Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo ir viešojo pirkimo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 42 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir kt.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

19. PĮ 107 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus ar veiksmus, pirmiausiai raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajam subjektui. Pagal CPK 423² straipsnio 1 dalį tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis PĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Taip pat ir ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinio teismo praktikoje dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos viešųjų pirkimų bylose yra išaiškinta, kad šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka nustatyta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).

21. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, be to, tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje – tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (LAT 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).

22. Nors teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamos pretenzijos turinio ir formos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu suponuoja išvadą, kad tiekėjo teikiamoje pretenzijoje turi būti aiškiai įvardinti reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą. Šie du pretenzijos turinio elementai apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas, todėl jie turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai ir detaliai.

24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė į perkančiąją organizaciją kreiptis su pretenzija yra du skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai, kuriais tiekėjai naudojasi laikydamiesi teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Tuo atveju, jei tiekėjas siekia pasinaudoti savo teise prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, jis privalo į perkančiąją organizaciją kreiptis per pirkimo dokumentuose nustatytą terminą ir pirkimo dokumentuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011).

25. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar ieškovė laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir pateikė atsakovei Pretenziją dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų ir, atitinkamai, ar pagrįstai atsakovė dalį ieškovės Pretenzijoje nurodytų reikalavimų kvalifikavo ne kaip pretenziją, yra reikalinga nustatyti pretenzijoje keliamų klausimų ar reikalavimų turinį, t. y. įvertinti klausimų / prašymų / reikalavimų pobūdį.

26. Susipažinus su ieškovės Pretenzijos turiniu, matyti, kad ieškovė Pretenzijoje prašė atsakovės pataisyti Techninės specifikacijos 2.5 punktą ir nustatyti vieną kriterijų ryšio kokybei, nustatant ryšio kokybės parametrą -120dBm (Pretenzijos 10 p.), taip pat pašalinti Techninės specifikacijos 8.12.2 punkte numatytą reikalavimą, kad ne mažiau nei 99,8% duomenų perdavimui pajungtų įrenginių turi gebėti perduoti duomenis, t. y. ryšys duomenis perduodančių įrenginių vietoje turi būti ne silpnesnis nei -117 dBm arba nustatyti ryšio kokybės parametrą -120dBm (Pretenzijos 28 punktas); pataisyti Pirkimo sąlygas ir nustatyti, kad paslaugų teikimo terminas – 3 metai (Pretenzijos 14 punktas); pašalinti Techninės specifikacijos 6.13 punkte numatytą reikalavimą, kad konkretiems įrenginiams turi būti įmanoma suteikti prioritetą išsiųsti duomenis greičiau (turi būti realizuota ne mažiau kaip dvi prioritetų grupės) (Pretenzijos 22 punktas); panaikinti Pirkimo sąlygų 7 priedo 2 lentelėje nurodytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Tiekėjas siūlo naudoti RRT (ryšių reguliavimo tarnyba) licencijuotus radijo ryšio dažnius“ (Pretenzijos 30 punktas). Kiti ieškovės pretenzijoje kelti reikalavimai buvo patikslinti ir paaiškinti konkrečias Pretenzijoje nurodytas Pirkimo sąlygas.

27. Iš atsakovės pateikto atsakymo į ieškovės Pretenziją matyti, kad atsakovė visus ieškovės Pretenzijoje nurodytus reikalavimus panaikinti ir pakeisti Pirkimo sąlygas kvalifikavo kaip pretenziją, išskyrus reikalavimus, susijusius su ryšio kokybės parametro nustatymu ir (ar) atsakovės nustatyto parametro pašalinimu iš Techninės specifikacijos, tačiau, kaip matyti iš atsakovės atsakymo turinio, atsakovė vertino šiuos ieškovės reikalavimus, pateikė argumentus, kodėl nesutinka su ieškovės reikalavimais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad dėl minėtų ieškovės reikalavimų pretenzija nebuvo pateikta ir išnagrinėta.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovės paskelbto Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, Pirkime yra padaryti įstatymo pažeidimai, ir įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors toks ieškovės reikalavimas nėra konkretus ir nėra aišku, kokias konkrečias Pirkimo sąlygas ginčija ieškovė, tačiau, įvertinus ieškovės ieškinio turinį, matyti, kad ieškovė siekia, jog būtų panaikintos visos pretenzijoje nurodytos sąlygos, taip pat ir tos, kurias ieškovė prašė patikslinti ar paaiškinti.

29. Kaip jau buvo minėta, tiekėjo teisė prašyti paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija nėra tapatūs tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sąlygų 3.1 punkte yra numatyta tiekėjo teisė CVP IS susirašinėjimo priemonėmis prašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų ar patikslintų pirkimo dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovės pateiktos Pretenzijos turinio galima spręsti, kad prašydama patikslinti ir paaiškinti atitinkamas Pirkimo sąlygas, būtent šia Pirkimo sąlygose numatyta teise ieškovė ir pasinaudojo. Todėl toks ieškovės kreipimasis į perkančiąją organizaciją dėl savo turinio negali būti laikomas pretenzija. Duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovei pretenziją, kuria būtų prašiusi minėtas Pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir (ar) panaikinti, byloje nėra.

30. Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 11 d. ieškovės Pretenzijos turinį bei tai, kad ieškovės pateiktoje pretenzijoje nebuvo nurodytas konkretus reikalavimas visas ieškovės minimas Pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis, t. y. reikalavimas, kurį ieškovė nurodė ieškinyje, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir nepateikė atsakovei pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų, kurias Pretenzijoje ieškovė prašė patikslinti ir paaiškinti (PĮ 102 straipsnis, CPK 423² straipsnio 1 dalis).

31. Tiekėjai yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, todėl, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju, jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškovei nepasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir nepateikus atsakovei pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų, kurias Pretenzijoje ieškovė prašė paaiškinti ir patikslinti, neteisėtumo, darytina išvada, kad ieškovė prarado teisę reikšti tokį reikalavimą teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl ieškovės argumentų, kuriais ginčijamos minėtos Pirkimo sąlygos, nepasisako.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygas

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas šios išvados visiškai nemotyvavo. Ieškovės teigimu, Pirkime yra daug sąlygų, kurias ji ginčija tam, kad galėtų pateikti pasiūlymą ir jam atitiktų, tačiau teismas skundžiamame sprendime nepasisakė nei dėl vienos iš šių sąlygų.

33. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač, jei byloje dalyvaujantys asmenys kelia tokį klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktas).

36. Nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė teikė argumentus, kad Pirkimo sąlygos yra ydingos bei iš esmės prieštarauja viešųjų pirkimų principams, jomis absoliučiai nevykdoma perkančiojo subjekto pareiga užtikrinti, kad Pirkimo lėšos būtų panaudojamos racionaliai, pirkimo sąlygos riboja pigesnes ir perkančiojo subjekto lėšas taupančias alternatyvas, be kita ko, Pirkimo sąlygomis yra ribojama ir tiekėjų konkurencija. Be to, ieškovės teigimu, paslaugos visiškai nepagrįstai perkamos 12 metų laikotarpiui, nors PĮ nurodytas maksimalus Paslaugų teikimo laikotarpis – 3 metai. Atsakovė atsikirtinėjo, kad ieškovė neįrodė jos subjektinių teisių pažeidimo. Atsakovės teigimu, ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad Pirkimo sąlygos yra neproporcingos Pirkimo objektui ir nebūtinos atsakovės siekiamiems tikslams, bet nepateikė argumentų, kaip šios sąlygos pažeidžia ieškovės teises ir interesus ar ją diskriminuoja.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės byloje pareikštų reikalavimų apimtį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nevisiškai konkrečiai įvardydamas, tačiau pateikė motyvus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė neturi (neįrodė) suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nė vienas iš ieškovės ieškinyje (ir dublike) nurodytų pirkimo sąlygų ginčijimo aspektų neriboja jos galimybės dalyvauti pirkime, pateikti atitinkamą pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė ginčija atsakovės nustatytų pirkimo sąlygų racionalumą, ekonominius parametrus, tačiau nesusieja šių aspektų su pačios ieškovės galimybėmis (ar negalėjimu šių parametrų atitikti). Teisėjų kolegija tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams neturi pagrindo nepritarti.

38. Pagal Techninės specifikacijos 2.5 punktą vienas iš projekto tikslų yra užtikrinti pakankamą ryšio kokybę (remiantis šia technine specifikacija), kad būtų patenkintas planuojamas poreikis. Techninės specifikacijos 8.12.2 punkte numatyta, kad ne mažiau nei 99,8% duomenų perdavimui pajungtų įrenginių turi gebėti perduoti duomenis, t. y. ryšys duomenis perduodančių įrenginių vietoje turi būti ne silpnesnis nei -117 dBm. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad ji byloje įrodė, jog Techninės specifikacijos 2.5 ir 8.12.2 punktų reikalavimas ryšio jautrumui (-117 dBm) ribojo jos, kaip tiekėjos, kuri paslaugas teikia nelicencijuotu ryšiu, galimybes dalyvauti Pirkime, o pačios Pirkimo sąlygos, tokiu būdu, yra išimtinai pritaikytos tiekėjams, kurie paslaugas teikia licencijuotu ryšiu. Ieškovė, ginčydama minėtas Techninės specifikacijos sąlygas, nenurodė, kaip jos pažeidžia jos teises ir interesus ar ją diskriminuoja. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad jos naudojama įranga Techninėje specifikacijoje nustatyto reikalavimo ryšio jautrumui negalėtų pasiekti, nors paslaugos – duomenų pateikimas, galėtų būti suteiktos esant ir silpnesniam ryšiui.

39. Pažymėtina, kad pagal PĮ 50 straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad dėl to, jog siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis jis rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajam subjektui tinkamomis priemonėmis, įskaitant ir šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytas priemones, įrodo, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Techninės specifikacijos 1.8 punkte įtvirtina, kad tiekėjas gali siūlyti lygiaverčius, tačiau ne prastesnių techninių parametrų ar funkcinių savybių technologinius sprendinius. Vadinasi, ieškovė turi teisę siūlyti Techninę specifikaciją atitinkančius lygiaverčius sprendimus ir, jai įrodžius siūlomos technologijos lygiavertiškumą, toks pasiūlymas negalės būti atmestas.

40. Techninės specifikacijos 6.13 punkte nurodyta, kad konkretiems įrenginiams turi būti įmanoma suteikti prioritetą išsiųsti duomenis greičiau (turi būti realizuota ne mažiau kaip 2 prioritetų grupės, su galimybe priskirti įrenginius tam tikrai grupei). Vienai iš prioritetų grupių numatoma priskirti iki 10 000 duomenis perduodančių įrenginių. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad šis reikalavimas yra susijęs su atsakovei priklausančia įranga – skaitikliais, kadangi šis reikalavimas gali būti įgyvendintas konfigūruojant pačius galinius prietaisus, ne ryšio tinklą, tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Minėta, kad teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių argumentų, kaip minėto kriterijaus nustatymas riboja jos galimybes dalyvauti Pirkime.

41. Nors ieškovė ginčija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, pagal kurį daugiau balų gauna tiekėjas, siūlantis naudoti RRT (ryšių reguliavimo tarnyba) licencijuotus radijo ryšio dažnius, tačiau ieškovė taip pat nenurodė, kaip šio vertinimo kriterijus pažeidžia jos galimybes pateikti pasiūlymą ir dalyvauti Pirkime. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės pozicijos nėra matyti, kaip ginčijamos pirkimo sąlygos kliudo jai varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo ar kitaip pažeidžia. Pažymėtina, kad šis parametras nėra būtinas pasiūlymui pateikti, atsakovė nenustatė atitinkamų privalomų pasiūlymo reikalavimų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ginčijama Pirkimo sąlyga pažeidė jos teisės pateikti pasiūlymą arba būti pripažinta pirkimo laimėtoja.

42. Ieškovė ieškiniu taip pat ginčijo Techninės specifikacijos 3.2 punkto lentelės 2.2 punkto sąlygą, kurioje numatytas 12 metų perkamų paslaugų teikimo terminas. Ieškovės teigimu, toks terminas prieštarauja PĮ, be to, niekaip neatitinka sąlygos, jog ilgesnis laikotarpis sąlygotų racionalų lėšų panaudojimą. Tačiau ieškovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų, kaip ilgesnio, nei 3 metų Sutarties galiojimo termino nustatymas pažeidžia jos subjektines teises ir užkerta kelią jai dalyvauti Pirkime. Pažymėtina, kad ketindami dalyvaudami viešajame pirkime, tiekėjai gali iš anksto susipažinti su konkurso sąlygomis, įvertinti savo galimybes teikti atitinkamas paslaugas ar prekes ir apsispręsti dėl savo pasiūlymo (ne)pateikimo.

44. Ieškovės argumentai, kad 12 metų sutarties vykdymo laikotarpio nustatymas gali sąlygoti neracionalų perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimą, kadangi ateityje paslaugų tiekėjų rinkoje bus gerokai daugiau, vertintini kaip hipotetiniai ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, jie niekaip nepagrindžia pačios ieškovės subjektinių teisių pažeidimo.

45. Apibendrinant, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, ginčydama atsakovės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, ieškovė nenurodė jokių argumentų, kaip nustatytomis sąlygomis yra pažeidžiamos jos teisės dalyvauti Pirkime ir jį laimėti. Ieškovės argumentai iš esmės yra nukreipti ne į siekį apginti savo galimai pažeistas teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus, tačiau tai nėra suderinama su kasacinio teismo formuojama praktika dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2019 m. spalio 21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 ir kt.).

46. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo ir neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų. Išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė savo subjektinės teisės pažeidimo, pirmosios instancijos teismui buvo pakankama atmesti ieškinį (CPK 5 straipsnis).

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

47. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, kadangi neišnagrinėjo ieškovės prašymo dėl įrodymų (protokolų, išvadų bei kitų dokumentų apie atliktus bandomuosius ryšio matavimus, kur būtų nurodyta kokios buvo bandomos ryšio technologijos ir įrenginiai) išreikalavimo iš atsakovės. Ieškovės įsitikinimu, toks procesinių teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą bei iš esmės įtakojo ieškovės rungimosi galimybes.

48. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 23 d. ieškovė pateikė teismui prašymą išreikalauti minėtus įrodymus iš atsakovės. Bylą nagrinėjęs teisėjas 2021 m. liepos 26 d. rezoliucija ieškovės prašymo netenkino, pripažinęs, kad prašymo pateikimas prieštarauja CPK 7 straipsniui, ieškovė šį prašymą galėjo pateikti kartu ieškiniu. Ieškovė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo pateikė ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. dublike, tačiau jį grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir pirmąjį savo prašymą – ieškovė nurodė, kad prašomi išreikalauti įrodymai patvirtintų, jog atsakovė atliko būtent licencijuoto dažnio ryšio technologijos bandymus su tokiai technologijai skirtais duomenis perduodančiais įrenginiais, todėl Pirkimo sąlygomis proteguojama konkreti technologija ir tokiu būdu ribojama konkurencija, taip pat ieškovės galimybės pateikti pasiūlymą.

49. Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, apibrėžia besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Įvertinus skundžiamo sprendimo motyvus, matyti, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė jos suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas patvirtinančių įrodymų, kuriuos galimai ir prašė išreikalauti ieškovė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi išreikalauti dokumentai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jais ieškovė iš esmės siekė pagrįsti Pirkimo sąlygų neteisėtumą, tačiau jie nesusiję su jos suinteresuotumu ginčyti Pirkimo sąlygas, kurio ieškovei neįrodžius, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, jos ieškinys pagrįstai atmestas. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovei, kad teismas šiuo atveju padarė proceso teisės normų pažeidimą ir užkirto jai galimybę įrodinėti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

52. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 7 514,10 Eur atstovavimo išlaidų ir 43 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą išlaidų.

53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9. papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

54. Kadangi atsakovės prašomos priteisti sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 036,32 Eur (1 566,4 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 2 036,32 Eur. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovės taip pat priteisiamas 43 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 079,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (juridinio asmens kodas 124135580) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ (juridinio asmens kodas 304602530) 2 079,32 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt devynis eurus, 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.