2021 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė ieškovės pretenziją. Ieškovė ieškinį iš esmės įrodinėjo aplinkybėmis, kad trečiojo asmens 1 pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų.

3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutarti? Pirkimo pagrindu su trečiuoju asmeniu 1, o jei ji jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą?, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, taip pat nurodė, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, bus sudaryta Pirkimo sutartis bei pirkimas pasibaigs.

5. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė neteisingai interpretuoja trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus. Pažymėjo, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones bus neužtikrintas viešasis interesas, nes gyventojai (keleiviai) negalėtų sklandžiai naudotis atsakovės paslaugomis. Pažymėjo, kad Pirkimo objekto įsigijimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų, todėl atsakovei nespėjus laiku įgyvendinti projekto, ji neteks ES paramos.

6. Trečiasis asmuo 1 su ieškovės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei Pirkimo sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

9. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad perkamas stočių informavimo sistemos paslaugas būtina įsigyti kuo greičiau, t. y. teismas nenustatė aplinkybių, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas, taip pat atsakovė neįrodė, jog byloje taikius laikinąsias apsaugos priemones, bus pažeisti esminiai visuomenės interesai ir jiems padaryta neištaisoma žala.

10. Teismo vertinimu, draudimas sudaryti pirkimo sutartį, sudarytos sutarties vykdymo stabdymas šioje pirkimo stadijoje atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei būtų užtikrinta galimybė grįžti į aukščiau nurodytą pirkimo stadiją, o atsakovė veiktų atitinkamai, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimu būtų nustatytas atsakovės skundžiamų veiksmų teisėtumas. Taip pat būtų užkirstas kelias galimiems ateityje kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po skundžiamo sprendimo, priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat parašo priimti naujus įrodymus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą. Pirkimo objektu yra siekiama sukurti keleivių informavimo sistemą Lietuvos Respublikos stotyse. Projekto įgyvendinimas leis užtikrinti keleivių saugumą (bus sudarytos geresnės sąlygos neįgaliems asmenims kokybiškiau naudotis teikiamomis paslaugomis), užtikrins keleivių informavimą apie traukinių maršrutų laiką, leis efektyviau valdyti atsiradusius nesklandumus.

11.2. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė patirs nuostolius, nes laiku neįgyvendinus Pirkimo ji gali netekti ES finansavimo.

11.3. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1371/2007 8 straipsnio 1 dalį, geležinkelio įmonės privalo užtikrinti tam tikrą informacijos pateikimą prieš kelionę, kuri apima įskaitant, bet neapsiribojant informaciją apie visus veiksmus, galinčius sutrukdyti ar suvėlinti paslaugas, taip pat informacijos prieinamumas ribotos judėsenos asmenims, naudojimosi sąlygos ir tokiems asmenims skirti patogumai traukinyje. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reiso metu geležinkelio įmonės keleiviams suteikia bent jau šio reglamento II priedo II dalyje numatytą informaciją, kuri apima informaciją apie reisų vėlavimą bei informacijos pateikimą apie kitą stotelę. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga geležinkelio vežėjams suteikti šią informaciją tinkamiausia forma, ypatingą dėmesį skiriant žmonių su klausos ir /ar regėjimo negalia poreikiams užtikrinti. Taip pat Pirkimo objektu siekiama įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei Reglamento Nr. 1300/2014 nuostatas (dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų) Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik papildomai nukelia šio Reglamento reikalavimų įgyvendinimą neapibrėžtam laikui (bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiui).

11.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šiuo metu apskritai nėra užtikrinamas neįgaliųjų informavimas, todėl šiuo ginčo pirkimu siekiama ne tik sukurti centralizuotą stočių informavimo sistemą, bet ir užtikrinti neįgaliųjų (tiek turinčių klausos sutrikimus, tiek regos sutrikimus) asmenų savalaikį bei visapusišką informavimą. Perkama keleivių informavimo sistema iš 50-ies stočių turės būti įdiegta net 43-ose stotyse, kurios priklauso Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklui (toliau – TEN-T).

11.5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui bei prieštarauja ekonomiškumo principui, o tai laikytina viešojo intereso pažeidimu, nes dėl atsakovės teisių neproporcingo suvaržymo tiek ji, tiek visa visuomenė patirtų itin didelės žalos – beveik 2 mln. Eur.

12. Ieškovė atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Nors Pirkimu yra siekiama i?sigyti pažangią keleivių informavimo sistemą, tačiau atsakovė nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo tokios apimties Pirkimo nebuvo inicijavusi, todėl darytina išvada, kad šiuo metu veikianti keleivių informavimo sistema neapsunkina keleivių galimybės gauti informacijos apie kelionių maršrutus.

12.2. Atsakovė Pirkimą? paskelbė? 2020 m. liepos me?nesi? ir ji? vykdo jau 9 me?n. Sutarties vykdymui yra skirta 17 me?n. Tode?l net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė nei?gis Pirkimo objekto greičiau nei po pusantrų metų. Laikinosios apsaugos priemone?s, kurių trukme? yra ribota, buvo taikomos pagrįstai.

12.3. Aplinkybe?, kad pirkimas finansuojamas iš ES ar kitų fondų le?šų, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga, kad Pirkimą? prade?tų vykdyti anksčiau ir užtikrintų finansuojamo projekto vykdymą? jai priimtinais terminais.

12.4. Atsakovė vėluoja savo vykdomą projektą įgyvendinti ilgiau nei 6 mėnesius, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo rizika neturi būti perkelta ieškovei.

12.5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė susidurs su dvigubo moke?jimo Pirkimo sutarties pagrindu rizika, alternatyvios sankcijos – baudos bei finansine?s korekcijos iš atsakovės vykdomo projekto finansuotojo (Centrinės projektų valdymo agentūros) gavimo rizika.

13. Trečiasis asmuo 1 atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes bylos faktinė situacija nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė ieškinyje tik deklaratyviai nurodo, kad trečiojo asmens 1 pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens 1 pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus.

13.2. Pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas pažeis viešąjį interesą, nes egzistuoja neatidėliotinas pagrindas kuo skubiau užbaigti pirkimą, o dėl jų sustabdymo kilsiančios pasekmės bus didesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant. Atsakovė atskirajame skunde pagrįstai detalizavo kilsiančias pasekmes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nutarties 11.1.–11.5. papunkčiai).

13.3. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą. Ieškovė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, įrodančių jai galbūt kilsiančius nuostolius netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

13.4. Ieškovės suinteresuotumas ginčo Pirkime yra išimtinai ekonominio / komercinio pobūdžio, šis jo interesas, jeigu ateityje ieškinys būtų patenkintas ir dėl kokių nors priežasčių Pirkimo procedūros nebūtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį (ypatingai, kad sudarius Pirkimo sutartį, iš pradžių bus vykdomas tik projektavimo etapas), galės būti apgintas taikant žalos atlyginimo institutą.

14. Trečiasis asmuo AB „LTG Infra“ (toliau – trečiasis asmuo 2) atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms viešųjų pirkimų bylose, prioritetiškai turi ginti tą vertybę, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

14.2. Lietuvoje nėra vieningos keleivių informavimo sistemos, o tai reiškia, kad didžiojoje dalyje stočių bei stotelių keleivių informavimas vis dar yra vykdomas popierinių pranešimų pagalba, o tai akivaizdžiai neužtikrina keleivių interesų laiku sužinoti apie traukinių vėlavimą, atšaukimą ar kitokius aktualius pokyčius. Taip pat šiuo metu esamas keleivių informavimas nėra pritaikytas ir neužtikrina asmenų, turinčių ribotą judumą, ar asmenų su negalia, tinkamo informavimo.

14.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, sustabdžius Pirkimo procedūras ir užsitęsus teisminiams ginčams, šios sistemos sukūrimas, kai galutinis šio pirkimo tikslas, būtų pasiektas ne anksčiau kaip po 2 metų, įskaitant teisminius ginčus bei sutarties įgyvendinimui skirtą laiką.

14.4. Taikius laikinąsias apsaugos priemones Lietuva ir toliau neužtikrins bei laiku neįgyvendins tarptautinių įsipareigojimų, numatytų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente 2007 m. spalio 23 d. (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų, Europos Komisijos reglamente 2014 m. lapkričio 18 d (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų, Europos Parlamento ir Tarybos (EB) 2007 m. birželio 20 d. reglamente Nr. 680/2007, nustatančiame bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinio transporto ir energetikos tinklų srityse, taip pat nacionaliniu lygmeniu pasirašytų trišalių susitarimų bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. parengto ES geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninio sąveikumo specifikacijos įgyvendinimo plano.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

17. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) duomenis apie keleivių informavimas traukinių stotyse, 2) foto nuotraukas iš Lentvario, Panerių, Kauno geležinkelio stočių, 3) duomenis apie užfiksuotus gedimus bei įvykius, 4) „Ryšių įrenginių techninės priežiūros” 4 savaičių planą – grafiką, 5) Ryšių įrenginių techninės priežiūros metinį planą, 6) duomenis apie traukinių maršrutų vėlavimus geležinkelio stotyse, 7) Geležinkelių paslaugų pritaikymo neįgaliesiems asmenims planą, 8) duomenis apie Pirkimo sąsajas su strateginiais ir kitais projektais, 9) ateities ekonomikos DNR plano veiksmų ir projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo 3 priedą.

18. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, svarbu ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. teikiami įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19. Įvertinus tai, kad apeliantės su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai, yra susiję su grėsme prarasti Projektui skirtą finansavimą, taip pat su grėsme, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi šalys su šiais įrodymais turėjo galimybę susipažinti ir pateikti savo nuomonę dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui atsiliepime į skundą, apeliantės su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir bus vertinami visų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).

21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

22. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai, neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

24. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau ir buvo minėta, teismas viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Apeliantė viešojo intereso pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad, taikius laikinąsias apsaugos priemones, Pirkimo procedūros nusikeltų, dėl to būtų pažeistas visuomenės interesas neužtikrinant neįgaliems asmenims kokybiškai naudotis atsakovės paslaugomis, taip pat dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti prarastas finansavimas iš ES struktūrinių fondų.

26. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto bei neracionalaus lėšų panaudojimo (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1, 2 dalys) ir užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014).

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Stočių informavimo sistemos paslaugos“, Pirkimo objektas – visa apimtimi ir funkcionalumais veikianti keleivių informavimo sistema stotyse. Stočių informavimo sistemos programinės įrangos įdiegimas, paleidimas ir priežiūra, bei stočių įrangos garso ir vaizdo įrenginių įdiegimas, parengimas naudojimui ir priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad Pirkimo objektas yra svarbus tiek Lietuvos Respublikos ir ES gyventojams ir neįgaliems asmenims dėl geresnės vežimo paslaugų kokybės, tačiau vien šie argumentai nepatvirtina aplinkybės, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų bus pažeistas viešasis interesas, nes, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, esama keleivių informavimo sistema Lietuvoje nebuvo įdiegta nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, t. y. virš 30 metų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, nors ir patvirtina atsakovės poreikį atnaujinti esamą keleivių informavimo sistemą, tačiau neįrodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą.

28. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nespėjus pateikti paraiškos gali būti prarastas ES struktūrinių fondų finansavimas, taip pat negali būti vertinami kaip pagrįsti. Viešieji pirkimai dažnai yra susiję ES lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad laiku neįgyvendinus projekto bus prarastas ES finansavimas Pirkimo objektui, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti ES struktūrinių fondų finansavimą.

29. Pažymėtina, kad Pirkimo vykdymo grafiką parengė pati apeliantė, todėl aplinkybė, jog apeliantė atsilieka nuo Pirkimo grafiko, laikytini nepagrįstais, nes pati apeliantė turėjo nusistatyti būtent tokius darbų atlikimo terminus, arba darbus organizuoti taip, kad vykdant Pirkimo procedūrą ir kilus ginčui, apeliantė turėtų pakankamai laiko įvykdyti Pirkimą, neužkertant kelio tiekėjams teismine tvarka ginčyti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

30. Taigi vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai, kad Pirkimo procedūras būtina atlikti skubiai, nes ginčo Pirkimo objektas yra itin reikšmingas, kai tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl Pirkimo trečiojo asmens 1 pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygoms, bet ir dėl paties Pirkimo teisėtumo apskritai, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma reali ženkli žala visuomenei.

31. Pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant galbūt neteisėtai pradėtas Pirkimo procedūras pagal Pirkimų sąlygas, galbūt neatitinkančias imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016).

32. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma žala viešajam interesui ir pačiai apeliantei (CPK 178 straipsnis).

33. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka byla bus nagrinėjama 2021 m. birželio 7 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

34. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės atžvilgiu pritaikytos pagrįstai, konstatavus tokių priemonių poreikį, egzistuojant įstatyme nustatytoms sąlygoms, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.