- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-232/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01047-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto, VBĮ Kauno technologijos universitetas "Narbutas"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Narbutas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2869-657/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Narbutas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir pirkimo sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Narbutas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo panaikinti atsakovo priimtus sprendimus dėl ieškovo pretenzijų, susijusių su atsakovo vykdomu viešuoju pirkimu, įpareigoti patenkinti ieškovo reikalavimus dėl pirkimo sąlygų pakeitimo. Ieškovas nurodė, jog norėdamas pateikti pasiūlymą dalyvauti atsakovo vykdomame atvirame konkurse „Baldai kompleksui „Santaka“ nustatė, kad šio konkurso sąlygų 4 priedo 4.1 p. pateikta baldų techninė specifikacija diskriminuoja ieškovą ir riboja tiekėjų konkurenciją, todėl yra pažeidžiami pagrindiniai viešojo pirkimo principai ir Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatos. Pasak ieškovo, baldų techninės specifikacijos 1 ir 2 pozicijose nurodyti kėdžių matmenys nėra standartiniai darbo kėdės matmenys; skiriamas dėmesys ne techniniams parametrams, o dizainui, kas įpareigoja tiekėjus siūlyti tik vieno gamintojo produkciją. Specifikacijos pozicijose 10-13 pateikti techniniai aprašymai taip pat yra pritaikyti tik konkrečiam baldų tiekėjui, kuriuos gaminti išskirtinę teisę turi UAB „ERGOLAIN PROJEKTAI“.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, uždraudžiant atsakovui 2013 m. lapkričio 28 d. 11 val. 00 min. ar vėliau susipažinti su Centrinės informacinės viešųjų pirkimų sistemos (CVP IS) priemonėmis pateiktais tiekėjų pasiūlymais (atplėšti vokus su pasiūlymais), iki bus priimtas bei įsiteisės teismo sprendimas dėl šio ginčo. Ieškovas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog viešojo pirkimo komisijai susipažinus su tiekėjų pasiūlymais išnyks galimybė keisti ir tikslinti konkurso sąlygas bei pagal jas pateikti pasiūlymą, o beliks tik nutraukti pirkimo procedūras. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas šiame ginče taptų beprasmis ir neįvykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė atsakovo VšĮ Kauno technologijos universiteto atviro konkurso „Baldai kompleksui „Santaka“ pirkimo procedūras, uždraudė atsakovui 2013 m. lapkričio 28 d. 11 val. 00 min. ar vėliau viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu susipažinti su CVP IS priemonėmis pateiktais pasiūlymais (atplėšti vokus su pasiūlymais).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog perkančioji organizacija savo iniciatyva paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus gali nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui. Teismas sprendė, jog viešojo pirkimo komisijai susipažinus su tiekėjų pasiūlymais nebus galimybės keisti ir tikslinti konkurso sąlygų bei pateikti pasiūlymą, o tik nutraukti pirkimo procedūras. Todėl nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas šiame ginče taptų neįvykdomas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo būtinybę užtikrinti skaidrų ir racionalų projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą, nes priešingu atveju finansavimas galėtų būti nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tęsiant viešojo pirkimo procedūras gali būti pažeisti pagrindiniai viešųjų konkursų rengimo principai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamų padarinių nesukels, kadangi šios kategorijos bylų išnagrinėjimui nustatyti gana trumpi terminai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas VšĮ Kauno technologijos universitetas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties tinkamai nemotyvavo. Nutartis priimta neįvertinus visų būtinų aplinkybių, nepateikiant išsamių ir pagrįstų motyvų, taip pat neįvertinus, kad ja sukeliamos labai didelės vertės neigiamos ekonominės pasekmės.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, taip pat prieštarauja ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams. Priėmus skundžiamąją nutartį atsakovas nebegali toliau vystyti nė vieno iš dviejų projektų, nes baldai yra būtini tam, kad atsakovas galėtų įsigyti laboratorinę įrangą. Pirkimui būtinos lėšos turi būti įsisavintos iki 2014 m. kovo 31 d., kadangi atsakovas privalo pateikti galutinę projektų įgyvendinimo ataskaitą projektus įgyvendinančiai institucijai iki 2014 m. liepos 14 d. Iki galutinės ataskaitos pateikimo dienos atsakovas turi būti įvykdęs visas viešojo pirkimo procedūras, o to nepadarius, suplanuotos išlaidos nebus atlyginamos.
3. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas skundžia ne pirkimo procedūrų teisėtumą, o tik reiškia reikalavimus dėl techninių specifikacijų pakeitimo trims baldų rūšims iš siekiamų įsigyti 28 rūšių baldų. Atsakovo vertinimu, ieškovas tokiu ieškiniu savo teisių negina.
4. Ieškovas reikšdamas ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti vykdomo pirkimo procedūras. Apie planuojamus įsigyti baldus, nurodant jų technines specifikacijas, CVP IS sistemoje buvo paskelbta 2013 m. gegužės 30 d. Taigi ieškovas apie baldams keliamus techninius reikalavimus žinojo 6 mėnesius, tačiau nesikreipė į atsakovą.
5. Ginčijamu pirkimu ieškovo teisės nėra pažeidžiamos, kadangi ieškovas pripažįsta, jog į teismą kreipiasi prevenciškai. Be to, ieškovas teigia, kad techninės specifikacijos yra tokios, kurios jam leidžia pagaminti baldus, taip pat pripažįsta, jog ginčijamos sąlygos neužkerta kelio dalyvauti konkurse ir laimėti. Skundžiamosios teismo nutarties galiojimas lemia tai, kad atsakovas negali vykdyti kitų viešojo pirkimo procedūrų. Konkurso procedūrų sustabdymas lems ne tik finansavimo praradimą, bet ir sukels netiesiogines pasekmes valstybei – neigiamai paveiks ekonomiką.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Narbutas“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog viešųjų pirkimų bylose esminis pagrindas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tas, kad perkančiajai organizacijai susipažinus su tiekėjų pateiktais pasiūlymais (atplėšus vokus), neliks galimybės keisti ar tikslinti pirkimo sąlygų ir pagal jas tiekėjams pateikti pasiūlymo. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atvej pačią pirkimo procedūrą reikėtų nutraukti. Ieškovas patvirtino esąs suinteresuotas, jog konkursas įvyktų ir yra pasiruošęs pateikti pasiūlymą. Ieškovo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, atitinka viešąjį interesą į teisėtą viešojo pirkimo vykdymą. Ieškovas nurodė, jog tiekėjus diskriminuojančios sąlygos iškraipo konkurenciją ir riboja laisvą prekybą, o tai yra pamatinės Europos Sąjungos laisvės. Ieškovas taip pat nurodė nesutinkąs su atskirojo skundo argumentais, kuriais grindžiamas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pasak ieškovo, šis teisminis ginčas jam yra paskutinė priemonė apginti savo teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties (jos dalies) teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios normos taikymo paskirtis yra užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįsti, įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios papildomai taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Taigi iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimų patenkinti ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei apibrėžtos aplinkybės, vertintinos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK nustatyta tvarka. CPK 423⁷ straipsnio nuostatų pagrindu teismas viešųjų pirkimų bylose taiko CPK 145 straipsnyje 1 dalies 13 punkte ir 423⁷ straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą apibrėžia CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos įstatymuose, ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Kaip minėta, apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus bei viešąjį interesą. Pasak apelianto, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas kelia grėsmę savalaikiam Europos Sąjungos lėšų įsisavinimui. Tokiu būdu didelę žalą patirtų ne tik apeliantas, bet ir valstybė, o tai reiškia, jog būdu pažeistas viešasis interesas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas susijęs su viešuoju pirkimu (ginčijamos atitinkamos viešojo pirkimo sąlygos, kurios, ieškovo manymu, riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus), finansuojamu Europos Sąjungos fondų lėšomis, siekiant apeliantui įsigyti baldus kompleksui „Santaka“. Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – ginčijamo pirkimo procedūrų sustabdymą – prioritetą teikė būtinybei užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo racionalumą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog netinkamai naudojant tokios kilmės lėšas, finansavimas gali būti nutrauktas (prarastas finansavimas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju ieškovo ir kitų potencialių teikėjų teisės negalėtų būti tinkamai apgintos, kadangi tokiu atveju ginčijamo pirkimo procedūras reikėtų nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir išvadomis. Svarbu pažymėti, jog viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis), taip pat užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Taigi viešasis interesas, visų pirma, reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, o ne operatyvų pirkimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1761/2011). Teismas laikosi nuostatos, jog ginčo konkurse numatytų prekių (paslaugų) pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad sustabdžius pirkimo procedūras būtų pažeistas viešasis interesas. Priešingai, apeliacinio teismo įsitikinimu, esant pagrįstų abejonių dėl ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, nesustabdžius pirkimo procedūrų galėtų būti pažeistas viešasis interesas, nes būtų sudaryta galimybė atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pateiktas pagal kitus tiekėjus diskriminuojančias pirkimo sąlygas.
Apeliantas pirkimo procedūrų nepertraukiamo tęsimo būtinybę sieja ir su Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo galimybėmis. Teismas pažymi, kad konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, nagrinėjamu atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir pirkimui skirtų lėšų įsisavinimui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Teismas gali nestabdyti pirkimų procedūrų tuo atveju, jeigu pagal bylos duomenis matyti, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo organizuojamas konkursas apskritai gali neįvykti (pavyzdžiui, dėl užtrukusių pirkimo procedūrų ir perkamų paslaugų įgyvendinimo trumpų terminų) ir dėl to nebus įsisavintos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Vien faktas, kad vykdomam pirkimui yra skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2097/2011). Gi aptariamu atveju apeliantas, argumentuodamas vykdomo pirkimo procedūrų skubotumo ir nepertraukiamumo poreikį, nepagrindžia teiginių dėl realios grėsmės netekti projektui finansuoti skirtų lėšų, pvz., jog projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Apeliacinis teismas pastebi, jog apelianto argumentai dėl galimos grėsmės projekto finansavimui, jo praradimui grindžiami ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis bei hipotetinio pobūdžio išvadomis. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras byloje, kuri pagal savo pobūdį turėtų būti išnagrinėta operatyviai, neišvengiamai atsiras sąlygos atsakovo vykdomam projektui negauti finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis. Teismas nepagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje sudaro kliūtis apeliantui vykdyti kitą su ginčijamu pirkimu susijusį pirkimą, skirtą laboratorinės įrangos įsigijimui. Apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantas objektyviais duomenimis nepagrindė teiginio, jog laboratorinės įrangos pirkimo procedūros gali būti vykdomos tik pabaigus ginčijamo pirkimo procedūras (t. y. tik įsigijus atitinkamus baldus), taigi tokį teiginį laiko neįrodytu (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinis teismas, įvertinęs jam pateiktą atskirojo skundo medžiagą, aptariamu atveju neįžvelgia ieškovo veiksmuose esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Apeliacinis teismas pažymi, jog apelianto akcentuojama aplinkybė, kad aptariamu atveju ieškovas dar nėra įgijęs ginčijamo pirkimo dalyvio statuso, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas, ginčydamas atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, nesiekia ieškinyje deklaruojamų tikslų – jo kaip potencialaus tiekėjo pažeistų teisių gynimo.
Teismas sprendžia, jog dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, ar pažeidžiančios viešąjį interesą, teisingumo, sąžiningumo ar protingumo principus (CK 1.5 straipsnis, CPK 6-8, 12, 17 straipsniai). Be to, nenustatyta, jog ginčijamo pirkimo procedūrų sustabdymas būtų ieškovui suteikęs perdėtą pranašumą ar neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų ir tikslų (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
Kiti atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.