- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-37-440/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emas“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-1028/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eirta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, atsiskaitymo už atliktus darbus pagal rangos sutartį, nuostolių atlyginimo. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10975,85 Eur skolą, 5237,85 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. kovo 31 d. tarp ieškovės (subrangovo) ir atsakovės (rangovo) buvo pasirašyta Statybos subrangos sutartis Nr. S2-249 (toliau – Subrangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti elektrotechnikos ir silpnų srovių darbus (2.1, 3.1 punktai), o atsakovė įsipareigojo ieškovės atliktus darbus priimti ir apmokėti už juos (9.1 - 9.4 punktai). Statybos subrangos sutarties 9.4 punktu yra nustatyta, kad rangovo patvirtintos PVM sąskaitos faktūros apmokamos per 5 (penkias) dienas gavus apmokėjimą iš užsakovo VšĮ „Vilties erdvė“, tačiau ne vėliau kaip per 60 dienų nuo dienos, kai iš rangovo buvo pateikta VšĮ „Vilties erdvė“ tinkamai įforminta sąskaita – faktūra ar PVM sąskaita – faktūra. Atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi už ieškovės atliktus darbus pagal šias ieškovės išrašytas ir atsakovės apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2014m. lapkričio 29 d. Nr. EM1800 6015,12 Eur, 2015m. sausio 27 d. Nr. EM19232 2966,69 Eur, 2015m. kovo 1 d. Nr. EM1986 439,87 Eur. Sąskaitose nurodytų darbų ir prekių perdavimą atsakovei patvirtina tai, kad atsakovė pasirašė visas šias sąskaitas ir atliktų darbų aktus bei iki šiol nei dėl apimties, nei dėl kokybės pretenzijų ieškovei nėra pareiškusi. 2015m. gegužės 5 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą Nr. 6 už ieškovės 2014 metų gruodžio mėnesį atliktus darbus, kuriuos atsakovė ilgą laiką vengė priimti, todėl Atliktų darbų aktą Nr. 6 ( toliau – Darbų aktą ) ieškovė pasirašė vienašališkai. Kartu su Darbų aktu atsakovei apmokėjimui buvo išsiųsta 2015m. gegužės 5 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EM2199 1284,44 Eur sumai už Darbų akte atliktus darbus ir nustatytas apmokėjimo terminas iki 2015 m. birželio 4 d., kurie atsakovei buvo įteikti 2015m. gegužės 7 d. Tačiau atsakovė jokio atsakymo į šį raštą nepateikė, už ieškovės atliktus darbus, nurodytus Darbų akte iki šiol neapmokėjo. Pagal Statybos subrangos sutarties 10.1 punktą nustatyti delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 0,2 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Bendra priteistina delspinigių už vėlavimą atsiskaityti suma sudaro 5237,85 Eur.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. kovo 13 d. atsakovė ir VŠĮ „Vilties erdvė“ sudarė Rangos sutartį Nr. 10 dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos ir remonto darbų. Atsakovė, vykdydama rangos sutartį kaip subrangovą pasitelkė ieškovę su kuria 2014 m. kovo 31 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. S2-249. Ieškovė įsipareigojo atlikti visus reikalingus darbus, numatytus Rangos sutarties Nr. S2-249 4 p. pagal techninį darbo projektą bei komercinį pasiūlymą, parengtą pagal „Supaprastinto atviro konkurso darbams pirkti sąlygų 2 priedo tęsinį, įkainotų veiklų sąrašą už fiksuotą 26952,01 Eur (93059,89 Lt) sutarties kainą. Darbus ieškovė įsipareigojo atlikti per Rangos sutarties Nr. S2-249 7.1.1 ir 7.1.2 p. nurodytus terminus, t. y. statybos rangos darbus, nurodytus Rangos sutarties Nr. S2-249 4.1.1 — 4.1.4 p. atlikti per 150 dienų (iki 2014 m. rugpjūčio 28 d.), o darbus, nurodytus Rangos sutarties Nr. S2-249 4.1.5 - 4.1.9 atlikti per 270 dienų (iki 2014 m. gruodžio 26 d.). Pagal Rangos sutartį Nr. S2-249 ieškovė atliko ir perdavė darbų už - 13526,09 EUR (46702,88 Lt). Atsakovė yra apmokėjusi ieškovei 14171,69 Lt (4104,41 Eur). Likusi neapmokėta (atsakovės sulaikyta) suma - 9421,68 Eur. Ieškovė iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliko ir perdavė atsakovei tik dalį statybos rangos darbų pagal Sutartį, viso už 13526,09 Eur sumą, nors jau 2014 m. gruodžio 26 d. turėjo pabaigti ir perduoti visus darbus pagal Rangos sutartį Nr. S2-249. Dėl atliekamų darbų vėlavimo atsakovė sulaikė ieškovei mokėtiną sumą už atliktus darbus vadovaujantis Rangos sutarties Nr. S2-249 9.6 p. nuostatomis. Atsakovė ne kartą žodžiu ragino ieškovę spartinti darbų vykdymą objekte, ieškovė vis žadėjo tą padaryti, tačiau sužinojusi, jog atsakovės patirti nuostoliai dėl darbų vėlavimo bus išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų, ieškovė, siekdama išvengti savo atsakomybės, neteisėtai nutraukė Rangos sutartį Nr. S2-249 nurodydama, jog Rangos sutartį Nr. S2-249 nutraukia be priežasties (2015 m. vasario 10 d. pranešimas). Atsakovė sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Kotesa“. 2015 m. balandžio 22 d. atsakovė įskaitė baudos sumą - 2695,20 Eur (10 % nuo visos Rangos sutarties Nr. S2-249 kainos) iš ieškovei sulaikytos mokėtinos sumos, t. y. iš anksčiausios išrašytos sąskaitos Nr. EM1800 — 6015,12 Eur sumos. Po baudos įskaitymo neapmokėta sąskaitos Nr. EM1800 suma sudarė — 3319,92 Eur. Atsakovės pagal Rangos sutartį Nr. S2-249 9.6 p. sulaikyta mokėtina suma ieškovei po baudos įskaitymo sudarė 6726,48 Eur. Ieškovės į bylą pateiktas vienašalis atliktų darbų aktas Nr. 6 yra negaliojantis, o jo pagrindu pateikta sąskaita neturi būti apmokėta. Įskaitymo atlikimo metu abi šalys turėjo neginčijamą ir galiojantį priešpriešinį reikalavimą viena kitos atžvilgiu: ieškovė pripažino prievolę sumokėti 2695,20 Eur baudą pagal Rangos sutartį Nr.S2-249 (11.8. p.), atsakovė buvo sulaikiusi mokėtinas sumas ieškovei, nes dėl ieškovės vėluojamų atlikti darbų atsakovė patyrė nuostolius. Atsakovės prievolė mokėti už atliktus darbus nėra vykdytina, nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius už prievolės nevykdymą. Be to delspinigiams taikoma 180 dienų senatis, todėl atsakovė prašė ją taikyti.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovės Rangos sutarties Nr. S2-249 nutraukimą neteisėtu, pripažinti vienašalį atliktų darbų aktą Nr. 06 negaliojančiu; priteisti iš ieškovės 22313,87 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal Rangos sutartį S2-249 iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliko ir perdavė atsakovei statybos rangos darbų už 13526,09 Eur, nors turėjo pabaigti ir perduoti 26952,01 Eur vertės darbus iki 2014 m. gruodžio 26 d. Ieškovė 2015 m. vasario 10 d. Rangos sutartį Nr. S2-249 nutraukė be priežasties, nesant nei vienai iš Rangos sutarties 11.5. punkte nurodytų aplinkybių. Pati ieškovė pripažino, kad Rangos sutartis Nr. S2-249 nutraukta be pateisinamos priežasties tiek 2015 m. vasario 10 d. pranešime dėl sutarties nutraukimo, tiek 2015 m. balandžio 22 d. elektroniniame laiške. Dėl ieškovės darbų vėlavimo atsakovė negalėjo laiku perduoti darbų užsakovei VŠĮ „Vilties erdvė“. Dėl ieškovės kaltės atsakovė turėjo sumokėti 16065,34 Eur delspinigių. Ieškovė neatliko darbų už 13425,92 Eur. Dalį pagal Sutartį Nr. S2-249 neatliktų darbų atliko pati atsakovė, pirko medžiagas bei įrangą. 2015 m. balandžio 7 d. atsakovė sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 15-04/07 su UAB „Kotesa“ dėl dalies pagal Sutartį Nr. S2-249 ieškovės neatliktų darbų atlikimo objekte. UAB „Kotesa“ atliko darbų už 11182,92 Eur, be PVM 9242,07 Eur. Ieškovės pagal Rangos sutartį Nr. S2-249 neatlikti darbai atsakovei kainavo viso 20986,66 Eur, be PVM 17344,33 Eur, t. y. 6248,53 Eur daugiau, nei būtų kainavę juos iki galo atlikus ieškovei. Šis skirtumas sudaro atsakovės nuostolius. Ieškovui neteisėtai nutraukus fiksuotos kainos sutartį su atsakovu, atsakovui išbrango ieškovo neatlikti statybos darbai. Atsakovo nuostoliai iš viso sudaro 22313,87 EUR. Vienašalis atliktų darbų aktas Nr. 6 pripažintinas negaliojančiu, kadangi sudarytas nesilaikant įstatyme nustatytos darbų priėmimo - perdavimo tvarkos.
Ieškovė nesutiko su priešieškiniu. Nurodė, kad Rangos sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės – atsakovė jau pusę metų iki sutarties nutraukimo nemokėjo už ieškovės pagal sutartį atliktus darbus ir pateiktas medžiagas. 2015m. vasario 10 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovė informavo atsakovę, kad sutartį su atsakove nutraukia. Šiame rašte nebuvo nurodyta, kad sutartis jau yra nutraukta nuo šio rašto pateikimo dienos, ir sutartį nutraukta ieškovė laikė praėjus 30 dienų po šio pranešimo apie sutarties nutraukimą, kaip tai nustato CK 6.218 straipsnio 1 dalis. Pranešime ieškovė nurodė, kad „UAB „EMAS“ nutraukia Statybos subrangos sutartį Nr. S2-249, pasirašytą 2014 m. kovo 31 d., pagal punktą 11.8“, todėl, kad laikė, jog jau apie pusę metų nemokėdama už ieškovės atliktus darbus ir pateiktas medžiagas atsakovė faktiškai be priežasties nutraukė Sutarties vykdymą ir atsakovė privalo ieškovei sumokėti Sutarties 11.8 punkte nustatytą 10 proc. dydžio baudą. Atsakovė, gavusi ieškovės 2015m. vasario 10 d. pranešimą apie sutarties nutraukimą, derino sutarties vykdymo užbaigimo - dokumentacijos perdavimo klausimus, tačiau nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl sutarties nutraukimo fakto, sutarties nutraukimo nepagrįstumo, pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo terminų nesilaikymo, dėl sutarties nutraukimo atsakovei kylančių nuostolių ar pan. Per visą sutarties vykdymo laiką atsakovė niekada nepateikė ieškovei nei vienos pretenzijos dėl neva ieškovės vėluojamų pagal sutartį atlikti darbų, nors pačios atsakovės parengtos Sutarties 6.1.4, 6.1.5 ir 11.4.1 punktuose yra vienareikšmiškai nustatyta, jog vėluojant atlikti darbus turi būti pateikti raštiški reikalavimai/įspėjimai šalinti darbų atlikimo vėlavimus. Ieškovės atliekamiems darbams nebuvo nustatyti jų atlikimo terminai. Sutarties 7.2 punktas nustatė, kad darbai vykdomi pagal su Rangovu (atsakovu) suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, tačiau toks sutarties priedas - grafikas nebuvo sudarytas ir šalių pasirašytas. Sutarties 7.1 punktas apibrėžia sutarties terminą, o ne ieškovei sutartimi pavestų atlikti darbų atlikimo terminus. Sutarties terminas orientacijai buvo siejamas su paties atsakovo vykdomais statybos darbų (pastato paprastojo remonto ir naujo pastato statybos) numatomais atlikimo terminais nes pagrindinę darbų apimtį, pagal atsakovės (genrangovo) ir VšĮ “Vilties erdvė“ (užsakovo) 2014m. kovo 3 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 10 vykdė pati atsakovė ir tik užbaigus statybos darbus (įrengus sienas, pertvaras, lubas ir kt.) yra galima pradėti vykdyti elektros, telekomunikacijų ir signalizacijos instaliacijos darbus. Atsakovė per visą Sutarties vykdymo laiką nepranešė ieškovei apie mokėjimų ieškovei sulaikymą dėl neva vėluojamų atlikti darbų. Atliktų darbų aktas Nr. 6 vienašališkai ieškovės pasirašytas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilnio kodekso ( toliau - CK ) 6.694 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Ieškovės vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 6 nurodyti darbai ir medžiagos yra faktiškai perduoti atsakovei. Atsakovė neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės taismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei UAB „Emas“ 10975,85 Eur skolos, 2500,00 Eur delspinigių, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4951,34 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Eirta“ . Priteisė atsakovei UAB „Eirta“ 976,74 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Emas“.
Teismas pažymėjo, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Subrangos sutarties 11.5. p. nėra numatytas išsamus sutarties nutraukimo atvejų sąrašas. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad šalys sutarčiai nutraukti turi teisę taikyti ir civilinio kodekso nuostatas. Teismo vertinimu pagal sutarties 9.1.-9.4. punktus sutartimi buvo planuojamas kasmėnesinis atsiskaitymas, tačiau ne vėliau kaip per 60 dienų, kai atsakovė pateikia sąskaitą-faktūrą užsakovui VšĮ „Vilties erdvė“. Bylos duomnimis sąskaitos-faktūros VšĮ „Vilties erdvė“ už atliktus darbus buvo pateikiamos kiekvieną mėnesį. Byloje duomenų apie tai, kad užsakovas vėlavo atsiskaityti su atsakove, nepateikta. Todėl ieškovės atsakovei pateiktos sąskaitos-faktūros turėjo būti apmokamos pakankamai greitai. Tačiau 2015 m. vasario mėnesį atsakovė buvo neapmokėjusi ieškovės sąskaitų, išrašytų dar 2014-09-30 (EM1800), 2014-11-28 (EM1923), 2014-12-31 (EM1986). Šios sąskaitos nėra apmokėtos iki šiol. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, kad šios sąskaitos yra apmokėtinos (2015-04-23 skolų suderinimo aktas Nr. 1, 2015-10-07 raštas dėl skolų suderinimo). Teismo vertinimu atsakovė sulaikė atsiskaitymus pagal nurodytas sąskaitas-faktūras, todėl ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tuo pagrindu galėjo nutraukti subrangos sutartį su atsakove (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).
Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimas vadovaujantis subrangos sutarties 11.8 punktu – be priežasties, t.y. toks sutarties nutraukimo būdas subrangovui (ieškovei) sutartyje nebuvo numatytas. Sutarties 11.8 punkte tik numatyta atsakomybė nutraukus sutartį be priežasties, t. y. kitu, nei sutartyje numatytas, pagrindu. Tačiau atvejis, kai sutartis nutraukiama vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK nuostatomis, negali būti laikomas sutarties nutraukimu be priežasties, kadangi priežastis yra neapmokėjimas už atliktus darbus. Be to atsakovė jau kitą dieną, t. y. 2015 m. vasario 11 d. raštu Nr. 3 iš esmės informavo ieškovę apie sutikimą nutraukti subrangos sutartį. Teismo vertinimu ieškovės sprendimas atsakovei nebuvo netikėtas ir nepriimtinas, atsakovė nepareikalavo ieškovės tęsti darbus pagal sutartį, nurodyti sutarties nutraukimo priežastį, nepateikė pretenzijų dėl sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad sutartis tarp šalių 2015 m. vasario 10 d. dar nebuvo nutraukta, todėl 30 dienų termino, numatyto CK 6.218 straipsnio 1 dalyje buvo laikytasi. Teismo vertinimu byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovė atsakovės naudai dar atliko darbus 2015 m. balandžio 4 d. (adresų sužymėjimas skydeliuose ir kt.)
Teismas sprendė, kad nors tarp šalių atsiskaitymas už ieškovės atliktus darbus turėjo būti vykdomas kiekvieną mėnesį, tačiau atsakovei sustabdžius atsiskaitymus su ieškove, ieškovė turėjo pagrindą nebevykdyti tolimesnių darbų pagal sutartį, kadangi juos būtų tekę atlikti savo sąskaita, kas reikštų papildomus nuostolius ieškovei. Dėl atsakovės argumentų, kad atsiskaitymus ieškovei sustabdė, kadangi ieškovė vėlavo atlikti darbus, teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių darbų vėlavimo konkrečiai atsakovė mokėjo delspinigius užsakovui. Taip pat pagal subrangos sutarties 7.2. punktą ieškovė įsipareigojo vykdyti darbus pagal su atsakove suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, tačiau atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad toks grafikas kada nors buvo sudarytas. Taip pat nepateikė įrodymų, kad kada nors reiškė pretenzijas ieškovei dėl vėlavimo atlikti darbus. Teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad ieškovė nevėlavo atlikti jai priklausančius darbus. Pažymėjo, kad iš atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovė apskritai vėlavo atlikti statybos darbus, juos atlikinėjo dar ilgai po to, kai ieškovė su atsakove nutraukė sutartį, ir tai nebuvo vien darbai, kurių neatliko ieškovė, 2015 m. gegužės mėn. buvo atliekami darbai, susiję su radiatorių, vamzdynų, ventiliacijos įrengimu, 2015 m. birželio mėn. buvo atliekami darbai, susiję su dirvos paruošimu gazonams, šilumos tiekimu, žaliuzių įrengimu ir pan. Teismas įvertinęs ekspertizės akto išvadas sprendė, kad atsakovė vėlavo vykdyti statybos darbus pagal sutartį su užsakovu, o ieškovės vykdyti sutarties darbai tam įtakos neturėjo, remontuojamame pastate darbai iš esmės atlikti laiku, naujame pastate dalies darbų atlikti subrangos sutartyje nustatytais terminais nebuvo galimybių ne dėl ieškovės kaltės.
Teismui padarius išvadą, kad sutartis nebuvo nutraukta be priežasties, atsakovė neturi teisės taikyti baudą ieškovei pagal subrangos sutarties 11.8 punktą. Teismas pažymėjo, kad atsižvegiant į tai, kad atsakovė neginčija pareigos apmokėti ieškovės sąskaitas-faktūras: 2014-09-30 (EM1800), 2014-11-28 (EM1923), 2014-12-31 (EM1986), ir kadangi baudos išskaitymas iš mokėtinos sumos pagal sąskaitą-faktūrą EM1800 yra nepagrįstas, pagal šias sąskaitas-faktūras iš atsakovės priteistina 9421,68 Eur.
Dėl ieškovės prašymo priteisti 1554,17 Eur sumą pagal sąskaitą-faktūrą EM2199, išrašytą pagal 2015 m. gegužės 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, teismas pažymėjo, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė vengė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 6, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė nurodytą aktą. Kad atliktų darbų aktas Nr. 6 surašytas pagrįstai ir yra teisėtas, pagrindė liudytojų J. K. (techninis prižiūrėtojas) V. V. (atsakovo statybos darbų vadovas) parodymai be to atsakovės atstovas 2016 m. vsario 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad akte Nr. 6 nurodytus darbus ieškovė atliko. Teismas įvertinęs įrodymus sprendė, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai buvo atlikti, medžiagos perduotos atsakovei, todėl sąskaita-faktūra EM2199 1554,17 Eur sumai buvo surašyta pagrįstai.
Teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai išrašė atsakovei nurodytas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė pagal jas laiku neatsiskaitė, todėl privalo mokėti ieškovei sutartyje numatytus delspinigius. Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taip pat nurodė, kad delspinigių suma yra neprotingai didelė. Teismas pritaikęs ieškinio senaties terminą, nurodė, kad mokėtina delspinigių suma sudarytų 3652,80 Eur ir įvertinęs konkrečias aplinkybes sprendė, kad teisinga ir protinga priteistinų delspinigių suma yra 2500,00 Eur.
Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas, vadovaujantis tais pačiais argumentais iš esmės yra nebeįmanomas priešieškinio tenkinimas. Dėl subrangos sutarties nutraukimo teisėtumo jau pasisakyta, todėl atsakovės reikalavimas atmestinas. Teismas pažymėjo, kad dėl atliktų darbų akto Nr. 6 galiojimo taip pat jau pasisakyta, todėl šis reikalavimas atmestinas. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 22313,87 Eur nuostolių, teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad delspinigiai buvo skaičiuojami dėl ieškovės kaltės, o liudytojų parodymai, ekspertizės akto išvados bei kiti sprendime jau išvardinti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kaltės dėl atsakovės mokėtų delspinigių nėra. Teismas padarė išvadas, kad pripažinus sutarties nutraukimą pagrįstu atsakovės reikalavimas priteisti 6248,53 Eur dėl pabrangusių darbų negali būti tenkinamas. Netenkinus reikalavimo priteisti nuostolius, atmestinas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
14. Apeliaciniu skundu atsakovė uždaroji akcinė bndrovė „Eirta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės vienašalį pranešimą dėl sutarties nutraukimo kaip atliktą dėl esminio Sutarties pažeidimo. Nepagrįstai neatsižvelgė į tikrąją Sutarties nutraukimo priežastį - ieškovės apsiskaičiavimo dėl reikiamų objekte montuoti medžiagų kainos (šviestuvų). Ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl didesnės jos įvykdymo kainos, nei sutartinė kaina. Pranešimas dėl Sutarties nutraukimo buvo pateiktas iš karto po ieškovės nesėkmingo bandymo suderinti jos siūlomus (pigesnius) montuoti šviestuvus objekte. Teismas nepasisakė dėl 2015 m. vasario 11d. ieškovės rašto dėl Sutarties nutraukimo turinio, kuriame nėra jokių užuominų apie tariamus Sutarties pažeidimus iš atsakovės pusės, ieškovės 2015 m. balandžio 22 d. elektroninio laiško, kuriame ieškovė sutinka su bauda ir nurodo, kad turi pareigą mokėti baudą atsakovei dėl tokio Sutarties nutraukimo. Teismas skundžiamame sprendime apie šiuos įrodymus iš vis nepasisakė ir į juos neatsižvelgė, todėl pažeidė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai vertino ieškovės pranešimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo turinį. Sutarties 11.8 punkte numatytos Sutarties nutraukimo pasekmės, nutraukus Sutartį be priežasties. Teismo aiškinimas, kad šis pranešimas gali būti laikomas įspėjimu prieštarauja ir lingvistiniam teksto turinio aiškinimui: „nutraukia“ negali būti laikomas kaip įspėjimas nutraukti, nes jame aiškiai konstatuojamas Sutarties nutraukimas pranešimo pateikimo momentu. Skirtingai nei konstatavo teismas, Sutarties 11.8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad Sutarties nutraukimas be priežasties reiškia, kad nėra nei Sutartyje, nei įstatyme numatytos priežasties nutraukti Sutartį, todėl atsisakiusiai Sutartį vykdyti be priežasties šaliai yra numatyta atsakomybė -bauda. Ieškovė šiuo atveju aiškiai nurodė, kad nutraukia Sutartį be priežasties, o ne dėl atsakovės kaltų veiksmų ar kitų priežasčių. Jeigu ieškovė būtų nutraukusi sutartį dėl atsiskaitymo vėlavimo, tai būtų taip ir nurodžiusi. Teismas nurodė, neva tai Sutartis nutraukta vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, tačiau CK 6.217 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė tiesiog pateikė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo be priežasties, neįspėdama apie tai bei nenurodydama jokių tokio nutraukimo motyvų, dėl ko toks Sutarties nutraukimas negali būti laikomas atitinkančiu CK 6.217 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Ieškovė nei prieš nutraukiant Sutartį, nei nutraukdama Sutartį nenurodė jokių atsakovės pažeidimų, dėl kurių Sutartis nutraukiama, nes atsakovės pažeidimų, kurie būtų buvę esminiai ieškovei, Sutarties nutraukimo momentu, nebuvo. Tai patvirtina, jog atsiskaitymo faktas nebuvo motyvas Sutarties nutraukimui. Dėl tokio ieškovės bendradarbiavimo pažeidimo pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nepasisakė.Teismas nepagrįstai kontatavo, jog ieškovė Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų nepažeidė, nes pagal Sutarties 7.2. punktą ieškovė įsipareigojo vykdyti darbus pagal su atsakove suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką. Tačiau Sutarties 7.2. punkte nėra nurodyta, kuri šalis privalo tokį grafiką parengti, taigi teismas nepagįstai priskyrė tokio grafiko nesudarymo neigiamamas pasekmes vien atsakovei. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė tokį grafiką būtų siekusi derinti ar inicijuoti, ar pan. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl trukdžių vykdyti darbus pagal Sutartį. Teismas savo išvadas motyvuoja ekspertizės išvados ištraukomis, tačiau tokia aplinkybė, kad ieškovė iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. jau buvo atlikusi visus remontuojamame pastate numatytus darbus akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Remontuojamame pastate ieškovė darbus turėjo pabaigti iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. (tą konstatavo ir teismas), tačiau dar ir Sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2015 m. vasario 10 d. nebuvo jų pabaigusi - t. y. remontuojamame pastate nebuvo pakabinti šviestuvai (dėl ko ir buvo nutraukta Sutartis), nebuvo pabaigti kiti elektros instaliacijos darbai. Šią aplinkybę pavirtina ieškovės atliktų darbų aktų turinys, kuriuose nėra nurodyti šviestuvai, sudarantys didelę Sutarties kainos dalį. Pirmos instancijos teismas pasisakydamas, kad terminai nebuvo pažeisti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisingą sprendimą. Nustačius darbų atlikimo terminų pažeidimą, turėjo būti aiškinamasi, kuri šalis yra atsakinga dėl vėlavimo.Aplinkybė, kad tuo pačiu metu atsakovė vykdė darbus objekte, kurie neva trukdė ieškovei užbaigti darbus, pati savaime neatleidžia ieškovės, kaip rangovės, nuo atsakomybės už sutarties termino praleidimą, jei ji, tinkamai bendradarbiaudama su atsakove, galėjo to išvengti. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi bendradarbiavimo pareigą ir kartu gynusi savo interesą įvykdyti sutartį, kad darbus pabaigtų nustatytu terminu. Byloje išsprendus klausimą dėl ieškovės įsipareigojimo pažeidimo laiku atlikti darbus pagal Sutartį, atitinkamai būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakovės teisės sulaikyti mokėjimą.Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė vengė pasirašyti 2015 m. gegužės 5 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė nurodytą aktą. Nes būtent atsakovė ieškovei nutraukus Sutartį, ragino perduoti iki sutarties nutraukimo atliktus darbus atsakovės 2015 m. vasario 11 d. ieškovei siųstu raštu, tačiau teismas jį nepagrįstai vertino kaip neva tai atsakovės sutikimą dėl sutarties nutraukimo, o ne atsakovės bendardarbiavimo pareigos įgyvendinimą, dėl ko padarytos klaidingos išvados apie sutarties pasibaigimo aplinkybes. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nors ir raginama, paskutinių atliktų darbų iš viso atsakovei neperdavinėjo, t. y. niekada nebuvo pateikusi atliktų darbų aktų už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus, o tik 2015 m. gegužės 5 d., (po 3 mėnesių nuo Sutarties nutraukimo) iš karto vienašališkai pasirašė ir išsiuntė atsakovei vienašalį atliktų darbų aktą Nr. 6 bei sąskaitą faktūrą Nr. EM2199. Teismas taip pat nevertino, kad asakovė nesutinka su dalimi akte Nr.6 nurodytų darbų, o nustatęs tik keleto vienašaliame akte Nr.6 nurodytų darbų atlikimą remiantis liudytojų parodymais, kurie taip pat nebuvo vienareikšmiški nepagrįstai pripažino vienašalį aktą Nr. 6 galiojančiu ir sudarytu teisėtai visa apimtimi. Akte yra nurodytos medžiagos ar darbai, kurių perdavimas atsakovei neįrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl šis aktas laikytinas neatitinkančiu tikrovės. Be to akte klaidingai nurodyta, jog darbai ir medžiagos yra atlikti (pateikti) atsakovei 2014 m. gruodžio mėnesį. Visi 2014 m. gruodžio mėnesį atlikti darbai ir medžiagos yra atsakovės priimti, o ieškovės perduoti 2014 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktu Nr. 05. Į šią aplinkybę teismas taip pat neatsižvelgė, jos nevertino ir dėl jos nepasisakė. Teismas nepagrįstai pripažindamas Sutarties nutraukimą teisėtu, nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl Sutarties įvykdymo kainos padidėjimo. Ieškovės vienašalį Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, atitinkamai turėtų būti tenkinamas atsakovės priešieškinyje nurodytas reikalavimas dėl nuostolių, pasireiškusiu Sutarties kainos pabrangimu, kas sudaro 6 248,53 Eur. Dėl atsakovės, esant ieškovės kaltei, užsakovei sumokėtų 16 065,34 Eur delspinigių teigia, kad šioje situacijoje pagal su trečiuoju asmeniu VŠĮ „Vilties erdvė“ sudarytą sutartį delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus buvo skaičiuojami nuo bet kokių darbų rūšies vėlavimo, t. y. jeigu vėluojama atlikti bet kokius darbus, kad ir nedidelę jų dalį, tokie patys delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną vėluojamą dieną nuo visos Sutarties sumos. Tai reiškia, kad nuostolių suma nepriklauso nuo to, kokie konkrečiai darbai atsilieka nuo nurodyto termino. Dėl ieškovės atliekamų darbų vėlavimo galima daryti išvadą, kad ieškovė yra atsakinga už tokių nuostolių kilimą.Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmos instancijos teismas iš vis nenagrinėjo priešieškinio reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Sprendime tiesiog nurodoma, kad patenkinus ieškinį priešieškinio reikalavimų tenkinimas nebeįmanomas. Tokiu būdu bylos esmė liko neatskleista.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė uždaroji akcinė bendrovė UAB „Emas“ prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl vėluojančių mokėjimų. Pirmiausia ieškovė siekdama nekonfliktuoti su užsakovu (atsakovu) žodžiu ragino atsakovę laikytis Sutartimi nustatytų apmokėjimo terminų ir padengti skolas. Atsakovė skolas pripažino – 2014 m. lapkričio 30 d. buvusios skolos dydį patvirtino pasirašydama 2014 m. gruodžio 29 d. aktą, žadėjo atsiskaityti. Kadangi atsakovė savo pažadų nevykdė ir už ieškovės atliktus darbus nemokėjo, ieškovė 2015 m. vasario 10 d. pranešimu nutraukė Sutartį. Atsakovė gavusi pranešimą atsakė ieškovei 2015 m. vasario 11 d. raštu, nereiškė jokių pretenzijų. Po Sutarties nutraukimo ieškovė 2015m. kovo 17 d. , 2017 m. kovo 26 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2015 m. gegužės 5 d. kreipėsi dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo, jokio atsakymo nepateikė. Atsakovė skolos neginčijo, niekada nepranešė ieškovei apie neva taikytą sulaikymą. Ieškovei nebuvo žinomos ne tik sulaikymo priežastys, ką nepagrįstai apeliantė nurodo apeliaciniame skunde bet ir pats faktas. Apeliantė teigia, kad ji įskaitė baudos sumą 2695,20 Eur iš ieškovei sulaikytos mokėtinos sumos, t.y. iš sąskaitos Nr. EM1800 – 6015,12 Eur sumos. Atsakovė 2015m. balandžio 22 d. nėra pateikusi ieškovei pranešimo dėl įskaitymo, kas reiškia, kad apeliantės nurodytas įskaitymas nebuvo atliktas (CK 6.131 straipsnis).
Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2015 m. sausio – vasario mėnesiais ieškovė derino šviestuvus, kurie turėjo būti montuoti remontuojamame pastate ir kad jie esą neatitiko techninių bei dizaino reikalavimų. Ieškovė nevykdė šviestuvų derinimo remontuojamam pastatui 2015 m. sausio – vasario mėnesiais, byloje nėra jokių šiuos apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliantės teiginiai, kad esą tikroji Sutarties nutraukimo priežastis buvo ieškovės apsiskaičiavimas dėl reikiamų objekte montuoti medžiagų kainos (šviestuvų), o pranešimas apie Sutarties nutraukimą esą buvo pateiktas iš karto po nesėkmingo ieškovės bandymo suderinti jos siūlomus pigesnius montuoti šviestuvus objekte, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.
Pagal sutarties 9.1.-9.4. punktus matyti, kad Sutartimi buvo nustatytas kasmėnesinis atsiskaitymas, tačiau ne vėliau kaip per 60 dienų, kai atsakovė pateikia sąskaitą-faktūrą užsakovei VšĮ „Vilties erdvė“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sąskaitos-faktūros VšĮ „Vilties erdvė“ už atliktus darbus buvo pateikiamos kiekvieną mėnesį. Sutarties nutraukimo metu - 2015 m. vasario mėnesį atsakovas buvo neapmokėjęs ieškovės sąskaitų, išrašytų dar 2014-09-30 (EM1800), 2014-11-28 (EM1923), 2014-12-31 (EM1986) ir byloje dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsakovė pripažino, kad šios sąskaitos yra apmokėtinos (2014-12-29 ir 2015-04-23 skolų suderinimo aktai, 2015-10-07 raštas dėl skolų suderinimo). Ieškovė atsakovę apie sutarties nutraukimą informavo 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. 1-016 . Pranešimas dėl Sutarties nutraukimo, Sutartis tarp šalių nutraukta nepažeidžiant įstatymo nustatyto 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Ieškovė atsakovės naudai dar atliko darbus 2015-04-04 (adresų sužymėjimas skydeliuose ir kt.)
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pranešimu dėl Sutarties nutraukimo ieškovė nurodė, jog nutraukia Sutartį be priežasties, o ne dėl atsakovės kaltų veiksmų ir kitų priežasčių, ir 2015m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku ieškovė pripažino baudos mokėjimo pareigą atsakovei. 2015m. vasario 10 d. pranešime apie Sutarties nutraukimą ieškovė nurodė, kad „UAB „EMAS“ nutraukia Statybos subrangos sutartį Nr.: S2-249, pasirašytą 2014 m. kovo 31 d., pagal punktą 11.8“, todėl, kad laikė ir suprato situaciją taip, jog jau apie pusę metų nemokėdama už ieškovės atliktus darbus ir pateiktas medžiagas atsakovė faktiškai be priežasties nutraukė Sutarties vykdymą ir atsakovė privalo ieškovei sumokėti Sutarties 11.8 punkte nustatytą 10 proc. dydžio baudą. Ieškovės nuostoliai dėl ieškovės atliktų ir atsakovės neapmokėtų darbų tik didėjo ir Sutarties nutraukimo metu buvo pasiekę 10 975,85 Eur sumą. Ieškovė iš savo lėšų buvo nupirkusi objekte sunaudotas medžiagas, buvo apmokėjusi darbus atlikusiems darbuotojams, o atsakovė, kuri ieškovės darbų rezultatą priėmė bei perdavė užsakovui VšĮ „Vilties erdvė“ bei gavo apmokėjimą iš užsakovo, naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis ir neapmokėjo ieškovei. Todėl ieškovė nebegalėjo tęsti darbų pagal Sutartį vykdymo neatlygintinai ir buvo priversta Sutartį nutraukti dėl atsakovės kaltės. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovės pažeidimų, kurie būtų buvę esminiai ieškovei, Sutarties nutraukimo momentu nebuvo. Visa Sutarties kaina buvo 26 952,01 Eur, o bendra pradelsta atsakovės skola ieškovei sudarė 8981,81 Eur, kas sudarė 33 procentus visos Sutarties kainos.
Ieškovės pranešimo apie Sutarties nutraukimą metu darbai remontuojamame pastate jau buvo užbaigti, o naujame pastate atsakovė nebuvo užbaigusi savo atliekamų darbų. Ieškovė negalėjo vykdyti šiame pastate darbų pagal Sutartį iki pat 2015 m. balandžio mėnesio – šios aplinkybės yra nustatytos byloje atlikta ekspertize. Todėl po pranešimo apie Sutarties nutraukimą per įspėjimo laikotarpį ieškovė dar atliko smulkius darbus kuriuos tik galėjo vykdyti objekte - adresų sužymėjimo skydeliuose ir kitus. 2015 m. balandžio 22 d. el.laiške nurodyta 2015 m. balandžio 4 d. data, yra data, kada ieškovė užbaigė šiuos darbus, o juos vykdė visą laikotarpį nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo dienos. Sutartis galutinai nutrūko kai atsakovė nei per 30 dienų, nei per ilgesnį terminą pažeidimo nepašalino – neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus.
Atsakovė nežinodama, kada ji atliks statybos darbus ir galės perduoti darbų frontą ieškovei (subrangovui), nenustatė ieškovės atliekamų darbų atlikimo grafiko (neparengė ir nepasirašė Sutarties priedo Nr. 3). Esant tokiai situacijai (neapibrėžtam ieškovės atliekamų darbų vykdymo terminui), ieškovė negalėjo nei reikalauti iš atsakovės perduoti darbų fronto, nei reikšti pretenzijų dėl jo neperdavimo, todėl ieškovės darbuotojai vykdavo į objektą ir vykdė darbus, kai tik atsakovė žodžiu pranešdavo, kad jau yra galimybė vykdyti atitinkamus darbus objekte, arba tiesiog patys ieškovės darbuotojai darbų vykdymo objekte metu matydavo, kad galima pradėti vykdyti dar kokius nors darbus pagal Sutartį. Atsakovė nenurodė jokių Sutarties sąlygų, iš kurių ieškovei kiltų tokia pareiga. Be to, toks Sutarties aiškinimas prieštarauja statybos darbų proceso organizavimui objekte ir atsakovės vykdytų statybos bei ieškovei priklausiusių vykdyti elektrotechnikos darbų technologiniam eiliškumui. Atsakovė, o ne ieškovė buvo statomo objekto generalinis rangovas objekte ir organizavo darbų vykdymo procesą. Sutarties 7.1 punktas apibrėžia sutarties terminą, o ne ieškovei Sutartimi pavestų atlikti darbų atlikimo terminus. Sutarties terminas orientacijai buvo siejamas su pačios atsakovės vykdomais statybos darbų (pastato paprastojo remonto ir naujo pastato statybos) numatomais atlikimo terminais. Ieškovė nevykdė statybos darbų, nurodytų Sutarties 7.1.1 ir 7.1.2 papunkčiuose – nei esamo pastato remonto, nei naujo pastato statybos, todėl nėra atsakinga už šių darbų atlikimo terminus.
Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai buvo atlikti, medžiagos perduotos atsakovei, todėl sąskaita-faktūra EM2199 1554,17 Eur sumai buvo surašyta pagrįstai ir ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Atsakovės atstovas 2016 m. vasario 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad akte Nr. 6 nurodytus darbus ieškovė atliko. Atkreipia dėmesį, kad apeliantės pozicija dėl akto Nr. 6 tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu yra prieštaringa ir nesąžininga. Apeliantės nurodytas sumų skirtumas tarp 2015 m. balandžio 22 d. nurodytos 1238,02 Eur ir akte Nr. 6 nurodytos 1554,17 Eur yra susidaręs iš esmės tik dėl to, kad akte Nr. 6 yra papildomai priskaičiuotas pagal įstatymą mokėtinas PVM mokestis, o be PVM ši suma sudaro 1284,44 Eur. Byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai buvo atlikti, medžiagos perduotos atsakovei, o atsakovė šį darbų rezultatą panaudojo - perdavė užsakovui VšĮ „Vilties erdvė“, kurio užsakymu statytas objektas yra galutinai pabaigtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai pripažino Sutarties nutraukimą teisėtu ir atmetė atsakovės priešieškinį. Pagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad delspinigiai buvo skaičiuojami dėl ieškovės kaltės, o liudytojų parodymai, ekspertizės akto išvados bei kiti sprendime išvardinti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kaltės dėl atsakovės mokėtų delspinigių nėra. Iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad VšĮ „Vilties erdvė“ užsakė atlikti 311 072,90 Eur naujo pastato statybos darbų ir 175 061,73 Eur remontuojamo pastato statybos darbų, kas bendrai sudaro 486 134,63 Eur, o ieškovei iš to skaičiaus Sutartimi buvo perduota atlikti tik 26 952,01 Eur vertės elektrotechnikos darbų, kas sudaro tik 5,5 procento visų VšĮ „Vilties erdvė“ užsakytų darbų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės užsakovui VšĮ „Vilties erdvė“ sumokėti delspinigiai yra sumokėti būtent dėl ieškovei Sutartimi perduotų atlikti darbų, o ne dėl kurių nors iš likusios 94,5 procentų darbų apimties darbų, kuriuos atliko pati atsakovė vėlavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis), pateikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Todėl CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus ? šalių pasirašytą 2014 m. gruodžio 29 d. skolų suderinimo aktą, dėl kurio nurodė, kad ragino žodžiu atsakovę atsiskaityti, atsakovė patvirtino skolos dydį ir žadėjo atsiskaityti. Tap pat ieškovės buhalterės 2015 m. kovo 17 d. ir 2017 m. kovo 26 d. elektroninius laiškus nurodydama, kad jų pateikimo teismui būtinybė iškilo tik šioje stadijoje, t.y. atsikertant į apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovė nereikalavo iš atsakovės padengti įsiskolinimą, todėl, prašo vadovaujantis CPK 306, 314 straipsniais ir prijungti šiuos įrodymus prie bylos. Atsakovė nenurodė aplinkybių kodėl negalėjo šių rašytinių dokumentų pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgiant į atsakovės argumentus, kad būtinybė pateikti juos teismui iškilo atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, sutiktina, kad pateikti duomenys susiję su apeliacinio skundo argumentais į kuriuos atsakovė teikė atsikirtimus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga pateiktus dokumentus priimti ir juos vertinti atsižvelgiant į visumą byloje esančių įrodymų (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ieškovė 2015 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 10975,85 Eur priteisimo. 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymas panaikintas atsakovei pareiškus prieštaravimus. 2015 m. spalio 9 d. ieškovė pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės 10975,85 Eur skolą, 5237,85 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir VšĮ „Vilties erdvė“ 2014 m. kovo 13 d. sudarė rangos sutartį Nr. 10 dėl pastatų, esančių adresu Šerkšnės g. 2. Mažeikiai, statybos ir remonto darbų. Šią sutartį numatoma finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų. Mokėjimus pagal šią sutartį užsakovas įsipareigojo atlikti ne vėliau kaip per 60 dienų kai iš rangovo buvo gauta tinkamai įforminta sąskaita –faktūra, pridėtas atliktų darbų aktas. Atsakovė vadovaudamasi sutartimi ir papildomu susitarimu darbus turėjo atlikti : Grupė Nr.1. Remontuojamas pastatas –per 180 dienų, t.y. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. ir Grupė Nr. 2 Naujo namo statyba – per 270 dienų, t.y. iki 2014 m. gruodžio 8 d. Susitarimu dėl 2014 m. kovo 13 d. rangos darbų sutarties Nr. 10 pratęsimo užsakovas ir atsakovė susitarė pratęsti sutarties Grupės Nr. 1( Remontuojamas pastatas ) darbų baigimo laiką nurodytą pasiūlymo priedo 1.1.5.6 punkte vienam mėnesiui iki 2014 m. rugsėjo 16 d. 2014 m. rugsėjo 14 d. susitarimu tarp užsakovo ir atsakovės pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. delspinigiai 0,02 procento nuo sutarties kainos.
2014m. kovo 13 d. rangos sutarties Nr. 10 pagrindu atsakovė UAB „Eirta” su ieškove UAB „Emas” 2014 m. kovo 31 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. S2-249. Šalių sudarytos subrangos sutarties 1.1. punkte numatyta, kad vykdydamos šią sutartį šalys, be kita ko, vadovaujasi šios sutarties sąlygomis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais. Subrangos sutarties 2.1. vartojama sąvoka „Rangos darbai“ reiškia Sutaryje ir jos priduose nustatytas statybos rangos darbus ( t.y. elektrotechnikos ir silpnų srovių darbus). 3.1 punkte subrangovas įsipareigojo veikdamas kaip statybos rangovas savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis atlikti darbus adresu Šerkšnės g.2 , Mažeikiai pagal „Supaprastinto atviro konkurso darbams pirkti sąlygų priedo tęsinys“ . Sutarties 4 punkte numatyta darbų apimtis, kokius darbus apima bei kokie darbai Sutartyje numatyti. Sutartyje numatyta darbų kaina, rangovo ir subrangovo įsipareigojimai. Sutarties 7 punkte numatyti darbų atlikimo terminai, 7.1 punkte numatytas subrangos sutarties terminas, nurodoma 7.1.1punktas -150 dienų pastato, esančio adresu Šerkšnės g. 2, Mažeikiuose, paprastasis remontas. 7.1.2 punkte -270 dienų vieno aukšto pastato, adresu (duomenys neskelbtini) statybai. 7.2 punkte numatyta, kad darbai vykdomi pagal su rangovu suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką. Priedas Nr.3. Sutartyje aptartas darbų atlikimas ir pridavimas ( Sutarties 8 punktas), atsiskaitymai ir mokėjimai pagal sutartį ( Sutarties 9 punktas), sankcijos ( Sutarties 10 punktas), Sutarties galiojimo bei nutraukimo tvarka, atsakomybė ( Sutarties 11 punktas).
Atsakovė 2015 m. vasario mėnesį nebuvo apmokėjusi ieškovės sąskaitos, išrašytos 2014m. rugsėjo 30 d. (EM1800), nurodyta apmokėti iki 2014 m. lapkričio 29 d. (20769,01 Lt ) 6015,12 Eur , 2014 m. lapkričio 28 d. (EM1923), 10243,38 Lt, 2966,69 Eur, nurodyta apmokėti iki 2014 m. gruodžio 28 d., 2014 m. gruodžio 31d. (EM1986) 1518,79 Lt , 439,87 Eur , nurodyta sumokėti iki 2015 m. sausio 31 d. Byloje pateikti 2014 m. rugsėjo 23 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2014 m. gruodžio 31 d. Atliktų darbų aktai. 2014 m. gruodžio 29 d. aktu Dėl skolų suderinimo šalys suderino skolą (31012,39 Lt) 6015,12 Eur sumai. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė už minėtas sąkaitas ieškovei nėra apmokėjusi.
Dėl subrangos sutarties nutraukimo
CK 6.644 straipsnis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.650 straipsnyje numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai rangos santykiai, kuriems reguliuoti taikytinos sutarties nuostatos ir CK 6.644 – 6.671 straipsnių normos, kuriuose reglamentuojami rangos teisiniai santykiai. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nurodė, kad Sutartis nutraukta vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, nes CK 6.217 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, ieškovė pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą be priežasties, nurodydama 8.1 punktą, prieš tai neįspėdama be to nenurodydama , kad sutartį nutraukia dėl nesumokėjimo. Ieškovė vėlavo su darbais, nebuvo atlikusi darbų pagal sutarties terminus, todėl atsakovė buvo sulaikiusi mokėjimus. Apeliantė nors neneigia neatsiskaitymo fakto bet nurodė, kad jos vertinimu neatsiskaitymo faktas nebuvo motyvas Sutarties nutraukimui. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tikrąją Sutarties nutraukimo priežastį, kad ieškovė apsiskaičiavo dėl reikiamų objekte montuoti medžiagų (šviestuvų) kainos. Atsakovės pažeidimų, kurie būtų buvę esminiai ieškovei, Sutarties nutraukimo momentu, nebuvo.
Apeliantė nesutinka su ieškove, kad pagal sutartį subrangovei nustatyti darbų terminai. Pagal Rangos sutarties 7.1.1 punktą buvo nustatytas 150 dienų terminas, o pagal 7.1.2 punktą 270 dienų terminas. Pagal Sutartį iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė atliko ir perdavė atsakovei statybos rangos darbų už 13 526,09 Eur, nors turėjo pabaigti ir perduoti 26 952,01 Eur vertės darbus iki 2014 m. gruodžio 26 d. Ieškovė privalėjo atlikti darbus, nurodytus Rangos sutarties Nr. S2-249 4.1.1 - 4.1.4 p. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., o darbus, nurodytus Rangos sutarties Nr. S2-249 4.1.5 - 4.1.9, turėjo atlikti iki 2014 m. gruodžio 26 d. Ieškovė teigė, kad Sutartimi nebuvo nustatyti ieškovės atliekamų darbų (remontuojamo pastato lauko elektrotechnika, remontuojamo pastato vidaus elektrotechnika, remontuojamo pastato priešgaisrinė signalizacija, remontuojamo pastato žaibosauga, naujojo pastato lauko elektrotechnika, naujojo pastato vidaus elektrotechnika, naujojo pastato lauko telekomunikacijos, naujojo pastato vidaus telekomunikacijos, naujojo pastato priešgaisrinė signalizacija) ( Sutarties 4.1.1 -41.9 punktai) terminai. Ieškovės vertinimu Sutarties 7.1, 7.2 punktai apibrėžė sutarties terminą, o ne ieškovei Sutartimi pavestų atlikti darbų atlikimo terminus. Sutarties terminas orientacijai buvo siejamas su paties atsakovo vykdomais statybos darbų (pastato paprastojo remonto ir naujo pastato statybos) numatomais atlikimo terminais. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad statybos darbus, t.y. pagrindinę darbų apimtį, pagal atsakovės ir VšĮ „Vilties erdvė“ (užsakovo) 2014 m. kovo 13 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 10 vykdė pati atsakovė ir tik užbaigus statybos darbus (įrengus sienas, pertvaras, lubas ir kt.) buvo galima pradėti vykdyti elektros, telekomunikacijų ir signalizacijos instaliacijos darbus. Atsakovė nežinodama, kada ji atliks statybos darbus ir galės perduoti darbų frontą ieškovei, nenustatė ieškovės atliekamų darbų vykdymo grafiko.
CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmę kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kita. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis), todėl prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniais santykiais, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti ir kt.).
Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į 7.1.1 bei 7.1.2 punktus, kaip jie suformuluoti, nurodoma, jog tai yra subrangos sutarties terminai. Teismui yra pagrindo spręsti, kad jei šalys konkečiai nesusitarė dėl šių terminų ir jie, kaip teigia ieškovė yra orentaciniai, tai iš esmės subrangos darbų terminai subrangovui objektyviai negalėjo būti numatyti ilgesni, nei rangovui užsakovo nustatyti galutiniai darbų atlikimo terminai. Atsakovė teigia, kad ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė dėl atsakovės darbų vėlavimo, dėl ko ieškovė negalėjo atlikti konkrečių darbų. Kad atliekant darbus iš ieškovės nebuvo gautas joks pranešimas ar nusiskundimas dėl darbų fronto neperdavimo ar atsakovės veiksmų, dėl kurių ieškovė negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Be to ieškovė atsakovei iki Sutarties nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų dėl mokėjimo, kas atsakovės vertinimu patvirtina, jog jai buvo žinomos sulaikymo priežastys. Todėl dėl atliekamų darbų vėlavimo, atsakovė sulaikė ieškovei mokėtiną 9421,68 Eur sumą už atliktus darbus vadovaujantis Sutarties 9.6 punkto nuostatomis. Kaip minėta ieškovės argumentai yra priešingi, ieškovė teigia, kad siekdama nekonfliktuoti su atsakove žodžiu ragino atsakovę laikytis Sutartimi nustatytų apmokėjimo terminų ir padengti skolas. Atsakovė skolas pripažino 2014m. lapkričio 30 d. buvusios skolos dydį patvirtino pasirašydama 2014m. gruodžio 29 d. aktą, žadėjo atsiskaityti. Nors ieškovė ir nepareiškė raštu pretenzijų atsakovei dėl vėlavimo atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais dėl atsakovės raginimų žodžiu, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl neatsiskaitymo su ieškove.
Šalių pozicija yra skirtinga ir dėl to, kas turėjo pareigą paruošti pagal Sutarties 7.2 punktą suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, priedą Nr. 3. Apeliantė nurodė, kad Sutarties 7.2. punkte nėra nurodyta, kuri šalis privalo tokį grafiką parengti, todėl teismas nepagįstai priskyrė tokio grafiko nesudarymo neigiamams pasekmes vien atsakovei. Iš Sutarties turinio galima spręsti, kad tokį grafiką turėjo parengti pati ieškovė ir suderinti su atsakove, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė tokį grafiką būtų siekusi derinti ar inicijuoti. Įvertinant tai, kad ieškovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, šalių bendardarbiavimo stokos neigiamos pasekmės nepagrįstai priskirtos vien atsakovei. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog jos atliekami darbai ar kitos priežastys trukdo jai darbus atlikti laiku, kad taip pažeidžiama užsakovės pareiga sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas ( CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovė taip pat yra verslininkė ir savo srities profesionalė. Konkrečiu atveju atsakovė sudariusi sutartį su užsakovu ir prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus atlikti nustatytais terminais privalėjo būti atidi, rūpestinga ir užtikrinti įsipareigojimų užsakovui įvykdymą. Apeliantė teigia, kad ieškovė turėjo galimybę atlikti darbus laiku, tačiau vengė juos atlikti. Tačiau pažymėtina, kad Sutarties 6.1.4 punkte numatyta, kad jei subrangovas nesilaiko numatyto grafiko ir kita, rangovas turi teisę raštu reikalauti šalinti trūkumus, stabdyti darbus ir mokėjimus iki trūkumų pašalinimo. 6.1.6 pnkte numatyta, kad turi teisę perleisti dalį sulygtų darbų jei subrangovas nesilaiko terminų ir kita. Sutarties 6.1.6 punkte numatyta, kad rangovas vykdo subrangovo atliekamų darbų priežiūrą ir kokybės bei terminų laikimosi kontrolę. Rangovas vadovaudamasis Sutarties 9.6 punktu turi teisę sulaikyti mokėjimus jeigu subrangovas : 9.6.1-neištaiso atliktų darbų defektų, 9.6.2 –nevykdo objekto statybos darbų vykdymo protokoluose nurodomų darbų, terminų bei kitų reikalavimų, 9.6.3 –daugiau negu vienu mėnesiu atsilieka nuo darbų vykdymo grafiko. Sutarties 10.2 punkte numatyta, kad subrangovui dėl savo kaltės uždelsus pradėti statybą ar atlikti darbų kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais ir kita, jis turi sumokėti rangovui baudą, lygią 0,2 procento Sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo neatliktos darbų sumos ( delspinigiai mokami rangovui pareikalavus).
Ieškovė nurodė, kad pagal susklosčiusias faktines aplinkybes ji negalėjo nei reikalauti iš atsakovės perduoti darbų fronto, nei reikšti pretenzijų dėl jo neperdavimo, todėl ieškovės darbuotojai vykdavo į objektą ir vykdė darbus, kai tik atsakovė žodžiu (dažniausiai telefonu) pranešdavo, kad jau yra galimybė vykdyti atitinkamus darbus objekte, arba tiesiog patys ieškovės darbuotojai darbų vykdymo objekte metu matydavo, kad galima pradėti vykdyti dar kokius nors darbus pagal Sutartį. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi pretenzijas atsakovei dėl galimybės vykdyti darbus. Taip pat byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl ieškovės vėluojamų pagal Sutartį atlikti darbų, nors atsižvelgiant į sutarties salygas atsakovė turėjo pareigą raštu pareikšti reikalavimus, imtis konkrečių veiksmų dėl vėlavimo atlikti darbus.
Ieškovė teigia, kad apeliantė akivaizdžiai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad neva iš Sutarties turinio galima spręsti, jog Sutarties 7.2 punkte nurodytą darbų vykdymo grafiką turėjo parengti pati ieškovė ir suderinti su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, toks Sutarties aiškinimas prieštarauja statybos darbų proceso organizavimui objekte ir atsakovės vykdytų statybos bei ieškovei priklausiusių vykdyti elektrotechnikos darbų technologiniam eiliškumui. Pagrįstai ieškovė teigia, kad atsakovė, o ne ieškovė buvo statomo objekto generalinis rangovas objekte ir organizavo darbų vykdymo procesą. Apeliacinio teismo vertinimu darbų proceso organizavimas buvo generalinio rangovo – atsakovės pareiga, ir kaip minėta atsakovė siekdama įvykdyti užsakovui prisiimtus įsipareigojimus privalėjo tinkamai organizuoti tiek savo funkcijai tiek subrangovo funkcijai priskirtus darbus, nustatyti darbų atlikimo terminus Sutartyje numatyta forma – pasirašant darbų vykdymo grafiką. Atsakovė teismo vertinimu neužtikrindama tinkamo darbo organizavimo, nenustačiusi ieškovei darbų atlikimo terminų, neturi pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovė yra pažeidusi darbų atlikimo terminus, todėl dėl netinkamo subrangovo darbo organizavimo ir terminų užtikrinimo turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte Susitarimu dėl 2014 m. kovo 13 d. rangos darbų sutarties Nr. 10 pratęsimo užsakovas ir atsakovė susitarė pratęsti sutarties Grupės Nr. 1( Remontuojamas pastatas ) darbų baigimo laiką nurodytą pasiūlymo priedo 1.1.5.6 punkte vienam mėnesiui iki 2014 m. rugsėjo 16 d. 2014 m. rugsėjo 14 d. susitarimu tarp užsakovo ir atsakovės pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. delspinigiai 0,02 procento nuo sutarties kainos. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė vykdė subrangovo atliekamų darbų terminų kontrolę, reiškė pretenzijas, t.y. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Sutartis būtų kuo greičiau įvykdyta. Iėškovė teigia, kad atsakovė niekada per visą Sutarties vykdymo laiką nepranešė ieškovei ir apie mokėjimų sulaikymą dėl jos vėluojamų atlikti darbų.
Atsakovė nurodė, kad 2015 m. sausio - vasario mėnesiais ieškovė derino šviestuvus, kurie turėjo būti montuoti remontuojamame pastate. Ieškovė negalėjo užbaigti Sutartimi sulygtų darbų, kadangi ieškovės pasiūlyti šviestuvai netiko užsakovui dėl dizaino bei techniniame darbo projekte numatytų reikalavimų (medžiagiškumas, gaubto skersmuo ir kt.) netenkinimo. Iš ieškovės darbuotojo V. P. atsakovės darbuotojui E. Z. siųstų elektroninių laiškų apie šviestuvus matyti, kad ieškovė nenorėjo pirkti šviestuvų iš užsakovo nurodytų tiekėjų, nes jų kaina ieškovei buvo per didelė. Ieškovei būtų reikėję išleisti daugiau pinigų visiems darbams pagal Sutartį atlikti nei jiems buvo numatyta. Dėl to tolimesnis Sutarties vykdymas ieškovei būtų buvęs akivaizdžiai nenaudingas. Pasak atsakovę tikėtina, kad įvertinusi Sutarties nuostolingumą, ieškovė nusprendė nutraukti ją ir tokiu būdu sumažinti savo nuostolius. Ieškovės vertinimu šviestuvai remontuojamam pastatui atitiko projekte nustatytus techninius reikalavimus, o dizaino reikalavimai projekte nebuvo nustatyti. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginius, kad ieškovės siūlomi šviestuvai neatitiko techninių bei dizaino reikalavimų. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tikrąją Sutarties nutraukimo priežastį, kad ieškovė apsiskaičiavo dėl reiškiamų objekte montuoti medžiagų kainos (šviestuvų). Kad ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl didesnės jos įvykdymo kainos, nei sutartinė kaina ir kad šias aplinkybes pagrindžia rašytiniai įrodymai byloje, taip pat, kad jas patvirtino liudytojas. Byloje nenustatyta, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo buvo pateiktas dėl ieškovės nesėkmingo bandymo suderinti jos siūlomus (pigesnius) montuoti šviestuvus objekte. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovei sustabdžius atsiskaitymus su ieškovu, ieškovė turėjo pagrindą nebevykdyti tolimesnių darbų pagal sutartį, kadangi juos būtų tekę atlikti savo sąskaita, kas reikštų papildomus nuostolius ieškovei, su kuria jau ir taip nebuvo atsiskaitoma.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. vasario 10 d. pranešime Nr. 1-016 apie Sutarties Nr. S2-249 nutraukimą ieškovė atsakovei UAB „Eirta“ nurodė, kad UAB „Emas“ nutraukia Statybos subrangos sutartį Nr. S2-249, pasirašytą 2014 m. kovo 31 d., pagal punktą 11.8. 2015 m. vasario 11 d. raštu atsakovė į raštą dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad subrangovas privalo pateikti statybos techninę dokumentaciją pagal atliktų darbų aktus, užbaigti pildyti statybos darbų žurnalą atliktiems darbams. Skirti atsakingą asmenį perduoti darbų užbaigimo dokumentaciją ir darbų rezutatą. 2015 m. balandžio 22 d. raštu ieškovė prašė išspręsti atsakovės klausimus dėl darbų perdavimo bei 9421,68 Eur sumokėjimo. 2015 m. balandžio 23 d. atsakovė surašė skolų suderinimo aktą nurodydama dėl 6798,48 Eur sumokėjimo pagal 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 31d. sąskaitas. Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą nurodoma mokėtina suma 3391,92 Eur. 2015 m. spalio 7 d. rašte atsakovė ieškovei nurodė apie mokėtiną 2695,20 Eur baudą dėl sutarties nutraukimo, bei nurodė, kad baudos sumą įskaitė į subrangovo 2014 m. rugsėjo 30 d. teiktą sąskaitą EM1800 ( 6015,12 Eur) ir neapmokėta sąskaita po įskaitymo yra 3319,92 Eur. 2015 m. spalio 26 d. raštu ieškovė nurodė, kad nesutinka su suderinimo aktu.
Apeliantės vertinimu skirtingai nei konstatavo teismas, Sutarties 11.8 punktas turi būti aiškinamas taip, kad Sutarties nutraukimas be priežasties reiškia, kad nėra nei Sutartyje, nei įstatyme numatytos priežasties nutraukti Sutartį, todėl atsisakiusiai Sutartį vykdyti be priežasties šaliai yra numatyta atsakomybė -bauda. Apeliantė teigia, kad ieškovė šiuo atveju aiškiai nurodė, kad nutraukia Sutartį be priežasties, o ne dėl atsakovės kaltų veiksmų ar kitų priežasčių nes jeigu būtų nutraukusi Sutartį dėl atsiskaitymo vėlavimo, tai būtų taip ir nurodžiusi. Be to ieškovė pati pripažino baudos mokėjimo pareigą atsakovei siųsdama 2015 m. balandžio 22 d. elektroninį laišką, kuriame ieškovė sutinka su bauda ir nurodo, kad turi pareigą mokėti baudą atsakovei dėl tokio Sutarties nutraukimo. Rangos sutarties Nr. S2-249 11.5. punkte numatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka subrangovas turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai: 11.5 punktas-subrangovas turi teisę nutraukti sutartį, ne vėliau kaip prieš 30 dienų įspėjęs rangovą apie tai raštu: 11.5.1 punktas -jeigu rangovas bankrutuoja arba pareiškia, kad jis nebepajėgia toliau vykdyti įsipareigojimų numatytų sutartyje, ir nepateikia realių garantijų apie tokių įsipareigojimų vykdymo galimybių ateityje; 11.5.2 punktas - jeigu rangovas sustabdytų darbus ilgesniam negu šešiasdešimt dienų terminui ar neapibrėžtam laikotarpiui dėl nenugalimos jėgos. Apelianto vertinimu ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį nesant nei vienai iš rangos sutarties 11.5 punkte nurodytų aplinkybių, todėl toks vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Todėl nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Be to 2015 m. vasario 12 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą nėra pagrindo vertinti kaip įspėjimą apie sutarties nutraukimą.
Atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, jose nėra numatytas atskiras punktas dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės nesumokėjimo už atliktus darbus, tačiau tai nereiškia, kad subrangovas neturėjo teisioginio pagrindo nutraukti subrangos sutartį atsižvelgiant į įstatymo nuostatas dėl sutarčių vykdymo. Tačiau Sutarties šalys Sutarties 1.1 punkte nurodė, kad vykdydamos sutartį vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kita. Sutarties 11.8 punkte numatyta, kad nutraukusios sutartį be priežasties, sumoka kitai šaliai 10 procentų dydžio baudą nuo sutarties sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 1.8 punktas yra ne sutarties nutraukimo pagrindas bet pasekmė kylanti dėl sutarties nutraukimo be priežasties. Vertinant ieškovės 2015 m. vasario 10 d. pranešimo dėl sutarties nutraukimo turinį, pripažintina, kad ieškovė jame nenurodė, kad sutarties nutraukimo priežastis yra dėl nesumokėjimo už atliktus darbus, tačiau nurodymas, kad pagal 11.8 punktą dar nereiškia, kad be priežasties, nes kaip minėta Sutartyje tokio Sutarties nutraukimo pagrindo nenumatyta. Ieškovės teigimu tokį pranešimą ji vertino kaip įspėjimą dėl sutarties nutraukimo nes liko objekte, atliko konkrečius darbus. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija dėl atliktų darbų po 2015 m. vasario 10 d. nebuvo nuosekli, ji pripažino, kad atliko konkrečius darbus, bet nurodė ir tai, kad neatliko jokių darbų, kad pripažįsta iš dalies.
Priešingai nei teigia atsakovė, kad ieškovė pripažino baudos mokėjimo pareigą, ieškovė teigia, kad atsakovė gavusi ieškovės 2015m. vasario 10 d. pranešimą apie Sutarties nutraukimą, atsakė ieškovei 2015 m. vasario 11 d. raštu, kuriuo derino Sutarties vykdymo užbaigimo - dokumentacijos perdavimo klausimus, tačiau nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl Sutarties nutraukimo fakto, sutarties nutraukimo nepagrįstumo, pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo terminų nesilaikymo, dėl Sutarties nutraukimo atsakovei kylančių nuostolių ar pan. Ieškovės vertinimu tai rodo, kad Sutarties nutraukimo metu atsakovė suprato ir pripažino savo kaltę dėl netinkamo Sutarties vykdymo – vėlavimo atsiskaityti su ieškove ir suprato, kad Sutartis nutraukiama būtent dėl atsakovės kaltės, todėl sutiko su Sutarties nutraukimu bei jokių pretenzijų ieškovei nereiškė ir reikšti negalėjo. Po Sutarties nutraukimo ieškovės 2015 m. kovo 17 d. ir 2017 m. kovo 26 d. elektroniniais laiškais siuntė atsakovei priminimus apie tuo metu buvusią 9 421,68 Eur skolą, tačiau atsakovė visiškai į tai nereagavo ir su ieškove neatsiskaitė.Apeliantės vertinimu net jeigu ieškovė ir būtų siekusi nutraukti Sutartį dėl apmokėjimo, kuris buvo sulaikytas, ji turėjo pareigą apie tai informuoti atsakovę. Teismo padaryta išvada dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo akivaizdžiai prieštarauja CK 6.217 straipsniui, kuriame imperatyviai nurodyta pareiga suteikti sutartį pažeidusiai šaliai papildomą terminą sutarties įvykdymui. Be to apeliantė nurodė, kad jai tapo aišku, kad ieškovė nebevykdys savo Sutartinių įsipareigojimų, todėl ji stengėsi maksimaliai greitai susitvarkyti, gauti dokumentus, priimti darbus ir tęsti darbus, tokiu būdu minimalizuodama nuostolius dėl darbų vėlavimo. Teigia, kad 2015 m. vasario 11d. atsakovės raštas ieškovei priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas nereiškia atsakovės sutikimo su vienšaliu Sutarties nutraukimu (tylėjimas nelaikomas valios išraiška), tačiau nematė prasmės dėl to ginčo, kadangi nepriklausomai nuo to ieškovė vengė vykdyti darbus.
Apeliacinio teismo vertinimu iš šalių pozicijų matyti, kad ieškovė pranešimą vertina kaip įspėjimą dėl Sutarties nutraukimo, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės ir atsakovė privalo ieškovei mokėti baudą, o atsakovė vertina, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, nutraukta be įspėjimo 2015 m. vasario 10 d. Tačiau net ir esant lakoniškam 2015 m. vasario 10 d. pranešimo turiniui, dėl kurio teismo vertinimu reikalinga papildomai aiškintis, kokia tikroji valia ir dėl to tarp šalių yra kilęs ginčas, atsakovės aukščiau paminėti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė su sutarties nutraukimu nesutiko. Atsakovė neprašė patikslinti pranešimo turinio, patikslinti nuo kada nutraukiama sutartis, nuo kurios datos, nereiškė pretenzijų dėl terminų vėlavimo, neatliktų darbų ir kita, t.y. nenurodė, kad sutartis galimai galėtų būti nutraukta ne dėl atsakovės, o ieškovės kaltės, kaip kad teigia atsakovė dėl jos darbų vėlavimo. Atsakovė nesiekė išspręsti ginčo taip, kad ieškovė tęstų darbus ir kita. Be to nors atsakovė ir nurodė, kad stengėsi maksimaliai greitai susitvarkyti dokumetus, tačiau iš 2015 m. balandžio 22 d. rašto, kuriuo ieškovė prašė išspręsti klausimus dėl darbų perdavimo yra pagrindo vertinti, kad atsakovė nesiėmė jokių operatyvių veiksmų išspręsti kilusiam ginčiui. Apeliantė teigia, kad ieškovė minėtame rašte nurodė dėl baudos atsakovei sumokėjimo, konkrečiai nurodydama, mūsų bauda jums, bei pirmą kartą po vienašalio sutarties nutraukimo užsiminė dėl atsiskaitymo. Atsakovės teigimu 2015 m. balandžio 22 d. atsakovė gavusi ieškovės elektroninį laišką, įskaitė baudos sumą - 2695,20 Eur. (10 % nuo visos Sutarties kainos) iš ieškovei sulaikytos mokėtinos sumos, t. y. iš anksčiausios išrašytos sąskaitos Nr. EM1800 - 6015,12 Eur sumos. Bylos duomenimis atsakovė siuntė skolų suderinimo aktą, kuriame ties 2014 m. rugsėjo 30 d. sąkaita nurodyta 3391,92 Eur suma, bendra suma 6798,48 Eur. Vėliau kaip nurodė atsakovė dalį ieškovės neatliktų darbų atliko pati atsakovė savo jėgomis, taip pat 2015 m. balandžio 7 d. sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Kotesa“ dėl dalies ieškovės neatliktų darbų. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į 2015 m. balandžio 22 d. rašto turinį, kuriame be kitų argumentų nurodyta, mūsų bauda jums dėl sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į skirtingus šalių paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo sakiniu išreikštas ieškovės sutikimas dėl baudos sumokėjimo, o ne spręstinas klausimas aplamai dėl baudos mokėjimo, klausimas kurį šalys turi išspręsti.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bendradarbiavimas tarp šalių subrangos sutarties pagrindu nebuvo sklandus – atsakovė sulaikė mokėjimus ieškovei pagal jos pateiktas sąskaitas-faktūras, o ieškovė nutraukė subrangos sutartį. Šalys dėl sutarties nutraukimo kaltę priskiria viena kitai. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalių sudarytos subrangos sutarties 1.1. punkte numatyta, kad vykdydamos šią Sutartį šalys, be kita ko, vadovaujasi šia Sutartimi bei Lietuvos respublikos įstatymais. Subrangos sutarties 11.5. punkte nėra numatytas išsamus sutarties nutraukimo atvejų sąrašas. Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad šalys Sutarčiai nutraukti turi teisę taikyti civilinio kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į CK 6.681 straipsnio 1 dalies, 6.687 straipsnio 1 dalies nuostatas, apmokėjimas rangovui už atliktus statybos darbus yra esminė sutarties sąlyga. Šios pareigos nevykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi darbus atlikęs subrangovas turi teisėtą pagrindą tikėtis, jog su juo bus atsiskaityta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas ). Nagrinėjamu atveju atsakovė sulaikė atsiskaitymus pagal nurodytas sąskaitas-faktūras, todėl ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tuo pagrindu galėjo nutraukti subrangos sutartį su atsakove (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad sutartis tarp šalių 2015 m vasario 10 d. dar nebuvo nutraukta, todėl tridešimt dienų termino, numatyto CK 6.218 straipsnio 1 dalyje buvo laikytasi. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas atsakovo naudai dar atliko darbus 2015m. balandžio 4 d. (adresų sužymėjimas skydeliuose ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Sutarties sąlygas, šalių elgesį Sutarties vykdymo metu bei nutraukus sutartį iš esmės padarė pagrįstas išvadas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš esmės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Dėl vienašalio atliktų darbų akto Nr. 6
Bylos duomenimis 2015 m. gegužės 5 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą Atliktų darbų aktą Nr. 6 už ieškovės 2014 metų gruodžio mėnesį atliktus darbus. Kartu su atliktų darbų aktu Nr. 6 atsakovei apmokėjimui buvo išsiųsta 2015 m. gegužės 5 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EM2199 1284,44 Eur sumai už Atliktų darbų akte Nr. 6 nurodytus ieškovės atliktus darbus ir nustatytas šios sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2015 m. birželio 4 d. Ieškovė prašė priteisti 1554,17 Eur sumą pagal sąskaitą-faktūrą EM2199, išrašytą pagal 2015 m. gegužės 4 d. atliktų darbų aktą Nr. 6. Atsakovė priešieškiniu prašė aktą pripažinti negaliojančiu nurodydama, kad vienašališkai pasirašytas aktas, jame nurodytos medžiagos nėra perduotos atsakovei. Ieškovė nurodė, kad pateikė duomenis dėl atliktų darbų, dėl statybos darbų žurnale konkrečių darbų įrašų, aplinkybes dėl darbų neįtraukimo į surašytus aktus, kad iki akto Nr. 6 yra pateikusi reikiamą techninę dokumentaciją, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl kokių tai neperduodamų dokumentų. Nurodė, kad apeliantė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad net ir techninės priežiūros vadovo parašas statybos darbų žurnale nepatvirtina tinkamo darbų priėmimo. Sutarties vykdymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 16 punktas nustatė, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais.
Apeliantės vertinimu teismas neįvertino, jog aktas buvo atsiųstas atsakovei prieš tai nepateikiant atliktų darbų aktų su išvardintais darbais bei medžiagomis, dėl ko atsakovei nebuvo sudaryta galimybė patikrinti ieškovės atliktus darbus bei jų kiekius. Teismas neteisingai konstatavo, jog atsakovė vengė juos priimti, nevertino, kad atsakovė nesutinka tik su dalimi vienašaliame akte Nr. 6 nurodytų darbų. Teismas nesiaiškino vienašalio atliktų darbų akto Nr.6 turinio, o tik remiantis liudytojų parodymais pripažino visą aktą galiojančiu ir sudarytu teisėtai. Apeliantė teigia, kad 2015 m. vasario 11 d. raštu atsakovė ragino ieškovę perduoti darbus. Tačiau ieškovė paskutinių atliktų darbų iš viso atsakovei neperdavinėjo, t. y. ieškovė niekada nebuvo pateikusi atliktų darbų aktų už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus, o tik 2015 m. gegužės 5 d., (po 3 mėnesių nuo Sutarties nutraukimo) iš karto vienašališkai vienašališkai pasirašė ir išsiuntė atsakovei vienašalį atliktų darbų aktą Nr. 6 bei sąskaitą faktūrą Nr. EM2199. Apeliantės vertinimu byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė tokius aktus būtų atsakovei pateikusi anksčiau bei sudariusi jai galimybę įgyvendinti teisę ir pareigą organizuoti darbų priėmimą. Atsakovės vertinimu ieškovės 2015 m. balandžio 22 d. elektroninis pranešimas patvirtina, kad tai dienai jokie aktai nebuvo pateikti. Atsakovės vertinimu ieškovė, o ne atsakovė turi pareigą inicijuoti atliktų darbų perdavimą pateikiant atliktų darbų aktus su nurodytais darbais bei jų kiekiais, taip pat kokybę patvirtinančiais dokumentais, kad užsakovas galėtų juos patikrinti kiekio bei kokybės prasme ir pateikti atgal pasirašytą aktą sutikdamas su juo pilna apimtimi, arba su išlygomis, arba atsisakyti priimti darbus. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad bylos duomenimis ieškovė 2015m. balandžio 22 d. kreipėsi į atsakovę ragindama atsakovę išspręsti visus iš Sutarties kilusius ir neužbaigtus spręsti klausimus, praneša, kad 2015 m. balandžio 4 d. buvo užbaigti žymėti adresai PER sumontuotuose skydeliuose ir atiduotos pataisytos schemos ir kita. Vertinant 2015 m. balandžio 22 d. ieškovės rašto turinį kaip minėta yra pagrindo spręsti, kad atsakovė nesiėmė išspręsti visų tarp šalių kilusių klausimų ir ginčų. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas gavęs rangovo pranešimą privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Tačiau ieškovės vertinimu atsakovė į pranešimą nereagavo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais nes byloje nėra duomenų apie atsakovės poziciją dėl darbų priėmimo, išskyrus minėtą 2015m. balandžio 23 d. suderinimo aktą išsiųstą ieškovei.
Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę.
Iš esmės apeliacinis teismas sutinka su ieškovės argumentais į apeliacinį skundą, kad apeliantės pozicija dėl akto Nr. 6 tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu yra prieštaringa. Apeliantė nurodo, jog ji nesutinka tik su dalimi akte Nr. 6 nurodytų darbų, bet taip ir nenurodė nei su kuo sutinka, nei su kuo nesutinka. Teigia, kad vienašališkai pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 6 yra nurodytos medžiagos ar darbai, kurių perdavimas atsakovei neįrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl aktas laikytinas neatitinkančiu tikrovės. Tačiau kaip minėta aukščiau parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad visus akte Nr. 6 nurodytus darbus atliko ir medžiagas atsakovei pateikė ieškovė, tik tada teigė, kad atsakovė apmokėti ieškovei pagal aktą Nr. 6 neprivalo dėl to, kad ieškovė nepateikė su šiame akte nurodytų darbų atlikimu susijusių dokumentų, bet kokių konkrečiai taip ir nenurodė. Ieškovė pažymi, kad apeliantės nurodytas sumų skirtumas tarp 2015m. balandžio 22 d. nurodytos 1238,02 Uur ir akte Nr. 6 nurodytos 1554,17 Eur sumos yra susidaręs iš esmės tik dėl to, kad akte Nr. 6 yra papildomai priskaičiuotas pagal įstatymą mokėtinas PVM mokestis, o be PVM ši suma sudaro 1284,44 EUR. Konkrečiu atveju apeliantė neneigdama dalies atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo fakto, jokių realių priemonių vykdyti pareigą – organizuoti darbų priėmimą, kurio metu galėjo patikrinti gautame akte nurodytų darbų tiek kokybę, tiek kiekį, nesiėmė visiškai. Byloje nenustatyta aplinkybių, atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, teismo padarytas išvadas, kad kurie nors iš aptariamame akte nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su trūkumais, netinkamai, kad nurodytos medžiagos ar darbai neperduoti.
Byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai buvo atlikti, medžiagos perduotos atsakovei, atsakovė darbų rezultatą panaudojo - perdavė užsakovui VšĮ „Vilties erdvė“, kurio užsakymu statytas objektas yra galutinai pabaigtas. Pažymi, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad netgi darbų priėmimo - perdavimo akto nepateikimo atveju nėra paneigiama teisė į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Be to Kasacinės instancijos teismas taip pat yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią net ir darbų priėmimo ir perdavimo reikalavimų neįvykdymas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad tinkamą darbų rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė vengė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 6, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pasirašė nurodytą aktą. Teismas sprendė, kad iš dalies tokią išvadą pagrindžia atsakovės nenoras kooperuotis ir pradėti darbų priėmimą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis), kai ieškovė tokį klausimą stengėsi spręsti, ką patvirtina ieškovės 2015m. gegužės 5 d. raštas atsakovei. Teismo vertinimu byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ėmėsi bendradarbiavimo šiuo klausimu. Bylos duomenimis 2015 m. gegužės 5 d. rašte nurodoma, kad atsakovei siunčiamas minėtas darbų aktas už ieškovės 2014 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus, kuriuos atsakovė ilgą laiką vengė priimti, todėl ieškovė darbų aktą pasirašė vienasmeniškai. Siunčia 2015 m. gegužės 5 d. išrašytą sąskaitą faktūrą 1284,44 Eur sumai. Nurodė dėl neapmokėtų sąskaitų ir raginimo sumokėti iki 2015 m. birželio 4 d. taip pat nurodė dėl delspinigių skaičiavimo nesumokėjus skolos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atliktų darbų aktas Nr. 6 surašytas pagrįstai ir yra teisėtas. Tai pagrindžia ir liudytojų J. K., techninio prižiūrėtojo parodymai 2016 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje, kad akte nurodytas spintas, kabelius montavo ieškovė (įrašo laikas 00:31:55-00:36:10) bei V. V., atsakovės statybos darbų vadovo, kad atitinkamus darbus, nurodytus darbų akte Nr. 6 atliko ieškovė, taip pat iš ieškovės buvo įsigytos tam tikros medžiagos (įrašo laikas 01:07:25-01:16:45). Be to atsakovės atstovas 2016m. vasario 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad akte Nr. 6 nurodytus darbus ieškovė atliko (įrašo laikas 00:31:05-00:31:35). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus padarė išvadą, kad akte Nr. 6 nurodyti darbai buvo atlikti, medžiagos perduotos atsakovei, todėl sąskaita-faktūra EM2199 1554,17 Eur sumai buvo išrašyta pagrįstai, pagrįstai prašoma priteisti skolą.
Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino tai, kad atsakovė nesutinka su dalimi akte Nr.6 nurodytų darbų, o nustatęs tik keleto vienašaliame akte Nr.6 nurodytų darbų atlikimą remiantis liudytojų parodymais, kurie taip pat nebuvo vienareikšmiški nepagrįstai pripažino vienašalį aktą Nr. 6 galiojančiu ir sudarytu teisėtai visa apimtimi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti apeliantės ir kiti argumentai, kad medžiagų ir darbų perdavimas atsakovei neįrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais, kad dėl atsakovės nurodytų aplinkybių yra pagrindo pripažinti aktą neteisėtu. Apeliacinės intancijos teismas įvertinęs visumą įrodymų neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nėra pagrindo spręsti, kad teismas išvadas padarė neištyręs byloje esančių įrodymų, ar netinkamai jas vertino, kad nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, o atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl akto Nr. 6 pripažinimo negaliojančiu atmetė. Apeliantė nurodė, kad teismas neatsakė į konkrečius klausimus, jų neaptarė, nevertino, dėl to padarė neteisingas išvadas, tačiau apeliacinio teismo pažymėtina, kad teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną atsakovės argumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė nesutikdama su ieškovės argumentais turėjo pareigą byloje įrodyti savo teiginius, kad akte nurodyti duomenys yra neteisingi (CPK 178 straipsnis), tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbų aktuose nurodyti darbai ar jų dalis neatlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų.
Dėl nuostolių atlyginimo
Nagrinėjamu atveju atsakovė nuostolių atsiradimą kildina iš tarp atsakovės ir užsakovo sudarytos sutarties bei tarp atsakovės ir ieškovės sudarytos sutarties. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir VšĮ „Vilties erdvė“ 2014 m. kovo 13 d. sudarė rangos sutartį Nr. 10 dėl pastatų, esančių adresu Šerkšnės g. 2. Mažeikiai, statybos ir remonto darbų. Atsakovė vadovaudamasi sutartimi ir papildomu susitarimu darbus turėjo atlikti : Grupė Nr.1. Remontuojamas pastatas –per 180 dienų, t.y. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. ir Grupė Nr. 2 Naujo namo statyba – per 270 dienų, t.y. iki 2014 m. gruodžio 26 d. 2014 m. rugsėjo 14 d. susitarimu tarp užsakovo ir atsakovės pradėti skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. delspinigiai 0,02 procento nuo sutarties kainos. 2014m. kovo 13 d. rangos sutarties Nr. 10 pagrindu atsakovė UAB „Eirta” su ieškove UAB „Emas” 2014 m. kovo 31 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. S2-249. Sutarties 10.2 punkte numatyta, kad subrangovui dėl savo kaltės uždelsus pradėti ar atlikti darbų kalendoriniame darbų vykdymo grafike nurodytais terminais darbus ir kita, turi sumokėti rangovui baudą lygią 0,2 procento sutarties kainos už kievieną pavėluotą kalendorinę dieną nuo neatliktos darbų sumos.
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti šalis reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis).
Teisinis reguliavimas numato įvairius dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdus. Šie būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir specialiosiose. Bendrosios normos įtvirtina kreditoriaus teisę reikalauti įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), sustabdyti priešpriešinį vykdymą (CK 6.207 straipsnis), reikalauti nuostolių, palūkanų ar netesybų atlyginimo (CK 6.256 straipsnis; 6.261 straipsnis), nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis), įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis). Rangovui netinkamai įvykdžius sutartį užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnis). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Be to, siekdamos savo įsipareigojimų sutartiniuose santykiuose pabaigos šalys taip pat gali naudoti atitinkamas civilines teisines priemones, pvz., įskaitymą (CK 6.130 straipsnis).
Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažindamas Sutarties nutraukimą teisėtu, nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl prašomų priteisti nuostolių, patirtų dėl Sutarties įvykdymo kainos padidėjimo. Ieškovės vienašalį Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, atitinkamai turėtų būti tenkinamas atsakovės priešieškinyje nurodytas reikalavimas dėl nuostolių, pasireiškusiu Sutarties kainos pabrangimu, kas sudaro 6 248,53 Eur, taip pat priteisti nuostoliai dėl darbų vėlavimo sumokėti 16065,34 Eur delspinigiai užsakovui. Atsakovė nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė vėlavimu atlikti darbus. Vadovaujantis CK 6.652 straipsnio 2 dalimi ieškovė atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė kooperavimosi pareigos pažeidimu. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, subrangovė privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą. Ieškovė šią pareigą pažeidė, nes vietoj to, kad bandytų spręsti su darbų vėlavimu susijusias problemas kartu su atsakove, ieškovė atsisakė sutarties ir paliko atsakovę vieną spręsti tas problemas. Toks ieškovės elgesys atsakovės manymu vertintinas kaip šalių bendradarbiavimo principo ir kitų bendrųjų civilinės teisės principų pažeidimas.
Atsakovė nurodė, kad byloje pateiktos delspinigių sąskaitos už laiku neužbaigtus pirmos grupės darbus (rekonstruojamas pastatas) patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 4866,71 Eur delspinigių. Į pirmos grupės darbus įeinančius elektrotechnikos darbus ieškovė turėjo atlikti iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., todėl nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. VSĮ „Vilties erdvė“ pradėti skaičiuoti delspinigiai už šios grupės darbų vėlavimą yra priežastiniame ryšyje su ieškovės darbų vėlavimu. Taip pat vadovaujantis į bylą pateiktomis delspinigių sąskaitomis už laiku neužbaigtus antros grupės darbus (naujo pastato statyba) - 12318,49 Eur delspinigių. Į antros grupės darbus įeinančius elektrotechnikos darbus ieškovė turėjo atlikti iki 2014 m. gruodžio 26 d. Atsakovė kaip minėta nurodė, kad ieškovės neteisėtais veiksmais atsakovei padaryta žala taip pat pasireiškė ieškovės neatliktų darbų pabrangimu. Atsakovė vadovaujasi CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad kai pažeisdama sutarties nutraukimo tvarką ją vienašališkai nutraukia viena šalis, o kita šalis sudaro su kitu asmeniu ją pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai, darbų vėlavimas, sutarties atsisakymas yra pakankamai susiję su atsakovės nuostoliais, kadangi nesant ieškovės neteisėtų veiksmų būtų buvę galima išvengti konkrečių nuostolių.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovės pozicija nesąžininga dėl siekio perkelti ieškovei atsakomybę už pačios atsakovės vykdytų darbų vėlavimo pasekoje sumokėtus delspinigius užsakovei VšĮ „Vilties erdvė“ ir į tai, kad ši pozicija nepasikeitė net ir ekspertui konstatavus, kad ieškovė savo darbus atliko laiku, be to, ieškovės vykdomi darbai netrukdė atsakovei vykdyti jos atliekamus darbus. Atsakovės (generalinio rangovo) atliktinų darbų apimtis pagal sutartį su VšĮ „Vilties erdvė“, kuri buvo detalizuota sąmatose daug platesnė – atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti statybos darbus, kurie skirti atlikti esamo pastato remontą bei pastatyti naują pastatą. Iš atsakovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad VšĮ „Vilties erdvė“ užsakė atlikti 311 072,90 Eur naujo pastato statybos darbų ir 175 061,73 Eur remontuojamo pastato statybos darbų, kas bendrai sudaro 486 134,63 Eur, o ieškovei Sutartimi buvo perduota atlikti tik 26 952,01 Eur vertės elektrotechnikos darbų, kas sudaro tik 5,5 procento visų VšĮ „Vilties erdvė“ užsakytų darbų. Ieškovės verinimu byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės užsakovui VšĮ „Vilties erdvė“ sumokėti delspinigiai yra sumokėti būtent dėl ieškovei Sutartimi perduotų atlikti darbų, o ne dėl darbų apimties, kuriuos atliko pati atsakovė vėlavimo.
Apeliantė iš esmės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš vis nenagrinėjo priešieškinio reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, todėl bylos esmė liko neatskleista. Su apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, o teismo išvados susijusios su Sutarties nutraukimo teisėtumu turi esminės reikšmės atsakovės priešieškinio reikalavimų tenkinimui. Teismas tyrė ir vertino įrodymus dėl Sutarties sąlygų, numatytų darbų atlikimo terminų. Teismas įvertinęs įrodymus sprendė, kad iš atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovė vėlavo atlikti statybos darbus, juos atlikinėjo dar ilgai po to, kai ieškovė su atsakove nutraukė sutartį, ir tai nebuvo vien darbai, kurių neatliko ieškovė. Iš aktų matyti, kad 2015 m. gegužės mėn. buvo atliekami darbai, susiję su radiatorių, vamzdynų, ventiliacijos įrengimu 2015 m. birželio mėn. buvo atliekami darbai, susiję su dirvos paruošimu gazonams, šilumos tiekimu, žaliuzių įrengimu ir pan. Atsakovė nepateikė įrodymų kurie paneigtų teismo padarytas išvadas, įrdymų, kurie paneigtų byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas sprendė, kad iš teismo ekspertizės akto išvadų matyti, kad ieškovė naujame pastate atliko tam tikrus darbus laiku, o nuo 2014m. kovo 31 d. iki 2014m. gruodžio 26 d. netgi apskritai negalėjo vykdyti kai kurių subrangos sutartyje numatytų darbų, juos galėjo vykdyti tik nuo 2015 m. balandžio mėn. Taip pat iš teismo ekspertizės akto matyti, kad naujame pastate nuo 2014m. kovo 31 d. iki pat 2015m. kovo 15 d. nebuvo statybos darbų, kurių atsakovė būtų negalėjusi vykdyti dėl ieškovės neatliktų darbų, o remontuojamame pastate jokiu laikotarpiu nebuvo statybos darbų, kurių atsakovė būtų negalėjusi vykdyti dėl ieškovės neatliktų darbų. Ieškovė iki 2014m. rugpjūčio 28 d. jau buvo atlikusi visus remontuojamame pastate numatytus sutartimi darbus. Po 2014m. rugpjūčio 28 d. atsakovė šiame pastate vykdė eilę darbų iki pat 2014m. lapkričio 19 d. Naujame pastate ieškovės atliekami darbai atsakovės atliekamiems nuo 2014m. gruodžio 26 d. iki 2015 m. kovo 15 d. darbams netrukdė. Be to, kaip matyti, atsakovė 2015 metais dar vykdė tokius darbus kaip grindų plokštės betonavimą, šildymo, vėdinimo, vandentiekio sistemų montavimą, stogo dangos įrengimą, patalpų dažymą, plytelių ir PVC grindų dangų įrengimą ir darbus vykdė iki 2015 m. balandžio mėn. pabaigos. Apeliantė su teismo išvadomis nesutiko, nurodė, kad ekspertizės išvados yra prieštaringos. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisingą sprendimą. Nustačius darbų atlikimo terminų pažeidimą, turėjo būti aiškinamasi, kuri šalis yra atsakinga dėl vėlavimo.
Bylos duomenimis 2015 m. balandžio 7 d. atsakovė sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15-04/07 su UAB „ Kotesa“ dėl dalies pagal sutartį Nr. S-249 ieškovės neatliktų darbų. UAB „Kotesa“ atliko darbų už 11182,92 Eur. Teismo eksperto išvadoje nurodoma, kad objekto dalyje – naujo pastato statyba darbus, kuriuos atliko UAB „Kotesa“ 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiais, UAB „Emas “ negalėjo vykdyti laikotarpiu nuo 2014m. kovo 31 d. iki 2014m. gruodžio 26 d. dėl darbų fronto neparuošimo ir neperdavimo UAB „Emas. Galimybė pradėti vykdyti šiuos darbus atsirado tik nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė nebuvo atlikusi savo atliekamų statybos rangos darbų, dėl ko iki pat 2015 m. balandžio mėnesio nebuvo galima vykdyti elektrotechnikos darbų. Be to pagrįsti ieškovės argumentai, kad ekspertizę atliko atsakovės pasiūlytas ir teismo paskirtas ekspertas, kuris tap pat nustatė, kad net jei ir laikyti, kad ieškovė darbus remontuojamame pastate turėjo atlikti iki 2014m. rugpjūčio 28 d. ieškovė darbus remontuojame pastate buvo pabaigusi iki šios datos.
Apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Apeliantės nurodyti argumentai dėl netinkamo teismo eksperto išvados įrodomosios reikšmės nustatymo ir šio įrodymo vertinimo taip pat neduoda pagrindo kitaip spręsti dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis). Ieškovė pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nesutikdama su eksperto išvada neprašė teismo skirti nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės. Teismui nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis nes eksperto atliktas tyrimas yra išsamus, atliktas pagal pateiktus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas, vadovaujantis tais pačiais argumentais iš esmės yra nebeįmanomas atsakovės priešieškinio tenkinimas. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgęs į padarytas išvadas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo, darbų akto Nr. 6 teisėtumo pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad delspinigiai buvo skaičiuojami dėl ieškovės kaltės, o liudytojų parodymai, ekspertizės akto išvados bei kiti sprendime jau išvardinti argumentai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės kaltės dėl atsakovės mokėtų delspinigių nėra. Teismas pažymėjo, kad sprendime apie tai jau buvo pasisakyta, todėl šie argumentai nekartojami. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės nutrauktos subrangos sutarties, ieškovės likę neatlikti darbai atsakovei kainavo 6248,53 Eur brangiau, nei būtų kainavę, jei juos būtų atlikusi ieškovė. Akcentavo tai, kad teismo sprendime jau konstatuota, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį, vien šiuo aspektu pretenzijos dėl darbų pabrangimo jam nebegali būti reiškiamos. Padaręs išvadą, kad Sutarties nutraukimą lėmė pačios atsakovės veiksmai – neatsiskaitymas su ieškove, todėl tai, kad kitas pasamdytas subrangovas darbus atliko brangiau, ar brangiau kainavo medžiagos, sprendė, kad ta tik parodo, kad ieškovė buvo pateikusi naudingesnį pasiūlymą. Kad iš esmės tam įtakos turėjo pačios atsakovės veiksmai.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė nutraukė sutartį, kadangi jai neapsimokėjo jos vykdyti dėl reikalaujamų įrengti itin brangių šviestuvų. Teismo vertinimu ieškovei nepabaigus visų darbų atsakovei jie buvo brangesni tik 6248,53 Eur. Konstatavo, kad atsakovei nutraukus sutartį teisėtai, ji neprivalo atsakyti atsakovei dėl pabrangusių darbų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis. Sprendžia, kad rangovas yra atsakingas už subrangovo veiksmus arba neveikimą, nes iš esmės atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus yra susijęs su subrangovo veiksmais ar neveikimu ir yra atsakingas prieš užsakovą dėl tinkamai bei savalaikiai atliktų darbų. Atsakovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė. Konkrečiu atveju atsakovė sudariusi sutartį su užsakovu ir prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus atlikti nustatytais terminais privalėjo būti atidi, rūpestinga ir užtikrinti įsipareigojimų užsakovui įvykdymą. ( šios nutarties 29 punktas). Savalaikiai reaguoti į subrangovo Sutarties pažeidimus jei manė, kad subrangovo veiksmai yra neteisėti, be to gali turėti įtakos pačios atsakovės atsakomybei prieš užsakovą.
Apeliantės vertinimu konkrečioje situacijoje pagal su VŠĮ „Vilties erdvė“ sudarytą sutartį delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus buvo skaičiuojami nuo bet kokių darbų rūšies vėlavimo, t. y. jeigu vėluojama atlikti bet kokius darbus, kad ir nedidelę jų dalį, tokie patys delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną vėluojamą dieną nuo visos Suatarties sumos. Todėl tai reiškia, kad nuostolių suma nepriklauso nuo to, kokie konkrečiai darbai atsilieka nuo nurodyto termino. Sprendžiant klausimą dėl nuostolių priteisimo turi būti vertinamas ieškovės įsipareigojimų laikymąsis laiku atlikti darbus bei vadovaujamąsi pakankamo priežastinio ryšio taisykle, užtenka nustatyti aplinkybę, kad ieškovės veiksmai yra viena iš nuostolių kilimo sąlygų. Apeliacinio teismo vertinimu atsakovė reikalaudama priteisti nuostolius privalėjo įrodyti visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus dėl to atsakovė privalėjo mokėti delspinigius užsakovui ir taip patyrė nuostolius, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių ieškovės darbų vėlavimo konkrečiai ji mokėjo delspinigius užsakovui. Be to byloje nustatyta, kada konkrečius darbus pati atsakovė pabaigė ir nustatyta pačios atsakovės kaltė dėl konkrečių darbų vėlavimo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė neįrodė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumo, pagrįstos ir teisėtos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl įskaitymo
Apeliantė teigia, kad ji įskaitė baudos sumą 2695,20 Eur iš ieškovei sulaikytos mokėtinos sumos, t.y. iš sąskaitos Nr. EM1800 – 6015,12 Eur sumos. Ieškovė ginčija baudą ir teigia, kad atsakovė neturėjo pagrindo taikyti baudą, atlikti įskaitymą be to teigia, kad atsakovė nėra pateikusi ieškovei pranešimo dėl įskaitymo, todėl vadovaujantis CK 6.131 straipsniu reiškia, kad apeliantės nurodytas įskaitymas nebuvo atliktas. CK 6.130 straipsnyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.Vadovaujantis CK 6.131 straipsniu įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai. Tuo pačiu pažymėtina, kad CK 6.73 straipsnis numato, kad kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Sutarties nutraukimą pripažinus teisėtu atsakovė neturi teisės taikyti baudą ieškovei pagal subrangos sutarties 11.8 punktą. Kadangi baudos išskaitymas iš mokėtinos sumos pagal sąskaitą-faktūrą EM1800 yra nepagrįstas, pagal ieškovės pateiktas sąskaitas-faktūras iš atsakovės priteistina 9421,68 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip jau buvo minėta byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę, informuodama ją, jog jos atliekami darbai trukdo jai darbus atlikti laiku, taip pat nėra byloje duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę informuodama ją, jog jos darbų vėlavimai trukdo jai darbus atlikti laiku pagal sutartį su užsakovu. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, visumą įrodymų yra pagrindo spręsti, kad byloje nenustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė būtų tinkamai vykdžiusios bendradarbiavimo pareigą, kad rangos darbus pabaigtų nustatytais terminais.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius
Šalių sudarytos subrangos sutarties 10.1. punkte numatyta, kad delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 0,2 proc. nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti 5237,85 Eur delspinigių. Atsakovė prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taip pat nurodė, kad delspinigių suma yra per didelė. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Kadangi teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai išrašė atsakovei aukščiau nurodytas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė pagal jas laiku neatsiskaitė, atsakovė privalo mokėti ieškovei sutartyje numatytus delspinigius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pritaikius ieškinio senaties terminą, mokėtina delspinigių suma sudarytų 3652,80 Eur. Teismas atsižvelgė į bylos aplinkybes, sprendė, kad priteistina 2500,00 Eur delspinigių suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, tai, kad atsakovė neapmokėjo ieškovei už aukščiau nurodytus atliktus darbus, į visumą įrodymų, pirmosios instancijos teismo motyvus, padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma pagrįstai sumažinta ir pagrįstai priteista. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų plačiau nekartoja.
Apeliantės vertinimu iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmos instancijos teismas iš vis nenagrinėjo priešieškinio reikalavimų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime tiesiog nurodoma, kad patenkinus ieškinį priešieškinio reikalavimų tenkinimas nebeįmanomas. Jos vertinimu liko neatskleista bylos esmė, o apeliacinės instancijos teismui pripažinus nepagrįstais skundžiamo sprendimo motyvus, kuriais tenkintas ieškinys, dėl esminių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, todėl turėtų būti perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus apeliantė iš esmės nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų nes nėra pakankamai motyvuotas, nurodo, kad teismas neaptarė ir neįvertino visų įrodymų, nepakankamai pasisakė dėl priešieškinio argumentų.
Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tačiau teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tik tuomet kai nustatomi padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, ir kad dėl neišsamios teismo sprendimo motyvacijos, dėl padarytų proceso pažeidimų galėjo būti neteisinga išspręsta byla. Be to Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė tiek ieškinio reikalavimus tiek priešieškinio reikalavimus nes jie iš esmės susiję, pasisakė dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų pakankamumo ir kita. Kaip minėta įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).Apeliacinės instancijos teismui įvertinus apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas nėra pagrindo spręsti, kad teismas neįvertino priešieškinio reikalavimų, kad teismo sprendimas iš esmės nėra aiškiai motyvuotas, pagrįstas ir nesuprantamas ginčo šalims. Iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teisingumo ministro rekomendacijas dėl maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo, pagal kurias ieškovės pateiktų atstovavimo išlaidų suma turėtų būti mažinama. Apeliantė nenurodė, kad ieškovė negalėjo patirti prašomų priteisti išlaidų, kad jos nepagrįstos, kokie konkrečiai duomenys dėl pateiktų išlaidų nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, į ieškovės pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas priteisė ieškovei 4951,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, advokato darbo ir laiko sąnaudas dėl rengtų procesinių dokumentų kiekio, turinio, keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, ginčo esmę, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą teisinių paslaugų kompleksiškumą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, jų trukmę ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Konkrečiu atveju įvertinus tai, kad ginčas vyksta nuo 2015 m. rugsėjo 15 d., kuomet ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo, į bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių kiekį bei dalyvavimą posėdžiuose, į jų trukmę, byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei į tai, kad išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, nesivadovavo, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Įvertinus bylos duomenis dėl patirtų ieškovės išlaidų nėra pagrindo spręsti, kad jos nepagrįstos ar neadekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms.
Dėl bylos procesinės baigties.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ar neatskleidė bylos esmės. Teismas vertindamas įrodymus rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176-185 straipsniai). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naugo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Konkrečiu atveju ieškovė nepateikė duomenų dėl patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.