- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-1315-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01045-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Mikotelgroup“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei ,,Mikotelgroup“ ir atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „NT plėtros grupė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Cedruso projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių AB „Mikotelgroup“ ir ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ bei taikyti restituciją natūra:
1.1.1. grąžinti atsakovės AB „Mikotelgroup“ nuosavybėn 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovei ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ parduotą turtą ir turtines teises;
1.1.2. įpareigoti atsakovę AB „Mikotelgroup“ grąžinti atsakovei ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ šios sutarties pagrindu gautą kainą;
1.2. įpareigoti atsakovę AB „Mikotelgroup“ vykdyti 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutartį, t. y. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už opciono sutarties 4.2 punkte sutartą kainą AB „Mikotelgroup“ parduotų, o UAB „Cedruso projektai“ nupirktų šiuos nekilnojamojo turto objektus ir turtines teises:
1.2.1. negyvenamąją patalpą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.2.2. negyvenamąją patalpą – viešbutį su maitinimo ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.2.3. negyvenamąją patalpą – lošimo namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.2.4. pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.2.5. negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
1.2.6. kitą inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
1.2.7. kitą inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
1.2.8. valstybinės žemės nuomos teisę, susijusią su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini);
1.2.9. valstybinės žemės nuomos teisę, susijusią su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutarties pagrindu AB „Mikotelgroup“ (pardavėja) suteikė ieškovei (pirkėjai) opcioną, t. y. teisę įsigyti AB „Mikotelgroup“ nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, nurodytus nutarties 1.2.1. – 1.2.5. ir 1.2.8. – 1.2.9 punktuose. Pagal sutarties sąlygas ieškovė turėjo teisę bet kuriuo metu iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateikti pranešimą AB „Mikotelgroup“ dėl ketinimo įgyvendinti opciono teisę. Laikydamasi sutartyje numatytos tvarkos ir termino, ieškovė 2017 m. gruodžio 29 d. per antstolį įteikė AB „Mikotelgroup“ pranešimą dėl opciono teisės įgyvendinimo. Ieškovė pranešime nurodė, kad reikalauja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti jai visą sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, o galutinė pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure. Tačiau pranešime nurodytu laiku AB „Mikotelgroup“ atstovai pas notarą neatvyko ir pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, t. y. neįvykdė savo pareigų pagal opciono sutartį.
3. Ieškovei tapo žinoma, kad AB „Mikotelgroup“ ne tik piktybiškai neįvykdė opciono sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau 2018 m. gegužės 28 d. sudarė ir pirkimo–pardavimo sutartį su ATIISI UAB „NT plėtros grupė“, pagal kurią pastarajai perleido dalį turto, kurį įsigyti teisę opciono sutarties pagrindu turėjo ieškovė. Ieškovės įsitikinimu, AB „Mikotelgroup“ turi pareigą opciono sutartį vykdyti, o tokiam vykdymui kliudanti 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovė pažymėjo, kad opciono sutartyje nebuvo numatyta jos teisė įsigyti du objektus – aikšteles (žr. šios nutarties 1.2.6. – 1.2.7. punktus), kadangi šie objektai buvo įregistruoti tik po opciono sutarties pasirašymo. Tačiau iš opciono sutarties turinio matyti, kad ieškovės tikslas buvo įsigyti visą turtinį kompleksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir nuomos teisę į valstybinį žemės sklypą.
4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones:
4.1. areštuoti atsakovei AB „Mikotelgroup“ priklausantį nekilnojamąjį turtą:
4.1.1. negyvenamąją patalpą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4.1.2. negyvenamąją patalpą – viešbutį su maitinimo ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4.1.3. negyvenamąją patalpą – lošimo namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
4.2. areštuoti atsakovei ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ priklausantį nekilnojamąjį turtą:
4.2.1. pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4.2.2. negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4.2.3. kitą inžinerinį statinį – aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini);
4.2.4. kitą inžinerinį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
4.3. uždrausti atsakovėms AB „Mikotelgroup“ ir ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kurie galėtų lemti šių turtinių teisių pakeitimus:
4.3.1. valstybinės žemės nuomos teisės, susijusios su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini);
4.3.2. valstybinės žemės nuomos teisės, susijusios su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
5. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki tol, kol bus baigta nagrinėti ši civilinė byla, atsakovės, vengdamos opciono sutarties vykdymo, gali tęsti nesąžiningus veiksmus ir sudaryti papildomus sandorius ar kitaip paslėpti ar suvaržyti opciono sutarties dalyku esantį turtą bei turtines teises. Todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kad opciono sutartyje numatyto turto ir turtinių teisių sudėtis, forma ir kokybė nepakistų, t. y. areštuoti ginčo objektu esantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu buvo atmestas.
Šalies argumentai
7. Ieškovė UAB „Cedruso projektai“ 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą taikyti tokias pat laikinąsias apsaugos priemones, kurių buvo prašoma ieškiniu (žr. šios nutarties 4.1. – 4.3. punktus).
8. Ieškovės teigimu, paaiškėjo naujos aplinkybės, reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021 buvo patvirtinta tarp ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ATIISI UAB „NT plėtros grupė“, AB „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sudaryta taikos sutartis. Esminė taikos sutarties sąlyga, kad ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ nupirks iš valstybės šiuo metu nuomojamą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o NŽT tokį sklypą parduos, t. y. ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ pirks tą patį žemės sklypą, kurį teisę įsigyti pagal opciono sutartį turi ieškovė ir dėl kurio yra pareikštas ieškinys šioje byloje. Taigi, ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ ir AB „Mikotelgroup“ yra nesąžiningos, kadangi įvairias būdais siekia išvengti arba apsunkinti opciono sutarties vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
10. Teismas tikėtino ieškinio pagrįstumo iš naujo nevertino, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartyje jau yra konstatuota, kad ieškovės ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra tikėtinai pagrįstas.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie naujo prašymo, kaip ir prie ieškinio, nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu atsakovės ketintų perleisti ginčo turtą kitiems asmenims ar kažkaip kitaip apsunkintų šį turtą. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra nurodyta, kad būtų išimtos pažymos, reikalingos nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriams sudaryti.
12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad priėmęs ieškinį teismas pranešė viešojo registro tvarkytojui apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su nekilnojamųjų daiktų teisiniu statusu ir daiktinėmis teisėmis į juos. Nekilnojamojo turto registre yra išviešinta informacija apie nagrinėjamą civilinę bylą. Šioje proceso stadijoje žyma apie iškeltą bylą teisme yra pakankama priemonė ieškovės teisėms apsaugoti, nes bet kuris vidutiniškai protingas asmuo, prieš sudarydamas sandorį dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų, turi įsitikinti jų teisiniu statusu pagal viešojo registro duomenimis.
13. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovės nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
14. Vertindamas ieškovės nurodytą naują aplinkybė dėl taikos sutarties sudarymo kitoje civilinėje byloje, teismas pažymėjo, kad ir pati ieškovė nurodo, ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ji aktyviai gina savo galimai pažeistas teises – yra pateikusi atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis. Todėl taikos sutarties tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bus vertinamas instancine tvarka. Vien tai, kad kitoje byloje tos pačios šalys ginčijasi dėl galimai susijusių turtinių teisių, nei patvirtina, nei paneigia šalių (ne)sąžiningumo, nes ginti savo teises teisme leidžiama kiekvienam asmeniui.
15. Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu nebeegzistuoja ieškovės nurodyti žemės sklypai ir nuomos teisės į šiuos sklypus. Opciono sutartyje nurodyti valstybinės žemės sklypai buvo sujungti ir sudarytos naujos nuomos sutartys. Dėl to ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti atsakovėms atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kurie galėtų lemti turtinių teisių pakeitimus, pirma, yra neįmanoma įgyvendinti, antra, yra nekonkreti ir itin plataus turinio. Ieškovė turėtų konkrečiai nurodyti kokius veiksmus siekia uždrausti, priešingu atveju tokia laikinoji apsaugos priemonė būtų pernelyg varžanti kitų šalių teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Cedruso projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Byloje kilęs ginčas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu, nes ieškovė pareiškė reikalavimus dėl įpareigojimo vykdyti sutartį – sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl konkrečių opciono sutartyje susitartų nekilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių perleidimo bei sandorių ginčijimo. Taigi, pirmosios instancijos teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, egzistuoja ginčo turto ir turtinių teisių tretiesiems asmenims perleidimo galimybė.
16.2. Turto ir turtinių teisių perleidimo grėsmę patvirtina ir 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurią atsakovės sudarė dar tą patį mėnesį, kuomet turėjo būti sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės AB „Mikotelgroup“.
16.3. Atsakovių nesąžiningumą bei ginčo objektu esančio turto perleidimo grėsmę patvirtina ir 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovių su trečiaisiais asmenimis sudaryta taikos sutartis, pagal kurią ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ pirks iš valstybės tą patį žemės sklypą, kurį teisę įsigyti pagal opciono sutartį turi ieškovė ir dėl kurio yra ginčas šioje byloje.
16.4. Ieškovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiekia apginti savo pažeistų teisių kitoje civilinėje byloje, tačiau aiškiai nurodo ir pagrindžia, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi taikos sutartimi bus perleistas tas pats žemės sklypas, kurį teisę įsigyti turi ieškovė. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės visos šios bylos nagrinėjimo metu gali nevaržomai disponuoti ginčo turtu, keisti jo teisinę padėtį. Todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepalyginamai pasunkėtų, kadangi tektų inicijuoti kitas bylas.
16.5. Ieškovė, teikdama ieškinį, jame nurodė iš viešai skelbiamų duomenų sužinojusi, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo sujungti, suformuojant naują žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2017 m. gruodžio 29 d. pranešimu dėl opciono teisės įgyvendinimo reikalaujamos perleisti turtinės teisės buvo patikslintos. Taigi, ieškovė turi teisę įsigyti suformuotą naują žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai iš esmės yra tie patys žemės sklypai.
16.6. Analogiškai vertinama turėtų būti ir situacija dėl naujai sudarytų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių, kadangi ginčijamos 2018 m. gegužės 28 d. sutarties sudarymas lėmė tai, kad dalies nekilnojamojo turto savininku tapo atsakovė ATIISI UAB „NT plėtros grupė“, dėl to, atitinkamai, buvo sudarytos ir naujos valstybinės žemės nuomos sutartys.
16.7. Žymos apie iškeltą bylą teisme išviešinimas nevaržo atsakovių, kaip nekilnojamojo turto savininkių, nuosavybės teisių į ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą ir jų turtinių teisių, todėl neužkerta ir disponavimo šiuo turtu galimybių, t. y. atsakovėms nėra uždrausta perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ginčo nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.
Atsiliepimas
17. Atsakovė AB „Mikotelgroup“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Šalių sudaryta nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutartis yra preliminarioji sutartis, kurios vienas iš esminių bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra. Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti opciono sutartį negalėtų būti patenkintas net ir ginčijamą sandorį pripažinus negaliojančiu. Atitinkamai, ginčo turtas negalėtų būti priteistas ieškovei natūra, todėl ir pagrindo areštuoti turtą nėra.
17.2. Ginčijamo 2018 m. gegužės 28 d. sandorio sudarymo data ne patvirtina, o paneigia atsakovių nesąžiningumą. Ieškovei suteiktas opcionas pasibaigė 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi ji nerealizavo opciono sutartyje nustatytų teisių. Todėl atsakovės buvo laisvos sudaryti ginčijamą sandorį bet kuriuo metu po 2017 m. gruodžio 31 d. Be to, atsakovės ginčijamą sandorį sudarė po ieškovės pranešime dėl opciono sutarties įgyvendinimo pasiūlytos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos – 2018 m. gegužės 2 d.
17.3. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio perleidimo susitarta kitoje byloje teismo patvirtintoje taikos sutartyje, nebuvo opciono sutarties dalyku. Dėl to taikos sutarties sudarymas ieškovei jokių neigiamų pasekmių negali sukelti. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, savo procesiniuose dokumentuose taip pat patvirtino, kad byloje dėl viešojo intereso gynimo suformuotas ieškinio dalykas neapėmė nei vieno ieškovės įvardijamo nekilnojamojo daikto, dėl kurio perleidimo buvo susitarta opciono sutartimi.
Šalies argumentai
17.4. Ieškovė į nurodytą bylą dėl viešojo intereso gynimo trečiojo asmens statusu įstojo 2021 m. liepos 13 d., t. y. likus beveik dviem mėnesiams iki taikos sutarties sudarymo. Todėl ieškovė toje byloje turėjo pakankamai laiko ginti savo tariamai pažeistas teises.
17.5. Šioje proceso stadijoje žyma apie iškeltą bylą teisme yra pakankama priemonė ieškovės teisėms apsaugoti, nes bet kuris vidutiniškai protingas asmuo, prieš sudarydamas sandorį dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų, turi įsitikinti jų teisiniu statusu.
17.6. Opciono sutartyje nurodytos valstybinės žemės nuomos teisės šiuo metu neegzistuoja, nes nėra išlikę joje nurodyti valstybinės žemės sklypai. Šiuo metu valstybinės žemės sklypai yra sujungti ir suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Opciono sutartyje nėra jokių nuostatų apie tai, kad į perleistiną turtą patenka ir po sutarties sudarymo sukurtas turtas. Priešingai, sutartyje yra aiškiai išvardintas turtas ir turtinės teisės, dėl kurių įsigijimo ateityje šalys susitarė.
17.7. Ieškovės prašymas uždrausti atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kurie galėtų lemti turtinių valstybinės žemės nuomos teisių pakeitimus, yra abstraktus ir nekonkretus, prašyme nenurodoma, kokių veiksmų konkrečiai atsakovės neturėtų atlikti.
Atsiliepimas
18. Atsakovė ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Apie ieškovės teisių, kylančių iš opciono sutarties, tariamą pažeidimą ieškovei buvo žinoma dar 2019 m. liepos 31 d., kuomet ieškovė teikė AB „Mikotelgroup“ pretenziją. Tačiau ieškinys šioje byloje teismui pateiktas tik po daugiau nei dvejų metų ir būtent tą dieną, kai Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021 buvo tvirtinama taikos sutartis. Kitaip tariant, ieškovė ieškiniu ir laikinųjų apsaugos priemonių institutu akivaizdžiai piktnaudžiauja, siekdama ne apginti savo tariamai pažeistas teises, bet kuo labiau apsunkinti taikos sutarties įsigaliojimą ir vykdymą kitoje byloje.
18.2. Kita vertus, civilinės bylos, kurioje buvo pasirašyta taikos sutartis, ginčo dalykas nėra susijęs su opciono sutartyje nurodytu turtu. Tiek civilinės bylos Nr. e2-839-258/2021 dalykas, tiek joje pasirašytos taikos sutarties objektas nepatenka į opciono sutartyje nurodyto turto sąrašą. Todėl taikos sutarties sudarymas negalėjo pažeisti ieškovės teisių.
18.3. Ieškovės finansinė padėtis patvirtina, kad ji nei opciono įgyvendinimo laikotarpiu, nei šiuo metu nebuvo ir nebūtų finansiškai pajėgi atsiskaityti su AB „Mikotelgroup“ už opciono sutartyje nurodytą turtą, todėl ieškiniu ieškovė tiesiog imituoja savo pažeistų teisių gynybą.
18.4. Ieškinio nepagrįstumą ir neperspektyvumą patvirtina tai, kad ieškovė žymiai praleido ieškinio senaties terminą 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimui, be to, ir pati opciono sutartis neatitinka notarinės formos reikalavimo, todėl yra negaliojanti.
18.5. Į dalį turto ir turtinių teisių ieškovė pagal opciono sutartį net teoriškai negali pretenduoti, nes dėl jų opciono sutartyje apskritai nebuvo susitarta. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimas tokio turto atžvilgiu laikytinas nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu. Tarp nekilnojamojo turto ir turtinių teisių, į kurias ieškovė opciono sutartimi neva galėjo pretenduoti, nėra aikštelių. Taip pat opciono sutartyje nėra nuostatų ar užuominų apie tai, kad opciono sutartimi šalys susitarė ir dėl ateityje sukurtino nekilnojamojo turto.
18.6. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susijusios nuomos teisės nebeegzistuoja, todėl ieškovės siekis uždrausti atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su šiuo žemės sklypu, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu. Dabar egzistuojantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo opciono sutarties dalyku.
18.7. Valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo–pardavimo sandorio objektas, kadangi išimtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinį turtą turi tik ją patikėjimo teise valdantis asmuo. NŽT nėra išdavusi jokių sutikimų dėl minėtų sklypų nuomos teisių perleidimo ieškovei, todėl ieškovė nepagrįstai teigia įgijusi teises ir į žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Atsakovė AB „Mikotelgroup“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2021 m. spalio 11 d. atsiliepimą į UAB „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą, pateiktą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021.
20. Atsakovė ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ prie savo atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo tą patį prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat pridėjo NŽT 2021 m. spalio 11 d. atsiliepimą į UAB „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą, pateiktą toje pačioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021, ir Nekilnojamojo turto registro išrašą.
21. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
22. Nagrinėjamu atveju nė viena iš atsakovių neprašo priimti su atsiliepimais į atskirąjį skundą teikiamų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė kilo tik šioje bylos proceso stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovių pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
23. Atsakovės ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ 2021 m. gruodžio 6 d. pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1253-464/2021, nėra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis) ir vien dėl to jos, kaip naujo įrodymo, priėmimo klausimas nėra aktualus. Pažymėtina, kad kitose bylose priimami teismų procesiniai dokumentai yra prieinami visiems teismams, o juose nustatytais faktais teismai gali vadovautis ir be atskiro šalių prašymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
24. Atskirojo skundo nagrinėjimo dieną buvo gautas ir apeliantės UAB „Cedruso projektai“ prašymas priimti į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujus rašytinius įrodymus – UAB „Inreal“ 2021 m. gruodžio 2 d. konsultacinę pažymą bei tos pačios dienos UAB „Cedruso projektai“ raštą, adresuotą atsakovėms, Vilniaus apygardos prokuratūrai, Vilniaus miesto savivaldybei ir NŽT.
25. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo netenkina ir jos pateiktų naujų rašytinių įrodymų į bylą nepriima, kadangi toks prašymas, visų pirma, yra nesavalaikis, pateiktas tik atskirojo skundo nagrinėjimo dieną, ir nėra jokių duomenų, kad tokio įrodymo nebuvo galima gauti ir pateikti į bylą anksčiau (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Antra vertus, apeliantės pateikti nauji įrodymai neatitinka įrodymų ir sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis), t. y. nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
26. Apeliantė konsultacine pažyma siekia pagrįsti aplinkybę, kad valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikroji rinkos vertė yra kelis kartus didesnė, nei nurodyta 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovių su valstybės įstaigomis (institucijomis) sudarytoje taikos sutartyje. Tačiau nei minėta taikos sutartis (jos teisėtumas), nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021, kuria tokia taikos sutartis buvo patvirtina, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nėra šios nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos dalykas (apeliacijos objektas).
27. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl nekilnojamojo turto rinkos verčių neatitikimo pati savaime nėra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių pagal apeliantės pareikštą ieškinį taikymo poreikiu, t. y. su aplinkybe, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Jokių šioje byloje sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių neįrodo ir apeliantės 2021 m. gruodžio 2 d raštas, kuriame ji yra išdėsčiusi savo subjektyvią poziciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo galimų padarinių. Įstatymų leidėjo valia, įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumas bei jų vykdytinumas yra vienas iš pagrindinių teisės principų (CPK 18 straipsnis), o vien kitokia asmenų nuomonė negali paneigti šių procesinių dokumentų teisinės galios.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką.
29. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
30. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra ir pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių instituto.
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, rėmėsi ankstesnėje įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, kurioje jau buvo sprendžiamas tų pačių apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, konstatuotu ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumu. Viena vertus, pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjančiam teismui nėra draudžiama atsižvelgti į ankstesnėse nutartyse padarytas išvadas dėl tokių priemonių taikymo pagrįstumo, nepaisant to, kad pačios nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1581-516/2018). Kita vertus, apeliantė, kaip matyti iš jos procesinių dokumentų turinio, yra suformulavusi ieškinio dalyką, yra pakankamai išsamiai išdėsčiusi faktines ginčo aplinkybės, į bylą yra pateikusi įrodymus, kuriais ji grindžia savo ieškinio reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio preliminarus pagrįstumas.
32. Nors atsakovė ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą yra pateikusi argumentus, kodėl, jos vertinimu, apeliantės ieškinys yra nepagrįstas (dėl praleisto ieškinio senaties termino, dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos, kt.), tačiau tokie atsakovės argumentai dėl ieškinio (ne)pagrįstumo bus vertinami ginčą byloje nagrinėjant iš esmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, nes detali ieškinio ir šalių kitų procesinių dokumentų teisinių bei faktinių argumentų ir jų į bylą pateiktų įrodymų analizė šioje civilinio proceso stadijoje neatliekama.
33. Svarbu ir tai, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Tačiau tokių aplinkybių atsakovės, nesutikdamos su apeliantės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių jų atžvilgiu taikymo, neakcentuoja, tokių aplinkybių taip pat neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
34. Antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
35. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-553/2021).
36. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų apie atsakovių ketinimus perleisti ginčo turtą ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Atsakovės AB „Mikotelgroup“ atsisakymas vykdyti savo įsipareigojimus apeliantei pagal 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutartį, kaip ir 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių, teisėtumo klausimas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šiomis aplinkybėmis atsakovių nesąžiningumas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės negali būti įrodinėjamas. Atsakovių nesąžiningumo nepagrindžia ir aplinkybė, kad atsakovė ATIISI UAB „NT plėtros grupė“ 2021 m. rugsėjo 2 d. taikos sutarties, kuri patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, pagrindu siekia iš valstybės nupirkti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, ši atsakovė savo nuosavybėn siekia nekilnojamąjį turtą įgyti, o ne jį perleisti tretiesiems asmenims, kas įprastai pripažįstama atsakovo nesąžiningumu.
37. Kita vertus, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, gali lemti ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir / ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
38. Tais atvejais, kai ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai ar kiti nuosavybės teises sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys aktai, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pokyčiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Kilus tokio pobūdžio ginčui, vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti jam perleistas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, gali patvirtinti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
39. Nagrinėjamoje byloje poreikį taikyti būtent prevencines laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia ieškinio dalykas, t. y. apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovę AB „Mikotelgroup“ vykdyti 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutartį natūra, t. y. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią apeliantė iš atsakovės nupirktų opciono nurodytus nekilnojamojo turto objektus ir turtines teises. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, skundžiama nutartimi atsisakius taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones ir neuždraudus atsakovėms perleisti nuosavybės teisių į ginčo turtą tretiesiems asmenims, t. y. iš esmės neužkertant kelio galimiems faktinės situacijos pokyčiams ar naujų ginčo objektu tapusio turto savininkų atsiradimui, stokoja pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad vien fakto apie iškeltą civilinę bylą išviešinimas viešame registre faktinės situacijos pokyčių visiškai negali eliminuoti, juolab kad ir tokio teismo pranešimo bei jo pagrindu įregistruoto juridinio fakto paskirtis yra visai kita, nei laikinųjų apsaugos priemonių instituto.
40. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
41. Parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju apeliantės prašomos taikyti laikinosios apaugos priemonės – nekilnojamo turto areštas bei draudimas atsakovėms įgyvendinti bet kokias savo, kaip ginčo turto savininkių, teises, be kita ko, ir susijusias su valstybinės žemės nuoma, neatitinka minėtų principų. Pažymėtina ir tai, kad dalis prašomo areštuoti turto apskritai nėra 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutarties, kurios pagrindu apeliantė atsakovėms byloje yra pareiškusi turtinius reikalavimus, dalyku.
43. Konstatuotina, kad apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti visiškai pakanka įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į ginčo turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taikyti kitų savininko teisių (valdymo bei naudojimo) suvaržymų nėra būtina. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą ir nesukelianti didelių suvaržymų tam asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021).
44. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises) taikytina tik atsakovėms priklausančiam nekilnojamam turtui, kuris buvo 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutarties dalykas (sutarties 1.1 punktas), t. y.: negyvenamajai patalpai – viešbučiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); negyvenamajai patalpai – viešbučiui su maitinimo ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); negyvenamajai patalpai – lošimo namams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini); pastatui – sandėliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); negyvenamajai pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
45. Atitinkamai, laikinoji apsaugos priemonė netaikytina kitiems ieškinyje išvardintiems inžinieriniams statiniams – aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini). Kaip pripažįsta ir pati apeliantė, nurodytas turtas atsirado tik po 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutarties sudarymo. Todėl aplinkybė, ar opciono sutartimi buvo susitarta apeliantei perduoti ir ateityje atsirasiančius daiktus (aikšteles), yra išimtinai ginčo nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovių teisių į tokį ginčo sutartyje tiesiogiai neįvardintą turtą apribojimas šioje proceso stadijoje sudarytų prielaidas pažeisti šalių interesų derinimo taisyklę.
46. Nėra jokio pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo dalies dėl draudimo atsakovėms atlikti bet kokius teisinius veiksmus, kurie galėtų lemti nuomos teisių, susijusių su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pakeitimus. Visų pirma, sutiktina su atsakovių pozicija, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra per daug abstrakti, apeliantei savo prašyme nenurodžius, kokių konkrečiai teisinių veiksmų atsakovės neturėtų atlikti. Antra, apeliantės prašomos taikyti laikinosios priemonės turėtų atitikti tik sudarant ginčijamą sutartį egzistavusios padėties (t. y. status quo) išsaugojimo funkciją, tačiau nuo 2016 m. kovo 30 d. nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutarties sudarymo iki dabar faktinė situacija, susijusi su nuomos teisėmis į žemės sklypus, jau kelis kartus pasikeitė. Šiuo metu ne tik nėra opciono sutartyje nurodytų žemės sklypų (jie buvo performuoti), tačiau ir pačių nuomos teisių, kurias opciono sutarties pagrindu apeliantė siekė įgyti, todėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo atveju iš esmės nėra aktualus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“ prašymą tenkinti iš dalies.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“, juridinio asmens kodas 300639136, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl atsakovei akcinei bendrovei „Mikotelgroup“, juridinio asmens kodas 125161496, priklausančios nuosavybės teisės į negyvenamąją patalpą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – viešbutį su maitinimo ir administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei negyvenamą patalpą – lošimo namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir dėl atsakovei atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei „NT plėtros grupė“, juridinio asmens kodas 304685914, priklausančios nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.