Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Cedruso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skitai uždarajai akcinei bendrovei „NT plėtros grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Mikotelgroup“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą panaikinimo, statinio nugriovimo, pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, deklaracijos pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Cedruso projektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:

1.1. pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 6 d. deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – deklaracija Nr. 1), kurios pagrindu įregistruota UAB „Mikotelgroup“ nuosavybės teisė į statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aikštelė);

1.2. įpareigoti atsakovę UAB „NT plėtros grupė“ (statinio naudotoją) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti aikštelės, esančios žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklypas), plane pažymėtos bl (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2 dalis, ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu atsakovė per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdys, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) nugriauti savavališkai pastatytą aikštelės, plane pažymėtos bl (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2, dalis nugriauti ir sutvarkyti statybvietę atsakovės UAB „NT plėtros grupė“ lėšomis;

1.3. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį dėl aikštelės ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Mikotelgroup“ grąžinti UAB „NT plėtros grupė“ aikštelės įsigijimo kainą, kuri pagal VĮ Registrų centro nurodomas vidutines rinkos vertes sandorio metu sudarė 103 000 Eur;

1.4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarp Lietuvos Respublikos ir UAB „NT plėtros grupė“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutartį Nr. 49SŽN-249-(14.49.57.);

1.5. panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 2 d. UAB „NT plėtros grupė“ išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-01-200602-00085;

1.6. pripažinti negaliojančia 2020 m. birželio 9 d. deklaraciją Nr. 2 apie statinio aikštelės, esančios žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtos indeksais b1 (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2, statybos užbaigimą (toliau – deklaracija Nr. 2);

1.7. įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nekilnojamojo daikto, aikštelės, žemės sklypo plane pažymėtos indeksais bl (dalis esanti prie pastato – technikos taisykla) ir b2, kurios plotas pagal 2020 m. birželio 5 d. kadastro duomenis sudaro 3 709,89 kv. m, teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

2. Nurodė, kad aikštelės b1 ir b2 dalis ankstesnė jų savininkė UAB „Mikotelgroup“ pastatė savavališkai – neturėdama ginčo žemės sklypo savininko (valstybės) sutikimo, todėl ji negalėjo šio daikto įregistruoti viešame registre nuosavybės teise deklaracijos Nr. 1 pagrindu ir, atitinkamai, negalėjo šios aikštelės perleisti atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ ginčijama 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Pasak ieškovo, 2018 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ išsinuomojo 8 850 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalį, taip pat yra neteisėta, kadangi ją sudarydama atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ neketino esamų statinių – automobilių parkavimo aikštelių ir technikos taisyklos pastato – naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, o siekė ginčo žemės sklype vykdyti naujų statinių statybos darbus, tuo piktnaudžiaudama teise, be to, nuomos sutartį ne aukciono tvarka sudarė ne esamiems, o būsimiems statiniams eksploatuoti. Atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ nepagrįstai disponuojančiai ginčo turtu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. birželio 2 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo leido atlikti statybos darbus, t. y. įteisinti ieškovo vertinamus kaip savavališkai atliktus statybos darbus, rekonstruojant aikštelę, o 2020 m. birželio 9 d. deklaracijos Nr. 2 pagrindu atsakovė Nekilnojamojo turto registre deklaravo aikštelės statybos darbų užbaigimą ir atliktų statybos darbų būdu įgytą nuosavybės teisę į statinį.

3. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 22 d. buvo gautas atsakovės UAB ,,NT plėtros grupė“ prašymas dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai, kiti byloje dalyvaujantys asmenys 2020 m. spalio 28 d. – 2020 m. lapkričio 6 d. pateiktais pranešimais nurodė sutinkantys su prašymu.

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinė byla perduota teisminei mediacijai, mediatoriumi paskiriant Lietuvos apeliacinio teismo teisėją A. Driuką.

5. Vykstant teisminės mediacijos procesui, 2021 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas UAB ,,Cedruso projektai“ prašymas įtraukti ją į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodyta, kad su atsakove UAB ,,Miktolegroup“ 2016 m. kovo 30 d. buvo sudaryta nekilnojamo turto ir turtinių teisių įsigijimo opciono sutartis (toliau – opciono sutartis), kurios objektu tapo ir ginčo nekilnojamasis turtas. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2021 m. liepos 13 d. rezoliucija šis prašymas buvo patenkintas ir UAB ,,Cedruso projektai“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

6. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas teismo mediatoriaus pranešimas dėl mediacijos pabaigos, sudarius taikos sutartį. Tą pačią dieną Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ir ieškovo prašymas patvirtinti 2021 m. rugsėjo 2 d. šalių sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „NT plėtros grupė“, UAB „Mikotelgroup“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, o civilinę bylą nutraukė.

8. Susipažinęs su šalių sudaryta ir pateikta tvirtinti taikos sutartimi, teismas sprendė, kad jos patvirtinimas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja. Šalys, pasirašydamos taikos sutartį, raštu patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisinės pasekmės joms yra žinomos.

9. Teismas šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ginčo dalis dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pačių šalių išspręsta atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ įsipareigojus nupirkti iš valstybės 8 820 kv. m ploto žemės sklypą už 1 516 000 Eur kainą, o kita ginčo dalis – ieškovui atsisakius pareikštų reikalavimų, patvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Trečiasis asmuo UAB ,,Cedruso projektai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikos sutarties netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Byla buvo nagrinėjama ir derybos dėl taikos sutarties sudarymo vykdomos atsakovėms UAB „Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ nesąžiningai nutylint aplinkybę, kad statiniai, esantys ant taikos sutartyje numatytos įsigyti valstybinės žemės, taip pat ir teisės į šios valstybinės žemės nuomą turėtų priklausyti trečiajam asmeniui UAB „Cedruso projektai“. Nuslėpta tai, kad trečiasis asmuo ir atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ 2016 m. kovo 30 d. sudarė opciono sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteikta neginčijama teisė opciono galiojimo laikotarpiu įsigyti iš UAB „Mikotelgroup“ ginčo žemės sklypo nuomos teises ir ant jo esančius pastatus.

10.2. Aplinkybė, kad atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ pažeidė opciono sutartį ir nesudarė turto pirkimo–pardavimo sutarties, neturi reikšmės, kadangi Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-2912-1012/2021 dėl įpareigojimo, vykdant opciono sutartį, sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei dėl 2018 m. gegužės 28 d. atsakovių UAB ,,Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ginčo turtas buvo perleistas, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

10.3. Esant patvirtintai taikos sutarčiai ir įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, UAB „Cedruso projektai“ reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, net ir jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, taptų nebeįgyvendinamas. Taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama neatsižvelgus į UAB „Cedruso projektai“ interesus.

10.4. Egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodyti taikos sutarties negaliojimo pagrindai. Taikos sutartis sudaryta remiantis 2018 m. gegužės 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią atsakovė UAB „Mikotelgroup“, pažeisdama opciono sutartį, perleido dalį opciono sutarties objektu esančio turto atsakovei UAB ,,NT plėtros grupei“. Opciono sutartis, kuri draudė atsakovei UAB „Mikotelgroup“ sudaryti atitinkamus susitarimus ir atlikti veiksmus, egzistavo taikos sutarties sudarymo metu, tačiau šių atsakovų buvo nesąžiningai nuslėpta.

10.5. Vilniaus apygardos teismas analogiško ginčo atveju 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 panaikino šalių sudarytą taikos sutartį, įvertinęs trečiojo asmens pretenzijas į taikos sutarties dalyku buvusį turtą. Nagrinėjamas klausimas turi būti sprendžiamas analogiškai.

11. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

11.1. Ieškinio dalykas neapėmė nei vieno UAB „Cedruso projektai“ įvardijamo nekilnojamojo daikto, dėl kurio perleidimo buvo sutarta 2016 m. kovo 30 d. opciono sutartimi. Tuo tarpu valstybinės žemės nuomos perleidimo klausimas negali būti sprendžiamas išimtinai tik dviejų ūkio subjektų tarpusavio susitarimu.

11.2. Trečiasis asmuo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kad valstybinės žemės nuomos teisė būtų perleista kitiems asmenims, įskaitant ir trečiąjį asmenį, todėl nesant įrodymų, kad atitinkama institucija yra išdavusi sutikimą valstybinei žemei nuomoti ne aukciono tvarka, pagrindo teigti, jog pagal opciono sutartį trečiasis asmuo yra įgijęs valstybinės žemės nuomos teisę, nėra.

12. Atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

12.1. Trečiojo asmens UAB ,,Cedruso projektai“ teiginiai, kad ši bendrovė turėjo būti įtraukta į derybas dėl taikos sutarties sudarymo, nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.

12.2. Opciono sutarties 3.1 punkte nurodytas jos galiojimo laikotarpis – nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal sutarties 3.2 punktą, pirkėjas, ketindamas įgyvendinti šia sutartimi garantuotą opcioną, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki opciono realizavimo momento privalo pateikti pardavėjui pranešimą apie ketinamą įgyvendinti opcioną. Šiuo atveju pirkėja pardavėjai pranešimą dėl opciono teisės įgyvendinimo įteikė 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi terminą pasinaudoti opcionu. Trečiasis asmuo tinkamai nepasinaudojo opcionu, todėl sutartis pasibaigė, taigi trečiasis asmuo neturi jokių reikalavimo teisių pagal opciono sutartį

12.3. Opciono sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, todėl ji negali būti priverstinai vykdoma natūra. Tai reiškia, kad nėra net teorinių galimybių tenkinti trečiojo asmens reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, o deklaruojamas teisių pažeidimas pagal opciono sutartį neegzistuoja.

12.4. Opciono sutartis, kurią įgyvendinus trečiasis asmuo neva būtų įgijęs teisę siekti, kad jam būtų išnuomota atitinkama žemės sklypo dalis, nesuteikė jam jokių teisių į žemės sklypą. Teisės į valstybinės žemės sklypo dalį galėtų atsirasti tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tarp trečiojo asmens ir valstybės, kuriai priklauso nuosavybės teisė į žemės sklypą, sudarytų sandorių, bet ne opciono sutarties pagrindu.

12.5. Atsakovių UAB ,,Mikrotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ 2018 m. gegužės 28 d. sudaryta turto perleidimo sutartis tiek taikos sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu yra galiojanti, ji nėra nuginčyta ir nėra pagrįstų prielaidų jos nuginčijimui. Todėl atskirojo skundo teiginys, kad taikos sutartis sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, yra klaidingas, neatitinkantis faktinių aplinkybių.

12.6. Taikos sutarties sudarymo metu visoms bylos šalims buvo išviešinta tiek nebegaliojanti opciono sutartis, tiek trečiojo asmens pareikštos pretenzijos dėl opciono sutarties objektais esančio turto. Todėl neegzistuoja CK 6.986 straipsnio 5 dalyje nurodytas pagrindas, kuriam esant taikos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia.

12.7. Atskirajame skunde nurodytos civilinės bylos Nr. eA2-3637-580/2020 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl negalima vadovautis trečiojo asmens įvardytu teismo sprendimu. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo ginčijo taikos sutartimi perduodamo turto nuosavybės teisę. Šiuo atveju trečiasis asmuo neginčija valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jos dalį bei neteigia, kad valstybė neturi teisės disponuoti žemės sklypu ar kokia nors jos dalimi.

13. Atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

13.1. Dar iki taikos sutarties patvirtinimo tiek bylos šalims, tiek mediatoriui, tiek teismui buvo žinoma trečiojo asmens, kuris į bylos nagrinėjimą įstojo iki ginčo taikos sutarties sudarymo, pozicija dėl opciono sutarties, ir ji nebuvo vertinama kaip kliūtis taikos sutarčiai sudaryti ar patvirtinti.

13.2. Į civilinės bylos, kurioje buvo pasirašyta taikos sutartis, ginčo dalyką opciono sutartyje nurodytas turtas nepateko, todėl taikos sutarties sudarymas ir jos patvirtinimas trečiajam asmeniui jokių neigiamų pasekmių negali sukelti, nepriklausant nuo to, ar jo reikalavimai, kildinami iš opciono sutarties, yra pagrįsti. Ieškinys buvo susijęs su stovėjimo aikštelės, kuri nebuvo opciono objektu, statybos ir perleidimo teisėtumu bei valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumu. Nei aikštelė, nei ginčo nuomos sutartis nebuvo opciono sutarties dalyku.

13.3. Trečiojo asmens ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 20 d., taikos sutartis patvirtinta 2021 m. rugsėjo 16 d., t. y. dar iki ieškinio pateikimo, vien dėl to negalima vadovautis ieškinio pateikimo teismui aplinkybe kaip tariamai patvirtinančia skundžiamos nutarties neteisėtumą.

13.4. Trečiojo asmens ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, nėra preliminariai pagrįstas. Opciono sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, todėl ši sutartis negali būti priverstinai vykdoma natūra, vadinasi, ir ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti UAB ,,Mikotelgroup“ ją vykdyti, negali būti tenkinamas. Net jeigu opciono sutartis būtų laikoma pagrindine sutartimi, turėtų būti konstatuota, kad ja yra susitarta dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo, o toks sandoris turi būti tvirtinamas notaro. Tokios sutarties notarinio patvirtinimo nebuvimas savaime daro ją negaliojančia. Be to, valstybinės žemės nuomos teisė negali būti savarankišku sutarties objektu, todėl toks susitarimas yra niekinis ir dėl to negali kilti įpareigojimo jį vykdyti. Trečiasis asmuo yra praleidęs terminą, per kurį turėjo informuoti apie ketinimą įgyvendinti opcioną. Reikalavimas dėl 2018 m. gegužės 28 d pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikštas praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą.

13.5. CK 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinti taikos sutarties negaliojimo pagrindai šiuo atveju neegzistuoja. Atsakovų 2018 m. gegužės 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis galioja iki šiol, galiojo taikos sutarties sudarymo metu ir nutarties priėmimo metu, o trečiojo asmens ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 tuo metu dar nė nebuvo priimtas nagrinėti. Opciono sutarties egzistavimas niekaip nepatvirtina, kad UAB ,,NT plėtros projektai“ neturi teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi, kadangi opciono sutarties dalykas nepateko į civilinės bylos nagrinėjimo dalyką.

13.6. Trečiojo asmens nurodyti išaiškinimai, pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020, nėra aktualūs, kadangi jie pateikti kitokių nei nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių kontekste.

13.7. Trečiasis asmuo siekia ne neva taikos sutartimi pažeistų teisių gynybos, tačiau taikos sutarties įsigaliojimo ir vykdymo sustabdymo bei vilkinimo, nesąžiningai siekdamas iš atsakovų gauti finansinės naudos.

14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

14.1. Trečiasis asmuo UAB ,,Cedruso projektai“ nepateikė įrodymų bei duomenų apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų išdavusi sutikimą, jog valstybinės žemės nuomos teisė būtų perleista UAB „Cedruso projektai“. Trečiasis asmuo UAB „Cedruso projektai“ neturėjo jokių teisių į žemės sklypo dalį taikos sutarties sudarymo metu, nei, juo labiau, teikiant atskirąjį skundą, todėl neabejotina, kad jo teisės taikos sutartimi nepažeistos.

14.2. Trečiojo asmens nurodyti išaiškinimai, pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020, nėra aktualūs, kadangi jie pateikti kitokių nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.

14.3. Aplinkybė, kad taikos sutartį pasirašė viešąjį interesą ginantis prokuroras, kuris yra atsakingas už tinkamą viešojo intereso gynimą, bei Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra atsakinga už tinkamą valstybės intereso atstovavimą valstybinės žemės nuomos bei pardavimo santykiuose, leidžia daryti išvadą, jog taikos sutarties sąlygos nepažeidžia imperatyvių įstatymų normų ir viešojo intereso, nes kitu atveju atsakovai nebūtų sutikę sudaryti tokios taikos sutarties. Ieškovas ir atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešąjį interesą privalantys užtikrinti asmenys ir nėra suinteresuoti vykdyti įstatymus ar kitų asmenų interesus bei teises pažeidžiančią veiklą.

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

15.1. Trečiasis asmuo UAB ,,Cedruso projektai“ iki taikos sutarties sudarymo informavo apie opciono sutarties egzistavimą, tačiau kitoms byloms šalims nusprendus, kad ši sutartis įtakos taikos sutarties sudarymui neturi, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nekvestionavo kitų bylos šalių pozicijos, be kita ko, ir dėl to, kad ji byloje buvo suinteresuota tik reikalavimo, susijusio su leidimo išdavimu, išsprendimu.

15.2. Trečiasis asmuo netinkamai gina savo tariamai pažeistas teises, negalima priversti asmenį sudaryti sutartį prieš savo valią, t. y. pagrindinę sutartį pagal preliminarią opciono sutartį. Jeigu trečiasis asmuo mano, kad atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ elgėsi nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, tai jam suteikia galimybę prašyti nuostolių atlyginimo, jeigu tokie buvo patirti.

15.3. Nesuprantama, kodėl trečiasis asmuo civilinę bylą dėl įpareigojimo vykdyti opciono sutartį inicijavo tik patvirtinus taikos sutartį šioje byloje, nors, kaip teigiama, opciono sutartis nevykdoma nuo 2018 m. gegužės mėn., neaišku, kodėl šioje byloje nebuvo reiškiamas priešieškinis dėl opciono sutarties vykdymo.

16. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

16.1. Vadovaujantis CPK 41 straipsniu, civiliniame procese šalimis yra ieškovas ir atsakovas, todėl atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Cedruso projektai“ turėjo būti derinama taikos sutartis, nėra pagrįsi teisės normomis.

16.2. Taikos sutarties sudarymo metu atsakovės UAB „Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, dėl kurio vyko derybos, todėl turėjo pilną veiksnumą ir teisnumą sudaryti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių įrodymų

17. Apeliantė UAB ,,Cedruso projektai“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. liepos 12 d. prašymą dėl teisių pagal opciono sutartį užtikrinimo, 2021 m. liepos 12 d. elektroninį laišką, adresuotą atsakovams, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 nagrinėjamo ieškinio kopiją.

18. Atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“ kratu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) apie civilinės bylos Nr. e2-2912-1012/2021 eigą, joje šalių atliktus procesinius veiksmus.

19. Atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“ su atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat pateikė rašytinius įrodymus – informaciją iš LITEKO apie ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 priėmimą, išrašą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės.

20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

21. Nagrinėjamu atveju nei apeliantė, nei atsakovės UAB ,,Mikotelgroup“, UAB ,,NT plėtros grupė“ neprašo priimti prie atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė kilo tik šioje proceso stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl šalių teisės bylą baigti taikos sutartimi

22. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria patvirtina ieškovo ir atsakovų sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

25. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).

26. Taigi, kaip minėta, šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, o prieš patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

27. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovių UAB ,,NT plėtros grupė“, UAB ,,Mikotelgroup“, Nacionalinės žemės tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 2 d. po sėkmingo teisminės mediacijos proceso sudaryta taikos sutartis atitinka tikrąją jų valią, nėra. Juo labiau kad visos taikos sutartį pasirašiusios šalys atsiliepimuose į atskirąjį skundą itin akcentavo tokią aplinkybę, kad taikos sutartis atitinka visų jų valią ir susitarimas buvo pasiektas įvertinus tiek viešąjį, tiek privatų kiekvienos šalies interesą.

28. Atskirąjį skundą pateikusi apeliantė UAB ,,Cedruso projektai“, kuri į nagrinėjamą bylą įstojo dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje pozicijoje, ir kuri nėra ir negali būti taikos sutarties šalimi, nes tokia teisė priklauso išimtinai bylos šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis), teigia, kad taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta dėl dviejų aplinkybių: pirma, patvirtinus taikos sutartį buvo pažeisti jos turtiniai interesai; antra, egzistuoja CK 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatyti taikos sutarties negaliojimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

29. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Todėl tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 59 punktas).

30. Apeliantės (trečiojo asmens) atskirajame skunde deklaruojamų turtinių teisių pažeidimo, šalims susitariant dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto objekto – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), statybos, šio turto perleidimo bei valstybinės žemės, ant kurios yra ir ginčo turtas, nuomos sutarties, sudarytos ne aukciono būdu, teisėtumo. Įrodinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ieškovas nurodė, kad tuometinė automobilių aikštelės statytoja, atsakovė UAB ,,Mikotelgroup“, ant išsinuomotos valstybinės žemės dalies pastatė ginčo statinį, nors tam leidimas jai nebuvo išduotas, bei, nesant tam jokio teisinio pagrindo, šią neteisėtą statybą įteisino. Vėliau šį neteisėtai pastatytą turtą kartu su kitu turtu, kuris nepateko į bylos nagrinėjimo dalyką, perleido atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“, kuri, kaip ginčo bei kito turto šiame objekte savininkė, sudarė dalies valstybinės žemės ne aukciono būdu nuomos sutartį.

31. Taikos sutarties 1 punkte šalys sutarė, kad ginčo dalis dėl UAB ,,NT plėtros grupė“ su valstybe sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia išsprendžiamas visą ginčo žemės sklypo dalį atsakovei UAB ,,NT plėtros grupė“ nuperkant iš valstybės už turto vertinimo ataskaitoje numatytą 1 516 000 Eur kainą. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad ieškovas atsisako kitų byloje pareikštų reikalavimų.

32. Apeliantė aplinkybę, kad tokios taikos sutarties sąlygos pažeidžia jos turtines teises (teisę į nuosavybę), grindžia jos su UAB ,,Mikotelgroup“ 2016 m. kovo 30 d. sudaryta, bet taip ir neįvykdyta opciono sutartimi, dėl kurios priverstinio vykdymo tik besibaigiant nagrinėjamos bylos procesui ji kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pareikšdama atsakovei UAB ,,Mikotelgroup“ atitinkamą ieškinį. Iš Vilniaus apygardos teisme apeliantės ieškinio pagrindu pradėtos civilinės bylos e2-2912-1012/2021 duomenų, esančių LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad apeliantės ieškinys dėl įpareigojimo vykdyti 2016 m. kovo 30 d. opciono sutartį bei 2018 m. gegužės 28 d. atsakovių UAB ,,Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo teisme buvo gautas 2021 m. rugsėjo 16 d. ir bylą nagrinėjančios teisėjos 2021 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija priimtas.

33. Vertinant tokių aplinkybių reikšmę, pažymėtina tai, kad atskirajame skunde nurodyta civilinė byla e2-2912-1012/2021 šiuo metu dar nėra išnagrinėta, paskutinis toje byloje atliktas procesinis veiksmas – apeliantei išsiųstas pranešimas apie jos prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti patenkinimą. Taigi, procesinis sprendimas toje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 nėra priimtas. Vadinasi, tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pagal opciono sutartį, dėl kurios vykdymo vyksta ginčas, ji yra tiek ant kol kas dar valstybei priklausančio žemės sklypo esančio turto savininkė, tiek ir valstybinės žemės nuomos teisės turėtoja, yra hipotetiniai subjektyvus apeliantės pasvarstymai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir / ar faktais. Nurodyta civilinė byla inicijuota dar tik siekiant tokios teisės atsiradimo bei pripažinimo.

34. Konstatuotina, kad vien tai, jog apeliantė yra pareiškusi reikalavimą teisme dėl opciono sutarties vykdymo ir nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nedaro jos turto ar turtinių teisių savininke, t. y. nesukuria jai materialiųjų teisių. Tiek patvirtinant taikos sutartį, tiek ir nagrinėjant atskirąjį skundą ginčo turto (automobilių stovėjimo aikštelės) savininke ir teisių turėtoja yra / buvo atsakovė UAB ,,NT plėtros grupė“, kuri patvirtino, kad taikos sutartis atitinka jos valią.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsiliepimus į atskirąjį skundą pateikusių šalių argumentais, kad apeliantės procesinis elgesys, nepareiškiant nagrinėjamoje byloje jokių savarankiškų reikalavimų, o ieškinį, kuriuo siekiama dar tik sukurti teisę į dalį ginčo turto ir įgyti turtines teises, pateikiant po taikos sutarties sudarymo ir pasirašymo, jos tvirtinimo teisme dieną, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų apeliantės ketinimų ir tokio ieškinio pareiškimo motyvų. Pritartina atsakovų pozicijai, kad naujo ieškinio inicijavimą labiau tikėtina lėmė apeliantės siekis sustabdyti šalių sudarytos taikos sutarties vykdymą, prieš tai apeliantei ilgą laiką (kelerius metus) nesiimant jokių teisinių veiksmų dėl opciono sutarties (ne)vykdymo.

36. Dar kartą pažymėtina, kad taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, kuria jos šalys laisvo apsisprendimo būdu tik išsprendžia kilusį jų ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad esminis taikos sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, todėl taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018, 23 punktas).

37. Vadinasi, taikos sutarties 1-2 punktai neturi nei faktų konstatuojamosios, nei prejudicinės reikšmės, juolab kad šiose sąlygose ir nėra nurodyta, kad ginčo objektu esanti automobilių stovėjimo aikštelė priklauso kažkuriai iš bylos šalių, priešingai, jos nuosavybės klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas. Taigi, kaip aiškiai nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, kad sudarydamos taikos sutartį bylos šalys pažeidė apeliantės turtines teises.

38. Kita atskirojo skundo argumentų grupė susijusi su CK 6.986 straipsnyje numatytais taikos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindais. Apeliantė įrodinėja, kad egzistuoja šio straipsnio 2 dalyje numatytas taikos sutarties negaliojimo pagrindas – taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, bei 5 dalyje numatytas pagrindas taikos sutarčiai nuginčyti – po jos sudarymo atsirado dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi.

39. Apeliantės vertinimu, vien aplinkybė, kad ji aptartoje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021 yra pareiškusi reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovių UAB ,,Mikotelgroup“ ir UAB ,,NT plėtros grupė“ 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Mikotelgroup“ perleido UAB ,,NT plėtros grupė“ dalį ginčo žemės sklype esančio nekilnojamo turto, yra pakankama konstatuoti CK 6.986 straipsnio 2 dalyje numatytą taikos sutarties ydingumą. Tačiau ir tokia apeliantės pozicija teisiškai nepagrįsta.

40. Kaip jau buvo nurodyta, vien apeliantės hipotetiniai pasvarstymai, kad galbūt turtas buvo perleistas neteisėtai ir kad yra tikimybė, jog jos inicijuotas ginčas bus išspręsta jos naudai, nesant dėl to priimtų įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų (CPK 18 straipsnis), negali sukurti jai atitinkamų teisių ar pareigų kitiems asmenims ir negali paneigti taikos sutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

41. Opciono sutartis, sudaryta 2016 m. kovo 30 d., taip pat negali būti vertinama ir pripažįstama kaip po taikos sutarties sudarymo atsiradęs dokumentas, patvirtinantis, kad UAB ,,NT plėtros grupė“ neturėjo teisės į tai, kas jai pripažinta taikos sutartimi, t. y. teisės įsigyti iš valstybės ginčo žemės sklypą. Visos taikos sutarties šalys patvirtino, kad apie opciono sandorio buvimą joms buvo žinoma dar vykstant mediacijos procesui ir buvo prieita prie vieningos išvados, kad ši sutartis neturi jokios įtakos taikos sutarties sudarymui ir joje įtvirtintoms šalių teisėms bei pareigoms. Dėl to nėra ir jokio pagrindo spręsti dėl jos naujumo, juo labiau kad opciono sutartimi apeliantei turtas apeliantei nebuvo perleistas, o tik susitarta dėl tokios galimybės ateityje. Todėl ir tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentai nesuponuoja kitokios nei padarė pirmosios instancijos teismas išvados, t. y. kad taikos sutartis gali būti patvirtinta.

42. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-289-370/2021, paliko nepakeistą, pateikti išaiškinimai dėl taikos sutarties ydingumo, šalims joje susitarus dėl kitam asmeniui priklausančio turto perleidimo, nagrinėjamu atveju netaikytini. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų procesiniai sprendimai, kurie buvo sukurti identiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo privalomoji taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

43. Apeliantės įvardijamoje civilinėje byloje Nr. eA2-3637-580/2020 teismai taikos sutarties ydingumą konstatavo įvertinę tai, kad atsakovė savo prievoles ieškovei įsipareigojo įvykdyti perduodama turtą, kuris dar prieš sudarant taikos sutartį pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu buvo perleistas trečiajam asmeniui ir kuris apie taikos sutarties sudarymą nebuvo informuotas. Nagrinėjamos bylos atveju buvo susiklosčiusi visiškai kitokia faktinė situacija, nes ginčo turto savininkėmis yra pačios taikos sutarties šalys, bet ne trečiasis asmuo. Todėl minėtoje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamai bylai privalomai taikytino precedento galios neturi. Vien tai, kad apeliantė vėliau, nei taikos sutarties pasirašymu (civilinio sandorio sudarymu) išsisprendė šalių ginčas, ėmė reikšti turtines pretenzijas į vieną iš buvusio šalių ginčo objektų, negali paneigti neabejotinai egzistavusios šalių procesinės teisės užbaigti šį ginčą taikiai.

44. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ir (ar) viešojo bei privataus apeliantės intereso, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas.

Dėl bylos sustabdymo

45. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. lapkričio 17 d. (vieną dieną iki teismo posėdžio) gautas apeliantės prašymas sustabdyti apeliacinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2912-1012/2021. Apeliantė nurodo, kad toje civilinėje byloje bus nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės, kuriomis įrodinėjamas taikos sutarties ydingumas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl egzistuoja tiek CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas bylos sustabdymo pagrindas.

46. Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas rinktis nebegali ir turi sustabdyti savo nagrinėjamą bylą. Bylą sustabdyti remiantis fakultatyviaisiais bylos sustabdymo pagrindais teismas gali, bet nėra įpareigotas, tokiu atveju pats teismas nusprendžia dėl sustabdymo poreikio, derindamas greito bei operatyvaus ir kartu teisingo ginčo išnagrinėjimo principus.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Taigi, nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).

48. Nei privalomojo, nei fakultatyviojo pagrindo nagrinėjamai apeliacine tvarka bylai sustabdyti apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Be to, šioje nutartyje jau buvo įvertinti apeliantės siekiai, inicijuojant atitinkamus procesus, bei pasisakyta, kad labiau tikėtina, jog naujas civilinis ginčas, kurį apeliantė įvardija kaip pagrindą nagrinėjamai bylai stabdyti, buvo inicijuotas vien siekiant sukurti teisines prielaidas taikos sutarties vykdymui sustabdyti. Tokių pačių tikslų siekiama ir prašant taikyti bylos sustabdymo institutą, o tai akivaizdžiai prieštarauja civilinio proceso tikslams, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (CPK 7 straipsnis). Šiuo atveju patenkinus apeliantės prašymą, ginčo šalių tarpusavio kompromiso, susitarimo, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustatė abiem pusėm priimtinas jų ginčo išsprendimo sąlygas, vykdymas būtų nepagrįstai vilkinamas, o tokia situacija nebūtų suderinama su pačios taikos sutarties esme – greitu taikos tarp ginčo šalių atkūrimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Atskirąjį skundą atmetus kaip nepagrįstą, ji rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Nors dalis atsakovių atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas patvirtinančių įrodymų neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.