Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-945-613/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Mato ranga“ (jungtinė veikla su uždarąja akcine bendrove „AMERESTA“), uždarajai akcinei bendrovei „Ežerūna“ (jungtinė veikla su uždarąja akcine bendrove „ELEKTROVOLTAS“), uždarajai akcinei bendrovei „KVĖDARSTA“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. sausio 18 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės 2015 m. gruodžio 29 d. pretenzija, ir atitinkamai šia pretenzija ginčytus atsakovės 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimus dėl pirkimo pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo, grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti tiekėjų pasiūlymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo „Jėrubaičių sąvartyno (kadastrinis Nr. 6824/0003:141) 7 sekcijos statybos rangos darbai“ (CVP IS Nr. 169425) procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje įpareigoti perkančiąją organizaciją UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties dėl „Jėrubaičių sąvartyno (kadastrinis Nr. 6824/0003:141) 7 sekcijos statybos rangos darbai“ (CVP IS Nr. 169425) procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, o jei tokia sutartis yra sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Teismas nustatė, jog ieškovė laiko ieškinį tikėtinai pagrįstu CPK 144 straipsnio prasme, ieškovės teigimu, netaikius prašomų priemonių perkančioji organizacija (atsakovė) galės baigti neteisėtą pirkimo procedūrą ir sudaryti sutartį su reikalavimų neatitinkančiu tiekėju, dėl ko ieškovė negautų iš pirkimo planuotų pajamų. Ieškovė nurodė, kad pritaikius prašomas priemones, bus apsaugoti privatūs ieškovės interesai bei užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija, teisėtas, racionalus, skaidrus, valstybinių lėšų panaudojimas, užtikrintas ir apsaugotas viešasis interesas. Pirkimas nėra susijęs su projektu ar programa, finansuojama iš ES struktūrinių fondų lėšų. Ieškovės teigimu, atsakovė yra sudariusi preliminarią pirkimo pasiūlymų eilę ir priėmusi neteisėtą sprendimą, sudaryti su trečiuoju asmeniu, jungtinės veiklos dalyviu UAB „Mato ranga“ ir UAB „AMERESTA“, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos skubiai, nepranešant atsakovei.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovės organizuojamame pirkime numatytų paslaugų pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Teismas nurodė, kad siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, byloje nesant duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus iš esmės bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui, tenkina ieškovės prašymą ir iki įsiteisės sprendimas šioje byloje įpareigoja perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jei tokia sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, kol ginčas bus išspręstas iš esmės. Nesustabdžius pirkimo procedūrų vykdymo ar sutarties įgyvendinimo, teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas. Jei ieškovės ieškinys būtų patenkintas, o konkurso laimėtojui įgyvendinus projektą, šalių sugrąžinimas į prieš tai buvusią padėtį taptų neįmanomas, o viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti lėšas būtų neįgyvendintas (CPK 144 str. 1 d., 423⁷ str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju egzistuoja viešas interesas kaip įmanoma greičiau įsigyti Jėrubaičių sąvartyno VII sekcijos statybos rangos darbus bei užtikrinti tinkamą regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelią realią grėsmę bei riziką didelės žalos atsiradimui, turėsiančią įtakos ne tik atsakovui, bet ir visuomenės daliai;Ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė turės teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir/ar dėl sutarties pripažinimo negaliojančia;Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, neproporcingas, jų taikymas viršija teikiamą naudą.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir jomis bus padaryta žala viešajam interesui ir atsakovui. Pažymi, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki ginčo nagrinėjimo pabaigos, ieškovo reikalavimai negalėtų būti įvykdyti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl pirkimo „Jėrubaičių sąvartyno (kadastrinis Nr. 6824/0003:141) 7 sekcijos statybos rangos darbai“ .

CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, neproporcingas, jų taikymas viršija teikiamą naudą. Apeliacinis teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi vien tai, jog atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, savaime nereiškia, kad atsakovės interesas yra svarbesnis. Apeliacinis teismas pažymi, jog viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant pirkimo procedūras pagal perkančiosios organizacijos sprendimus, galimai neatitinkančius imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

Bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja viešas interesas kaip įmanoma greičiau įsigyti Jėrubaičių sąvartyno VII sekcijos statybos rangos darbus bei užtikrinti tinkamą regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelią realią grėsmę bei riziką didelės žalos atsiradimui, turėsiančią įtakos ne tik atsakovui, bet ir visuomenės daliai.

Bylos duomenys patvirtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros pareigūnams 2015 m. lapkričio 20 d. atlikus patikrinimą Telšių regiono nepavojingų atliekų šalinimo sąvartyne, esančiame Jerubaičių k., Plungės r., nustatyta, jog sąvartyne deponuojamų atliekų kiekiai ir sąvartyno sekcijų aukštis sparčiai artėja prie maksimalios, nustatytos ribos, tačiau pareigūnai esminių aplinkosauginių pažeidimų nenustatė. Be to, Centrinės viešųjų pirkimų sistemos duomenimis, atsakovas apie ketinimus pradėti ginčo pirkimą sistemoje paskelbė 2015 m. sausio 27 d., pirkimui nustatydamas 6 mėnesių terminą. Tuo tarpu, ginčo pirkimą atsakovė pradėjo 2015 m. gruodžio 2 d. Tokie apeliantės veiksmai organizuojant ginčo pirkimą patvirtina skubos nebuvimą. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes sprendžia, jog apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma žala viešajam interesui ir atsakovui (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo ir/ar dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (VPĮ 96 str.), tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prioritetu laikydamas siekį užtikrinti vienodas viešojo pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas vykdant viešųjų pirkimų procedūras, pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.