Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl pirkimo kvalifikacinių reikalavimų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti pirkimo Nr. 672144 VIII dalies kvalifikacinius reikalavimus neteisėtais.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę sustabdyti pirkimo Nr. 672144 VIII dalį.

3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Atsakovė nustatė neproporcingai žemus kvalifikacinius reikalavimus, todėl pažeidė viešųjų pirkimų principus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas būtų apsunkintas, nes atsakovė vykdytų pirkimą. Teismui tenkinus ieškinį, teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų, nes nustačius laimėtoją, ieškovė teismo sprendimą galėtų įgyvendinti tik dar kartą kreipdamasi į teismą. Dėl to kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo tikslai nebūtų pasiekti, ieškovės teisių gynyba nebūtų visavertė. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus apribota atsakovės veikla. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas – pirkimo procedūrų sustabdymas – užtikrins viešųjų pirkimų pamatinius ir esminius lygiateisiškumo, proporcingumo bei skaidrumo principus ir nepažeis pirkimo dalyvių interesų pusiausvyros.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti įpareigojo atsakovę sustabdyti vykdomo pirkimo Nr. 672144 VIII dalį.

5. Teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visumą. Ieškinys atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus – ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, reikalavimus grindė faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Teismas nusprendė, kad yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

6. Teismas nustatė, kad vykdomas viešasis pirkimas yra svarbus, susijęs su viešuoju interesu. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad faktinė situacija išskirtinė, nepaneigta, kad neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad viešojo pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai. Laikinosios apsaugos priemones užtikrins, kad, atliekant pirkimo procedūras, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat, kad viešajame pirkime lėšos būtų naudojamos ekonomiškai.

7. Teismas suteikė pirmenybė viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-236/2019). Dėl to uždraudė atsakovei toliau vykdyti pirkimo Nr. 672144 VIII dalį.

8. Laikinosios apsaugos priemonės – laikino pobūdžio suvaržymai, taikytini iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės (CPK 150 straipsnio 2, 3 dalys). Įstatymas nustato teismams sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, dėl kurių tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos operatyviau (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino tai, ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Ieškinys preliminariai nepagrįstas. Vien procesinio dokumento, kuriame suformuluoti atitinkami reikalavimai bei nurodytas faktinis pagrindas, pateikimas savaime neleidžia spręsti dėl tokio ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Ieškinys atmestinas dėl ieškovės teisinio nesuinteresuotumo. Ieškovė nepagrindė, kokios jos, kaip tiekėjos, teisės pažeistos. Ieškovė gina ne savo interesus, bet ginčija pirkimo sąlygas, t. y. menamai gina visų tiekėjų interesus.

9.2. Ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimus. Ieškinyje teigia, kad atsakovė galbūt proteguoja konkretų tiekėją, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos, todėl VIII dalyje nustatyti itin žemi vertės reikalavimai, bet nepateikė tokių įrodymų.

9.3. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, piktnaudžiauja savo teisėmis, elgiasi nesąžiningai, siekia vilkinti pirkimo procedūras ir užkirsti galimybes atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Ieškovė anksčiau iniciavo panašias bylas, bet jos ieškiniai buvo atmesti (civilinės bylos Nr. e2A-1194-553/2021, e2A-993-553/2022). Bylos nagrinėjimas užtruks, todėl nusikels pirkime numatytų darbų atlikimo terminai.

9.4. Ieškovė teigia, kad ji siekia varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Ji neatsižvelgia į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 107 straipsnio. 1 dalis 2 punkte įtvirtintą galimybę išsiieškoti galimai patirtą žalą iš atsakovės, jei jos teisėti interesai būtų pažeisti, netgi jei pirkimo sutartis būtų sudaryta ir pradėta įgyvendinti.

9.5. Dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus patirti didesni nuostoliai ir nepatogumai, kurie pažeis viešąjį interesą. Atsakovė vykdo pirkimą, siekdama žymiai sumažinti išlaidas, susijusias su šilumos ir karšto vandens tiekimo administravimu bei suteiktų paslaugų kiekio apskaitymu. Pirkimas – projekto dalis, kuria yra siekiama didinti konkurenciją šilumos ir karšto vandens apskaitos rinkoje, kurioje šiuo metu dominuoja ieškovė. Ieškovė, nelaimėjusi konkurso, prarastų žymią dalį pajamų. Ieškovė siekia ne pakeisti kvalifikacinį reikalavimą ir apginti savo teisę dalyvauti pirkime, bet sutrukdyti atsakovei jį įvykdyti. Laikinosios apsaugos priemonės suteikė prioritetą ne viešajam, bet ieškovės ekonominiam interesui.

10. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Axioma servisas“ atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželi 29 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Ieškovė turi teisę ginčyti pirkime nustatytus per žemus kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Atsakovė pati pagrindžia ieškovės suinteresuotumą, t. y., kad ieškovė, nelaimėjusi konkurso, prarastų dalį pajamų. Projektas svarbus Vilniaus miestui, todėl per mažą patirtį turintys tiekėjai, kurių metinė apyvarta – 1 000 Eur, negalėtų įvykdyti projekto. Šioje stadijoje negalima konstatuoti, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo.

10.2. Ieškinys prima facie pagrįstas. Atsakovė ginčija ieškovės teisinį suinteresuotumą argumentais, kuriuos teismas galės įvertinti tik ištyręs įrodymus. ieškovė turi teisę ginčyti pirkimo kvalifikacinius reikalavimus. Juos pakeitus į gerokai aukštesnius, ieškovė galėtų laimėti viešąjį pirkimą.

10.3. Galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, jeigu nebūtų pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. Ieškovė turėtų dar kartą kreiptis į teismą, inicijuoti naujus ginčus. Procesiniai terminai viešųjų pirkimų bylose trumpesni, todėl šie ginčai nagrinėjami operatyviai. Atsakovė turėjo įvertinti tikėtinus tiekėjų ir perkančio subjekto ginčus, tinkamai suplanuoti viešuosius pirkimus. Atsakovė nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės sukels didelių neigiamų padarinių jai ar viešajam interesui. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neapribojo, nesustabdė jos veiklos.

10.4. Ieškovė dalyvauja daugybėje viešųjų pirkimų, teikia pretenzijas, jei, jos nuomone, pirkimo sąlygos netinkamos, riboja ieškovės, kaip tiekėjos, galimybę pateikti pasiūlymą, laimėti pirkimą, pasirašyti sutartį. Ieškovė neveikia nesąžiningai, bet yra atsakinga tiekėja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsniai).

14. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – šalių 2021 m. liepos 1 d. ir 2023 m. birželio 20 d. sudarytas sutartis. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. rugpjūčio 8 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2020 m. vasario 26 d. pretenzijas dėl apeliantės vykdytų viešųjų pirkimų

15. Apeliantė negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes laikinųjų apsaugos priemonių klausimas išspręstas apie tai neinformavus apeliantės (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų turinys žinomas priešingai šaliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymas turi paneigti ar patvirtinti aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės, sprendžiant apskųstos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisako juos priimti.

16. Ieškovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismui, nepagrindė būtinybės juos pateikti vėliau. Dėl to teismas atsisako juos priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

18. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021)

20. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame reikalauja pripažinti pirkimo Nr. 672144 VIII dalies kvalifikacinius reikalavimus neteisėtais. Ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimus, nurodė juos pagrindžiančias aplinkybes, pateikė rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė savo interesus gina netinkamu būdu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas, pagrįstas preliminariai ieškinys ar ne, nenagrinėja bylos iš esmės, netiria rašytinių įrodymų, nenustatinėja faktinių aplinkybių, nevertina ieškinio argumentų. Teismas tik preliminariai nustato tikimybę, kad gali būti priimtas ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo nustatymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos klausimą, savaime nereiškia, teismui bylą išnagrinėjus iš esmės bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Išnagrinėjęs bylą, teismas įvertins visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, t. y. tik tuomet teismas galės įvertinti apeliantės nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo esme, taip pat ir ieškovės teisiniu suinteresuotumu ginčyti pirkimo kvalifikacinius reikalavimus. Taigi šioje bylos stadijoje apeliantės nurodyti argumentai, kad ieškinys, kuriuo ginčijamos pirkimo sąlygos, negali būti patenkintas, susiję su ginčo esme, todėl nevertinami. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą.

22. Kasacinis teismas išaiškino, kad neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties išsaugojimo, kaip išimtinės priemonės, ir kitų peržiūros procedūros instrumentų taikymas tam tikrais atvejais gali prisidėti prie perkančiųjų organizacijų deliktinės atsakomybės ginčų kilimo. Dėl to perkančiosios organizacijos objektyviai gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis, įgyvendindamos pareigą pagal sutartį sumokėti kontrahentui už jos vykdymą ir pareigą pagal teismo sprendimą sumokėti neteisėtai pašalinto ar nepripažinto viešojo pirkimo laimėtojo naudai civilinės atsakomybės forma. Be dvigubo mokėjimo grėsmės, netinkamas peržiūros procedūros instrumentų taikymas gali lemti ir kitas nepageidaujamas situacijas, kai dėl viešojo intereso išsaugota sutartis vis tiek pasibaigia netinkamu jos įvykdymu ar nutraukimu. Teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.) ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būtų išleidžiamos neracionaliai. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

23. Apeliantė teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes ieškovė turės teisę apginti savo teises (jei teismas pripažins jas buvus pažeistas,) reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo (VPĮ 107 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad VPĮ įtvirtinta galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, bet ši priemonė neužtikrintų ieškovės siekiamų tikslų nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ne tik ieškovės ekonominiams interesams apginti, bet taip pat pirkimo procedūrų teisėtumui ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų naudojimui, t. y., viešajam interesui, užtikrinti.

25. Iš pirkimo objekto pobūdžio aprašymo nustatyta, kad pirkimo objektas – išmaniosios šilumos energijos apskaitos vykdymui reikalingos įrangos ir įrenginių įsigijimas, siekiant užtikrinti šilumos energijos nuotolinį nuskaitymą. Pirkimo objektas suskirstytas į aštuonias kategorijas. Ieškovė teigia, kad VIII kategorijos „Duomenų perdavimo įrenginiai“ kvalifikaciniai reikalavimai yra per maži, lyginant su kitomis to paties pirkimo dalimis. Pirkimo VIII kategorijos vertė – 648 000 Eur, bet tiekėjams keliamas kvalifikacinis reikalavimas – įvykdytų sutarčių per pastaruosius tris metus vertė – 3 500 Eur (arba jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus, tiekėjas savo jėgomis turi būti pateikęs ir (arba) pagaminęs duomenų perdavimo įrenginius už 3 500 Eur dydžio sumą).

26. Apeliantė teisingai nurodo, kad pirkimo objektas svarbus visuomenei. Atskiro skundo argumentai, susiję su būtinybe kuo skubiau įsigyti duomenų perdavimo įrenginius, t. y., kad įvykdžius pirkimą, būtų įgyvendintas projektas, sumažėtų šilumos ir karšto vandens tiekimo administravimu bei suteiktų paslaugų kiekio apskaitymo išlaidos, projektu siekiama didinti konkurenciją šilumos ir karšto vandens apskaitos rinkoje, pagrindžia, kad vykdomo pirkimo objektas yra reikalingas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Vis dėlto apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad nurodytas paslaugas būtina įsigyti kuo greičiau, jų neįsigijus per nustatytą terminą, būtų padaryta žalos, nebus užtikrintas viešasis interesas.

27. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-625-516/2022).

28. Taigi nors nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas viešajam interesui – pirkimų procedūrų teisėtumui – užtikrinti, apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti. Akcentuotina tai, kad CPK 423⁸ straipsnio 4 dalyje, 423⁹ straipsnyje įtvirtinti trumpi maksimalūs terminai viešųjų pirkimų ginčams išnagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu eina į pabaigą (atsakovei nustatytas 7 dienų terminas triplikui pateikti). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atsakovė sudarytų sutartį su pirkimo laimėtoju, kiltų poreikis spręsti sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, kuri sąlygotų neracionalų viešųjų lėšų naudojimą. Ieškovė negalėtų pasinaudoti teise sudaryti sutartį su atsakove. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

29. Apeliantė siekdama, kad būtų panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo nurodyti argumentus, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Apeliantės nurodytos aplinkybės, vykdomu projektu, ieškovės veiksmais (kitai pareikštais ieškiniais), nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, taip pat, kad, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, neproporcingai pažeisti atsakovės interesai, teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

30. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.