Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-434-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-22
Bylos Nr.: 2A-434-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-01611-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: Z. R., R. J. R.
Atsakovas: D. R.

Kategorijos

1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.6.15Dovanojimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-434-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01611-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.2.6; 2.1.2.4.3; 2.6.8.6; 2.6.15; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. R. ir R. J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-760-471/2023 pagal ieškovų Z. R. ir R. J. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) biuro notarė V. J.-B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. Z. R. ir R. J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. R., prašydami pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento notarės V. J.-B. patvirtintą 2022-03-15 dovanojimo sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovai 2022 metų pradžioje su vaikais D. R., Ž. R. ir K. V. sutarė, kad ieškovai jiems padovanos bendros nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ten pat esančio ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Su sūnumi D. R. 2022 metų pradžioje ieškovai sutarė, jog jis nuvyks pas notarę, kad jį paruoštų dovanojimo sutartį. 2022 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, sūnus D. pasakė, kad sutartis paruošta pas Kuršėnų mieste esančią notarę ir reikia ten nuvykti šią sutartį pasirašyti. Ieškovai tą patį mėnesį nuvyko pas notarę į Kuršėnų miestą. Notarė davė ieškovams pasirašyti paruoštą dovanojimo sutartį, kuri buvo didelės apimties, notarė skubėjo kažkur išvykti ir prašė sutartį pasirašyti kuo skubiau. Ieškovai, neskaitydami sutarties, pasitikėdami kartu su jais buvusiu sūnumi D. bei notare, sutartį pasirašė jos neperskaitę. Vėliau namuose sutartį perskaitė. Ieškovai pamatė, kad apdovanotas tik vienas ieškovų sūnus D.. Be to, sutarties data buvo 2022 m. kovo 15 d., nors ją pasirašė 2022 m. rugsėjo mėnesį. Su D. ieškovai nesitarė, kad jam vienam atiteks ieškovų dovanojamas turtas, kadangi jis jau anksčiau buvo gavęs iš ieškovų dovanų. Pamatę, kad pasirašė ne tokią sutartį, ieškovai paprašė sūnaus D. vykti pas notarę ir panaikinti dovanojimo sutartį, paruošti naują, tačiau sūnus tai daryti atsisakė. Sutartis pasirašyta ieškovams suklydus, todėl yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Ieškovų suklydimas yra esminis, nes juos suklaidino atsakovas D. R., klaidingai informavęs notarę, kad apdovanojamas tik jis vienas, ir nenurodęs savo sesers ir brolio, kurie turėjo būti įtraukti į apdovanojamųjų sąrašą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. R. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ginčo sodyboje daug metų gyveno su broliu Ž. ir seserimi K.. 2022 m. pavasarį su tėvais pradėjo kalbėtis, kad sodybą reikėtų padovanoti jam, nes brolis turi proto negalią ir gyvena neinventorizuotame priestate, o sesuo joje nebegyvena. Tėvams sutikus, jis vasario mėnesį sodybos dokumentus nuvežė tai pačiai notarei, kuri sudarė ankstesnius sandorius dėl žemės seseriai. Notarė paskyrė atvykimo datą, apie tai pasakė tėvams. Sutartu laiku kovo 15 dieną tėvus pas notarę nuvežė jis, kartu važiavo ir jo žmona. Mama sunkiai vaikšto, todėl nuvažiavus liko mašinoje, o jis su tėvu nuėjo į biurą. Perskaičius paruoštą sutartį tėvui tapo neramu, jis pradėjo abejoti, gal pasilikti dalį sodybos sau. Mama taip pat ėmė sakyti, kad dar yra K. Todėl notarė per 15 minučių pataisė sutartį, kad jam dovanojama tik pusė namo ir ūkinio pastato. Ją perskaitęs tėvas pasakė „dabar viskas gerai“. Mama irgi sakė „viskas tinka“. Jam iš anksto su tėvais tariantis dėl sodybos dovanojimo, sesuo su broliu nedalyvavo, nes tėvai to nepageidavo. Be to, brolis yra neįgalus, o seseriai tėvai dar 2009 m. padovanojo 22 ha žemės sklypą. 2022 metų gegužės mėnesį sesuo grįžo iš užsienio, vėl apsigyveno sodyboje ir pradėjo ūkininkauti. Liepos 18 dieną ir rugpjūčio 1 dieną jos neprižiūrimas šuo sudraskė atsakovo šuniukus, susitarti gražiuoju nepavyko, todėl padavė ją į teismą, byla nagrinėjama iki šiol. Tada sesuo pasiskundė tėvams, šie jo pareikalavo susitaikyti (atsiimti ieškinį) ir pagrasino panaikinti dovanojimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų Z. R. ir R. J. R. atsakovui D. R. 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų valstybei po 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Dėl sandorio laiko teismas konstatavo, jog notarės pateikti oficialūs registrų duomenys, kurių notarė neturi galimybės įtakoti, neginčijamai patvirtina, kad notarinis veiksmas buvo atliktas 2022 m. kovo 15 d. Priešingas ieškovų teiginys, įvertinus reikšmingas aplinkybes – jų abiejų paaiškinimų nuoseklumą ir logiškumą, orientavimąsi visais klausimais teismo posėdžiuose, įvykių seką (atsakovo ginčai su K. V. prasidėjo 2022 metų liepos ir rugsėjo mėnesiais, jis kreipėsi su ieškiniu į teismą, maždaug tuo pačiu laiku Z. R. kreipėsi į notarę dėl sutarties panaikinimo) ir tą pačią dieną ieškovų atliktų notarinių veiksmų ypatumus (atliktas ne tik veiksmas, kuris šioje byloje ginčijamas, tačiau ir kitas/kiti, kurių ieškovai ne tik neginčija, bet ir slepia nuo teismo) – leidžia daryti išvadą, kad ieškovai dėl sutarties laiko ne sąžiningai klysta, o sąmoningai nurodo neteisingas aplinkybes galimai siekiant nuneigti reikalavimo ryšį su vėliau kilusiu vaikų D. ir K. ginču bei pateisinti savo neveikimą nuo sutarties perskaitymo iki ieškinio pateikimo.

6. Teismas nustatė, jog pagal atsakovo pageidavimą notarė iš pradžių parengė projektą sutarties, kuria atsakovui dovanojamas visas turtas (atitinkama žemės sklypo dalis su sodyba), o pasirašymo dieną sąlygos buvo pakeistos būtent ieškovų pageidavimu – dovanota ½ dalis trijų pastatų ir nustatytas uzufruktas žemės naudojimui. Taip pat neginčijama, kad kiti du ieškovų vaikai nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasirašyme, ir iki šiol jokių pretenzijų nepareiškė (ką turėtų daryti kiekvienas bent minimaliai rūpestingas asmuo, jei jam skirta turto dalis atitenka kitam). Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų turėję ketinimų (kaip jie teigia) turtą dovanoti visiems vaikams; priešingai, Z. R. patvirtino, kad su kitais dviem vaikais šia tema iki sutarties sudarymo nebendravo. Teismas vertino, kad pačios sutarties projekto sąlygų pokyčiai tik patvirtina, jog ieškovų valia sandorio sudarymo metu nors ir pasikeitė (atsakovui vietoje viso sodybos turto dovanojant jo dalį), tačiau niekaip nebuvo susijusi su kitų vaikų įtraukimu į ginčijamą sandorį. K. V. interesais ieškovai galimai atliko kitą notarinį veiksmą/veiksmus (ką netiesiogiai patvirtina notarės pateikti duomenys ir atsakovo teiginiai apie ieškovų testamentą). Kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – tai, kad atsakovas sodyboje gyveno ilgą laiką, ją prižiūrėjo, patys ieškovai gyveno kitur, K. V. buvo išvykusi į užsienį, pasirengimo sandoriui procesas truko pakankamai ilgą laiką kol buvo gauta NŽT pažyma, rengiamas projektas pas notarę – leido teismui vertinti, kad tiek sandorio projekto, tiek sudarytojo sandorio sąlygos atitiko ieškovų nuoseklią valią turtą dovanoti būtent atsakovui. Todėl ieškovų pagrindinį argumentą, jog jie suklydo, nes ketino turtą dovanoti visiems vaikams, ne tik atsakovui, teismas pripažino nepagrįstu.

7. Teismas nurodė, kad nors abu ieškovai yra garbaus amžiaus, tačiau įvertinus jų elgesį (nesudarantį jokio pagrindo manyti, kad jie galėtų nesuprasti notarinio veiksmo ypatumų) ir papildomai duomenis apie Z. R. (aukštasis išsilavinimas, ilgametis ūkininkas, neabejotinai sudaręs ne vieną panašų sandorį, pvz., 2009 ir 2013 metais panašias sutartis su K. V.), sutiko su atsakovo atstovės argumentu, jog tokioje situacijoje (akivaizdžiai matant, kad nurodomame dovanojime kiti vaikai, skirtingai nei atsakovas, kažkodėl nedalyvauja) ieškovai negalėjo suklysti dėl sutarties esmės, t. y. nesuprasti, jog dovanojama tik atsakovui. Faktas, jog sutarties projektas buvo pakeistas būtent ieškovų pageidavimu, taip pat patvirtina, kad jie, priešingai nei teigia, įsigilino į sutarties esmę ir ją net koregavo (tik iš dalies negalima nustatyti kaip, nes apie kitą notarinį veiksmą ar veiksmus duomenis jie slepia). Ieškovų nurodomą sutapimą, kad pasirašant sutartį jie abu jos neperskaitė, teismas pripažino neįtikėtinu. Papildomai įvertino, kad nors sutartis formaliai ir yra didelės apimties, tačiau jos esmė aiški iš pirmojo puslapio (ieškovai dovanoja atsakovui toliau nurodomą turtą) ir jokie kiti asmenys (kiti vaikai) jos nepasirašo.

8. Dėl ieškovų pozicijos pasikeitimo sandorio sudarymo dieną teismas konstatavo, kad tikslių aplinkybių nustatyti ir jas įvertinti negalima dėl ieškovų elgesio, nes jie neigia atliktą notarinį veiksmą (ar veiksmus), apie kurį teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.32 straipsnio 3 dalies taisykles duomenų gauti negali. Tačiau ir turimų duomenų pakanka konstatuoti, kad tą pačią dieną ieškovai keletu notarinių veiksmų išreiškė vieningą valią dėl savo turto ir šios valios vieną dalį (vieną veiksmą) ginčija, o kitą dalį slepia. Toks procesinis elgesys vertintinas kaip nesąžiningas (piktnaudžiavimas teisėmis ) ir kitomis aplinkybėmis (jei nebūtų susijęs su testatoriaus valios apsauga) net būtų galima svarstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimą. Taip pat atsižvelgtina į notarės vaidmenį ir nustatytą elgesį – ji sandorio dieną ne kartą bendravo su ieškovais, jų pageidavimu pakeitė sutarties sąlygas, atliko kitą notarinį veiksmą/veiksmus ir pan. Todėl visiškai neįtikėtina, kad per visą šį laiką notarė būtų nesupratusi tikrosios ieškovų valios ar ją ignoravusi.

9. Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino kaip vienodai ir patikimai patvirtinančias, jog tiek pasirengimo ginčijamam sandoriui laikotarpiu, tiek jo sudarymo metu, ieškovų valia buvo vienareikšmiškai aiški - sutartyje nurodytą turtą padovanoti būtent atsakovui, dėl kito turto galimai atliekant kitą notarinį veiksmą/veiksmus. Ieškovų nepagrįsti argumentai (jog sandoris tariamai sudarytas visiškai kitu laiku, jog pagal jų pageidavimą naują sutartį paruošusi notarė ne tik nedavė laiko ją perskaityti, bet ir jų pageidavimu naujas sąlygas kažkodėl parengė neatitinkančias ieškovų valios, jog kito notarinio veiksmo/veiksmų jie tą dieną neatliko ir kt.), vėlesnė įvykių seka (atsakovo ginčai su seserimi nuo liepos mėnesio, jo ieškinio pateikimas teismui rugsėjo mėnesį, Z. R. kreipimasis į notarę dėl sandorio panaikinimo tuo pačiu metu, ieškinio šioje byloje rengimas lapkričio mėnesį, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis) tik patvirtina, jog maždaug iki rugsėjo mėnesio ieškovai pretenzijų dėl sandorio nereiškė. Tai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovai nesuklydo sandorio sudarymo metu, o jų valia pasikeitė vėliau aukščiau aptartų (ar galimai ir kitų, šioje byloje nenustatytų) aplinkybių įtakoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu Z. R. ir R. J. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Neteisingą teismo sprendimą įtakojo nevisapusiškas dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarą aplinkybių vertinimas. Teismas, nagrinėdamas bylą, atmetė ieškovų prašymą apklausti liudytojais jų vaikus Ž. R. ir K. V.. Jų parodymai būtų buvę svarbūs ir patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip buvo tartasi dėl ieškovų nekilnojamojo turto padovanojimo. Šis ieškovų prašymas buvo atmestas, taip pažeidžiant CPK 185 straipsnio normą, reikalaujančią aplinkybes tirti visapusiškai.

10.2. Teismas šališkai vertino įrodymus. Teismas be jokio pagrindo patikėjo atsakovo paaiškinimais apie tariamą ieškovų dukters K. V. įtaką dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovai proceso metu kategoriškai paneigė bet kokią K. V. įtaką. Teismui paaiškino, kad į K. V. kivirčus dėl jos ir atsakovo buitinių nesutarimų nesikišo, jokio pokalbio su K. V. dėl kreipimosi į teismą siekiant dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo. Atsakovo paaiškinimas dėl apeliacinio skundo atsiradimo priežasties yra melagingas, skirtas pateisinti jo norą vienam užvaldyti dovanojimo sutartyje nurodytą turtą bei nuginčyti faktą dėl dovanotojų suklydimo pasirašant dovanojimo sutartį.

10.3. Teismas nesivadovavo pagrindiniu bendrosios teisės principu, numatytu CK 1.5 straipsnyje, kuris nurodo, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

10.4. Jeigu atsakovas vadovautųsi dovanojimo sutartyje numatytu 8.5 punktu, nurodančiu dėl sutarties išspręsti kilusį ginčą remiantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, neabejotinai gražintų iš tėvų gautą turtą. Neabejotina, kad dėl amžiaus, didelės apimties dovanojimo sutarties, ieškovai galėjo nesuprasti sutarties sąlygų ir sutartį pasirašyti suklysdami.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškovai aplinkybių, jog dovanojimo sutarties esmė jiems nebuvo atskleista ar jie neturėjo galimybių susipažinti su sutarties tekstu, nepagrindžia jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovai, duodami paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog dėl ginčijamo sandorio nei su Ž. R., nei su K. V. nesitarė, jiems apie savo ketinimus sudaryti šį sandorį nepasakojo, šie asmenys sudarant sandorį pas notarę nedalyvavo. Teismas teisingai nustatė, jog kiti du ieškovų vaikai nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasirašyme, ir iki šiol jokių pretenzijų nepareiškė. Taigi, teismas teisingai sprendė, jog šie asmenys nežino ir negali patvirtinti jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

11.3. Liudytoju pripažįstamas bylos baigtimi teisiškai nesuinteresuotas asmuo; negali būti apklausiamas kaip liudytojas asmuo, kurio teises ir pareigas gali paveikti teismo sprendimas. K. V. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes ieškovams palankus teismo sprendimas šioje byloje turėtų tiesioginės įtakos jos pačios ginčui su D. R. Šiaulių apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-285-446/2023 (sumažintų arba paneigtų jos civilinę atsakomybę).

11.4. Apeliantų argumentai, jog teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, yra nepagrįsti, nes teismas įvertino šiuos kriterijus ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime.

11.5. Teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Tai, kad ieškovų atstovas kitaip aiškina įstatymą, nei tą daro sprendimą priėmęs teismas, neduoda pagrindo sprendimą laikyti nepagrįstu.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)biuro notarė V. J.-B. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Sutarties tekstas šalims buvo perskaitytas garsiai, koreguotas pagal dovanotojų pageidavimus, ką teisingai nustatė teismas. Sutarties šalys patvirtino, kad „sutartis Šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta“.

12.2. Teismas pagristai sutiko, kad ieškovai negalėjo suklysti dėl sutarties esmės, t. y. nesuprasti, jog dovanojama tik atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Pagal CK 1.90 straipsnį, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

15. CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-916/2019).

16. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019 ir kt.).

17. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisingą teismo sprendimą įtakojo nevisapusiškas dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarą aplinkybių vertinimas. Teismas, nagrinėdamas bylą, atmetė ieškovų prašymą apklausti liudytojais jų vaikus Ž. R. ir K. V.. Jų parodymai būtų buvę svarbūs ir patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip buvo tartasi dėl ieškovų nekilnojamojo turto padovanojimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti prašymą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų – šalių lygybės ir rungimosi. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-464/2021).

19. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 6 d. protokoline nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo atstovo prašymą apklausti liudytoja K. V. motyvuodamas tuo, kad ji dovanojimo sandorio sudaryme nedalyvavo ir nieko apie sandorį nežinojo. Apeliantai apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, kad kiti du ieškovų vaikai (Ž. R. ir K. V.) nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasirašyme, ir iki šiol jokių pretenzijų nepareiškė. Atsižvelgus į minėtą aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog apeliantų nurodytų liudytojų parodymai galėtų būti objektyvūs, reikšmingi bylos baigčiai. Nors apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad parodymai būtų buvę svarbūs ir patvirtintų aplinkybes apie tai, kaip buvo tartasi dėl ieškovų nekilnojamojo turto padovanojimo, tačiau nenurodoma konkrečių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, kurias šie liudytojai galėjo patvirtinti (ypač įvertinus, kad šie asmenys nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei ginčo dovanojimo sutarties pasirašyme).

20. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino įrodymus. Teismas be jokio pagrindo patikėjo atsakovo paaiškinimais apie tariamą ieškovų dukters K. V. įtaką dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

21. Atmesdamas aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų pareiškę nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumu. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumas įvertintas ir sprendimas paremtas visapusiška ir išsamia byloje pateiktų įrodymų, faktinių aplinkybių visumos analize. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

22. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba, priešingai, nebuvimą. Jeigu teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaro šaliai nepalankias išvadas, teismo padarytos išvados negali būti pagrindu konstatuoti įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo pažeidimą ar nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013).

23. Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apeliantų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino visus byloje esančius įrodymu ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas, motyvuotai pasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais – ne. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, priešingai nei teigia apeliantai, nėra paremtas išimtinai tik atsakovo paaiškinimais. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovo paaiškinimus teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliacinio skundo argumentais apeliantai nepaneigė.

24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

25. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantams siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, būtent apeliantams ir tenka pareiga įrodyti, kad jie suklydo arba buvo suklaidinti dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodami sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudarę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai neįrodė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas suklydus. Apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes dėl suklydimo sudarant ginčo sandorį. Priešingai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai (atsakovo paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai, notarės parodymai) bei vėlesnė įvykių seka (atsakovo ginčai su seserimi, jo ieškinio pateikimas teismui, Z. R. kreipimasis į notarę dėl sandorio panaikinimo tuo pačiu metu, ieškinio šioje byloje rengimas, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis) tik patvirtina, jog ilgą laiką ieškovai pretenzijų dėl sandorio nereiškė. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovai ne suklydo sandorio sudarymo metu, o jų valia pasikeitė vėliau, kuomet kilo konfliktas tarp ieškovų vaikų D. ir K.. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovo, tiek notarės parodymai, patvirtina, jog apeliantams buvo duota dovanojimo sutartis susipažinti, buvo įsitikinta, kad apeliantai suprato dovanojimo sutarties sąlygas. Kad apeliantams buvo suprantamos dovanojimo sutarties sąlygos patvirtina ir tai, jog dovanojimo sandoris savo esme yra nesudėtingas sandoris, kuriam sudaryti ir suprasti jo esmę nereikalingos specialios žinios.

26. Nustatytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad patys apeliantai, būdami atsakingi už savo veiksmus, prieš pasirašydami dovanojimo sutartį turėjo įvertinti šios sutarties sąlygas ir iš šios sutarties kylančias pasekmes. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad praėjus tam tikram laikui apeliantai persigalvojo dėl dovanojimo sutarties, tačiau tai nepatvirtina, jog sutarties sudarymo metu apeliantai suklydo dėl sutarties sąlygų. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dar sandorio sudarymo metu atsakovas ar dovanojimo sandorį tvirtinusi notarė V. J.-B. elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai (su) klaidino apeliantus dėl tam tikrų sudaromo sandorio sąlygų. Tai, kad apeliantai, pasirašydami dovanojimo sutartį, buvo nepakankamai apdairūs ir rūpestingi, nesudaro pagrindo panaikinti šią sutartį. Apeliantai dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo turi prisiimti su tuo susijusius neigiamus tokių savo veiksmų padarinius.

27. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Nors apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnio nuostatomis, tačiau nepagrindžia tokio savo teiginio sąsajumo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padarytomis išvadomis. Taigi, vertintina, jog apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovų atsakovui priteisiamos 640 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė