Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro atskirąjį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Scenos techninis servisas“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arisava“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Scenos techninis servisas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Perkančioji organizacija Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras organizavo viešąjį pirkimą „Scenos pagrindinės uždangos ir jos mechanizmų rekonstravimas“, pirkimo Nr. 413841, (toliau – Pirkimas).

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arisava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos 2019 m. sausio 29 sprendimą nustatyti pasiūlymo eilę ir pirkimo laimėtoją bei įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti naują sprendimą – atmesti trečiojo asmens UAB „Scenos techninis servisas“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų 4.1.1 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo; 2) ex officio pripažinti, kad perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens UAB „Scenos techninis servisas“ 2019 m. sausio 29 d. sudaryta Pirkimo sutartis yra niekinė; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti 2019 m. sausio 29 d. Pirkimo sutarties vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – sustabdė su Pirkimo laimėtoju 2019 m. vasario 6 d. sudarytos Pirkimo sutarties vykdymą iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

5. Teismas sprendė, jog ieškinyje išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje preliminariai vertinti jį kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog perkančioji organizacija Pirkimu siekia įsigyti scenos pagrindinės uždangos ir jos mechanizmų rekonstravimo paslaugas. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visuomenei gali kilti reali esminė žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju situacija nėra išimtinė, dėl ko reikėtų kuo skubiau užbaigti Pirkimą ir įgyti minėtas paslaugas.

7. Teismas pažymėjo, jog Pirkimo sutarties galiojimo terminas yra 1 metai (12 mėnesių). Teismas nurodė, kad iš 2019 m. vasario 6 d. (ieškinyje klaidingai nurodyta sutarties data) perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens UAB „Scenos techninis servisas“ sudarytos Pirkimo sutarties matyti, jog paslaugos pradedamos teikti nuo sutarties pasirašymo dienos; galutinai paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos; scenos pagrindinės uždangos rekonstravimas pagrindinės scenos zonoje atliekamas teatro tarpsezoninės pertraukos metu (apytiksliai nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d.); pasiruošimas pagrindinės uždangos rekonstravimui gali būti atliekamas veikiančiame teatre pagal iš anksto su perkančiąja organizacija suderintą darbų grafiką. Sutarties 9.3 punkte nustatyta, jog sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Kadangi iš ginčijamos sutarties nuostatų matyti, jog tarpsezoninės pertraukos metas yra tik apytikslis, o sutarties nuostatos, esant VPĮ 89 straipsnio nuostatomis, gali būti keičiamos, teismas laikė, jog atsakovė neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paslaugos negalės būti atliktos laiku, dėl ko atsakovė prarastų finansavimą.

8. Atsižvelgęs į tai bei byloje esančius duomenis, teismas nepripažino, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, dėl kurios prioritetas turėtų būti suteiktas visuomenės suinteresuotumui Pirkimo objektui. Teismas pažymėjo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui.

9. Be to, aplinkybė, kad Pirkimas finansuojamas Valstybės lėšomis nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, bet priešingai, patvirtina, jog lėšos turi būti naudojamos ypač atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės interesą viešuosius pirkimus vykdyti ekonomiškai ir racionaliai.

III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skunkdo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovė grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui įrodinėjo tik deklaratyviais teiginiais, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų nepritaikius būtų apribotos ieškovės galimybės ginti pažeistas teises.

10.2. Pirkimas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų – jam yra skirta dalis 2019 m. valstybės biudžeto lėšų asignavimų, kurią atsakovas gali panaudoti tik tais pačiais 2019 m. Neįgyvendinus Pirkimo iki 2019 m. pabaigos, jo įgyvendinimas taptų neįmanomas, kadangi negaudamas finansavimo atsakovas negalėtų įsigyti perkamų paslaugų savo lėšomis.

10.3. Pagrindinė pirkimo sutarties dalis – scenos pagrindinės uždangos ir jos mechanizmų rekonstravimas / keitimas, gali būti vykdoma tik nerepertuarinio sezono metu. Be to, iki pagrindinių darbų atlikimo būtina atlikti ir kitus paruošiamuosius darbus. Todėl sustabdžius sutarties vykdymą, ji realiai nebegalėtų būti įgyvendinta, taip pat negalėtų būti pakeista taikant VPĮ 89 straipsnį.

11. Trečiasis asmuo UAB „Scenos techninis servisas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo atskirojo skundo, kuriame prašė atskirąjį skundą patenkinti.

12. Ieškovė UAB „Arisava“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas šiuo atveju pasireikštų tuo, kad leidus perkančiajai organizacijai ir Pirkimo laimėtojui vykdyti Pirkimo sutartį ir vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją iš esmės taptų neįmanomas, nes Pirkimo objektas nėra dalus.

12.2. Tai, kad Pirkimas yra finansuojamas Valstybės biudžeto lėšomis nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, bet priešingai, patvirtina, jog lėšos turi būti naudojamos ypač atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės interesą viešuosius pirkimus vykdyti ekonomiškai ir racionaliai.

12.3. Iš Pirkimo sutarties sąlygų matyti, kad perkamos paslaugos turi būti suteiktos per vienerius metus. Pirkimo sutartis pasirašyta 2019 m. vasario 6 d., todėl ji, nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet kokiu atveju gali būti užbaigta kitais kalendoriniais metais – iki 2020 m. vasario 6 d.

12.4. Scenos pagrindinės uždangos rekonstravimo darbai gali užtrukti iki savaitės laiko. Pasiruošimas šiems darbams užtrunka apie 1.5 mėnesio. Tai reiškia, kad net ir pradėjus darbus vėliau nei prasidės tarpsezoninė pertrauka, jie tikrai bus užbaigti iki jos pabaigos. Be to, spektakliai teatre nevyksta kiekvieną dieną, todėl darbai galėtų būti atliekami ir tarp spektaklių.

12.5. Atsakovas neįrodė, jog egzistuoja būtinybė kuo skubiau atlikti scenos pagrindinės uždangos darbus, o be jų sutriktų atsakovo veikla – teatre nebūtų galimybės rodyti spektaklių ar kitų renginių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2019 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. ĮV-115 ir informaciją iš internetinio tinklapio www.opera.lt.

16. Teismas pažymi, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs ir savo motyvus dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Kartu su šiuo atsiliepimu atsakovas galėjo pateikti teismui ir minėtus naujus įrodymus, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties teismas naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

17. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

18. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nustatyti ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

19. Šiuo atveju atsakovas, nesutikdamas su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog egzistuoja pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde įrodinėja, kad jos nepagrįstai pažeidžia viešąjį interesą Pirkimo objektu, o Pirkimo sutarties sustabdymas daro jos įgyvendinimą ateityje visiškai neįmanomu. Įvertinęs bylos medžiagą bei šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, jog viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

21. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.) ar išsaugoti neteisėtai sudarytą viešojo pirkimo sandorį, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

22. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu Pirkimu atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras siekė įgyti scenos pagrindinės uždangos ir jos mechanizmų rekonstravimo darbus (Pirkimo sąlygų 1.1 punktas). 2019 m. vasario 6 d. atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Scenos techninis servisas“ sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. J4-13. Sutarties 5.2 punkte įtvirtinta, kad perkamos paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Scenos pagrindinės uždangos rekonstravimas pagrindinės scenos zonoje atliekamas teatro tarpsezoninės pertraukos metu (apytiksliai nuo 2019 m. birželio 10 d. iki š. m. rugpjūčio 10 d.). Pasiruošimas pagrindinės uždangos rekonstravimui gali būti atliekamas veikiančiame teatre pagal iš anksto su perkančiąja organizacija suderintą darbų grafiką.

23. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas neįrodė, jog egzistuoja neatidėliotina būtinybė kuo skubiau įgyti Pirkimo objektą bei įgyvendinti sudarytą Pirkimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šiai pozicijai iš esmės pritaria bei pažymi, jog grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba negalimumui iš tiesų egzistuoja – leidus atsakovui ir trečiajam asmeniui vykdyti Pirkimo sutartį ir vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją taptų neįmanomas, nes sutartis būtų visiškai arba didžiąja dalimi įvykdyta.

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad siekiamas įgyti Pirkimo objektas yra svarbus plačiajai visuomenės daliai. Tačiau neatidėliotinas jo įgijimas byloje nebuvo įrodytas (CPK 178 straipsnis). Pirma, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad šiuo metu teatre esanti scenos uždanga būtų tokios būklės, dėl kurios jos nebūtų galima toliau naudoti pagal paskirtį. Antra, vien tik nurodytas apytikslis pagrindinių uždangos rekonstravimo darbų terminas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d., nepateikiant duomenų apie tai, kiek laiko tokie darbai galėtų būti vykdomi, nelemia išvados, jog pasiruošimas šiems darbams bei jų atlikimas negali būti laikinai sustabdytas. Kaip žinia, viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos sutrumpintais terminais, todėl ir laikinosios apsaugos priemonės byloje nebus taikomos neapibrėžtą laiko tarpą. Trečia, aplinkybė, jog šie darbai yra finansuojami iš Valstybės biudžeto nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, bet priešingai, patvirtina, jog lėšos turi būti naudojamos ypač atsakingai, atsižvelgiant į visuomenės interesą viešuosius pirkimus vykdyti ekonomiškai ir racionaliai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Taigi viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2014). Negana to pažymėtina, kad ir pati Pirkimo sutartis teoriškai leidžia trečiajam asmeniui užbaigti jos vykdymą tik 2020 m. (sutartis pasirašyta 2019 m. vasario 6 d. ir darbai turi būti užbaigti per vienerius metus). Todėl skirtas finansavimas galėtų būti prarastas ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

25. Šiuo atveju reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis šalių ginčą iš esmės, yra paskyręs byloje teismo posėdį 2019 m. balandžio 8 d., todėl labai tikėtina, kad neilgai trukus teisme bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovės ieškinį, jis turi galimybę sprendimu panaikinti ir taikomas laikinąsias apsaugos priemones.

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.